Civilinė byla Nr. e2-862-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01219-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Fantina“, uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“, mažosios bendrijos „Vanitus“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Orkos“ finansinis reikalavimas ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Orkos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Fantina“, uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“, mažosios bendrijos „Vanitus“, A. R., G. K., uždarosios akcinės bendrovės „Cirtus Esate“ finansiniai reikalavimai, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dimeksas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kuoras“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas G. A. (toliau – nemokumo administratorius) (nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 7 d.).
2. Nemokumo administratorius 2022 m. birželio 6 d. pateikė teismui prašymus patvirtinti bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Kuoras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Orkos“ pateikė atsiliepimą į prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, prašė UAB „Šebsta“, UAB „Fantina“, mažosios bendrijos (toliau – MB) „Vanitus“ ir A. R. finansinius reikalavimus nagrinėti žodinio proceso tvarka, šių reikalavimų nagrinėjimą išskirti į atskiras civilines bylas; įtraukti UAB „Orkos“ į bylą trečiuoju asmeniu, G. K. ir UAB „Cirtus Esate“ finansinių reikalavimų netvirtinti kaip neįrodytų.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, advokatė G. K. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl UAB „Orkos“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, prašė UAB „Orkos“ finansinį reikalavimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio reikalavimo nagrinėjimą išskiriant į atskirą civilinę bylą, išreikalauti ir priimti Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1248-259/2020, įtraukti advokatę G. K. trečiuoju asmeniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo tenkino ir patvirtino BUAB „Kuoras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe UAB „Orkos“ 206 907,30 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 175 800 Eur antro etapo pirmos eilės finansinis reikalavimas ir 31 107,30 Eur antros eilės antro etapo finansinis reikalavimas; UAB „Šebsta“ 216 833,27 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 208 295,99 Eur antro etapo pirmos eilės finansinis reikalavimas ir 8 537,28 Eur antros eilės antro etapo finansinis reikalavimas; UAB „Fantina“ 30 568,01 Eur finansinį reikalavimą, kuris susideda iš 29 570,53 antros eilės pirmo etapo kreditorinio reikalavimo ir 997,48 Eur antros eilės antro etapo kreditorinio reikalavimo; MB „Vanitus“ 9 985,50 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 9 985,50 Eur antro etapo pirmos eilės finansinis reikalavimas; A. R. 23 742,45 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 23 742,45 Eur antro etapo pirmos eilės finansinis reikalavimas; advokatės G. K. 4 014,85 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 3 900 Eur antro etapo pirmos eilės finansinis reikalavimas ir 114,85 Eur antros eilės antro etapo finansinis reikalavimas; UAB „Cirtus Estate“ 11 199,23 Eur antros eilės, pirmo etapo kreditorinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi ištaisytos rašymo apsirikimo klaidos.
6. Teismas nurodė, kad susipažinus su byloje pateiktais dokumentais, nemokumo administratoriaus nuomone, pateikti kreditoriniai reikalavimai yra pagrįsti. Ginčo dėl kreditorių reikalavimų nemokumo administratorius nekelia, todėl teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje jie pagristi, todėl tvirtintini.
7. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorius nekelia ginčo dėl UAB „Šebsta“, UAB „Fantina“, MB „Vanitus“ ir A. R. finansinių reikalavimų, todėl nagrinėti žodinio proceso tvarka šių reikalavimų ir išskirti į atskiras civilines bylas nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 3 dalis). Kadangi UAB „Orkos“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, 2021 m. gruodžio 14 d., prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu, atmetė.
8. Nurodė, kad nemokumo administratorius nekelia ginčo dėl UAB „Orkos“ finansinių reikalavimų, nagrinėti žodinio proceso tvarka šį finansinį reikalavimą ir išskirti į atskirą civilinę bylą nėra teisinio pagrindo (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis). Advokatė G. K. įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu 2022 m. birželio 14 d., todėl prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu, atmetė.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliantės UAB „Fantina“, UAB „Šebsta“, MB „Vanitus“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Orkos“ finansinis reikalavimas, panaikinti ir perduoti klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Prašo apeliantes įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismo nutartis nemotyvuota. Teismas tiesiog pritarė nemokumo administratoriaus nuomonei. Skundžiamoje nutarties dalyje nėra analizuojamos ir vertinamos aplinkybės, kurių pagrindu prašomas patvirtinti UAB „Orkos“ finansinis reikalavimas.
9.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą.
9.3. Trečiojo asmens G. K. pateiktame atsiliepime į prašymą dėl UAB „Orkos“ finansinio reikalavimo patvirtinimo keliamas klausimas, ar UAB „Orkos“ realiai atliko darbus už 305 000 Eur be PVM. UAB „Orkos“ sutartiniai įsipareigojimai apėmė ne tik išvardintos įrangos pateikimą, bet ir jos montavimą, apjungimą į bendrą sistemą, bandymus ir kitus reikalingus darbus tam, kad įranga būtų galima naudoti gamybos procese. Siekiant įvertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, būtina analizuoti, kokie darbai turėjo būti atlikti pagal 2017 m. sausio 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. ST2017/01 ir kokia jų dalis faktiškai atlikta.
9.4. Nors dėl 2017 m. sausio 10 d. Statybos rangos sutarties Nr. ST2017/01 vykdymo ginčas išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1248-259/2020, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-458-450/2021 paliktas nepakeistas, tačiau yra pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo.
10. Apeliantė UAB „Orkos“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti UAB „Fantina“, UAB „Šebsta“, MB „Vanitus“, A. R., G. K., UAB „Cirtus Esate“ finansiniai reikalavimai panaikinti ir perduoti klausimą dėl nurodytų finansinių reikalavimų patvirtinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas neatsižvelgė į UAB „Orkos“ prieštaravimus, pažeidė JANĮ 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią normą bei trečiojo asmens teisę būti išklausytam. Priėmė nemotyvuotą procesinį sprendimą, nes nepasisakęs dėl konkrečių prieštaravimų, teismas iš esmės atsisakė vykdyti teisingumą.
10.2. Teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus atsižvelgdamas tik į tai, kad nemokumo administratorius nekelia ginčo. Kreditorės argumentai dėl prieštaringų ir neįrodytų dalies finansinių reikalavimų liko neįvertinti ir nenagrinėti. Teismas nebuvo aktyvus, nepatikrino teikiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo, nemotyvavo nutarties. Teismas be pagrindo suabsoliutino nemokumo administratoriaus nuomonę.
10.3. UAB „Orkos“, įvertinusi UAB „Šebsta“ pateiktus dokumentus, prašė finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti papildomus įrodymus, nes pateiktų duomenų patikimumas ir kreditorinio reikalavimo realumas yra abejotini. Nemokumo administratorius nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti UAB „Šebsta“ finansinio reikalavimo realumą – suteiktų paslaugų detalizacija nėra pateikta ir nėra žinoma, kokias konkrečiai paslaugas suteikė UAB „Šebsta“, vykdant tiek (duomenys neskelbtini) objekto statybos darbus, tiek ir (duomenys neskelbtini) objekto darbus.
10.4. UAB „Fantina“ pateikė nemokumo administratoriui prašymą patvirtinti 30 568,01 Eur finansinį reikalavimą, kuris grindžiamas 2021 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija FA Nr. N0310 dėl įrenginio pirkimo–pardavimo ir 2020 m. gruodžio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2020/12/15-1. Atkreipė dėmesį, kad sąskaita dėl įrenginio pirkimo buvo išrašyta prieš pat pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimą. Sudaryta nuomos sutartis ir jos apmokėjimo tvarka neturi jokios protingai paaiškinamos priežasties.
10.5. MB „Vanitus“ prašė patvirtinti finansinį reikalavimą – iš viso 31 000 Eur, nors sąskaita faktūra, kuria grindžiamas kreditorinis reikalavimas, buvo iš dalies apmokėta atliekant įskaitymą, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikta, todėl galutinis skolos likutis, įskaitant ir pačios skolos apimtį, nėra įrodyti.
10.6. Nemokumo administratorius pateikė tvirtinti A. R. 23 742,45 Eur antro etapo pirmosios eilės finansinį reikalavimą, tačiau kreditorinis reikalavimas yra prieštaringas. Sudėjus visas sumas pateiktuose kasos pajamų orderiuose, pagal kuriuos A. R. esą įmokėjo grynuosius į UAB „Kuoras“ kasą atlyginimų mokėjimui, gaunama 7 373,44 Eur suma. Sudėjus visus bankinius pavedimus, kuriais A. R. mokėjo, kaip nurodo, teismo išlaidas (už ekspertizę), darbo užmokestį, mokesčius SODRAI, gaunama 11 816 Eur suma.
10.7. Į bylą pateikta BUAB „Kuoras“ avanso apyskaita yra be datos, todėl neįmanoma nustatyti nurodytų duomenų konkretaus laiko. A. R. nurodė, kad jis mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, bankiniai pavedimai patvirtina, jog atlyginimas mokėtas net už 2022 m. vasario mėn. Nėra aišku, ar A. R. atlikti mokėjimai buvo išmokėti kaip darbo užmokestis. Siekiant pašalinti visas abejones, finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka.
10.8. G. K. pateikė nemokumo administratoriui prašymą patvirtinti 4 014,85 Eur finansinį reikalavimą, kurį grindžia sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 18/10/2021GK. G. K. nebuvo įtraukta į BUAB „Kuoras“ kreditorių sąrašą (žr., restruktūrizavimo plano 4 priedą). Be elektroninio laiško nepateikta pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie reikalavimo egzistavimą.
11. UAB „Cirtus Esate“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
11.1. UAB „Kuoras“ prašymu UAB „Cirtus Estate“ įvykdė tam tikras jos prievoles: apmokėjo advokato I. B. PVM sąskaitą faktūrą 1MB Nr. 02376 ir PVM sąskaitą faktūrą 1MB Nr. 02383 išrašytą už UAB „Kuoras“ atstovavimą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-146-638/2022. Kita advokato I. B. PVM sąskaita faktūra MB Nr. 02396 išrašyta už Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties dėl bankroto bylos UAB „Kuoras“ iškėlimo skundo parengimą. Nėra ginčo, kad atskirasis skundas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo parengtas ir pateiktas. Advokato I. B. PVM sąskaita faktūra 1MB Nr. 02376 ir PVM sąskaita faktūra 1MB Nr. 02383 apmokėtos atitinkamai 2022 m. vasario 2 d. ir 2022 m. vasario 23 d. bankiniais mokėjimais. PVM sąskaita faktūra 1MB Nr. 02396 apmokėta 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. kovo 16 d. mokėjimais. Faktas, kad įvykdyta prievolė už skolininkę, įrodytas.
11.2. UAB „Cirtus Estate“ 2022 m. vasario 4 d. atliko pavedimą AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje už UAB „Kuoras“ (sumokėjo einamąsias įmokas) pagal sudarytas draudimo sutartis.
12. UAB „Fantina“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. UAB „Orkos“ skunde kelia vien abejones dėl UAB „Fantina“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2020/12/15-1 sudaryta 2020 m. gruodžio 15 d. dėl 864 kv. m gamybinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios patalpos pritaikytos metalo apdirbimo veiklai. Jos išnuomotos kartu su metalo apdirbimui reikalinga įranga. UAB „Kuoras“ patalpas išsinuomojo su tikslu jose gaminti metalo konstrukcijas ir kitus metalo gaminius. UAB „Kuoras“ patalpomis faktiškai naudojosi nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., t. y. 8 mėnesius. Pasibaigus naudojimui, 2021 m. spalio 6 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra FA Nr. N0314 už visą faktinės nuomos laikotarpį.
12.2. Tarp UAB „Kuoras“ ir UAB „Fantina“ susiklostė nuomos santykiai, todėl jiems įforminti buvo sudaryta nuomos sutartis. Nuomos sutarties 4.1 punkte numatyta nuomos mokesčio dydis, o ne mokėjimo tvarka. Dėl to, išrašant sąskaitą už visą nuomos laikotarpį, nebuvo pažeistos nuomos sutarties sąlygos.
12.3. Nuomos santykiai tarp šalių pasibaigė 2021 m. rugsėjo mėn., nes UAB „Kuoras“ nusprendė metalo apdirbimo veiklą iškelti į patalpas (duomenys neskelbtini). Todėl UAB „Kuoras“ ir UAB „Fantina“ 2021 m. rugsėjo mėn. susitarė dėl metalo apdirbimui reikalingo metalo valdymo-šratavimo įrenginio pardavimo kartu su jo pristatymu į vietą (įrenginio videomedžiaga). Įrenginys pristatytas į vietą 2021 m. spalio mėn. Kadangi sutartys nenuginčytos, UAB „Fantina“ finansinis reikalavimas tvirtintinas.
13. MB „Vanitus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. UAB „Kuoras“ ir MB „Vanitus“ 2020 m. sausio 27 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl Paslaugų sutarties 1.1 punkte numatytų projektavimo paslaugų. MB „Vanitus“ atliko gamybinių įrenginių patalpoms (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn iki 2021 m. rugsėjo mėn. Suteiktų projektavimo paslaugų priėmimas–perdavimas įformintas abiem šalims pasirašant 2021 m. rugsėjo mėn. pažymą apie atliktų darbų vertę, todėl nėra pagrindo abejoti paslaugų suteikimo faktu.
13.2. UAB „Orkos“ teigia, kad pažyma apie atliktų paslaugų vertę neįrodo paslaugų suteikimą ar jų priėmimą. Šis teiginys nepagristas, nes įstatymai nenumato specialios suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo procedūros.
14. UAB „Šebsta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. UAB „Kuoras“ ir UAB „Šebsta“ 2018 m. gruodžio 17 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl objektų paieškos, su jais susijusios konkursinės dokumentacijos ruošimo, konkursinės informacijos tiekimo, derybų rangos sutarčių sudarymo, objekto statybinių darbų organizavimo konsultacijų, techninių sprendinių paieškos, darbinių ir finansavimo grafikų sudarymo: analizės, projekto analizės ir racionalizavimo bei bendrai statybos objekto valdymo. Vykdydama paslaugų sutartį, UAB „Šebsta“ surado du objektus – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) objektas) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) objektas). UAB „Šebsta“ tarpininkavo sudarant rangos sutartis dėl darbų atlikimo nurodytuose objektuose.
14.2. Pagal Paslaugų sutarties 1.3 punktą, atlyginimas už suteiktas paslaugas yra 7 proc. nuo faktinės objekto vertės. Pagal paslaugų sutartį, UAB „Šebsta“ atlyginimas buvo skaičiuojamas nuo UAB „Kuoras“ išrašytų sąskaitų užsakovams už atliktus statybos darbus objektuose sumos be PVM.
14.3. UAB „Šebsta“ pagal sutartį iš viso suteikė paslaugų už 197 959,16 Eur be PVM (239 530,58 Eur su PVM).
15. A. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikia išsamią finansinio reikalavimo detalizaciją.
16. UAB „Orkos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
16.1. UAB „Orkos“ finansinis reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 6 d. sprendimu civiline?je byloje Nr. e2-1248-259/2020, kuris peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civiline?je byloje Nr. e2A-458-450/2021). Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu jau buvo pradėtas išieškojimas.
16.2. Teismas pagrįstai įsiteisėjusio ir res judicata galią turinčio teismo sprendimo pagrindu patvirtino kreditorės UAB „Orkos“ finansinį reikalavimą BUAB „Kuoras“ bankroto byloje.
17. Advokatė G. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo UAB „Orkos“ atskirąjį skundą dėl advokatės G. K. patvirtinto finansinio reikalavimo atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį šioje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
17.1. Prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą grindžiamas suteiktomis teisinėmis paslaugomis pagal sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 18/10/2021GK. Sąskaita nebuvo pridėta prie nemokumo administratoriaus teismui pateiktų dokumentų, todėl ją teikia su atsiliepimu.
17.2. UAB „Orkos“ klaidina teismą teigdama, jog „G. K. net nebuvo įtraukta į UAB „Kuoras“ kreditorių sąrašą (žr., restruktūrizavimo plano 4 priedą)“. Minėtas restruktūrizavimo plano 4 priedas buvo sudarytas 2021 m. rugsėjo 30 d. duomenimis. Sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 18/10/2021GK išrašyta 2021 m. spalio 18 d., t. y. vėlesne data. Dėl to 2 restruktūrizavimo plano 4 priede ji nenurodyta, pastaroji nurodyta pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 8 priede – tarp kreditorių, kuriems išsiųsti pranešimai apie nemokumo proceso inicijavimą. Vadinasi, BUAB „Kuoras“ pripažįsta, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos.
17.3. UAB „Orkos“ nepagrįstai teigia, kad suteiktų teisinių paslaugų suteikimo faktas nėra įrodinėjamas. Faktas apie suteiktas paslaugas įrodinėjamas glaustai pateikiant pagrindinę informaciją ir dokumentus, nes nebuvo ginčo dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo (UAB „Kuoras“ priėmė sąskaitą ir pripažino prievolę atsiskaityti). Sąskaitoje už teisinę pagalbą Nr. 18/10/2021GK nurodyta, kokios paslaugos suteiktos, t. y. situacijos analizė ir konsultacijos dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo klausimų.
17.4. UAB „Orkos“ nutyli faktą, kad advokatė įrašyta į advokato padėjėjų sąrašą ir vykdo individualią veiklą. Paslaugas teikė kaip individualią veiklą vykdantis asmuo. A. R. kaip UAB „Kuoras“ direktorius pateikė pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo, nes pagal JANĮ 6 ir 8 straipsnius, juridinis asmuo inicijuoja nemokumo procesą per vadovą. Vadinasi, paslaugos buvo teikiamos BUAB „Kuoras“, o ne A. R..
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtinti UAB „Orkos“, UAB „Fantina“, UAB „Šebsta“, MB „Vanitus“, A. R., G. K., UAB „Cirtus Esate“ finansiniai reikalavimai skolininkės BUAB „Kuoras“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022). Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).
21. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir / ar eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Minėta, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai (kreditoriai) kreipėsi į nemokumo administratorių, prašydami patvirtinti jų finansinius reikalavimus BUAB „Kuoras“ bankroto byloje; kartu su prašymais pateikė turimus juos pagrindžiančius įrodymus. Nemokumo administratorius 2022 m. birželio 6 d. pateikė teismui prašymus patvirtinti BUAB „Kuoras“ vienuolikos kreditorių finansinius reikalavimus (DOK-8282, DOK-8286, DOK-8281, DOK-8287, DOK-8284, DOK-8291, DOK-8283, DOK-8288, DOK-8289, DOK-8285, DOK-8292). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Orkos“ pateikė atsiliepimą į prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, prašė pareiškėjų UAB „Šebsta“, UAB „Fantina“, MB „Vanitus“ ir A. R. finansinius reikalavimus dėl pateiktų įrodymų prieštaringumo išskirti į atskirą bylą ir nagrinėti žodinio proceso tvarka, G. K. ir UAB „Cirtus Esate“ finansinių reikalavimų netvirtinti kaip neįrodytų. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, advokatė G. K. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl UAB „Orkos“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, prašė UAB „Orkos“ finansinį reikalavimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio reikalavimo nagrinėjimą išskiriant į atskirą civilinę bylą, pridėti Kauno apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-1248-259/2020. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino nemokumo administratoriaus prašymą ir patvirtino BUAB „Kuoras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tačiau motyvuojamoje nutarties dalyje teismas nevertino trečiojo asmens UAB „Orkos“ atsiliepime nurodytų argumentų dėl UAB „Šebsta“, UAB „Fantina“, MB „Vanitus“, A. R., G. K. ir UAB „Cirtus Esate“ finansinių reikalavimų nepagrįstumo ir / ar įrodymų prieštaringumo, nevertino ir nepasisakė dėl trečiojo asmens advokatės G. K. atsiliepime išreikšto prieštaravimo dėl UAB „Orkos“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nepasisakė, ar nemokumo administratoriaus pateiktas prašymas dėl pareiškėjų UAB „Šebsta“, UAB „Fantina“, MB „Vanitus“, A. R., G. K. ir UAB „Cirtus Esate“ įtraukimo į kreditorių sąrašą atitinka jį pagrindžiančius duomenis, ar jų pakanka nustatyti reikalavimų pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje abstrakčiai pacitavo JANĮ 42 straipsnį, pažymėjo, kad nemokumo administratoriui neginčijant pateiktų kreditorių reikalavimų, nėra pagrindo finansinius reikalavimus nagrinėti atskirose bylose ir visa apimtimi tenkino nemokumo administratoriaus prašymą. Iš tokio apskųstosios teismo nutarties turinio galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netikrino nemokumo administratoriaus pateiktų tvirtinti ginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumo, t. y. neatliko įrodymų, pagrindžiančių pateiktų tvirtinti pareiškėjų UAB „Šebsta“, UAB „Fantina“, MB „Vanitus“, A. R., G. K. ir UAB „Cirtus Esate“ bei UAB „Orkos“ dėl kurių patvirtinimo prieštaravimus buvo pateikę tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, finansinių reikalavimų, išsamesnio tyrimo bei vertinimo.
Dėl UAB „Fantina“, UAB „Šebsta“, MB „Vanitus“ atskirojo skundo
25. Apeliantės UAB „Fantina“, UAB „Šebsta“, MB „Vanitus“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame reiškiamas procesinio pobūdžio prašymas įtraukti jas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bei prašoma panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Orkos“ finansinis reikalavimas. Šioje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, kad tiek kreditorių UAB „Fantina“, UAB „Šebsta“, MB „Vanitus“, tiek ir kreditorės UAB „Orkos“ (kuri atskiruoju skundu ginčija UAB „Šebsta“, UAB „Fantina“, MB „Vanitus“, A. R., G. K. ir UAB „Cirtus Esate“ patvirtinus kreditorinius reikalavimus) pirmosios instancijos teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai bankroto byloje nėra įsiteisėję, kadangi visų nurodytų apeliančių kreditoriniai reikalavimai yra ginčijami.
26. JANĮ 19 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad tik apeliantė UAB „Orkos“ pasinaudojo šia teise ir yra įtraukta į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
27. Vertinant apeliančių UAB „Fantina“, UAB „Šebsta“, MB „Vanitus“ pateiktame atskirajame skunde reiškiamą procesinio pobūdžio prašymą – įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teisėjų kolegija nurodo, kad kreditoriai gali įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis bankroto bylos iškėlimo stadijoje tik iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Vėliau kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę pareikšti savo nuomonę atsiliepime, teikti savo argumentus ar ginčyti bankroto procese priimtus sprendimus. Dėl to apeliančių prašymai įtraukti jas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, netenkinami.
28. Teismų praktikoje suformuotoje dar galiojant ĮBĮ, išaiškinta, kad aplinkybė, jog asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, savaime nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Kol kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas teismo, jis turi tik teises, nustatytas ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje. Tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinami jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti teismo nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
29. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklostė situacija, kai teismas kreditorių reikalavimus patvirtino „sąrašo principu“ ir kreditoriams pateikus atskiruosius skundus dėl minėtos nutarties dalies, laikytina, kad teismo nutartis dėl reikalavimų patvirtinimų nėra įsiteisėjusi, nes yra apskųsta (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius tokiai situacijai, kreditoriai, kurie yra nurodyti sąraše, formaliai neturi teisinio suinteresuotumo skųsti kitų kreditorių reikalavimų, nes tokią teisę, kaip nurodyta teismų praktikoje, jie įgyja tik nuo nutarties, kuria patvirtinamas jų reikalavimas, įsiteisėjimo.
30. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).
31. Taigi, nors JANĮ tiesiogiai neišvardija asmenų, turinčių teisę ginčyti kreditorių reikalavimų tvirtinimą ar atsisakymą juos tvirtinti, tačiau, atsižvelgiant į nuosekliai išplėtotą teismų praktiką, darytina išvada, kad kreditorius teisę ginčyti kitų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą ar atsisakymą juos tvirtinti (taip pat ir ginčyti nutartis, kuriomis tvirtinamos bankrutuojančios įmonės su kitais kreditoriais sudarytos taikos sutartys) įgyja tik tada, kai pagrindžia savo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. tik tada, kai jo paties finansinį reikalavimą patvirtina teismas ir jis tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu. Atitinkamai, tik kreditorius, kurio finansinis reikalavimas yra patvirtintas turi teisę skųsti teismo nutartis dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti (taip pat ir ginčyti nutartis, kuriomis tvirtinamos bankrutuojančios įmonės su kitais kreditoriais sudarytos taikos sutartys).
32. Šioje konkrečioje situacijoje nurodytiems kreditoriams pateikus atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismas privalėjo, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl dalies kreditorinių reikalavimų teisėtumo, ypač įvertinus aplinkybę, jog skundžiama nutartimi kreditorių reikalavimus teismas patvirtino „sąrašo principu“, bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) ir įvertinus kreditorių padėtį šioje byloje pagal efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principus, įtvirtintus JANĮ 3 straipsnio 1–2 punktuose, išskirti šiuos ginčus į atskirą civilinę bylą. Tokią išvadą lemia keli aspektai.
33. Kaip minėta, pirminį kreditorių reikalavimų pagrįstumą įvertina administratorius, kuris vėliau pateikia teismui spręsti dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo ar atsisakymo patvirtinti. Teismas, nesant ginčo dėl kreditorių reikalavimų, tokius reikalavimus formaliai patvirtina. Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį, teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
34. Taigi, atsiradus kreditoriui, kuris kelia ginčą dėl kito kreditoriaus reikalavimo, teismas turėtų ginčą nagrinėti atskiroje civilinėje byloje. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
35. Sistemiškai aiškinant minėtą JANĮ 42 straipsnio nuostatas, kuriomis reglamentuojama kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo tvarka, nurodoma, kad tuo atveju, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, jog yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022). Taigi, kaip jau nurodyta nutarties 32 punkte, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atskiruosius skundus dėl 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalies, įvertinęs apeliančių pateiktų atskirųjų skundų turinį, numatantį nesutikimą su dalimi patvirtintų kreditorių reikalavimais, realizuodamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, turėjo pats panaikinti šią nutartį skundžiamoje dalyje ir šioje dalyje finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą spręsti teismo posėdyje, užtikrindamas kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai ginčijami, bei kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimą pirmosios instancijos teismo procese.
37. Kaip jau nurodyta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino ir kreditorės UAB „Orkos“ bendrą 206 907,30 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 175 800 Eur antro etapo pirmos eilės finansinis reikalavimas ir 31 107,30 Eur antros eilės antro etapo finansinis reikalavimas. Kreditorės UAB „Orkos“ finansinis reikalavimas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. įsiteisėjusio sprendimo civiline?je byloje Nr. e2-1248-259/2020 pagrindu, kuris paliktas nepakeistas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. e2A-458-450/2021.
38. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įstatyme yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010 išaiškino, kad „teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, kai įsiteisėja. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Skiriami materialūs ir procesiniai sprendimo, turinčio res judicata galią, teisiniai padariniai. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Šioje byloje pirmiausia aktualus materialusis res judicata principo aspektas, t. y. teismo sprendimo išimtinumas, kuris reiškia, kad bylos šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 3 dalis).
39. Įvertinus aukščiau išdėstytą reglamentavimą, Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai įsiteisėjusio privalomo ir res judicata galią turinčio teismo sprendimo pagrindu patvirtino kreditorės UAB „Orkos“ finansinį reikalavimą BUAB „Kuoras“ bankroto byloje. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-1214-480/2022 2022 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Fantina“ ir A. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civiline?je byloje Nr. e2-1248-259/2020 pagal ieškovės UAB ,,Orkos“ ieškinį atsakovei UAB ,,Kuoras“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Kuoras“ priešieškinį UAB „Orkos“ dėl darbų kainos sumažinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 28 d.
40. Teisėjų kolegija įvertinus kreditorės UAB „Orkos“ patvirtinto finansinio reikalavimo skolininkės bankroto byloje pagrindą, atsižvelgiant į atskirojo skundo turinį, sprendžia, kad šiuo atveju nėra apeliacinio apskundimo objekto, nes apeliančių UAB „Fantina“, UAB „Šebsta“, MB „Vanitus“ atskirajame skunde keliamas ginčas dėl kreditorės UAB „Orkos“ turtinio reikalavimo pagrįstumo skolininkės bankroto byloje nėra galimas, kadangi kreditorinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.
41. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos ir aptartos aplinkybės šioje byloje lemia apeliacinio proceso pagal apeliančių UAB „Fantina“, UAB „Šebsta“, MB „Vanitus“ atskirąjį skundą nutraukimą (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl kreditorės UAB „Orkos“ atskirojo skundo
43. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019 30 punktas).
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį dalyje dėl kreditorės UAB „Orkos“ atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria patvirtinti UAB „Fantina“, UAB „Šebsta“, MB „Vanitus“, A. R., G. K., UAB „Cirtus Esate“ finansiniai reikalavimai skolininkės BUAB „Kuoras“ bankroto byloje, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo šioje dalyje yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, byla dėl nurodytų ginčijamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo pagal kreditorės UAB „Orkos“ atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleisto klausimo (finansinių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio) esmės egzistuoja nutarties dalies panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
46. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės UAB „Orkos“ atskirasis skundas patenkintas, todėl už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis apeliantei grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Apeliančių UAB „Fantina“, UAB „Šebsta“, MB „Vanitus“ atžvilgiu apeliacinį procesą nutraukus, sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą grąžinamas kiekvienai CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalį, 302 straipsnį,
n u t a r i a :
apeliacinį procesą byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Fantina“, uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“, mažosios bendrijos „Vanitus“ atskirąjį skundą nutraukti.
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“ 216 833,27 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro 208 295,99 Eur antro etapo pirmos eilės finansinis reikalavimas ir 8 537,28 Eur antros eilės antro etapo finansinis reikalavimas; uždarosios akcinės bendrovės „Fantina“ 30 568,01 Eur finansinis reikalavimas, kuris susideda iš 29 570,53 antros eilės pirmo etapo kreditorinio reikalavimo ir 997,48 Eur antros eilės antro etapo kreditorinio reikalavimo; mažosios bendrijos „Vanitus“ 9 985,50 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro 9 985,50 Eur antro etapo pirmos eilės finansinis reikalavimas; A. R. 23 742,45 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro 23 742,45 Eur antro etapo pirmos eilės finansinis reikalavimas; advokatės G. K. 4 014,85 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro 3 900 Eur antro etapo pirmos eilės finansinis reikalavimas ir 114,85 Eur antros eilės antro etapo finansinis reikalavimas; uždarosios akcinės bendrovės „Cirtus Estate“ 11 199,23 Eur antros eilės, pirmo etapo finansinis reikalavimas, panaikinti ir šių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Orkos“ (juridinio asmens kodas 300039419) 47 Eur (keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 179, SEB banke.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Fantina“ (juridinio asmens kodas 302920751), uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“ (juridinio asmens kodas 259968070) ir mažajai bendrijai „Vanitus“ (juridinio asmens kodas 304821912) kiekvienai po 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) sumokėtą žyminį mokestį.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Antanas Rudzinskas
Agnė Tikniūtė