Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-842-422-2010].doc
Bylos nr.: Ik-842-422/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-842-422/2010

Teisminio proceso Nr. 3-62-00439-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6.; 74

(S)

 

 

 

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

 

         Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjo A. S. individualios įmonės atstovui A. S.,

atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos  atstovei Daivai Šavenienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. individualios įmonės skundą atsakovei  Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir

 

n u s t a t ė:

           Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) viršininko 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 14-19-47462 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, įpareigoti sudaryti Mokestinės paskolos  sutartį.

        Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jo įmonės pagrindinė veikla paskutiniais metais yra sulčių koncentratų tiekimas sulčių ir alkoholinių gėrimų gamintojams. Susiklosčius nepalankiai ekonominei situacijai ir sustojus įsigytų koncentratų realizacijai, įmonė neturėjo galimybių sumokėti mokesčių, dėl šių priežasčių susidarė 84 495,23 Lt mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagrindinis sulčių koncentratų pirkėjas UAB „Tyras lašas" sustabdė gamybą, nes minėtai įmonei buvo pradėta bankroto ir restruktūrizacijos procedūra. Dėl padidėjusių akcizų alkoholio pramonėje ir sumažėjusios gyventojų perkamosios galios, jo įmonėje sumažėjo gamyba, susikaupė dideli sulčių koncentratų likučiai, saugomi UAB "Lavisos LEZ terminalo" sandėliuose, kurių vertė sudaro apie 390 000 Lt. Nurodė, jog Kauno Apskrities Valstybinės Mokesčių Inspekcijos viršininkas 2010-04-19 sprendimu Nr.14-19-47462, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, suvaržė  įmonės ir jo, kaip įmonės savininko, teises, dėl to pablogėjo įmonės finansinė padėtis, nes atsirado papildomos išlaidos antstoliui. Mokesčių Administratoriaus veiksmai visiškai neatitinka laikmečio situacijos,  ne skatina, o žlugdo  verslą.  Pareiškėjas nurodė, jog neginčija mokestinės  prievolės, tačiau Mokesčių administratorius, įvertindamas sunkią ekonominę situaciją, galėjo nukreipti išieškojimą ne į turtą, o į  įmonės  sąskaitą banke, arba į prekes, kurių vertė sprendimo priėmimo metu buvo apie 430 000 Lt, be to,  galėjo išdėstyti mokestinę nepriemoką dalimis.

           Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėjo skundą prašė atmesti arba bylą nutraukti, nes ginčo nebeliko, pareiškėjas įsiskolinimą yra padengęs.

Skundas netenkintinas.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2010 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 14-19-47462, kuriuo buvo nuspręsta mokesčių mokėtojo A. S. individualios įmonės ( 159741164) 84 495,23 Lt mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto ( b.l. 8). Sprendimas priimtas, vadovaujantis  Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Pareiškėjas neginčija pareigos mokėti mokestinę nepriemoką, taip pat nėra ginčo dėl jos dydžio. Pareiškėjas nesutinka dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo būdo. Jo teigimu, mokesčių administratorius turėjo mokestinį išieškojimą nukreipti ne į jo turtą, bet į įmonės sąskaitą banke, į  prekių likučius sandėlyje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau - MAĮ). Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime ( MAĮ  33 str., 105str. 1d.).

Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai yra numatyti MAĮ 106 str. Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4)priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog mokesčių administratorius iki ginčijamo sprendimo priėmimo  jau taikė MAĮ 106 str. nurodytus pirmesnius būdus, nukreipdamas mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo įmonės banko sąskaitų ( 2007-02-20 sprendimas Nr.14-15-7525, b.l. 21, 2009-02-10 sprendimas Nr. 14-14-7282, b.l. 19), tačiau mokestinė nepriemoka tokiu būdu nebuvo išieškota, nes nepakako sąskaitose piniginių lėšų, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas (b.l.33), duomenų apie tai, kad mokestinės prievolės įvykdymas būtų buvęs užtikrintas laidavimu arba garantija, byloje nėra, todėl pagrįstai ir teisėtai, buvo taikytas paskesnis mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdas, priimant sprendimą  išieškoti nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto. Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinimui.

Mokestinės nepriemokos sumų išieškojimas iš turto vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikiant antstoliams nustatytos formos sprendimus (MAĮ 106 str. 1 d. 4 p). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad skundžiamas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumų išieškojimo iš pareiškėjo turto privalėjo būti vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nedelsiant, pateikiant antstoliams nustatytos formos sprendimą. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog mokesčių administratorius, laikydamasis MAĮ 106 str. 1d.4p. nuostatų, pateikė sprendimą antstolei ( b.l. 9). Pareiškėjui buvo išsiųstas raginimas sprendimą įvykdyti geruoju. Anstolis turi teisę į vykdymo išlaidas ( CPK 609 str.). Duomenų apie tai, kad vykdymo išlaidas būtų sąlygoję neteisėti atsakovo veiksmai, byloje nenustatyta.

Pareiškėjo argumentai, jog mokesčių administratorius turėjo nukreipti išieškojimą į prekes nepagrįsti, nes tokio sprendimo būdo nenumato MAĮ 106 str. Į kokį konkrečiai turtą nukreipti išieškojimą, nustato anstolis, pažymėtina, jog  skolininkas taip pat turi teisę dalyvauti vykdymo procese, reikšti prašymus, teikti pasiūlymus, apskųsti anstolio veiksmus ( CPK 643 str.).

2010-12-08  Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma Nr. PS21-8516 ( b.l. ) patvirtina, jog pareiškėjas mokestinę nepriemoką valstybės, savivaldybės biudžetui yra sumokėjęs, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovą įpareigoti sudaryti Mokestinės paskolos  sutartį, nes šiuo metu pareiškėjas valstybei nėra skolingas, dėl  reikalavimo ateičiai teismas nesprendžia ( ABTĮ 5 str. 1d.). Į Mokesčių inspekciją, prašydamas atidėti( išdėstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pareiškėjas kreipėsi 2010-05-13 ( b.l. 22), t.y., jau po ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl ta aplinkybė, jog Mokesčių inspekcija atsisakė pagal pateiktus duomenis tenkinti pareiškėjo prašymą, ginčijamo sprendimo teisėtumui įtakos neturi.

Administracinėje byloje nenustatyta, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą būtų pažeidęs  mokesčių administravimo principus, mokesčių teisinius santykius reglamentuojančių  teisės aktų reikalavimus.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1d. 1p.,

 

n u s p r e n d ž i a:

Skundą  atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

Teisėjai                                                                                                                             Janina Vitunskienė

 

                                                                                                                    Rimantas Giedraitis 

 

                                                                              Kęstutis Gudynas