Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-641-1132/2023
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00492-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. rugsėjo 25 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,
sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. R.,
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovei N. R.,
A. R. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto S. Č. 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Institucijos vyriausiojo specialisto S. Č. 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 70 eurų bauda už tai, kad 2023 m. kovo 1 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilis buvo pastatytas ir laikomas transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 150.5 papunkčio reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad su nutarimu, jog automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 1 d. buvo priparkuotas neleistinoje vietoje nesutinka. Pagal protokole nurodytą adresą – (duomenys neskelbtini), yra žvyro pagrindu suformuota aikštelė, draudžiančių ten stovėti ženklų nėra, todėl laiko nutarimą negaliojančiu ir prašo jį panaikinti (b. l. 18).
Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad 2023 m. kovo 1 d. 9.00 val. Institucija, adresu: (duomenys neskelbtini), užfiksavo, jog transporto priemonė „Mercedes Benz Classe E“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo KET draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Institucijos atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad aukščiau nurodyto pažeidimo padarymo metu transporto priemonės naudotojas yra A. R.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį už tai, kad 2023 m. kovo 1 d. pastatė ir laikė transporto priemonę „Mercedes Benz Classe E“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tuo pažeidė KET 150.5 punktą. ANK 417 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju, asmuo, padarydamas administracinį nusižengimą, nesilaikė KET 150.5 punkto sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Pareiškėjas nurodė, kad transporto priemonę pastatė žvyru dengtoje aikštelėje be draudžiančių parkavimą ženklų, tačiau teismų praktikoje yra laikomasi, jog „<...> kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nebuvimas nereiškia, jog automobilio statymas konkrečioje teritorijoje yra leidžiamas <...>“ (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-557/2020).
KET 150.5 punktas nurodo, jog papildomi stovėjimo būdą nurodantys ženklai reikalingi tik kai automobiliui leidžiama stovėti ant vejos (šaligatvio) arba tam neskirtoje teritorijoje. Šiame punkte numatyti draudimai asmenims, vairuojantiems transporto priemones, sustoti ir stovėti jame nurodytose vietose. Šio punkto 5 papunktyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas draudžiamas ne tik ant vejos (šaligatvio), tačiau ir transporto priemonių stovėjimui neskirtose teritorijose.
Pareiškėjas skunde akcentuoja aplinkybę, kad jis transporto priemonę pastatė tam skirtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau nagrinėjamu atveju papildomų kelio ženklų nurodančių transporto priemonių stovėjimo vietą, ar stovėjimo būdą, kas iš esmės reiškia, kad statyti transporto priemones šioje vietoje draudžiama. Žolės nebuvimas užfiksuotoje automobilio stovėjimo vietoje nepanaikina atsakomybės, kadangi tai nesudaro pagrindo statyti automobilius, nes teritorija, nepažymėta specialiu automobiliams statyti skirtu ženklinimu, patenka į KET 150.5 punkto apibrėžimą, pagal kurį sustoti ir stovėti draudžiama stovėjimui neskirtoje vietoje.
Pareiškėjas iš esmės neneigia faktinių aplinkybių, kad 2023 m. kovo 1 d. pastatė ir laikė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tačiau mano, jog vieta, kurioje stovėjo jo transporto priemonė yra suformuota aikštelė.
KET 3.16 punktas transporto priemonių stovėjimo aikštelę apibrėžia kaip teritoriją, skirtą ar pritaikytą transporto priemonėms stovėti, kurios įrengiamos vadovaujantis 31 ir 32 lentelėmis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ (galiojanti suvestinė nuo 2017 m.). Nagrinėjamu atveju automobilis stovi neasfaltuotoje, minkšto grunto, su daliniais žolės likučiais, vietoje, kur nėra jokių tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų. Ši vieta akivaizdžiai nėra skirta automobilių parkavimui, nes ji yra už kelio ribų, nepažymėta kelio ženklais, leidžiančiais ten stovėti automobiliams, nes ten nėra jokios kietos dangos, skirtos automobiliams stovėti ir be specialaus žymėjimo, o transporto priemonių sustojimą (stovėjimą) draudžiančių kelio ženklų nebuvimas, nesuteikia teisės statyti automobilius. Vairuotojai statydami automobilius privalo vadovautis KET. Pažymėtina, kad iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog teritorija, kurioje stovėjo pareiškėjo transporto priemonė nėra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos, statymo būdas ar kelio ženklais, leidžiančiais stovėti. Teismų praktikoje nurodoma, kad automobilio pastatymas vietoje, kur važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-274-255/2015). Teritorijos techninis atskyrimas iš (duomenys neskelbtini) pusės borteliu iš (duomenys neskelbtini) ties pėsčiųjų taku borteliu, toliau žole, šiuo atveju pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Ši teritorija akivaizdžiai nėra skirta ir pritaikyta transporto eismui (stovėjimui) vieta (aikštelė).
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų fotonuotraukų, vieta, kurioje stovi pareiškėjo transporto priemonė yra išvažinėta veja, kas atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje numatytą kitą transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtą teritoriją. Taip pat minėtose nuotraukose matoma, kad nėra įrengtų stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, tai yra, aktualios teritorijos lokaciją, fizines ir vizualines charakteristikas, taip pat tai, kad nėra kelio ženklo, leidžiančio ten stovėti, darytina išvada, kad vieta, kur buvo užfiksuota pastatyta ir laikoma transporto priemonė, yra transporto eismui ir stovėjimui neskirta teritorija. Pareiškėjas, būdamas minėtos transporto priemonės valdytojas, yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą minėtos transporto priemonės laikymą ir stovėjimo vietos pasirinkimą, o tai, kad statydamas automobilį atsiklausė greta stovinčio automobilio vairuotojo, tik patvirtina faktą, jog pareiškėjas suprato ir pilnai suvokė savo neteisėtų veiksmų esmę.
Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, byloje esančius duomenis, įvertinęs lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei sunkinančią aplinkybę, kad tame pačiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nėra pasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje numatytas terminas, skundžiamu nutarimu paskyrė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatytą 70 eurų baudą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. (b. l. 30–34).
Pareiškėjas A. R. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog jis priėjęs prie policijos pareigūnų paklausė ar galima toje vietoje stovėti ir jam atsakyta, kad draudžiamų ženklų nėra, todėl galima. Po šio pokalbio jis pradėjo statyti savo automobilius dėl patogesnio susisiekimo. Telefonu kalbėjo su savivaldybės atstovais, kurie sakė, kad toje vietoje kelininkai darė šaligatvius ir savo statybinei technikai laikyti suformavo aikštelę ir vėliau jos nepanaikino. Kelio remonto darbai buvo pradėti ne žiemą, o vasarą ir aptariama aikštelė buvo suformuota dar prieš pradedant kelių remonto darbus. Vieta suformuota žvyro pagrindu, nebuvo pažymėta draudžiamu kelio ženklu, yra įvažiavimas, puikus susisiekimas.
Institucijos atstovė N. R. teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė ir paaiškino, jog KET 150.5 punktas nurodo, kad ant vejos ir šaligatvio negali stovėti transporto priemonės, taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui neskirtose teritorijose ir šis punktas aiškiai nurodo, kad papildomi stovėjimo būdą nurodantys ženklai reikalingi tik kai automobiliams leidžiama stovėti, o kai jiems nėra leidžiama, tai papildomų ženklų nereikia. Be to, toje vietoje buvo užfiksuoti visi stovintys automobiliai, iš kurių keturi priklausė pareiškėjui. Tai reiškia, jog tai nėra atsitiktinis pastatymas, nežinojimas, o žmogus ten stato visus savo automobilius, todėl ten esanti veja negali tinkamai ataugti.
Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, jog pareiškėjo atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą. Viešosios tvarkos skyriuje buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) namo tvoros, žmonės pradėjo parkuoti automobilius ant valstybinėje žemėje esančios vejos. Gavęs užduotį, prevencijos poskyrio darbuotojas kitą dieną nuvyko į vietą ir ten visus stovinčius automobilius užfiksavo. Surašius administracinio nusižengimo protokolus, buvo išsiųstos užklausos įmonės vadovui įpareigojant pateikti duomenis apie vairuotojus. Į įvykio vietą jis (R. J.) nevyko, iš pateiktų nuotraukų nekilo abejonių, kad toje vietoje automobilių statymas yra draudžiamas. Po šio įvykio daugiau pranešimų negauta ir, kiek žino, daugiau automobilių toje vietoje niekas nestato. Minėtoje vietoje buvo veja, tačiau buvo vykdomi gatvės remonto darbai ir ten, savivaldybės leidimu, buvo laikomos statybinės medžiagos. Kadangi veja žiemos metu buvo patižusi, papilta šiek tiek žvyro, kad nebūtų padaryta daugiau žalos. Jeigu būtų įrengta kokia nors parkavimo aikštelė, tada būtų įrengti ženklai. Įrengiant stovėjimo aikštelę, ji turi būti įrengta atitinkamai, neturėtų būti papilta žvyru, turi būti atitvarai, įvažiavimai ir kai padaroma aikštelė, visais atvejais įrengiami kelio ženklai, kurie nurodo, kad tai aikštelė skirta parkavimui. Be to, suformuota aikštelė atitinkamai pažymima miesto planuose, tačiau nagrinėjamu atveju to nėra.
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad A. R. 2023 m. balandžio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad 2023 m. kovo 1 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilis buvo pastatytas ir laikomas transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 150.5 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 9–10).
Skundžiamu nutarimu A. R. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 70 eurų bauda už tai, kad 2023 m. kovo 1 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilis buvo pastatytas ir laikomas transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Tokiais veiksmais pažeidė KET 150.5 punktą (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 13).
ANK 417 straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą KET pažeidimą, 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.
Iš administracinio nusižengimo nutarimo (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 13) nustatyta, kad A. R. inkriminuotas KET 150.5 punkto reikalavimų pažeidimas, kuris pasireiškė tuo, jog A. R. pastatė ir laikė automobilį ne automobilių stovėjimui skirtoje vietoje.
KET 150.5 punktas numato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lingvistiniu aiškinimu, veja suprantama kaip žolė, pievelė.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad užfiksuotas automobilis priklauso pareiškėjui, pareiškėjas iš esmės nesutiko su ta aplinkybe, kad paminėta vieta nėra skirta transporto priemonių stovėjimui ir teigė, kad aptariama teritorija nėra veja, auga piktžolės, teritorija padengta žvyro pagrindu, taigi transporto priemonių stovėjimui skirta aikštelė, tuo tarpu stovėjimą draudžiančių ženklų nepastatyta.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–3) matyti, kad pareiškėjui priklausanti transporto priemonė yra pastatyta ant išvažinėto žemės ploto, susiformavusios suplūktos žemės dalies, iš augmenijos vegetacijos lygio matyti, kad minėtoje teritorijoje dalinai auga žalia veja, t. y. po žiemos likę išsausėję žolės plotai matyti tiek ties medžiais, tiek kitose neišvažinėtose teritorijos vietose. Kelio ženklų, leidžiančių ar draudžiančių statyti transporto priemones, neužfiksuota. Iš pareiškėjo teismui pateiktų fotonuotraukų (b. l. 4–9, 21–22, 46–49) matyti, kad užfiksuota teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), žemės plotas dalinai apaugęs žole, dalis teritorijos išvažinėta ir būtent išvažinėtoje teritorijoje augmenija neauga, matyti smulkaus žvyro fragmentai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad dalyje aptariamos teritorijos auga ne veja, o aukštos žolės, iš fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjas matavo jų aukštį, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aptariama teritorija turi kitą paskirtį, tai yra žalioji zona, ir nors kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, ši zona, dėl gatvės remonto metu ten laikytų medžiagų, o galimai ir dėl periodiškai ten statomų automobilių, visame savo plote yra išvažinėta, dėl to žolė auga ne visame plote, tačiau akivaizdu, jog tai nėra automobilių statymui skirta teritorija.
Paminėta teritorija yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, kelkraščio, auga medžiai, kita augmenija, teritorija neišgrįsta žvyru (tik smulkaus žvyro fragmentai), nėra asfalto, trinkelių, automobilių statymą žyminčios tvarkos, taigi darytina išvada, kad ši teritorija nėra pritaikyta automobilių statymui. Tuo tarpu automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, pavyzdžiui, šaligatvio, vejos, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje.
Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad statyti automobilius draudžiama tik ten, kur pastatyti tą draudžiantys ženklai. Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyta visa eilė draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. KET nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išviso nesimato. KET 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje.
Pareiškėjas be kita ko teigė, kad yra sunku suvokti, jog aptariamoje teritorijoje draudžiama statyti automobilius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien teritorijos, kurioje statomas automobilis, atskyrimas borteliu, šiuo atveju yra pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Be to, kaip jau minėta, šalia automobilio, aptariamoje teritorijoje akivaizdžiai matyti likusios vejos plotai, todėl pareiškėjas turėjo suprasti, kad tai savavališkai suformuota užvažiavimas ir būtent dėl nuolat statomų automobilių veja yra išvažinėta ir naikinama. Nagrinėjamu atveju taip pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Beje, dauguma KET pažeidimų vairuotojai padaro veikdami būtent neatsargia kaltės forma.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundo argumentus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsiliepimą, Institucijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojo parodymus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, o skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.
Teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. R. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl A. R. pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio nusižengimo padarymo. Administracinė nuobauda A. R. tinkamai individualizuota, įvertinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl pareiškėjui buvo skirta artima sankcijos vidurkiui nuobauda, kuri nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Atmesti A. R. skundą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto S. Č. 2023 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Vilma Tamošaitienė