Civilinė byla Nr. 2-3040-584/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20595-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos
35.3.6.; 36.1.; 63.3.; 99.5.;
114.11.;116.5.1.; 116.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
PRIIMTAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama priteisti iš atsakovo 500,00 Lt paskolą, 50,00 Lt vartojimo kredito kainą, 599,39 Lt palūkanų paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt žyminį mokestį. Prašo priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą atsakovas nepareikš atsiliepimo (b. l. 3-5).
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. ) CPK 130 str. 1 d. nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, todėl tokiu atveju esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Į bylą ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – vartojimo kredito sutarties sąlygos, mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė 2011-06-28 suteikė atsakovui 500,00 Lt dydžio paskolą, kurią atsakovas kartu su 50,00 Lt dydžio vartojimo kredito kaina, įsipareigojo grąžinti iki 2011-09-04. Atsakovas iki šiol negrąžino paskolos sumos ir vartojimo kredito kainos, šios sumos pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.873 str. 1 d., 6.886 str. 1 d., 6.874 str.).
Vadovaudamasis sutarties 7.1 punktu, ieškovė atsakovui paskaičiavo 218,87 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiuojamų po kredito grąžinimo termino 2011-09-05 iki 2012-04-23, kurių suma sudaro 599,39 Lt, ir prašo priteisti jas iš atsakovo.
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 218,87 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos net 99,39 Lt viršija negrąžinto kredito sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 500,00 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (599,39 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (500,00 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (599,39 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 299,70 Lt (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, priteisiant šią sumą iš atsakovo (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008). Likusi reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str.).
Ieškovės reikalavimu iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d. ir 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas minimalus pagal ieškinio sumą sumokėtas žyminis mokestis – 54,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., 279 str. 2 d.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „4finance“, į. k. 301881644, buveinė Kauno m., Jonavos g. 254A, a.s. Nr. LT29 7300 0101 1206 5574, Swedbank, AB, b.k. 73000, naudai 144,81 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) skolą, 14,48 EUR (keturiolika eurų 48 ct) vartojimo kredito kainą, 86,80 EUR (aštuoniasdešimt šešis eurus 80 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą – 246,09 EUR – sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,64 EUR (penkiolika eurų 64 ct) žyminio mokesčio.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. ir 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Diana Jasaitienė