Civ. b. Nr. 2A-873-178/2012
Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01391-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija
44.5.1, 45.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovui V. V. (V. V.) dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 430,07 Lt žalos atlyginimą, 203 Lt elektros skaitiklio funkcionalumo atstatymo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. gegužės 23 d., patikrinus atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje priskirtą elektros energijos skaitiklį Nr. 008086, buvo nustatyta, kad ant 1996 metų gamybos skaitiklio gaubto tvirtinimo varžtų yra uždėtos 1992 metų IV ketvirčio gamybos metrologinės patikros plombos, dėl ko įtarta, kad plombos yra falsifikuotos. Ieškovo darbuotojams nustatytos aplinkybės leido spręsti, kad atsakovas naudojosi neapskaitine elektros energija, todėl buvo surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 012425/275 (toliau – Aktas).
Atsiliepime atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad 1996 metais nebuvo buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Nuo 1997 metų, kuomet įsigijo nurodytą butą, elektros skaitiklio gaubto neatidarinėjo, skaitiklio plombų neklastojo. Be to, Aktas buvo surašytas ne atsakovui, o buvusiam buto savininkui S. N.. Minėtame bute atsakovas negyveno ir nežino kas ten vyksta, butas tik buvo jo vardu nupirktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Iš atsakovo ieškovui priteisti 1 430,07 Lt nuostoliai, 203 Lt elektros skaitiklio funkcionalumo atstatymo išlaidos, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-05-07) iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 (toliau - Taisyklės) 62 punktą (redakcija, galiojusia 2009 m. gegužės 23 d. patikrinimo metu) už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai. Kadangi tarp atsakovo ir A. Z., gyvenusio minėtame bute, nebuvo sudaryta bei viešame registre įregistruota nuomos sutartis, teismas padarė išvadą, jog atsakovas tarp jo ir A. Z. susiklosčiusių nuomos santykių fakto negali naudoti prieš sąžiningą trečiąjį asmenį – ieškovą (CK 1.75 str. 2 d., Taisyklių 6 punktas). Teismas nustatė, kad ieškovo darbuotojams 2003 m. gruodžio 18 d., 2005 m. gruodžio 6 d. ir 2006 m. kovo 13 d. tikrinant elektros skaitiklį nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Teismo vertinimu, nors atsakovas teigė, kad šiame bute niekada negyveno ir nesilankė, prie butui skirto skaitiklio nesilietė ir nurodytą aplinkybę patvirtino R. V., A. Z., tačiau byloje pateiktas ieškovo siųstas 2009 m. liepos 7 d. pranešimas S. N. dėl 2 474,48 Lt dydžio nuostolių, padarytų neapskaitiniu elektros energijos vartojimu bute, sumokėjimo, rodo, kad Aktu nustatytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo faktas. Įvertinęs nurodyto pranešimo turinį, teismas padarė išvadą, jog Aktas surašytas atsakovo atžvilgiu, dalyvaujant A. Z., todėl 2009 m. liepos 7 d. pranešime nurodyti neteisingi adresato duomenys veikiau laikytini ieškovo darbuotojų klaida nei konstatavimu, jog Aktas buvo surašytas S. N. atžvilgiu. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog ant 1996 metų gamybos skaitiklio Nr. 008086 gaubto tvirtinimo varžtų buvo uždėtos 1992 metų IV ketvirčio gamybos metrologinės patikros plombos, buvo daryta intervencija į elektros skaitiklio vidų, po skaitiklio pakeitimo padidėjo bute suvartojamos elektros energijos kiekiai. Todėl sprendė, kad nurodytame bute buvo neteisėtai vartojama elektros energija (Taisyklių 6 punktas). Atsakovas nepaneigė savo kaltės dėl neteisėtu elektros energijos vartojimu ieškovui padarytos žalos, nebuvo nustatyta ir Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo išimčių. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad atsakovas ilgą laiką nesilankė bute negalėjo būti laikoma nurodytą prezumpciją savaime neigiančiu faktu. Priešingai, toks atsakovo visiškas nesirūpinimas jam priklausančiu butu ir jam priskirtu elektros skaitikliu nelaikytinas apdairiam, rūpestingam, atidžiam asmeniui tinkančiu elgesiu, pakankamu įgyvendinant Taisyklių 62 punkte numatytą pareigą saugoti elektros apskaitos prietaisus, elektros apskaitos schemose naudojamą įrangą ir įtaisus bei visas plombas. Atsakovas neginčijo prašomų priteisti nuostolių dydžio, nepateikė alternatyvių duomenų apie bute esančius elektros prietaisus ir jų vartojamus elektros energijos kiekius. Todėl teismas sprendė, kad pagrindo mažinti remiantis Taisyklių 97.4 punkte numatyta metodika paskaičiuotos ir ieškovo prašomos priteisti nuostolių, atsiradusių dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo atsakovui priklausančiame bute, sumos nebuvo pagrindo. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistos ieškovo patirtos 203 Lt elektros skaitiklio funkcionalumo atstatymo išlaidos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
- Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra silpnesnioji ginčo šalis ir ieškovo pateiktus įrodymus vertinti labai kruopščiai. Teismas sprendė, kad skaitiklis yra pagamintas 1996 metais, tačiau plombos yra 1992 metų, dėl ko padarė išvadą dėl jų falsifikavimo. Tačiau teismas neanalizavo, kiek ir kokių plombų buvo. Šiuo metu plombų vietas nustato Taisyklės, o pagal kokį teisės aktą buvo plombuotas senas skaitiklis – neapibrėžta, nes nuo 1996 metų pasikeitė įstatyminė ieškovo veiklos bazė. Teismas turėjo nustatyti konkrečias plombavimo procedūras, kurios turėjo būti 1992-1996 metais. Kadangi plombuojamos kelios elektros spintos ir skaitiklio vietos, nagrinėjant bylą ir tiriant įrodymus buvo svarbu nustatyti, ar atsakovas kaip vartotojas galėjo pažeisti skaitiklio mechanizmą, jei kitos plombos buvo tinkamos. Tačiau teismas nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino.
- Teismui nebuvo pateikti duomenys, kada ir kas keitė skaitiklį, kas jį plombavo. Plombos ant skaitiklio turėjo atitikti metrologinius standartus ir turėjo būti patikrintos metrologijos tarnyboje. Tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kokiomis plombomis turėjo būti pagal metrologijos laboratorijos ir metrologijos tarnybos pavyzdį užplombuotas skaitiklis. Todėl mano, kad teismo išvada apie skaitiklio falsifikavimą nepatvirtinta jokia bylos medžiaga ir skundžiamame sprendime net nebuvo analizuojama, kiek plombų buvo ant skaitiklio ir kokios iš jų neatitiko standartų. Tuo tarpu jei nėra standarto iš patikros laboratorijos ir metrologijos tarnybos, tai reiškia, kad nėra ir pažeidimo bei falsifikacijos, nes nėra su kuo palyginti aptiktą ant skaitiklių plombą, todėl negalima spręsti apie plombos falsifikaciją. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad metrologijos tarnyba įkurta 1998 metais, dėl to teigti apie metrologinę patikrą 1992-1996 metais nebuvo jokio pagrindo. Teismas plombų netyrė ir tuo aspektu, ar jos uždėtos panaudojant standartinius ieškovo naudojamus puansonus ir reples ir kokie falsifikacijos požymiai aptikti ant plombų.
- Teismas visiškai nevertino, kad ieškovui reikalaujant taikyti civilinės atsakomybės formą ir dydį pagal Taisykles turėjo būti įrodyti vartotojo (atsakovo) veiksmai siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis. Tuo tarpu aplinkybė, kaip ir kokiu būdu vartotojas (atsakovas) galėjo paveikti skaitiklio mechanizmą, apskritai nebuvo nagrinėjama ir nebuvo tiriama. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi įrodinėjimo dalyku pripažįstama kaltės forma ir padaryta žala. Tuo tarpu vien fakto dėl senos plombos konstatavimo nepakanka išvadai apie atsakovo atsakomybę, nes atsakomybė šiuo atveju nekyla, kadangi žalos pagal Taisyklėse vartojamą jos sąvoką padaryta nebuvo.
- Teismas nevertino, kad Taisyklių 82 punkte ir kituose punktuose yra aptartas patalpų savininkų pasikeitimas. Šiuo atveju buvo pagrindas svarstyti tinkamo atsakovo klausimą, nes Akte ieškovas įrašė du asmenis S. N. ir A. Z., užduotyse dėl skaitiklio patikrinimo (Nr. 7053711, 29513641, 31767721) įtraukė S. N., o 2010 m. sausio 22 d. Vilniaus regiono elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 012425 svarstymo komisijos protokole įrašytas R. V..
- Skaitiklis buvo įrengtas koridoriuje tretiesiems asmenims lengvai prieinamoje vietoje, jo apsauga garantuota nebuvo. Todėl mano, kad esant solidariai ieškovo ir atsakovo atsakomybei už skaitiklio apsaugą atsakomybė už pažeidimus negali būti perkeliama vien tik atsakovui. Teigia, kad atsakovas, būdamas buitiniu vartotoju, tikrino elektros energijos suvartojimą, tačiau dėl Taisyklėse numatytos specifinės skaitiklio įrengimo tvarkos ir plombavimo mechanizmo neturėjo galimybės tikrinti plombas ir vizualiai nustatyti jų būklę.
- Teismas nemotyvavo, dėl ko skaitiklio atstatymui buvo priteista 203 Lt suma, nes skaitiklis statomas nemokamai, o plombos pakeitimas negali būti prilyginamas skaitiklio remonto ir atstatymo darbams.
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Pagal Taisyklių 58 punktą elektros apskaitos prietaiso gaubtas yra plombuojamas gamintojo ir metrologinę patikrą atlikusios organizacijos plombomis, o gnybtų trinkelės dangtelis – operatoriaus plombomis. Todėl operatorius (ieškovas) atlikdamas apskaitos patikrinimą turi teisę perplombuoti tik skaitiklio gnybtų trinkelės dangtelį, o skaitiklio gaubto plombos nuo skaitiklio įrengimo vartotojui iki jo nuėmimo – nekeičiamos. Ginčo skaitiklis pagamintas 1996 metais. Akto surašymo metu ant skaitiklio rastos dvi 1992 metų plombos. Todėl matyti, kad skaitiklio gaubtas buvo užplombuotas ne tomis plombomis, kurios turėjo būti uždėtos skaitiklio pagaminimo metu. Elektros skaitiklio įrengimo ne vartotojui (atsakovui) priklausančiame gyvenamajame bute, o taip pat elektros skaitiklio priklausymas ieškovui faktai negali atleisti vartotojo (ieškovo) nuo pareigos tinkamai rūpintis apskaitos prietaiso apsauga. Mano, kad nustačius Taisyklių pažeidimus, apie kuriuos vartotojas nieko nepranešė tiekėjui, vartotojas negali būti ginamas tiek, kad būtų pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, juo labiau, kai atsakovas neįrodo, kad elektros skaitiklio pažeidimus padarė kiti asmenys. Priešingu atveju, reikalaujant, kad tik tiekėjas užtikrintų vartotojui teikiamos elektros energijos apskaitos prietaisų apsaugą susidarytų neprognozuojama su nenuspėjamais padariniais situacija Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino Akte užfiksuotus pažeidimus ir jų neginčijo, tačiau apie pažeidimą laiku nepranešė ieškovui (neteisėtas neveikimas). Ieškovas, nežinodamas apie elektros energijos vartojimą skaičiuojančio prietaiso sugadinimą, toliau tiekė elektros energiją atsakovui, už kurią šis dalinai neatsiskaitė (priežastinis ryšys) ir taip prarado dalį pajamų (žala). Mano, kad nurodytų aplinkybių pakanka, jog atsakovui būtų taikoma netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 2 d.). Ieškovo teigimu, šiuo atveju buvo svarbu nustatyti ne tai, kad pats vartotojas pažeidė elektros apskaitos prietaisą ar sugadino elektros apskaitos schemos elementą, o aplinkybę, kad jo elgesys neatitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais elektros įrenginiais ir imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai funkcionuotų, standarto.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Byloje nustatyta, kad patikrinus atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui priskirtą elektros energijos skaitiklį, buvo rasta, jog 1996 m. gamybos elektros skaitiklyje ant jo gaubto tvirtinimo varžtų yra uždėtos 1992 m. gamybos metrologinės patikros plombos. Dėl to surašytas Aktas, apskaičiuotas elektros energijos suvartojimas per neapskaitinį laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 24 d. iki 2009 m. gegužės 23 d. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl įrodymų pakankamumo, vartotojo atsakomybės už skaitiklio apsaugą. Todėl nagrinėtina, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo šiais aspektais.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, ji laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio sutartis sudaryta su ankstesniu buto savininku, o su atsakovu, šiam 1997 m. įsigijus butą, rašytinė sutartis nėra sudaryta. Tačiau byloje iš esmės nėra ginčo, kad tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu de facto yra susiklostę sutartiniai energijos pirkimo pardavimo santykiai (CK 6.162 str. 1 d.).
CK 6.387 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant šią teisės normą konstatuota, kad santykyje su CK 6.383 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl būtinųjų energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo prielaidų, ji reiškia, jog tam, kad su vartotoju būtų sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005). Tuo tarpu vartotojas pagal Taisyklių 45.2 punktą turi pareigą užtikrinti tinkamą jam priklausančių ir (ar) eksploatuojamų elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir užtikrinti saugų įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus, o pagal Taisyklių 62 punktą už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkas arba nuomininkas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog buto nuomos sutartis tarp atsakovo ir A. Z. nėra sudaryta rašytine forma, kaip to reikalauja įstatymas (CK 6.478 str. 1 d.), be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ji apskritai negalėtų būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, nes nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui gali būti panaudojama prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, kai ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 1.75 str. 2 d., 6.478 str. 2 d.).
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog už elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Šios civilinės atsakomybės rūšies esmė yra ta, kad ji atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009). Apeliacinio skundo motyvų, susijusių su įrodymais ir įrodinėtinomis aplinkybėmis, kontekste pažymėtina, kad formuojant teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Atsižvelgiant į paminėtus išaiškinimus, visų pirma atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar apeliantas kaip vartotojas turėjo galimybę veikti skaitiklio mechanizmą, kokiu būdu atliktas neteisėtas elektros energijos vartojimas ir neteisėtas prisijungimas. Ieškinys apeliantui nėra kildinamas iš to, kad pats apeliantas tiesiogiai darė intervenciją į skaitiklį, o iš to, kad, kaip minėta, Taisyklių 62 punktas (redakcijoje, galiojusioje Akto surašymo metu) nustatė, jog jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai. Šiame kontekste atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su elektros skaitiklio plombų sumontavimo, jų patikros, falsifikavimo galimybės aplinkybėmis, nes pats apeliantas ne tik nekėlė šių klausimų pirmosios instancijos teisme ir dėl to negalėtų remtis šiomis aplinkybėmis apeliaciniame skunde (CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia remtis apeliaciniame skunde aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme), bet 2010 m. gruodžio 1d. teismo posėdyje apskritai sutiko su ieškovo konstatuotomis aplinkybėmis, kad elektros skaitiklis pažeistas ir ieškovo siūlytos ekspertizės šiuo klausimu jis nepageidauja (b.l. 29). Tuo tarpu jau pats faktas, jog 1996 m. elektros skaitiklis yra plombuotas 1992 m. gamybos plomba, rodo, kad skaitiklis rastomis plombomis plombuotas ne jo pagaminimo metu, be to, ankstesniais patikrinimais plombų falsifikavimo faktas nebuvo konstatuotas (b.l. 19-21). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad plombos galėjo būti falsifikuotos po paskutinio patikrinimo 2006 m. kovo 13 d.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad svarbu nustatyti ne tą aplinkybę, ar vartotojas kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo (nagrinėjamu atveju – plombų suklastojimo), o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001). Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 45.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Taisyklių 45.11.1 punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas, priimta administracinėje byloje Nr. I16-21/2007). Todėl minėto teisinio reglamentavimo ir teisminės praktikos kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo argumentais, jog nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės taikymui svarbu nustatyti net tai/ne tiek, ar pats vartotojas pažeidė(falsifikavo) elektros apskaitos schemos elementą, o aplinkybę, kad apelianto elgesys neatitiko tvarkingo, apdairaus ir rūpestingo elektros energijos vartotojo standarto. Todėl, siekdamas paneigti savo atsakomybę, apeliantas turi įrodyti, kad jo elgesys tokį standartą atitiko (CPK 12, 178 str.). Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje iš paties apelianto paaiškinimų nustatyta, kad bute jis negyveno ir jame net nesilankė, nors akivaizdu, kad rūpestingas buto savininkas, net negyvendamas bute, turėtų rūpintis tiek paties buto, tiek su juo susijusių įrenginių būkle. Taigi, tokios savo pareigos įvykdymo apeliantas ne tik neįrodė, bet faktiškai ir neteigė.
Atmestini apelianto argumentai dėl tinkamo atsakovo nenustatymo. Šiuo argumentus apeliantas grindžia tuo, kad Akte yra nurodyti S. N. ir A. Z.. Tačiau byloje nustatyta, kad elektros skaitiklis buvo tikrintas ne vieną kartą (paskutinį kartą – 2006 m. kovo 13 d.), tuomet elektros skaitiklio pažeidimų nenustatyta (b.l. 19-21), po aptariamo pažeidimo nustatymo bute elektros energijos suvartojimas, lyginant su suvartojimu iki pažeidimo nustatymo, ženkliai išaugo (b.l. 22-25). Apeliantas teismo posėdyje pats nurodė suprantąs, kad įsigyjant butą jam atsirado ir įsipareigojimai (b.l. 86). Elektros skaitiklio pažeidimo faktą, kaip minėta, jis pripažino, teisminio nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad elektros skaitiklis pažeistas iki jam įsigyjant butą (o virš paminėtos faktinės aplinkybės ir apskritai neduoda pagrindo tokiai išvadai), dėl ko atsakovu šioje byloje turėtų būti ne jis, o iki įsigyjant apeliantui butą buvęs jo savininkas S. N..
Atmestinas apeliacinio argumentas, kad iš apelianto nepagrįstai ir nemotyvuotai priteistas 203 Lt elektros skaitiklio funkcionalumo atstatymo išlaidos. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas yra nurodęs šios sumos priteisimo pagrindą – Taisyklių 93.3 punktą. Antra, šis Taisyklių punktas nustato, kad surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas – tai pagrindas operatoriui nustatyta tvarka apskaičiuoti padarytą jam žalą. Šiais atvejais apskaičiuojamas (perskaičiuojamas) vartotojui ar neteisėtai vartojančiam elektros energiją juridiniam ar fiziniam asmeniui persiųstos elektros energijos kiekis ir jam pateikiami apmokėjimo dokumentai padarytai žalai atlyginti (įskaitant apskaičiuotos (perskaičiuotos) persiųstos elektros energijos vertę, persiuntimo paslaugos vertę, žalą (jei tokia buvo padaryta), susijusią su kitomis paslaugomis, už sugadintus elektros apskaitos prietaisus, apskaitos schemos elementus, jų remontą, keitimą, metrologinę patikrą, plombavimą ar pan.). Taigi, teismas turėjo pagrindą šio punkto pagrindu priteisti žalą ir šį savo sprendimą tinkamai pagrindė.
Esant byloje minėtoms faktinėms aplinkybėms ir atsakovui nepaneigus jo kaltės prezumpcijos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo atsakomybės, šios išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę ir įrodinėjimą civiliniame procese. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d . 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Poškus