Civilinė byla
Nr. 3K-3-138/2011 (S)
Teisminio
proceso Nr. 2-07-3-04318-2009-9
Procesinio
sprendimo kategorijos:
36.1;
44.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko,
Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis dvaras“ kasacinį skundą dėl Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Senasis dvaras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei
,,Veroeva“ dėl nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomininko kaltės, delspinigių,
baudos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje keliami
nuomos sutartyje nustatytų netesybų mažinimo, taip pat žalos atlyginimo atveju
apskaičiuojamų negautų pajamų dydžio klausimai.
2007 m. sausio 1 d. šalys pasirašė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui
dvejiem metams 409, 50 kv. m prekybos vietą Šiauliuose, Vilniaus g. 212. 2009
m. sausio 1 d. šalių susitarimu buvo pratęstas sutarties terminas iki 2009 m. spalio 31 dienos; 2009 m. balandžio 1 d. susitarimu – pakeistos sutarties nuostatos
dėl nuomos mokesčio (nustatytas 6117,91 Lt nuomos mokestis už vieną kalendorinį mėnesį) ir netesybų (nustatyta nuomotojo naudai trijų su puse mėnesių
nuomos mokesčio dydžio su PVM bauda už sutarties nutraukimą prieš terminą, kai sutartis
nutraukiama nuomininko iniciatyva ar dėl jo kaltės).
Ieškovas 2009 m.
liepos 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti šalių sudarytą nuomos
sutartį prieš terminą dėl nuomininko kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovo
naudai 25,48 Lt delspinigių, 500 Lt baudos pagal sutarties 4.2.10 punktą ir 21 412,69 Lt baudos pagal sutarties 4.2.15 punktą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas teigė,
kad nuomos sutartimi su vėlesniais papildymais atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos
mokestį ir kitas įmokas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka bei vykdyti joje
nurodytus įsipareigojimus. Atsakovas, neinformavęs ieškovo ir negavęs jo
rašytinio sutikimo uždaryti prekybos vietą, 2009 m. birželio 30 d. savavališkai
išsikėlė iš nuomojamų patalpų, taip pažeisdamas sutarties 4.2.10 punkte
nustatytą įsipareigojimą dirbti nuomotojo nustatytu turgavietės vietos laiku.
Be to, atsakovas, savavališkai išsikeldamas iš nuomojamų patalpų, pažeidė
sutarties 4.2.15 punktą, todėl turi sumokėti trijų su puse mėnesių nuomos
mokesčio dydžio baudą su PVM. Atsakovas apmokėjo jam išsiųstas sąskaitas už
energetinius išteklius ir paslaugas pradelsęs pranešime nurodytą terminą,
todėl, ieškovo nuomone, priteistina 25,48 Lt delspinigių.
Atsakovas
pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo
atsakovo naudai 25 174,00 Lt žalos, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo
teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas teigė, kad, nuomodamas ieškovo patalpas, 2009 m. birželio mėnesį
patyrė 25 174 Lt žalos. Atsakovas paaiškino, kad, lyjant lietui, per nuomojamų
patalpų stogą ir sienas bėgo vanduo, todėl buvo sugadinta dalis medinių baldų,
kurie nebetiko parduoti; dėl šios priežasties nebuvo galima tinkamai naudoti
ekspozicijos prie lango; nors parduotuvė nebuvo uždaryta, tačiau prekyba
nevyko, nebuvo galima naudotis dalimi nuomojamo ploto. Ieškovo vadovai matė
avarijos padarinius, bet dėl žalos atlyginimo nesprendė, todėl žalos dydį
nustatė atsakovo iškviestas turto vertintojas.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių miesto
apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir
priešieškinio, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 6117,91 Lt baudos ir 6 proc.
metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki
visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 184 Lt žyminio mokesčio; 23 744 Lt žalos iš
ieškovo atsakovo naudai, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo
priešieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,
taip pat bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų; kitas ieškinio ir priešieškinio
dalis atmetė.
Teismas atmetė
ieškinio reikalavimą nutraukti nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės kaip
nepagrįstą, nes byloje pateiktas 2009 m. birželio 15 d. ieškovo pranešimas atsakovui
nutraukti nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad, atsakovui iki 2009 m. birželio
12 d. neapmokėjus dalies sąskaitų už privalomas ir eksploatacines paslaugas, ieškovas,
vadovaudamasis nuomos sutarties 6.5 punktu, vienašališkai nutraukė sutartį nuo
2009 m. birželio 15 d. dėl nuomininko kaltės, reikalaudamas atlaisvinti
patalpas ir sumokėti iki 2009 m. birželio 20 d. 21 412,69 Lt netesybų, atsiskaityti
už birželio mėnesio komunalines ir eksploatacines paslaugas, taip pat 500 Lt
baudą už nuomos sutarties 4.2.17 punkto pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį į
tai, kad ieškovas tuo pačiu metu kreipėsi į teismą ir 2009 m. birželio 17 d.
buvo išduotas teismo įsakymas dėl 3467,59 Lt skolos, 194,69 Lt delspinigių bei
palūkanų priteisimo. Kadangi atsakovas per CPK 439 straipsnio 7 dalyje nustatytą
terminą su ieškovu atsiskaitė, tai byla buvo nutraukta. Teismas, remdamasis
atsakovo atstovės parodymais, nustatė, kad atsakovas, gavęs birželio 20 d.
tokį pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, pradėjo ieškoti naujų patalpų ir
vykdyti išsikraustymo procedūrą; birželio 30 d. jis išsikraustė ir norėjo
perduoti patalpas ieškovo atstovui, tačiau ieškovo administratorė jas priimti atsisakė.
Patalpų perdavimo aplinkybes konstatavo antstolis. Teismas nesivadovavo ieškovo
atstovo paaiškinimu, kad 2009 m. birželio 15 d. ieškovo pranešimas buvo tik
informacinio pobūdžio. Teismas pripažino, kad atsakovas reikalavimą
išsikraustyti iš nuomojamų patalpų įvykdė ne per vieną kalendorinę dieną nuo
pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo, kaip tai numatyta sutarties 6.9
punkte, o per dešimt dienų, tačiau nurodė, jog toks sutartyje nustatytas
terminas baldais prekiaujančiai įmonei yra aiškiai per trumpas naujoms
patalpoms susirasti ir išsikraustyti, ir pripažino jį prieštaraujančiu CK 6.218
straipsnio 1 dalies nuostatai. Be to, nei sutartyje, nei ieškovo pranešime dėl
nuomos sutarties nutraukimo nėra nustatyto įpareigojimo atsakovui iš anksto
informuoti ieškovo apie išsikraustymą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas
laikė, kad ieškovas šią sutartį vienašališkai nutraukė savo 2009 m. birželio 15
d. pranešimu.
Ieškovo
reikalavimą priteisti iš atsakovo 500 Lt baudą pagal Sutarties 4.2.10 punktą už
tai, kad atsakovas 2009 m. birželio 30 d. išsikėlė iš nuomojamų patalpų ir nebevykdė
sutartyje numatytos veiklos ieškovo patalpose, teismas laikė nepagrįstu, nes, ieškovui
nutraukus nuomos sutartį, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vykdyti savo
veiklos nuo 2009 m. birželio 30 d. Teismas pripažino, kad atsakovas daugiau
negu vieną kalendorinę dieną vėlavo apmokėti dalį ieškovo 2009 m. balandžio-birželio
mėn. išrašytų sąskaitų ir atsiskaitė tik gavęs 2009 m. birželio 17 d. teismo
įsakymą, todėl ieškovas pagal nuomos sutarties 6.5 punktą turėjo teisę
vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Teismo nuomone, ieškovas turi
teisę pagal sutarties 4.2.15 punktą reikalauti iš atsakovo netesybų, nes
sutartis buvo nutraukta prieš terminą dėl nuomininko kaltės. Tačiau teismas,
atsižvelgdamas į tai, kad šalių susitarimu numatytas 6117,91 Lt nuomos mokestis
už vieną mėnesį su PVM, o atsakovo laiku neapmokėtų sąskaitų sumą – 3467,59 Lt
(t. y. nėra net pusės nuomos mokesčio už vieną mėnesį dydžio), be to, nuomos
sutartis vienašališkai buvo nutraukta atsakovui nepatogiu metu tuoj po to, kai
dėl pastato techninio broko vandeniu buvo užlietos patalpos, sugadinti baldai
ir atsakovas neturėjo normalių sąlygų vykdyti prekybos, laikė, jog ieškovo
prašoma priteisti trys su puse mėnesio nuomos mokesčio su PVM dydžio bauda yra
neproporcinga atsakovo kaltei, aiškiai per didelė, šiuo atveju socialiai
neteisinga ir prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Dėl to teismas tenkino dalį ieškovo reikalavimas ir priteisė vieno mėnesio nuomos
mokesčio dydžio baudą.
Ieškovo
reikalavimą priteisti 25,48 Lt delspinigių už vėlavimą apmokėti nurodytas
sąskaitas teismas atmetė kaip neįrodytą, nes 2009 m. birželio 30 d. pranešimu
ieškovas nurodė atsakovui iki 2009 m. liepos 9 d. apmokėti sąskaitas, kurią atsakovas
apmokėjo 2009 m. liepos 10 d.
Pasisakydamas
dėl priešieškinio reikalavimų, teismas vadovavosi ieškovo administratorės, liudytojų
A. V., N. R. parodymais, antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių
konstatavimo protokolu, kuriuo užfiksuota 2009 m. birželio 8 d. nuomojamų
patalpų aplinka po užliejimo lietaus vandeniu, UAB ,,Rezultatas“ žalos vertės
nustatymo ataskaita, kurioje nustatyta, kad, lietaus vandeniui užliejus
nuomojamas patalpas, buvo sugadinta dalis prekių, kitos prarado prekinę
išvaizdą ar tapo netinkamos parduoti; patalpų užliejimas turėjo įtakos
parduotuvės įvaizdžiui ir pardavimams, nes atsakovas nedirbo trylika dienų,
nesinaudojo 30 kv. m nuomojamų patalpų. Dėl to buvo nustatyta 25 174 Lt žalos,
tarp jų 10 115 Lt baldų rinkos vertė, 12 948 Lt grynųjų pajamų praradimo vertė,
2111 Lt nuomos išlaidų nenaudojamam plotui. Kadangi žala atsakovui atsirado dėl
pastato trūkumų, tai ją, teismo nuomone, turi atlyginti pastato savininkas. Dėl
to teismas tenkino dalį priešieškinio reikalavimų, sumažindamas prašomą
priteisti sumą parduotų sugadintų (nekondicinių) prekių suma (1430 Lt).
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 4 d.
nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo
2010 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios
instancijos teismo argumentais dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius
už pavėluotas apmokėti sąskaitas už eksploatacines išlaidas; dėl ieškovo teisės
nutraukti vienašališkai nuomos sutartį ir teismo priteistas sumažintas
netesybas. Pasisakydama dėl argumentų, kuriais teismas tenkino priešieškinio
reikalavimus, kolegija pažymėjo, kad ieškovas neginčijo žalos padarymo fakto,
tačiau nesutiko su žalos apskaičiavimu ir dydžiu. Kolegija nepripažino pagrįstu
apeliacinio skundo motyvo, kad, atsakovui pardavus baldus, kurie pagal turto
vertintojus pripažinti netinkamais parduoti, žalos dydis buvo netinkamai
apskaičiuotas, pažymėdama, jog šie baldai buvo parduoti kaip nekondiciniai
baldai, t. y. atsakovas galėjo juos parduoti už mažesnę nei rinkos kainą. Taip
pat kolegija pažymėjo, kad ieškovas, nesutikdamas su skaičiuotu žalos dydžiu, turėjo
galimybę ir pareigą užginčyti turto vertintojo nustatytą sugadintų baldų rinkos
vertę, tačiau neprašė skirti ekspertizės, nepateikė nė vieno alternatyvaus
žalos vertinimo.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkintas priešieškinio
reikalavimas dėl 12 948 Lt negautų pajamų priteisimo ir šį priešieškinio
reikalavimą atmesti; taip pat sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis tenkinta
dalis ieškinio reikalavimo dėl 21 412,69 Lt baudos priteisimo, ir šį ieškinio
reikalavimą tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1) dėl netesybas
reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir kriterijų netesyboms
mažinti taikymo. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 6.73
straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytų netesybų mažinimo
kriterijus, todėl neteisėtai sumažino kasatoriui iš atsakovo priteistą baudos
dydį. Tiek CK 6.73 straipsni 2 dalyje, tiek 6.258 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad tuo atveju, kai netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš
dalies įvykdyta, teismas gali mažinti netesybas, tačiau tik tiek, kiek jos
netaptų mažesnės už nuostolius, patvirtintus dėl prievolės nevykdymo ar
netinkamo vykdymo. Teismų praktikoje aiškinama, kad, nustatant, ar yra CK 6.73
straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindas pripažinti netesybas
aiškiai didelėmis ir dėl to jas mažinti, taip pat sprendžiant dėl jų sumažinimo
dydžio, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės
(šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo
aplinkybės, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis ir kt.), vadovautis
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti
sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė
„Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB ,,Kaduva“ v. UAB ,,Okadeta“, bylos Nr.
3K-3-401/2008; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
,,Schmitz Cargobull Baltic“ v. YAB ,,Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų
gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; kt.). Kasatorius teigia, kad pirmosios
instancijos teismas mažino sutartyje nustatytas netesybas, atsižvelgdamas į
atsakovo kaltę dėl ieškovo vienašališkai nutrauktos sutarties – sutartis buvo
nutraukta atsakovui laiku neapmokėjus 3467,59 Lt sąskaitos, kuri nesudaro net
pusės nuomos mokesčio per mėnesį dydžio. Kasatorius pažymi, kad atsakovas,
būdamas nesąžiningas, tyčia nevykdė abipusiu susitarimu nustatytos prievolės ir
šią skolą sumokėjo tik 2009 m. birželio 17 d., gavęs teismo įsakymą. Kasatorius
nesutinka su teismo taikytu netesybų mažinimo kriterijumi, kad nuomos sutartis
buvo nutraukta atsakovui nepalankiu metu, ir pažymi, kad metas nepalankus buvo
kaip tik kasatoriui, nes jis turėjo dėl pastato broko atlyginti žalą
atsakovui. Kasatorius vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje
byloje , bylos Nr. 3K-3-386/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta
civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“,
bylos Nr. 3K-7-409/2010, taip pat kitose nutartyse nurodytais kriterijais,
kuriais remdamasis teismas nustato, ar netesybos nėra neprotingai didelės, ir
teigia, kad teismas turėjo vertinti netesybas atsižvelgdamas į tai, jog šioje
byloje ginčas dėl netesybų dydžio kilo tarp privačių verslo subjektų, turinčių
patirties verslo ir derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo
padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Kasatorius paaiškina,
kad 2009 m. du kartus keitė su atsakovu pasirašytą nuomos sutartį, mažindamas
nustatytą nuomos kainą, tačiau šalys, susitarusios dėl nuomos mokesčio
sumažinimo, nustatė didesnę baudą tuo atveju, jei nuomos sutartis bus nutraukiama
dėl nuomininko kaltės, t. y. buvo nustatyta ne dviejų, o trijų su puse nuomos
mokesčio per mėnesį dydžio bauda. Taigi, atsakovas, sumažinus nuomos mokestį beveik
per pusę, įsipareigojo griežtai laiku mokėti pagal nuomos sutartį, taip
prisiimdamas ir griežtesnius prievolės nevykdymo padarinius;
2) dėl CK 6.249
straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo, apskaičiuojant atsakovo negautas
pajamas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto
netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip
pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų
veiksmų. Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką negautos pajamos
suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš
teisėtos veiklos; tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis,
priimta pagal kreditoriaus AB banko „Snoras“ reikalavimą UAB „Šilna“
bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis
civilinėje byloje UAB ,,Rudeta“ v. AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr.
3K-3-322/2008; kt.). Tuo tarpu atsakovui priteistos ne jo negautos pajamos, o
parduodamų prekių savikaina. Kasatorius pažymi, kad atsakovas nedirbo 13 dienų,
todėl teismas negautas pajamas skaičiavo dienų skaičių daugindamas iš
nustatytos vienos dienos pajamų 1423 Lt ir atimdamas 30 proc. antkainį.
Kasatoriaus nuomone, teismo skaičiuotos negautos pajamos objektyviai negali
siekti 12 948 Lt, nes jos skaičiuojamos taip: per 13 dienų parduotų baldų suma dauginama
iš 30 proc. antkainio atimant visas patirtas sąnaudas ir mokesčius, darbo
užmokestį darbuotojams ir kitas įmokas bei mokesčius. Kasatoriaus pateiktu
skaičiavimu negautos pajamos galėtų sudaryti 5549,70 Lt. Dėl to kasatorius
teigia, kad atsakovas neįrodė negautų pajamų (žalos) dydžio, todėl nėra vienos
iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o jų nesant, teismas nepagrįstai
priteisė iš kasatoriaus atsakovo naudai 12 948 Lt negautų pajamų.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas
teismų sprendimo bei nutarties dalis palikti nepakeistas. Atsiliepimas
grindžiamas šiais argumentais:
1) dėl netesybas
reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir kriterijų netesyboms
mažinti taikymo. Atsakovas nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės
instancijos teismas, taikydamas netesybas reglamentuojančias materialiosios
teisės normas, įvertino ir taikė teismų praktikoje suformuotus netesybų
mažinimo kriterijus, todėl pagrįstai sprendė, jog kasatoriaus prašoma priteisti
bauda yra neproporcinga atsakovo kaltei, aiškiai per didelė ir prieštaraujanti
protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymėjo, kad taikyti
tokią baudą atsakovui būtų socialiai neteisinga. Be to, atsakovas pažymi, kad
kasatorius 2009 m. birželio 15 d. pranešimu nuo birželio 15 d. nutraukė nuomos
sutartį ir pareikalavo išsikelti, nesudarydamas galimybės pasiruošti, kartu
pateikdamas pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti iš
atsakovo skolą. Nuomos nutraukimas sudėtingu metu, kai atsakovas patyrė žalos,
negali būti vertinamas sąžiningu tarp verslo subjektų. Atsakovo nuomone,
teismai tinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies
normas ir nenukrypo nuo kasatoriaus nurodytos teismų praktikos;
2) dėl CK 6.249
straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo, apskaičiuojant atsakovo negautas
pajamas. Atsakovas teigia, kad šiuo argumentu kasatorius iš esmės kelia ne
teisės, bet fakto klausimą. Atsakovas, grįsdamas patirtos žalos dydį, teikė
rašytinius įrodymus, rėmėsi liudytojų parodymais, profesionalių vertintojų,
kurie sudarė vertinimo ataskaitą ir pateikė išvadą dėl žalos dydžio, pagalba.
Atsakovas pažymi, kad žalą apskaičiavusi turto vertintoja buvo apklausta teismo
posėdyje ir paaiškino bei pagrindė apskaičiuotos žalos dydį, tarp jų ir
negautas pajamas. Dėl to teismai išvadas dėl žalos dydžio padarė nepažeisdami
įrodinėjimo taisyklių ir tinkamai taikydami civilinės atsakomybės instituto
normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo
taikytų kriterijų šalių nustatytoms netesyboms mažinti
Šalių susitarimu
nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus
neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartyje
šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali
būti sumažinamos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje
nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam
tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju
skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų
neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės
pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir
pan. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka
teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį, t. y. teismas, nustatęs, kad
konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies
įvykdyta, turi teisę sumažinti sutartyje nustatytas netesybas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra gana išsamiai pasisakyta dėl nagrinėjamai
bylai aktualių CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normų
taikymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas,
ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti
netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas,
iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos
aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti
išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo
aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo,
protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių
interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis
civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr.
3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis UAB „Šilna“ bankroto byloje,
bylos Nr. 3K-3-386/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr.
3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos
firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007
m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz
Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“,
bylos Nr. 3K-3-503/2007; kt.).
Kasacinio teismo
taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio,
svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje
sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties
šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų
srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia
pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių
valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos
Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos
unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg
Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr.
3K-3-401/2008; kt.).
Pagal
nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsakovui iki 2009 m. birželio 12 d. neapmokėjus
dalies sąskaitų už privalomas ir eksploatacines paslaugas, kasatorius
vienašališkai nutraukė nuo 2009 m. birželio 15 d. sutartį dėl nuomininko kaltės
(daugiau kaip vieną kalendorinę dieną vėlavus apmokėti dalį kasatoriaus 2009 m.
balandžio-birželio mėn. išrašytų sąskaitų); atsakovas, gavęs pranešimą dėl
nuomos sutarties nutraukimo, birželio 30 d. išsikraustė; atsakovas atsiskaitė
tik gavęs 2009 m. birželio 17 d. teismo įsakymą. Teismų pripažinta, kad, dėl
atsakovo kaltės nutraukus nuomos sutartį, kasatorius pagal nuomos sutarties
4.2.15 punktą turi teisę reikalauti iš atsakovo netesybų. Kasatorius nesutinka
su teismų priteistu sutartinių netesybų dydžiu ir teigia, kad teismai,
taikydami CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normas,
nesivadovavo teismų praktika. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio
skundo argumentu ir pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką netesybų dydis
turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos
aplinkybes. Teismai, mažindami šalių nustatytas trijų su puse mėnesio nuomos
mokesčio dydžio sutartines netesybas, nurodė, kokiais kriterijais remdamiesi ir
dėl kokių konkrečių šios bylos aplinkybių jas sumažino iki vieno mėnesio nuomos
mokesčio dydžio. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas netesybas aiškiai
per didelėmis, atsižvelgė į prievolės pažeidimo aplinkybes – prieš nuomos
sutarties nutraukimą dėl gamtinių sąlygų ir pastato broko buvo sutrikdyta
prekyba atsakovo nuomojamose patalpose, nuomos sutartis buvo nutraukta
atsakovui pavėlavus sumokėti dalį eksploatacijos išlaidų (nuomos mokestį
atsakovas sumokėjo laiku); neįvykdytos prievolės dydį – laiku neapmokėtų
sąskaitų už eksploatacines išlaidas suma nesudaro nė pusės vieno mėnesio nuomos
mokesčio sumos; atsakovas prievolę sumokėti 3467,59 Lt skolą įvykdė po
pranešimo nutraukti nuomos sutartį, gavęs 2009 m. birželio 17 d. teismo
įsakymą. Nors kasaciniame skunde akcentuojama atsakovo kaltė dėl netinkamai jo
vykdytos prievolės sumokėti dalį eksploatacijos išlaidų (teismai taip pat
pripažino atsakovo kaltę dėl nuomos sutarties nutraukimo), tačiau vien šis
faktas negali būti vertinamas kaip absoliutus pagrindas atsisakyti taikyti CK
6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normas. Teismai,
vadovaudamiesi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgė ir
į tai, kad kasatorius vienašališkai nutraukė nuomos sutartį atsakovui
nepalankiu metu, nes dėl pastato techninio broko lietaus vandeniu buvo užlieta
dalis atsakovo nuomojamų patalpų, neturint normalių sąlygų, sutriko prekyba,
buvo sugadinta dalis baldų, nors kasatorius žinojo apie atsakovo nuotolius,
tačiau geranoriškai jų neatlygino. Kasatorius nesutinka su šių aplinkybių
vertinimu atsakovo naudai ir teigia, kad nuomos sutarties nutraukimas buvo
nepatogus būtent jam, nes jam teko atlyginti dėl pastato broko atsiradusią žalą.
Palyginus abiejų šalių padėtį sutarties nutraukimo metu, yra pagrindas
pripažinti, kad, atsakovas neturėdamas sąlygų normaliai veiklai dėl kasatoriaus
nuomojamų patalpų techninio broko ir dėl to patyręs nuostolių, vien dėl to pateko
į nuo jo valios nepriklausančias nepalankias sąlygas. Kasatorius, priešingai
sutarčių vykdymo principams, nesiėmė priemonių atsakovo padėčiai normalizuoti
bendradarbiaudamas ir kooperuodamasis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), todėl
kasatoriaus vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas pagrįstai įvertintas
kaip įvykęs aiškiai nepalankiu būtent atsakovui, o ne ieškovui metu. Dėl šių
argumentų kasacinis teismas prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos
teismas, mažindamas sutartines netesybas, teisingai taikė CK 6.73 straipsnio 2
dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normas.
Kasaciniame
skunde taip pat teigiama, kad teismai pažeidė pirmiau nurodytas teisės normas
ir dėl to, jog neatsižvelgė į tai, kad ginčas dėl netesybų dydžio yra kilęs
tarp privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo ir derybų srityje,
galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia
pasirinkti sutarties sąlygas. Atsižvelgdama į teismų praktikoje taikomą
konkrečių sutartinių santykių pobūdžio vertinimo kriterijų, teisėjų kolegija
pažymi, kad teismai iš esmės neturi paneigti šalių valios dėl atsakomybės už
sutartinius įsipareigojimus nevykdymo, tačiau dėl priteistinų šalių sutartyje
nustatytų netesybų (sutarties sąlygų pagrįstumo) sprendžia, atsižvelgdami į
konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje surinktus
įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Dėl to aplinkybės, kad ginčas
nagrinėjamoje byloje kilo tarp privačių verslo subjektų, abiejų šalių valia 2009
m. sausio 1 d. ir balandžio 1 d. buvo keičiamos nuomos sutarties sąlygos,
mažinamas nuomos mokestis ir didinamos netesybos, negali paneigti kitų teismo
įvertintų aplinkybių ir taikytų kriterijų. Sprendžiant dėl sutartyje nustatytų
netesybų dydžio, šiuo atveju svarbios yra ne tik nuomos sutarties sąlygos,
nuomos mokesčio ir netesybų dydžio kaitos nuomos sutartyje aplinkybės, bet ir
sutartinių netesybų taikymas aplinkybių, nulėmusių nuomos sutarties nutraukimą,
kontekste. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad
teismai konkretų netesybų dydį nagrinėjamoje byloje nustatė nepažeisdami CK
6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normų, įvertindami
suformuluotus teismų praktikoje netesybų mažinimo kriterijus ir atsižvelgdami į
konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes bei vertindami byloje surinktus
įrodymus pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl to toks
kasacinio skundo argumentas nepatvirtina nurodomų materialiosios teisės normų
pažeidimo, todėl laikytinas teisiškai nepagrįstu.
Dėl CK 6.249
straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo, apskaičiuojant atsakovo negautas
pajamas
Civilinės
atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo
turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam
padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram
objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės.
Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas,
turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai
apskaičiuojamos. Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė, kad, užliejus atsakovo
nuomojamas patalpas vandeniu, jis patyrė žalos – sumažėjo bendrovės pajamos,
sutriko bendrovės darbas. Teismai, nustatydami atsakovo patirtos žalos faktą,
vadovavosi kasatoriaus administratorės, liudytojų parodymais, antstolio R.
Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, o spręsdami dėl
priteistino nuostolių dydžio – vadovavosi UAB ,,Rezultatas“ žalos vertės
nustatymo ataskaita. Pagal šią ataskaitą nuostoliai paskaičiuoti nustačius dėl
avarijos sugadintų baldų rinkos vertę, grynųjų pajamų praradimo vertę ir nuomos
išlaidas nenaudojamam plotui.
Negautos pajamos
yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė
veikla. Taigi negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip
pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos,
kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Teismai negautas pajamas
skaičiavo dienų skaičių, kurį atsakovas negalėjo tinkamai vystyti savo veiklos,
padauginę iš vienos dienos pajamų ir atėmę antkainį. Pajamų, negautų dėl
neteisėto veiklos sutrikdymo, apskaičiavimas priklauso nuo sutrikdytos veiklos
pobūdžio ir nuo neteisėtų veiksmų padarinių. Jei dėl neteisėtų veiksmų
nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis turtas buvo sužalotas, tai tokie
nuostoliai įvertinami kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis),
nepriklausomai nuo to, kad netektas ar sužalotas turtas buvo skirtas parduoti
ir iš to gauti pajamas. Tokiu atveju negautas pajamas sudarytų skirtumas tarp
kainos, už kurią daiktas būtų buvęs realizuotas, jei nebūtų neteisėtų veiksmų,
ir daikto įsigijimo (sukūrimo) vertės. Pažymėtina, kad nurodyto veiksmo
rezultatas tik sąlyginai gali būti apibūdinamas grynojo pelno samprata,
visiškai atsiribojant nuo mokesčių teisėje vartojamos šios sąvokos definicijos.
Tokio sąlyginio grynojo pelno sąvokos vartojimo tikslas gali būti tik vienas –
pabrėžti, kad tai pinigų suma, kuri lieka įmonei kaip uždarbis – kaip dėl įmonės
ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė. Negautas pajamas apskaičiavus taip,
kaip tai atliko bylą nagrinėję teismai: dienų skaičių, kurį atsakovas negalėjo
tinkamai plėtoti savo veiklos, padauginus iš vienos dienos pajamų, kurias jis
gavo, kai dirbo įprastu ritmu, ir atėmus antkainį, – galima būtų teigti, kad
atsakovas dirba siekdamas ne sukurti pridėtinę vertę, kuri ir yra jo veiklos
ekonominė paskata, bet tik padengti visas faktiškai patirtas įprastines tokiai
veiklai sąnaudas. Tačiau net ir remiantis mokesčių teisėje taikoma (pvz., Pelno
mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 punktas, 17 straipsnis) sąnaudų definicija,
teisinė-ekonominė logika lemia jų apibrėžtį kaip išlaidas, būtinas pajamoms
uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Dėl to metodas, kuriuo remtasi
apskaičiuojant atsakovo negautas pajamas, ydingas iš esmės, todėl yra teisinis
pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta
nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti 12 948 Lt
grynųjų pajamų, ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui
nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1
dalies 5 punktas).
Nagrinėdamas
bylą iš naujo dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovo atsakovo negautas
pajamas, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, kuriais
atsakovas įrodinėja gautas pajamas dirbant įprastinėmis sąlygomis, tų pajamų
struktūrą – kaip dėl ekonominės veiklos sukurtą pridėtinę vertę, kuri nustatoma
iš visų uždirbtų pajamų atėmus išlaidas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai
gauti. Šiame negautų pajamų apskaičiavimo modelyje išlaidos pajamoms uždirbti
ar ekonominei naudai gauti reiškia parduoti įsigyto daikto ar daiktų kainą,
kuri užfiksuota daiktų įsigijimą (įvairiausiais būdais) patvirtinančiuose
dokumentuose. Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo to, ar pajamos negautos
dėl daiktų sunaikinimo (sugadinimo) ir šiuo atveju jų vertė kompensuojama
tiesioginių nuostolių atlyginimo forma, ar jos negautos dėl įmonės prastovos
dėl kitos sutarties šalies neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir šiuo atveju
tiesioginis neigiamas poveikis parduoti skirtiems daiktams nepadarytas, negautos
pajamos yra tik kaip dėl ekonominės veiklos sukuriama pridėtinė vertė. Ją,
beje, ne visada galima tiksliai nustatyti, todėl tokiais atvejais teisinga būtų
apskaičiuoti vidutinę sukuriamą pridėtinę vertę laikotarpiu, kai buvo dirbta
įprastinėmis sąlygomis, padauginus iš dienų, kai veikla buvo sutrikdyta dėl
kitos sutarties šalies neteistų veiksmų (neveikimo), skaičiaus. Toji kaip dėl ekonominės
veiklos sukurta pridėtinė vertė ir būtų negautos pajamos, priteistinos CK 6.249
straipsnio pagrindu žalą patyrusiam asmeniui.
Pažymėtina ir
tai, kad apskaičiuota nuostolių atlyginimo suma (žalos negautų pajamų forma atlyginimas)
neišeinant iš šio ginčo ribų negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei
vykdymo požiūriu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų
turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius
santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1. straipsnio 1 dalis).
Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos,
veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas
ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės
įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau
atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles
valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, tai,
be kita ko, reiškia ir gautų pajamų priskyrimo vienokiai ar kitokiai
apmokestinimui reikšmingai pajamų kategorijai vertinimą konkrečių mokesčių
įstatymų taikymo, kai atliekamos mokesčių apskaičiavimui skirtos procedūros,
momentu. Pažymėtina, kad civilinės teisės kategorijos gali nesutapti su
mokesčių teisės kategorijomis, antai ne visi civilinės teisės subjektai yra atitinkamų
mokesčių mokėtojai (žr., pvz., Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis), ne visos
gautos pajamos yra vienodai apmokestinamos (Pelno mokesčio įstatymo 4
straipsnis), ne visos asmens patirtos išlaidos yra teisiškai reikšmingos ir
turi įtakos apmokestinimui (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis). Vieniems
subjektams kaip negautas pajamas priteisiamas žalos atlyginimo sumas įstatymų
leidėjas priskiria neapmokestinamosioms pajamoms (Pelno mokesčio įstatymo 12
straipsnio 1 dalies 12 punktas), o kiti subjektai nuo tokių priteisiamų sumų
moka mokestį bendra tvarka (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1
dalies 31 punktas). Be to, mokestinės prievolės vykdymui gali turėti reikšmės
įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių
administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, kaip
antai mokestinės nepriemokos išieškojimo tikslingumas ir kt. (Mokesčių
administravimo įstatymo 113 straipsnis). Taigi, bandymas žalos atlyginimo sumas
jų priteisimo momentu įvertinti mokestinių prievolių valstybei vykdymo aspektu
paprastai iškreipia apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemą arba nesudaro
sąlygų jai veikti pagal bendrąsias mokesčių įstatymuose įtvirtintas
apmokestinimo taisykles. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priteisiant žalos
negautų pajamų forma atlyginimą, dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė
priteisiama nepaisant mokestinių prievolių, galbūt atsirandančių dėl gaunamų
pajamų. Ar tokios, kaip žalos atlyginimas, gautos sumos bus apmokestinamos ir
kaip tai bus padaryta priklauso nuo specialaus teisinio reguliavimo, nustatyto
mokesčių teisės normų.
Dėl išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2011 m. kovo 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 47,43 Lt tokių išlaidų. Teisėjų
kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas ir byla grąžintina apeliacinės
instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti
bylą apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų
paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 5 dalimi, 362
straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d.
nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010
m. kovo 29 d. sprendimo dalis priteisti atsakovo UAB ,,Veroeva“ naudai iš
ieškovo AB ,,Senasis dvaras“ 12 948 Lt grynųjų pajamų, panaikinti ir
šią bylos dalį perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka
iš naujo.
Kitą Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d.
nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Egidijus Baranauskas
Birutė Janavičiūtė
Gintaras Kryževičius