Civilinė byla Nr. e2A-1826-258/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36747-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.;
2.6.1.5.; 2.6.10.5.1.; 2.6.39.2.6.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Dagana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvaujančio ieškovo pusėje, UAB „Lacusta“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dagana“ ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui ERGO Insurance SE, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudiminės išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lacusta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą, kuriuo Kazachstano Respublikoje 2019-02-23 įvykęs įvykis, kuriame dalyvavo ieškovės transporto priemonė, buvo pripažintas nedraudžiamuoju ir atsisakyta mokėti draudimo išmoką ir įpareigoti atsakovą pripažinti įvykį draudžiamuoju, priteisti iš atsakovo trečiojo asmens UAB „Lacusta“ naudai 25 697,73 Eur dydžio žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas patirtas 3648 Eur krovinio gelbėjimo išlaidas, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje ir vėliau pateiktame dublike, atsiliepiant į atsakovo atsiliepimo argumentus, nurodė, kad 2019-02-06 tarp UAB „Lacusta“ (toliau – užsakovas) ir UAB „Dagana“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. LA0108, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iš Vilniaus į Taškentą (Uzbekistano Respublika) pervežti Užsakovo 69 988,22 Eur vertės krovinį. Krovinio gavėjas/savininkas buvo Uzbekistano Respublikoje registruota bendrovė „SMART MOTION“ PE, krovinį sudarė smulki buitinė technika. Remiantis sutarties sąlygomis, užsakovas privalėjo pasikrauti krovinį Lietuvoje 2019 m. vasario 12-13 dienomis, bei į Uzbekistano Respubliką pristatyti 2019 m. vasario 24 d. Krovinys Lietuvos Respublikoje į ieškovo sąstatą buvo pakrautas 2019 m. vasario 12 d. 2019 m. vasario 23 d. slidžiame kelyje Kazachstano Respublikoje, tarp gyvenviečių Karbutak (KjapaGyTaK;) ir Ygryz (BIpFbo), kelyje Nr. E38, ieškovo vairuotojas, Baltarusijos Respublikos pilietis I. Z. nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko įvyko eismo įvykis ir ieškovo sunkvežimis virto ant šono, jame buvusi dalis krovinio išbyrėjo ant kelio. Eismo įvykio metu priekaba nevirto ir su likusia krovinio dalimi liko stovėti ant kelio. Eismo įvykio vietoje buvo itin prastas telefono ryšys, todėl ieškovės vairuotojui buvo sudėtinga išsikviesti pakalbą. Sustabdžius pro šalį važiuojančius automobilius buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie užfiksavo eismo įvykį, surašė jo protokolą. Policijos pareigūnų iniciatyva buvo iškviesta techninė pagalba, transporto priemonė buvo atversta, o išvirtęs krovinys pagal vietoje turėtas galimybes buvo sukrautas atgal į sunkvežimį. Ieškovė, įvertinusi tai, jog krovinys yra tranzitinis, su muitinės plombomis, galioja griežti gabenimo ir saugojimo reikalavimai, eismo įvykis įvyko pakankamai nuošalioje vietovėje, krovinį palikus eismo įvykio vietoje, buvo didelė jo vagystės rizika, krovinio pristatymo terminas turėjo sueiti 2019-02-24, t. y. jau kitą dieną po eismo įvykio, eismo įvykis įvyko penktadienio vakarą, kas apsunkino tiek galimybę susisiekti su atsakovu, tiek su vietinėmis tarnybomis, nusprendė pasinaudoti vietos policijos pareigūnų ir iškviestos techninės pagalbos pasiūlymu nuvilkti ieškovo sunkvežimį iki artimiausios apšviestos ir saugomos stovėjimo aikštelės. Užtikrinus krovinio saugumą, ieškovė ketino priimti tolimesnius sprendimus, kaip nugabenti krovinį į paskirties vietą. Pradėjus sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkti, jis užsiliepsnojo, kilo gaisras. Iki atvykstant ugniagesiams gelbėtojams, visiškai sudegė tiek ieškovės sunkvežimis, tiek jame buvusi krovinio dalis. Tikėtina kilusio gaisro priežastis – vilkimo metu užsikirtusi vilkiko stabdžių sistema. Krovinio savininkas „SMART MOTION“ PE apskaičiavo ir nustatė, jog kroviniui, kurio dalis buvo visiškai prarasta, buvo padaryta 32 253,50 USD (28 520,21 Eur) dydžio žala, t. y. buvo prarasta 59,24% krovinio vertės, bei 2019-04-15 pateikė pretenziją susitariančiajam vežėjui — Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotai „Globalink Logistics DWC“ LLC. Susitariantysis vežėjas, savo ruožtu, pareiškė pretenziją ir išrašė sąskaitą-faktūrą žalos sumai užsakovui. Užsakovas pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo ieškovei bei pareikalavo kuo skubiau atlyginti žalą krovinio gavėjui. Atsižvelgiant į tai, jog sudegusio krovinio dalies apimtis bei kroviniui padarytos žalos dydis buvo aiškiai nustatytas, susitariantysis vežėjas pripažino žalą ir atsiskaitė su krovinio savininku, o užsakovas su susitariančiuoju vežėju. Ieškovės civilinę atsakomybę įvykio metu pagal vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį Nr. 710-932-451013 buvo apdraudęs atsakovas. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą, 2019-06-04 priėmė sprendimą dėl 2019-02-23 įvykio Nr. 451013-0932_1-002, kuriuo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir draudimo išmoką mokėti atsisakė. Ieškovė pažymėjo, jog pagal draudimo sutarties ypatingųjų sąlygų 2.3 ir Taisyklių 4.3.1 bei 8.2.1 punktus, ieškovės patirtos krovinių gelbėjimo išlaidos yra apdraustos 10 000 Eur sumai, t. y. taip pat yra šalių sudarytos sutarties objektas. Atsakovas savo sprendimą nemokėti draudimo išmokos taip pat grindžia Taisyklių 3.2.7 punktu, numatančiu, jog į sutarties suteikiamą draudimo apsaugos sritį nepatenka ir tie atvejai, kai žalą kroviniui sukelia kiti vežimo procese dalyvaujantys ūkio subjektai, ypač vežėjai, draudimo sutartyje nepaminėti kaip apdraustieji asmenys. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas sprendė, jog velkanti transporto priemonė atliko velkamos transporto priemonės ir joje esančio krovinio pervežimą, t. y. faktinį pervežimą atliko ne apdrausta transporto priemonė“. Ieškovė nurodė, jog įvykio metu kroviniui padarytos žalos dydis siekia 32 253,50 USD, kas atitinka 28 553,03 Eur (krovinio priėmimo vežti dieną kursas). Atsižvelgiant į tai, jog sutartyje yra numatyta, jog vagystės, plėšimo ar ugnies atveju yra taikoma dešimties procentų dydžio išskaita nuo padarytos žalos, ieškovės skaičiavimu, draudiko privalomos išmokėti išmokos dydis lygus 25 697,73 Eur. Ieškovė nurodė nesanti atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu (užsakovu), todėl reikalavimo teisę į šią piniginių lėšų sumą turi užsakovas, todėl draudimo išmoka už kroviniui padarytą žalą yra priteistina trečiajam asmeniui. Ieškovė nurodė taip pat patyrusi nuostolių, kuriuos turi pareigą kompensuoti draudikas, o konkrečiai: krovinio gelbėjimo išlaidas, kurias sudaro transporto priemonių sąstato, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pasitelkimas nutempti priekabą, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iki saugomos aikštelės, o po to iki muitinės Khromtau mieste, Kazachstane, t. y. išlaidos kurui pagal nuvažiuotą atstumą, transporto priemonių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo darbo užmokestis, transporto priemonių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo komandiruotpinigiai 1298,67 Eur sumoje, bei ieškovui priklausanti 59,24% (2754,66 Eur) atlyginimo už pervežimą dalis, kurią atsisakė sumokėti trečiasis asmuo dėl krovinio praradimo tokioje pačioje apimtyje. Viso ieškovė dėl įvykio patyrė 4053,33 Eur dydžio nuostolius. Atsižvelgiant į tarp ieškovės ir draudiko sudarytą draudimo sutartį, ir joje numatytą 10 procentų išskaitą, ieškovė turi reikalavimo teisę į 3648,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Bendra ieškovei ir trečiajam asmeniui mokėtina draudimo išmokos suma sudaro 29 345,73 Eur. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės ir trečiojo asmens naudai šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas.
3. Trečiasis asmuo UAB „Lacusta“ sutinka su pareikštu ieškiniu, pritardamas ieškovės pozicijai, jog atsakovas neteisingai aiškino draudimo rūšies taisyklių sąlygas, netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju ir, atitinkamai, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką. Kaip nurodo trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose, ginčijamame 2019-06-04 sprendime Nr. 451013-0932_1-002 dėl 2019-02-23 įvykio nurodoma, jog pasitelkta velkanti transporto priemonė atliko krovinio pervežimą. Toks atsakovo teiginys niekuo nepagrįstas. Nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad velkanti transporto priemonė gabena velkamoje transporto priemonėje esantį krovinį. Velkanti transporto priemonė nepritaikyta kroviniams gabenti, krovinys net nebuvo iškrautas (perkrautas) iš draustos transporto priemonės (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), krovinys liko plombuotoje transporto priemonėje. Ieškovo transporto priemonė su kroviniu nebuvo vežama ant trečiosios šalies autovežio platformos kaip krovinio vienetas, bet dalyvavo eisme. Trečiasis asmuo nesutinka ir su išvada, jog jeigu jau krovinys buvo transportuojamas velkančia transporto priemone, tai apdraustąja transporto priemone buvo vykdomos kitos - ne krovinio vežimo operacijos. Trečiojo asmens įsitikinimu, neperkraudamas krovinio iš apdraustosios transporto priemonės, ieškovė ir toliau tęsė būtent krovinio vežimą tarptautiniu maršrutu. Taisyklių 3.2.6 punkte, jeigu jis išvis galėtų būti taikomas šiam įvykiui, išvardintos operacijos suprantamos kaip nedraudžiamos ekonominės veiklos rūšys (ekspedijavimas, sandėliavimas, remontas, apdirbimas), bet ne kaip kažkoks epizodinis veiksmas, atliekamas krovinių transportavimo veikloje atsitiktinai, išskirtinėmis sąlygomis (po eismo įvykio). Priešingas komentuojamos Taisyklių sąlygos aiškinimas yra tiesiog bandymas išvengti draudimo išmokos mokėjimo. Trečiasis asmuo pareiškia, jog atsakovo nurodoma Taisyklių 3.2.7 punkto sąlyga taip pat negalėjo būti pagrindu ginčijamam sprendimui priimti. Šiuo atveju, žalą kroviniui sukėlė apdraustojo automobilio gaisras (krovinys sudegė kartu su drausta transporto priemone), bet ne apdraustąjį automobilį su kroviniu vilkusi transporto priemonė. Jeigu velkanti transporto priemonė ir būtų „vežėjas, draudimo sutartyje nepaminėtas kaip apdraustas asmuo“, žalą kroviniui sukėlė vežimo procese dalyvavusi transporto priemonė, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sprendime remiasi priedo Nr. 2 prie Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-451013 skyriumi „Krovinio pervežimas“, numatančiu, kad autoįvykio metu apgadinus krovinį arba atsiradus kitoms aplinkybėms, kurios gali sukelti nuostolių kroviniui, pervežimą galima tęsti tik pilnai pašalinus iškilusius defektus ir užtikrinus saugų krovinio transportavimą. Trečiojo asmens nuomone, tokia sąlyga nereglamentuoja situacijos, į kurią pateko ieškovė, todėl šiuo pagrindu atsakovas negalėjo remtis, įvykį pripažindamas nedraudžiamuoju. Pažymėjo, kad abejotinos draudimo sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Trečiasis asmuo prašė ieškovo UAB „Dagana“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, tenkinti.
4. Atsakovas ERGO Insurance AS, atstovaujamas Lietuvos filialo, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, nurodydamas, kad ieškovė nesilaikė draudimo sutarties sąlygų. Ieškovei pripažįstant, kad pradėjus sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkti, jis užsiliepsnojo, kilo gaisras, ir iki atvykstant ugniagesiams gelbėtojams, visiškai sudegė tiek ieškovo sunkvežimis, tiek jame buvusi krovinio dalis, o tikėtina kilusio gaisro priežastis – vilkimo metu užsikirtusi vilkiko stabdžių sistema, įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, ir ERGO negali prisiimti atsakomybės ir suteikti draudiminę apsaugą. Remiantis draudimo sutarties Nr. 710-932-451013 priedu Nr. 1/1, draudimo apsauga galioja tik tuomet, kai pervežimai atliekami su priede išvardintomis transporto priemonėmis. Kaip nurodo atsakovas, remiantis Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 19 3.1 punktu, priklausomai nuo draudimo sutarties turinio, draudikas apdraudžia krovinių vežėjo atsakomybę, numatytą su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje, naudojant draudėjui priklausančias transporto priemones, skirtas krovinių vežimams (įskaitant ne mažiau kaip pusei metų išsinuomotas ir lizingo būdu gautas transporto priemones). Pagal Taisyklių 3.2.6 punktą, kai vykdomos kitos – ne krovinių vežimo operacijos: ekspedijavimas, sandėliavimas, krovimas, taisymas, remontas, apdirbimas, pakavimas ir pan., nebent raštu yra sutarta kitaip. Vadovaujantis Taisyklių, 3.2.7 punktu, žalą kroviniui sukelia kiti vežimo procese dalyvaujantys ūkio subjektai, ypač vežėjai, draudimo sutartyje nepaminėti kaip apdraustieji asmenys. Šiuo atveju, prieš gaisrą įvyko autoįvykis, po kurio transporto priemonė MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo eiga nebegalėjo tęsti pervežimo, buvo pripažintas nedraudžiamuoju ir buvo atsisakyta mokėti draudimo išmoką, nes žala buvo padaryta dėl to, kad minėta transporto priemonė buvo velkama, t.y., žala kroviniui atsirado ne krovinio pervežimo metu, bet sunkvežimio transportavimo metu. Tiek ieškovė, tiek ieškovę vilkęs sunkvežimio vairuotojas, neatsižvelgė į tai, kad autoįvykio metu nukentėjęs vilkikas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo po autoįvykio, neįvertino jo techninės būklės. Be to, pagal draudimo sutarties Priedo Nr. 2 skyrių „Krovinio pervežimas“, jeigu autoįvykio metu apgadinamas krovinys arba atsiranda kitos aplinkybės, kurios gali sukelti nuostolius kroviniui, pervežimą galima tęsti tik pašalinus iškilusius defektus ir užtikrinus saugų krovinio transportavimą. Šiuo atveju, atsakovo vertinimu, ieškovė visiškai nevertino transporto priemonės būklės po autoįvykio, todėl iš esmės pažeidė šį ERGO reikalavimą. Draudimo išmoka mokama tik tuo atveju, kai įvyksta konkrečioje draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis, t.y., materializuojasi draudimo sutartimi apdrausta draudimo rizika, kuri yra apibrėžiama kaip tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Draudimo įstatymo 2 str. 10, 19 ir 26 d.). Be to, draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas – nedraudžiamuosius įvykius. Sutarties sudarytos trečiojo asmens naudai atveju, draudimo išmoka mokama trečiajam nukentėjusiajam asmeniui, o jei draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padaryta nukentėjusiajam trečiajam asmeniui – draudimo išmoka išmokama draudėjui arba apdraustajam (Draudimo įstatymo 110 straipsnis). Šiuo atveju, atsakovo nuomone, pati ieškovė pripažįsta, kad žala nėra atlyginta nei trečiajam asmeniui, nei kitiems logistikos grandinės dalyviams. Remiantis bylos duomenimis, negalima nustatyti ar buvo atlyginta žala krovinio savininkui, ar trečiasis asmuo atsiskaitė dėl netinkamo krovinio pristatymo su jį samdžiusia bendrove, todėl reikalavimo teisė neįrodyta, nes nėra Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalies juridinių faktų sudėties. Be to, draudimo sutartyje nustatyta, kad taikoma 10 procentų dydžio, bet nemažiau 1 500 eurų išskaita dėl ugnies rizikos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“, iš ieškovės 1126,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr.019 3 punkto 3.2.6. ir 3.2.7 papunkčių sąlygos, kada yra nelaikoma draudimo objektu/neapdraudžiama atsakomybė, o būtent: kai vykdomos kitos – ne krovinių vežimo operacijos: ekspedijavimas, sandėliavimas, krovimas, taisymas, remontas, apdirbimas, pakavimas ir pan., nebent raštu yra susitarta kitaip (3.2.6. papunktis), bei kai žalą kroviniui sukelia kiti vežimo procese dalyvaujantys ūkio subjektai, ypač vežėjai, draudimo sutartyje nepaminėti kaip apdraustieji asmenys (3.2.7 papunktis).
7. Teismas nurodė, kad tarp šalių nesant ginčo dėl paties įvykio, kad UAB „Dagana“ transporto priemonė, reg. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuslydusi nuo kelio buvo atkelta techninės pagalbos tarnybos ir ją velkant kita transporto priemone, velkamoji transporto priemonė užsidegė, dėl ko buvo prarasta dalis krovinio ir kilo kitos ieškovui UAB „Dagana“ ir trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“ nuostolius sukėlusios pasekmės, ginčas kilęs dėl draudiminės apsaugos galiojimo velkamai ieškovės transporto priemonei su kroviniu. Teismas nurodė, kad draudimo taisyklių Nr.019 3 punkto 3.2. papunktis tokį atvejį reglamentuoja kaip nedraudimo objektą ir neapdraudžiamą atsakomybę.
8. Teismas vertino, jog gaisrą patyrusios transporto priemonės vilkimas kita transporto priemone pripažintina ne krovinio vežimo operacija. Tai atitinka Taisyklių 3.2.6 papunkčio nuostatą, nes joje vardijamos ekspedijavimo, sandėliavimo, krovimo, taisymo, remonto, apdirbimo, pakavimo ir pan. operacijos atitinka nagrinėjamu atveju vykusią transporto priemonės su kroviniu nutempimo į saugią (ar perkrovimui skirtą) vietą operaciją.
9. Teismas nustatė, kad gaisras kilo (kaip nurodyta Akte – numanoma gaisro priežastis) dėl to, kad buksuojant stabdžių sistema (trinkelės) pradėjo automatiškai stabdyti. Kaip paaiškino krovininio sunkvežimio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas I. Z. savo darbdaviui, „įvertinus situaciją ir visas galimas grėsmes, kurios kiltų likus stovėti įvykio vietoje iki kol bus gautas kitoks sprendimas, nusprendėme vilkti transporto priemones iki artimiausios saugomos stovėjimo aikštelės, kurioje bus nuspręsta, ką toliau daryti. Netrukus, bevelkant transporto priemonę, sunkvežimis (duomenys neskelbtini) užsiliepsnojo ir kol atvyko ugniagesiai, visiškai sudegė“. Teismas padarė išvadą, jog žala kroviniui buvo sukelta kito vežimo procese dalyvaujančio ūkio subjekto, kas atitinka Taisyklių 3.2.7. papunkčio sąlygą.
10. Teismas nurodė, kad Taisyklių 4.2 punkte įtvirtinta, kad apdraudžiama draudėjo atsakomybė numatyta pagal 1956 m. „Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais. Nors krovinys ir buvo vežamas tarptautiniu maršrutu, tačiau šiuo konkrečiu atveju, pervelkant transporto priemonę su kroviniu į saugią vietą, ieškovas nevykdė krovinio pervežimo per se, o buvo atliekama labiau taisymo, remonto kategoriją atitinkanti operacija, kai nėra apdraudžiama atsakomybė (minėtas Taisyklių 3.2.6. papunktis). Pagal draudimo sutarties priedo Nr. 2 skyrių „Krovinio pervežimas“, jeigu autoįvykio metu apgadinamas krovinys arba atsiranda kitos aplinkybės, kurios gali sukelti nuostolius kroviniui, „pervežimą galima tęsti tik pašalinus iškilusius defektus ir užtikrinus saugų krovinio transportavimą“ (el.b.l.87-89, t.II). Teismas sprendė, kad žala ieškovo vežamam kroviniui kilo ne pervežimo metu, bet transporto priemonės MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria ir buvo vežamas krovinys) vilkimo po eismo įvykio metu šį veiksmą atliekant kitai vežimo procese nedalyvaujančiai transporto priemonei. Sugedusio automobilio vilkimas kita transporto priemone nepripažintinas krovinio gelbėjimu. Ieškovas elgėsi savo rizika, iš esmės nesiėmė sunkvežimio būklės po autoįvykio vertinimu, galimybe tęsti krovinio pervežimą. Transporto priemonės vilkimas ir su tuo susijusi rizika tenka ieškovui kaip vežėjui. Teismas sprendė, kad ieškovas, veikęs savo rizika, turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes.
11. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Lacusta“ įtraukta į procesą ieškovo iniciatyva ir dalyvavo jo pusėje. Teismas sprendė, jog trečiojo asmens UAB „Lacusta“ bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškinį atmetus, turi atlyginti ieškovas. Iš ieškovo UAB „Dagana“ trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“ priteisiama 1126,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
III. Apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, privalėjo įvertinti, ar nagrinėjamu atveju apeliantui kaip vežėjui CMR konvencijos prasme, kyla civilinė atsakomybė, ir jei taip – kokia apimtimi. Pirmosios instancijos teismas priėmė išvadą, jog žala kilo dėl trečiojo, krovinio pervežimo procese nedalyvaujančio, asmens veiksmų, tačiau visiškai nepasisakė nei dėl apelianto civilinės atsakomybės, nei dėl jos apimties, t. y. nagrinėdamas Draudimo sutarties turinį pirmosios instancijos teismas ignoravo patį Draudimo sutarties objektą kaip esminę sąlygą Draudimo sutarties taikymui.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Taisyklių 3.2.6 punktą nurodydamas, jog jame vardijamos ekspedijavimo, sandėliavimo, krovimo, taisymo, remonto, apdirbimo, pakavimo ir pan. operacijos atitinka nagrinėjamu atveju vykusią transporto priemonės su kroviniu nutempimo į saugią (ar perkrovimui skirtą) vietą operaciją. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, privalėjo atsižvelgti į situacijos, į kurią buvo patekęs apeliantė ir jos vairuotojas, kontekstą. Eismo įvykis įvyko atokioje vietovėje, žiemą, lauke esant apie -20°C temperatūra, įvykio vietoje praktiškai nebuvo telefono ryšio. Iš apeliantės patirties, toje vietovėje dėl prasto ryšio dažnai nutrūksta ir transporto priemonių sekimas. Apeliantė neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip nuvilkti transporto priemonę ir Krovinį iki artimiausios degalinės ir saugomos aikštelės, kadangi to nepadarius, buvo ypatingai didelė Krovinio vagystės rizika. Apeliantės vairuotojas negalėjo nei likti transporto priemonėje saugoti krovinį, kadangi būtų sušalęs, nei išvykti ieškoti viešbučio, kadangi nesaugomas Krovinys būtų pavogtas.
12.3. Atsakovas neginčija, jog autoįvykis, kurio metu apeliantės transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio, būtų pripažįstama draudiminiu įvykiu. Šiuo aspektu itin svarbia tampa Taisyklių 15.4 punkto b) papunkčio nuostata, įtvirtinanti draudėjo pareigas atsitikus draudiminiam įvykiui, o konkrečiai – „imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai išvengti ar jai sumažinti“. Būtent šios pareigos vykdymo apeliantė ir ėmėsi – su vietos policijos pareigūnų pagalba atkėlė transporto priemonę ir ėmėsi Krovinio nugabenimo į saugomą teritoriją perkrovimui.
12.4. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjas už krovinio praradimus atsako viso pervežimo metu nepaisant atskiru veiksmu, atliekamu proceso metu, įskaitant, bet neapsiribojant, pakrovimą, iškrovimą (jei už tai yra atsakingas vežėjas), poilsio metą, krovinio perkrovimą, gelbėjimą ir pan. – šie veiksmai yra bendro krovinio pervežimo proceso dalis, už kurio tinkamą įgyvendinimą yra atsakingas vežėjas. Būtina pabrėžti, jog pervežimo procesas yra visuma tarpusavyje susijusiu veiksmu, jie negali būti vertinami atsietai vieni nuo kitu, o pats procesas – skaidomas į atskiras dalis. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje „vedimo“ samprata orientuoja ne į krovinio gabenimo procesą, o į krovinio buvimą vežėjo žinioje.
12.5. Taisyklių 3.2.7 punkto tikslas yra užkirsti kelią draudėjų piktnaudžiavimui, kuomet prisidengiant viena draudimo sutartimi krovinius gabena keletas vežėjų (nuo draudimo sutartyje nurodytų apdraustųjų skaičiaus be kita ko priklauso ir draudimo įmokos suma). Sutartimi yra apdrausta tiek UAB „Dagana“, tiek UAB „Grantra“ civilinė atsakomybė, todėl šių vežėjų civilinė atsakomybė padarytą už žalą, yra neginčijamai laikytina draudimo objektu. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nagrinėjamoje situacijoje taikyti Taisyklių 3.2.7 punktą, privalėjo nustatyti 2 (du) labai svarbius momentus: (i) jog faktinį Krovinio pervežimą vykdė Sutartyje kaip apdraustasis asmuo nenurodytas vežėjas arba kitas vežimo procese dalyvaujantis ūkio subjektas (ką paneigia apeliantės aukščiau išdėstyta argumentacija); (ii) kad žala kilo būtent dėl Sutartyje kaip apdraustojo asmens nenurodyto vežėjo arba kito vežimo procese dalyvaujančio ūkio subjekto veiksmų.
12.6. Nei atsakovas, nei kiti civilinės bylos dalyviai į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, jog transporto priemonės gaisras, dėl kurio sudegė pastarąja gabentas Krovinys, kilo dėl techninės pagalbos automobilio vairuotojo veiksmų. Byloje nėra nei vieno įrodymo, liudijančio, jog transporto priemonė buvo velkama netinkamai, t. y. neįrodyta yra laikytina aplinkybė, jog gaisras ir žala Kroviniui kilo būtent dėl Sutartyje kaip apdraustojo asmens nenurodyto vežėjo arba kito vežimo procese dalyvaujančio ūkio subjekto veiksmų.
12.7. Neegzistuoja teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo prielaidai, jog po eismo įvykio transporto priemonė buvo netinkamos būklės jos vilkimui, to nepatvirtina nei vienas į civilinę bylą pateiktas įrodymas, šios aplinkybės žalos administravimo metu netyrė ir atsakovas.
12.8. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, netinkamai pritaikė teisę paskirstydamas proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog trečiojo asmens UAB „Lacusta“ bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų, todėl trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškinį atmetus, turi atlyginti ieškovė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai jog ieškinys, visų pirma, buvo pareikštas trečiojo asmens naudai, t. y. ieškiniu draudimo išmoką buvo prašoma priteisti ne apeliantei, o tiesiogiai trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“, kas reiškia, jog pastaroji turėjo akivaizdų ir neabejotiną interesą civilinėje byloje ir jos baigtimi apeliantės / trečiojo asmens naudai. Dar daugiau trečiasis asmuo nuosekliai viso civilinės bylos nagrinėjimo metu palaikė pareikšto ieškinio reikalavimus, t. y. nagrinėjant civilinę bylą dalyvavo apeliantės pusėje.
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvaujantis ieškovės pusėje, UAB „Lacusta“ pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Dagana“ ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
13.1. Trečiasis asmuo pritaria apeliantės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino 2014-05-13 įsakymu Nr. 57 patvirtintų Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 (toliau - Taisyklės) 3.2.6 papunktį, nurodydamas, jog jame vardijamos ekspedijavimo, sandėliavimo, krovimo, taisymo, remonto, apdirbimo, pakavimo ir pan. operacijos atitinka nagrinėjamu atveju vykusią transporto priemonės su kroviniu nutempimo į saugią (ar perkrovimui skirtą) vietą operaciją.
13.2. Apeliantė civilinę atsakomybę vežant krovinį transporto priemone MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal krovinių vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį Nr. 710-932-451013 apdraudė trečiojo asmens naudai, t. y. įvykį pripažinus draudžiamuoju, draudimo išmoką gautų trečiasis asmuo, kuris atlygino krovinio savininkui padarytus nuostolius dėl dalinio krovinio praradimo.
13.3. Trečiojo asmens teisę į draudimo išmokos gavimą riboja Taisyklių 3.2 punkte įvardinti nedraudiminiai įvykiai, t. y. situacijos, kuomet draudikas neturi pareigos mokėti draudimo išmokos. Pažymi, kad trečiasis asmuo nėra draudimo sutarties tarp apeliantės ir atsakovo šalis, todėl šios sutarties sudėtinės dalies - Taisyklių - nuostatos, ribojančios trečiojo asmens teisę gauti draudimo išmoką, turėtų būti aiškinamos taip, kaip jas supranta asmuo, kurio naudai ši draudimo sutartis buvo sudaryta.
13.4. Taisyklių 3.2.6 papunktyje nurodyta, kad „nedraudimo objektas/neapdraudžiama atsakomybė yra tuomet, kai vykdomos kitos – ne kroviniu vežimo operacijos: ekspedijavimas, sandėliavimas, krovimas, taisymas, remontas, apdirbimas, pakavimas ir pan., nebent raštu yra sutarta kitaip“. Akivaizdu, kad Taisyklių 3.2.6 papunktyje nenurodyta, jog vežėjo atsakomybė taip pat neapdraudžiama ir tuomet, kai vyksta krovinio gelbėjimo veiksmai, ar kai apdrausta transporto priemonė kartu su kroviniu yra velkama kitos transporto priemonės. Nei apeliantė, nei trečiasis asmuo negalėjo tikėtis, kad pagal Taisyklių 3.2.6 papunktį atsakovas atsisakys išmokėti draudimo išmoką, motyvuojant tuo, kad situacija, kai apdraustą transporto priemonę kartu su kroviniu velka kita transporto priemonė, nevertintina kaip krovinio vežimo operacija.
13.5. Trečiasis asmuo pritaria apeliantės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, esą žala kroviniui nagrinėjamu atveju buvo padaryta kito vežimo procese dalyvaujančio ūkio subjekto, kas atitinka Taisyklių 3.2.7 papunkčio sąlygą.
13.6. Įvykio metu atsakovas buvo apdraudęs apeliantės civilinę atsakomybę. Krovinio pervežimą būtent ir vykdė apeliantė vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Techninės pagalbos automobilis tiesiog vilko apeliantės transporto priemonę iki artimiausios saugomos aikštelės, tačiau krovinio negabeno, krovinys visą laiką buvo pakrautas ir vežamas apeliantės transporto priemonėje. Už krovinio saugumą visą krovinio pervežimo laikotarpį buvo atsakinga apeliantė, o ne techninės pagalbos tarnyba. Be to, techninės pagalbos tarnyba nebuvo sudariusi sutarties dėl krovinio pervežimo nei su apeliante, nei su trečiuoju asmeniu, nei su bet kuriuo kitu krovinio pervežimo grandinėje dalyvavusiu subjektu, todėl neprisiėmė jokios atsakomybės dėl krovinio sugadinimo ar sunaikinimo ir krovinio pervežime nedalyvavo. Techninės pagalbos automobilis net nebuvo pritaikytas krovinių pervežimui.
13.7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė veikė savo rizika, iš esmės nesiėmė vertinti sunkvežimio būklės po autoįvykio, galimybės tęsti krovinio pervežimą. Teismo vertinimu, transporto priemonės vilkimas ir su tuo susijusi rizika tenka vežėjui. Visgi, byloje nėra jokių įrodymų, kad transporto priemonės vilkimas po autoįvykio būtų nesaugus ar netgi pavojingas. Šias aplinkybes turėjo įrodinėti šalis, kuri jomis rėmėsi, t. y. atsakovas, o ne apeliantė. Neįrodytos aplinkybės neturėtų būti traktuojamos draudėjo nenaudai.
13.8. Byloje nustatyta, jog gaisras kilo (kaip nurodyta Akte - numanoma gaisro priežastis) dėl to, kad buksuojant stabdžių sistema (trinkelės) pradėjo automatiškai stabdyti. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog apelianto vilkiko stabdžių sistema buvo sugedusi dar prieš pradedant vilkti šią transporto priemonę. Jeigu apelianto vilkiko stabdžių sistema būtų buksavusi dar prieš pradedant ją vilkti, tikėtina, kad techninės pagalbos automobilio vairuotojas šią aplinkybę iš karto būtų pastebėjęs ir sustojęs. Be to ir autoįvykio, po kurio buvo tęsiamas krovinio transportavimas, pobūdis niekam neteikė pagrindo manyti, kad autoavarijos pasekmė - stabdžių sistemos pažeidimas.
13.9. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliantės pozicija, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės neturėjo būti priteistos. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasirėmė aktualia teismų praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, teisingai įvertino, kad UAB „Lacusta“ į procesą buvo įtraukta ieškovės iniciatyva ir dalyvavo jos pusėje, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų, bei priėmė pagrįstą sprendimą, kad bylinėjimosi išlaidos, ieškinį atmetus, turi būti priteistos iš ieškovės.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
14.1. ERGO su ieškove 2018 m. kovo 15 d. sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-451013, kuria buvo apdrausta krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją. Sutarties pagrindas – Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) taisyklės Nr. 19, ypatingosios sąlygos ir kt. priedai. Taisyklių 4.2 punkte įtvirtinta, kad apdraudžiama draudėjo atsakomybė numatyta pagal 1956 m. „Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais. Nors krovinys ir buvo vežamas tarptautiniu maršrutu, tačiau šiuo konkrečiu atveju, pervelkant transporto priemonę su kroviniu, ieškovė nevykdė krovinio pervežimo per se, o buvo atliekama labiau taisymo, remonto kategoriją atitinkanti operacija, kai nėra apdraudžiama atsakomybė (minėtas Taisyklių 3.2.6. papunktis). Be to, pagal draudimo sutarties priedo Nr. 2 skyrių „Krovinio pervežimas“, jeigu autoįvykio metu apgadinamas krovinys arba atsiranda kitos aplinkybės, kurios gali sukelti nuostolius kroviniui, „pervežimą galima tęsti tik pašalinus iškilusius defektus ir užtikrinus saugų krovinio transportavimą“. nagrinėjamu atveju buvo nustatytos aiškios Draudimo taisyklėse, su kuriomis ieškovė turėjo būti susipažinusi, sąlygos, kurioms esant atsakomybė nedraudžiama. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ERGO priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos bei nurodė, jog aplinkybė, kad sprendime įvykis pavadintas „nedraudžiamuoju“ sprendimo nedaro neteisėtu, nes savo esme „nedraudžiamasis įvykis“ patenka į Draudimo taisyklių 3 punkto „Draudimo objektas“ 3.2. Nedraudimo objekto/nepadraudžiamos atsakomybės kategorijas.
14.2. Ieškovė visiškai nevertino aplinkybės, kokia buvo transporto priemonės būklė po autoįvykio, vilko ją neįvertinęs aplinkybės, kad jį galėjo būti apgadinta ir dėl to gali kilti gaisras ar koks nors kitas įvykis, keliantis pavojų krovinio saugumui. Be to, žala ieškovės vežamam kroviniui kilo ne pervežimo metu, bet transporto priemonės MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria ir buvo vežamas krovinys) vilkimo po eismo įvykio metu. Sugedusio automobilio vilkimas kita transporto priemone nepripažintinas krovinio gelbėjimu. Transporto priemonės vilkimas ir su tuo susijusi rizika tenka ieškovei kaip vežėjui. Ieškovė, veikė savo rizika, todėl turi atsakomybę.
14.3. Šioje byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl paties įvykio, kad ieškovės transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuslydusi nuo kelio buvo atkelta techninės pagalbos tarnybos ir ją velkant kita transporto priemone, velkamoji transporto priemonė užsidegė, dėl ko buvo prarasta dalis krovinio ir kilo kitos ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“ nuostolius sukėlusios pasekmės. Ginčas kilęs dėl draudiminės apsaugos galiojimo velkamai ieškovės transporto priemonei su kroviniu. Taisyklių Nr.019 3 punkto 3.2. papunktis tokį atvejį reglamentuoja kaip nedraudimo objektą ir neapdraudžiamą atsakomybę. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime pagrįstai vertino, jog gaisrą patyrusios transporto priemonės vilkimas kita transporto priemone pripažintinas ne krovinio vežimo operacija. Tai atitinka Taisyklių 3.2.6 papunkčio nuostatą, nes joje vardijamos ekspedijavimo, sandėliavimo, krovimo, taisymo, remonto, apdirbimo, pakavimo ir pan. operacijos atitinka nagrinėjamu atveju vykusią transporto priemonės su kroviniu nutempimo į saugią (ar perkrovimui skirtą) vietą operaciją.
14.4. Žala kroviniui buvo sukelta kito vežimo procese dalyvaujančio ūkio subjekto, kas atitinka Taisyklių 3.2.7. papunkčio sąlygą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
15. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
16. Tarp šalių nekilo ginčo dėl paties įvykio, kad UAB „Dagana“ transporto priemonė, reg. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuslydusi nuo kelio buvo atkelta techninės pagalbos tarnybos ir ją velkant kita transporto priemone, velkamoji transporto priemonė užsidegė, dėl ko buvo prarasta dalis trečiajam asmeniui priklausiusio krovinio ir kilo kitos apeliantei UAB „Dagana“ ir trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“ nuostolius sukėlusios pasekmės.
17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip apeliantės civilinės atsakomybės draudiko, pareigos išmokėti trečiajam asmeniui ir ieškovei draudimo išmokas įvykus krovinio apgadinimui.
18. Tarp apeliantės ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties objektas – krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją bei pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę.
19. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso (toliau – taip pat ir CK) 6.987 straipsnio 1 dalis).
20. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, jog draudžiamuoju įvykiu laikomas draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
21. Krovinį atlygintinai pervežant sausumos keliais iš vienos valstybės į kitą (atliekant tarptautinį pervežimą) vežėjo atsakomybę dėl tokio pervežimo metu atsiradusių nuostolių atlyginimo reglamentuoja 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija).
22. Byloje nustatyta, kad apeliantės vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko įvyko eismo įvykis. Sunkvežimiui virtus ant šono, jame buvusi dalis krovinio išbyrėjo ant kelio, o priekaba nevirto ir su likusia krovinio dalimi liko stovėti ant kelio. Sustabdžius pro šalį važiuojančius automobilius buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie užfiksavo eismo įvykį, surašė jo protokolą ir kartu su apeliantės vairuotoju per naktį pasiliko saugoti krovinį. Sekančią dieną policijos pareigūnų iniciatyva buvo iškviesta techninė pagalba. Sunkvežimis atverstas, išvirtęs krovinys pagal vietoje turėtas galimybes buvo sukrautas atgal į sunkvežimį, o pats sunkvežimis pradėtas tempti. Pradėjus sunkvežimį vilkti, pastarasis užsiliepsnojo, kilo gaisras. Tikėtina kilusio gaisro priežastis – vilkimo metu užsikirtusi vilkiko stabdžių sistema.
23. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 str.), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 str. 1-3 p., 28 str.). Tokio ribojimo išimtis įtvirtinta CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas krovinio perdavimo momentas, nuo kurio pasibaigia vežėjo atsakomybė už krovinį, laikytinas procesu, kai vežėjas perduoda gavėjui rūpinimąsi pagal sutartį vežamu kroviniu ir suteikia pastarajam galimybę faktiškai kontroliuoti krovinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2007; kt.). Krovinys 2019-02-12 buvo pakrautas į apeliantės vilkiką bei priekabą ir į Taškentą turėjo būti pristatytas 2019-02-24. 2019-02-22 įvyko eismo įvykis kurio metu buvo sugadinta dalis krovinio. Dėl šių priežasčių preziumuojama, kad apeliantė yra atsakinga už krovinio sugadinimą, kadangi jo sugadinimas įvyko kroviniui esant jo žinioje pervežimo tikslu. Pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatyta, jog sunkvežimio nuvirtimas ar gaisras buvo sąlygotas vežėjo tyčinių veiksmų ar dėl didelio neatsargumo kaip tai numatyta Draudimo liudijimo „Ypatingos sąlygos“ 2.4 punkte.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, konstatavo, kad draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti.
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vežėjas savo atsakomybę apdraudė civilinės atsakomybės draudimu. Taisyklių 3.1 p. nurodyta, kad priklausomai nuo draudimo sutarties turinio, draudikas apdraudžia krovinių vežėjo atsakomybę, numatytą su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje, naudojant draudėjui priklausančias transporto priemones, skirtas krovinių vežimams (įskaitant ne mažiau kaip pusei metų išsinuomotas ir lizingo būdu gautas transporto priemones). Byloje nustatyta, kad dalis krovinio nepataisomai buvo sugadintas 59,24 proc. krovinio ir patirta 28 520,21 Eur dydžio nuostoliai. Ši gavėjo patirta žala patenka į vežėjo apdraustą interesą.
27. Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad draudimo taisyklės turi numatyti įvykius, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų – nedraudžiamuosius įvykius. Taigi atsakovo pareiga atlyginti žalą draudėjui yra kildinama iš sutartinių įsipareigojimų – draudimo sutarties. Pažymėtina, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).
28. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką pagal krovinių vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį pripažinęs įvykį nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 3.2.6 ir 3.2.7 punktus.
29. Taisyklių 3.2.6 punktas numato, jog neapdraudžiama civilinė atsakomybė tais atvejais, kai žala kyla vykdant ne vežimo operacijas, o kitas operacijas, pvz.: ekspedijavimo, sandėliavimo, krovimo, taisymo, remonto, apdirbimo, pakavimo ir pan., nėra draudimo objektas.
30. Taisyklių 3.2.7 punktas numato, jog draudimo objektu nėra tie atvejai, kai žalą kroviniui sukelia kiti vežimo procese dalyvaujantys ūkio subjektai, ypač vežėjai, draudimo sutartyje nepaminėti kaip apdraustieji asmenys.
31. Iš atsakovo 2019-06-04 sprendimo dėl 2019-02-23 įvykio Nr. 451013-0932_1-002, turinio, taip pat atsakovo atstovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sprendimą 2019 m. birželio 4 d. įvykį pripažinti nedraudžiamuoju iš esmės lėmė aplinkybė, kad apeliantės transporto priemonės vilkimas iki artimiausios saugojamos aikštelės nebuvo krovinio pervežimas, todėl tokia operacija nepatenka į krovinio pervežimo sampratą (Taisyklių 3.2.6 punktas), taip pat tuo, kad į sutarties suteikiamą draudimo apsaugos sritį nepatenka ir tie atvejai, kai žalą kroviniui sukelia kiti vežimo procese dalyvaujantys ūkio subjektai, ypač vežėjai, draudimo sutartyje nepaminėti kaip apdraustieji asmenys (Taisyklių 3.2.7 punktas).
32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors krovinys ir buvo vežamas tarptautiniu maršrutu, tačiau transporto priemonės su kroviniu į saugią vietą pervilkimą teismas laikė ne krovinio pervežimu, o labiau taisymo, remonto kategoriją atitinkančia operacija, kai nėra apdraudžiama atsakomybė (minėtas Taisyklių 3.2.6. papunktis). Pirmosios instancijos teismas sutiko su draudiku, kad eismo įvykis priskirtinas prie nedraudžiamų civilinės atsakomybės atvejų. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
33. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į Taisyklių 15.4 punkto b) papunkčio nuostatą, įtvirtinančią draudėjo pareigas atsitikus draudiminiam įvykiui, t. y. imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai išvengti ar jai sumažinti. Trečiasis asmuo visiškai pagrįstai pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į situacijos, į kurią buvo patekusi apeliantė ir jos vairuotojas, kontekstą. Eismo įvykis įvyko atokioje vietovėje, žiemą, lauke esant apie -20°C temperatūra, įvykio vietoje praktiškai nebuvo telefono ryšio. Apeliantė neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip nuvilkti transporto priemonę ir krovinį iki artimiausios degalinės ir saugomos aikštelės, kadangi to nepadarius, buvo ypatingai didelė krovinio vagystės rizika. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima laikyti nurodytoje situacijoje apeliantės veiksmus – susitarimą vilkti sugedusį sunkvežimį su kroviniu į saugomą aikštelę – kaip neapdairius ir neprotingus. Nagrinėjamoje situacijoje apeliantė ėmėsi visų būtinų veiksmų, kurie reikalingi apsaugoti krovinį ir išvengti didesnės žalos kroviniui kilimo. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog sunkvežimis būtų remontuojamas, taisomas ir būtent šių darbų atlikimo metu būtų kilęs gaisras, sąlygojęs dalies krovinio praradimą.
34. Apeliantė visiškai pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje neegzistavo jokios esminės aplinkybės, dėl kurių sprendimas vilkti transporto priemonę būtų buvęs nepateisinamas ir civilinėje byloje nėra nei vieno įrodymo, kuriuo šią faktine aplinkybę būtų galima paneigti. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė ir nenurodė, kokius veiksmus apeliantė turėjo atlikti esant susiklosčiusiai situacijai. Tuo labiau, kad Taisyklės numato tik bendrojo pobūdžio pareigas imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai galai išvengti ar jai sumažinti (Taisyklių 15.4 punkto b papunkčio nuostata) ir autoįvykio metu apgadinus krovinį arba atsiradus kitoms aplinkybėms, kurios gali sukelti nuostolių kroviniui, pervežimą galima tęsti tik pilnai pašalinus iškilusius defektus ir užtikrinus saugų krovinio transportavimą (priedo Nr. 2 prie Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-451013 skyriumi „Krovinio pervežimas“), ką nagrinėjamu atveju apeliantė ir siekė padaryti – nuvirtusį sunkvežimį atkėlė ir siekė jį nugabenti į saugomą aikštelę.
35. Pažymėtina, jog Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad „vežimo“ samprata orientuoja ne į krovinio gabenimo procesą, o į krovinio buvimą vežėjo žinioje. Krovinys vežėjo žinioje yra ir tada, kai jis realiai (fiziškai) yra transportuojamas ar saugomas ne paties vežėjo, o vežėjo pasirinktų asmenų (pvz., sutarties pagrindu). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-969/2015). Kadangi vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą, darytina išvada, kad sunkvežimio kartu su kroviniu vilkimas taip pat priskirtinas prie „vežimo“ sampratos, o ne remonto darbams.
36. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala ieškovo vežamam kroviniui kilo ne pervežimo metu, bet transporto priemonės MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria ir buvo vežamas krovinys) vilkimo po eismo įvykio metu šį veiksmą atliekant kitai vežimo procese nedalyvaujančiai transporto priemonei pagal Taisyklių 3.2.7 punktą. Byloje nustatyta, kad gaisras kilo dėl to, kad buksuojant stabdžių sistemai (trinkelės) pradėjo automatiškai stabdyti. Byloje nėra nustatyta, kad velkančioji transporto priemonė vilkdama apeliantės sunkvežimiu sukėlė žalą ir tokie kito asmens (techninės pagalbos automobilio veiksmai) priežastiniu ryšiu susiję su kilusia žala kroviniui. Techninės automobiliu nebuvo gabenamas krovinys. Todėl negalima taikyti Taisyklių 3.2.7 punkto nuostatos ir laikyti, kad kroviniui sukėlė žalą krovinio vežimo procese nedalyvavęs techninės pagalbos automobilis.
37. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, nagrinėdamas ir vertindamas draudimo sutarties Taisyklių punktus, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Todėl atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2019-06-04 sprendimas byloje Nr. 451013-0932_1-002, kuriuo įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju ir atsisakyta mokėti draudimo išmoką, panaikinamas, o 2019-02-23 Kazachstano Respublikoje įvykęs įvykis pripažintinas draudžiamuoju.
Dėl draudimo išmokos dydžio
38. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo įvykio metu padarytą 25 697,73 Eur žalą atlygino susitariančiajam vežėjui „Globalink Logistics DWC“ LLC, o pastarasis – krovinio gavėjui „SMART MOTION“ PE. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad kroviniui padarytos žalos dydis siekia 32 253,50 JAV dolerių. Tai patvirtina 2019-03-25 Prekių trūkumų aktas, Globalnik Logistics 2019-10-23 sąskaita išrašyta trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“ 32 253,50 dolerių sumai, 2019-10-30 papildomas susitarimas prie sutarties, kuriuo UAB „Lacusta“ (ekspeditorius) ir „Globalnik Logistics DWC“ LLP (užsakovas) susitarė, kad UAB „Lacusta“ sutinka padengti 32 253,50 USD dydžio finansinius įsipareigojimus. Šalys susitarė įskaityti šią sumą. Ieškovė nurodė, kad remiantis viešais, Lietuvos banko pateikiamais duomenimis, Euro ir JAV dolerio kursas Krovinio priėmimo vežti dieną (2019-02-12) buvo lygus 1,1296, todėl žalos krovinio savininkui dydis eurais sudaro 28 553,03 Eur (= 32253,50 / 1,1296). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog sutartyje yra numatyta, jog vagystės, plėšimo ar ugnies atveju yra taikoma 10 dešimties procentų dydžio išskaita nuo padarytos žalos, draudiko privalomos išmokėti išmokos dydis yra 25 697,73 Eur (= 28553,03 – (28553,03 x 10%)). Pažymėtina, jog atsakovas šių sumų ir ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nuostolių dydį neginčijo. Todėl teismas laiko ieškovės pateiktus skaičiavimus dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstais.
39. Byloje nustatyta, kad apeliantė nėra atsiskaičiusi su užsakovu, todėl ieškinys dėl šiame sprendimo punkte nurodytos sumos pareikštas trečiojo asmens naudai. Pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalį sutartis trečiojo asmens naudai yra tokia sutartis, kuri nustato skolininko pareigą vykdyti sutartį ne kitos šalies, o trečiojo asmens naudai. Šiai sutarčiai būdinga tai, kad asmuo, kurio naudai turi būti įvykdyta sutartis, turi teisę kartu su kreditoriumi reikalauti įvykdyti sutartį.
40. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 97 straipsnis numato, jog teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. DĮ 110 straipsnio 1 dalis, tuo tarpu, numato, jog draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam.
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė dėl įvykio kroviniui padarytos žalos nėra atlyginusi, tačiau tą yra padaręs trečiasis asmuo, todėl trečiasis asmuo, kurio naudai buvo sudaryta draudimo sutartis, turi teisę gauti iš atsakovo draudimo išmoką. Atsižvelgiant, į tai, trečiajam asmeniui iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo trečiojo asmens UAB „Lacusta“ naudai 25 697,73 Eur žalos atlyginimo už įvykio metu prarastą krovinio dalį.
42. Apeliantė dėl likusios (nesugadintos) krovinio dalies, buvusios puspriekabėje, gelbėjimo ir pristatymo gavėjui patyrė 4053,33 Eur dydžio nuostolius. Šiuos nuostolius pagrindė rašytiniais įrodymais. Atsakovas ieškovės nuostolių dydžio šioje dalyje neginčijo. Atsižvelgiant į tarp apeliantės ir atsakovo sudarytą vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį, ir joje numatytą 10 procentų išskaitą apeliantei priteisiama 3648,00 Eur dydžio žalos atlyginimas.
43. Tenkinus ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, iš atsakovo ieškovei ir trečiajam asmeniui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nauju sprendimu ieškinys tenkinamas, perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus visiškai, apeliantei iš atsakovo priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 660 Eur žyminio mokesčio, 3146 Eur atstovavimo išlaidų ir 237,25 Eur vertimo išlaidų. Viso ieškovė patyrė 4043,25 Eur. Šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo. Trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisiama 1126,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
45. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 660 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 621,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos trečiajam asmeniui iš atsakovo. Apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, 2019-06-04 sprendimą byloje Nr. 451013-0932_1-002, kuriuo įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju ir atsisakyta mokėti draudimo išmoką, panaikinti ir pripažinti 2019-02-23 Kazachstano Respublikoje įvykusį įvykį draudžiamuoju.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, trečiojo asmens UAB „Lacusta“, juridinio asmens kodas 304495256, naudai 25 697,73 Eur žalos atlyginimo už įvykio metu prarastą krovinio dalį, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1126,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, ieškovės UAB „Dagana“, juridinio asmens kodas 302305014, naudai 3648,00 Eur dalies krovinio gelbėjimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4043,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, trečiojo asmens UAB „Lacusta“, juridinio asmens kodas 304495256, naudai 621,14 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, ieškovės UAB „Dagana“, juridinio asmens kodas 302305014, naudai 660 bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rita Kisielienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė