Civilinė byla Nr. e2-16922-466/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04506-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2;

2.6.1.5; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nobaltis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didneriai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nobaltis“ pradiniu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Didneriai“ 5408,80 Eur skolą, 1073,67 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 11 d. tarp ieškovės UAB „Nobaltis“ ir atsakovės UAB „Didneriai“ buvo sudaryta valymo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti valymo paslaugas atsakovės patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo tokias suteiktas paslaugas priimti ir sutarties nustatyta tvarka už jas sumokėti. Šalys, be kita ko, susitarė, jog atsakovės patalpos bus valomas du kartus per savaitę, vieną kartą per dieną ir už tai atsakovė mokės 719,95 Eur su PVM dydžio mėnesinį mokestį, į šią sumą neįtraukiant papildomų, sutartyje nenumatytų valymo darbų, už kuriuos atsakovė įsipareigojo sumokėti papildomai. 

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė kurį laiką tinkamai ir laiku mokėjo už teikiamas valymo paslaugas, tačiau nuo 2018 m. liepos mėnesio atsakovė mokėti nustojo ir ieškinio pateikimo dienai buvo neapmokėjusi aštuonių jai pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, kurių bendra suma siekė 5408,80 Eur. 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau atsakovė kreipimosi datai susidariusio įsiskolinimo nepadengė. 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovė pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovę dėl susidariusio įsiskolinimo. 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovės atstovė buhalterė E. M. atsiprašė ieškovės už susidariusį įsiskolinimą ir nurodė, kad skola bus padengta iki 2018 gruodžio 25 d., tačiau atsakovės įsiskolinimas padengtas nebuvo.

2019 m. sausio 28 d. ieškovės atstovas gavo atsakovės prašymą perskaičiuoti ieškovės apskaičiuotą atsakovės įsiskolinimo sumą bei nutraukti šalių sudarytą sutartį ir sustabdyti paslaugų teikimą nuo 2019 m. sausio 29 d. Atsakovė savo prašymą perskaičiuoti susidariusio įsiskolinimo sumą grindė tuo, kad ieškovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas ir laikotarpiais nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d., nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 2 d., nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d.; taip pat laikotarpiais nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 6 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 12 d., nuo lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 11 d. valymo darbus atliko ne du kartus per savaitę, kaip tai yra numatyta sutarties 2.2.2 punkte, o kartą per savaitę. Ieškovės įsitikinimu, tokia atsakovės pozicija nepagrįsta, kadangi valymo darbai buvo atliekami tinkamai ir sutartyje aptartomis sąlygomis. Valymo darbų registravimo dokumentai galbūt ne visuomet buvo pildomi pareigingai, kadangi jie nebuvo ieškovės žinioje, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atsakovei nemokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Be to, ieškovės pridedamuose valymo darbų registravimo lapuose matyti, kad priešingai negu savo pateiktame prašyme nurodė atsakovė, ieškovė tinkamai vykdė valymo darbus atsakovės nurodytais laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovės valymo paslaugos, numatytos 2018 m. balandžio 11 d. sutartyje, buvo pradėtos teikti tik nuo 2018 m. liepos 5 d. Jos buvo atliekamos nesilaikant sutartyje nustatytos paslaugų teikimo tvarkos. Apie tai žodžiu ieškovė buvo informuota ne vieną kartą. Paslaugos buvo neatliekamos arba atliekamos nekokybiškai, t. y. patalpos tam tikrą laiką buvo valomos ne du, o vieną kartą per savaitę arba nevalomos savaitę ar kelias. Minėtas aplinkybes įrodo „wc valymo darbų registravimo“ lape valymo darbus atliekančių darbuotojų įrašai ir parašai apie atliktas paslaugas. Atsakovės teigimu, tai yra įrodymas, liudijantis apie realiai atliktas valymo paslaugas.

Atsakovė taip pat nurodė, kad norėdama taikiai išspręsti abiejų šalių ginčą, 2019 m. sausio 28 d. raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama tiksliai perskaičiuoti įsiskolinimo sumą, remiantis „wc valymo darbų registravimo“ lapu, kaip faktiniu įrodymu. Ieškovė šio lapo nelaiko faktine aplinkybe, nors jį savo ieškinyje įvardija kaip „dokumentą“. Be to, atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, „kad valymo darbų registravimo dokumentai galbūt ne visuomet buvo pildomi pareigingai, kadangi jie nebuvo ieškovės žinioje“, nes „wc valymo darbų registravimo“ lapas buvo viešai patalpintas ant tualeto patalpų durų, jis buvo bet kada prieinamas tiek ieškovei, tiek atsakovei. Atsižvelgiant į tai, atsakovė sutinka sumokėti tik už faktiškai atliktas paslaugas.

2019 m. liepos 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė UAB „Nobaltis“, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė 2019 m. vasario 1 d. sumokėjo 719,95 Eur sumą, o 2019 m. kovo 5 d. sumokėjo 2414,91 Eur sumą, sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 3347,61 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 3347,61 Eur skolos, kadangi atsakovė 2019 m. vasario 1 d. sumokėjo 719,95 Eur sumą, o 2019 m. kovo 5 d. sumokėjo 2414,91 Eur sumą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės atliktus mokėjimus įskaitė įstatymų nustatyta tvarka dengdama delspinigių sumą, todėl nurodyta reikalaujama 3347,61 Eur suma yra skola už suteiktas paslaugas. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų, o priminus apie susidariusį įsiskolinimą, žadėjo atlikti mokėjimus. Be to, pateikus pretenziją dėl neapmokėtų sąskaitų, atsakovė tik tada pradėjo reikšti nepasitenkinimus dėl suteiktų paslaugų kokybės. Ieškovė taip pat nurodė, kad sutartinės pareigos pildyti žurnalą dėl atliktų valymo paslaugų nebuvo. Be to, pagal sutarties 2.1.6. punktą, atsakovės pareiga buvo apžiūrėti, patikrinti ir priimti valymo darbus, o jeigu jų kokybė netinkama, nedelsiant informuoti apie tai vykdytoją arba jo atstovą.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi už faktiškai atliktus darbus yra sumokėta. Nurodė, kad sutinka dėl delspinigių priteisimo, nes vėlavo laiku apmokėti sąskaitas, tačiau delspinigiai turi būti perskaičiuoti, atsižvelgiant į faktiškai suteiktas paslaugas ir skaičiuojami nuo realiai mokamos sumos. Atsakovė pažymėjo, kad apie nekokybiškai atliktas valymo paslaugas buvo pranešama ne visada, tačiau apie tai, kad aplamai nebuvo atliekamos valymo paslaugos, buvo pranešama liudytojai G. K.. Be to, „wc valymo darbų registravimo“ lapas visąlaik kabėjo ant durų ir buvo visiems prieinamas, o apie pildymą ieškovės atstovams buvo pranešta žodžiu, atsakovė nebuvo priėmusi įsipareigojimo duoti nurodymus ieškovės darbuotojams apie žurnalo pildymą. Atsakovės atstovė taip pat pažymėjo, kad raštu į ieškovę dėl paslaugų neatlikimo nebuvo kreiptasi, tačiau žodžiu buvo kreiptasi tiek į ieškovės vadovą, tiek į liudytoją G. K..

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo įdarbinta ieškovės kaip (duomenys neskelbtini), o pas atsakovę valė patalpas. Pažymėjo, kad atsakovės atstovė skambindavo liudytojai tuomet, kai niekas neatvykdavo išvalyti patalpų, todėl pati liudytoja atvykdavo tą pačią dieną ar sekančią dieną ir išvaldydavo patalpas. Liudytoja taip pat nurodė, kad „wc valymo darbų registravimo“ lapas buvo sukurtas pačios ieškovės iniciatyva, tam, kad, pildyti apie atliktas valymo paslaugas. Be to, liudytoja taip pat pažymėjo, kad buvo 3 žurnalai, t. y. du „wc valymo darbų registravimo“ lapai buvo pakabinti tualetuose, o vienas buvo kabinete.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai ieškovės darbuotojai valė atsakovės patalpas, dirbo pas atsakovę kaip (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog saugant sandėlyje maisto prekes, buvo privalomas žurnalas, kuriame būtų pildyta apie patalpų valymą. Minėtą žurnalą turėjo pildyti įmonė, kuri teikia valymo paslaugas, t. y. tuo metu ieškovė UAB „Nobaltis“. Apie žurnalo ir „wc valymo darbų registravimo“ lapų pildymą buvo panešama ieškovės valytojams, tačiau apie pildymą turėjo pranešti pati ieškovė. Liudytojos vertinimu, ieškovės valytojai, nors ir valė patalpas, tačiau valymas buvo blogos kokybės. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad asmeniškai skambindavo liudytojai G. K., kad pranešti, jog visą savaitė nebuvo valomas sandėlis.

Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pas atsakovę kaip (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad kai nebuvo valomos patalpos, buvo skambinama liudytojai G. K., kuri vėliau išvalydavo patalpas. Taip pat nurodė, kad visada tualetuose kabėdavo „wc valymo darbų registravimo“ lapai, o juos pildydavo įmonės, kuriuos valė patalpas. Liudytojos teigimu, sandėlio valymas buvo prastas.

Liudytoja O. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo pas atsakovę kaip (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad valymo paslaugos buvo prastos. Be to, būdavo atvejų, kuomet niekas visai neateidavo valyti patalpų. Taip pat nurodė, kad liudytoja A. K. skambindavo ieškovės atstovams dėl blogai suteiktų valymo paslaugų.

2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies patenkino ieškovės UAB „Nobaltis“ ieškinį ir priteisė ieškovei 1163,60 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 426,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos patenkino apeliantės (ieškovės) UAB „Nobaltis“ apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad šiuo atveju neatskleista bylos esmė, kadangi neišsiaiškinta, kokia apimtimi buvo teikiamos paslaugos ir už kurias konkrečias paslaugas atsakovė turi pareigą apmokėti, neįvertintas įmokų paskirstymo eiliškumas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turi būti ištirtos aplinkybės dėl paslaugų apimties, atsiskaitymo savalaikiškumo, įvertinta skolos dalis, pakitusi atsakovei sumokėjus dalį skolos, o, pasisakius dėl skolininkės mokamų įmokų paskirstymo tvarkos, tik tada atliktas delspinigių už konkrečius laikotarpius dėl vėlavimo apmokėti paskaičiavimas.

2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nustatė ieškovei UAB „Nobaltis“ terminą pateikti paaiškinimus ir galimus papildomus įrodymus: 1) paaiškinimą apie tai, kokiu būdu ieškovė įskaitė atsakovės sumokėtas sumas – 2 414,91 Eur ir 719,95 Eur sumas; 2) detalų 3347,61 Eur likusios skolos, paskaičiavimą (nurodyti delspinigius, jų dydį ir apskaičiavimą, jei dalis jų sudaro 3347,61 Eur sumą) nurodant, už kokių konkrečių patalpų adresu (duomenys neskelbtini), valymą susidarė skola; 3) detalų delspinigių paskaičiavimą, nurodant kiekvieną sąskaitą, jos apmokėjimo terminą ir delspinigių dydį pagal kiekvieną sąskaitą. Taip pat teismas nustatė terminą atsakovei UAB „Didneriai“ pateikti papildomus paaiškinimus atsikertant į ieškinio argumentus bei, atsakovei teigiant, kad ne visos valymo paslaugos buvo suteiktos arba jos buvo suteiktos nekokybiškai, pateikti galimus tą pavirtinančius papildomus įrodymus. Be to, teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą karantiną.

2020 m. gegužės 27 d. ieškovė UAB „Nobaltis“ pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas dėl 5408,80 Eur skolos bei 1073,67 Eur delspinigių priteisimo. Po civilinės bylos iškėlimo, atsakovė pervedė ieškovei 3134,86 Eur sumą, t. y. pripažino, kad už suteiktas paslaugas nesumokėjo 3134,86 Eur sumos (atsakovė nurodė, kad ji pripažįsta, kad už tokią sumą buvo suteiktos paslaugos). Papildomai prie pripažintos 3134,86 Eur sumos už suteiktas paslaugas, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino ir papildomą 1163,60 Eur įsiskolinimą. Ieškovė, gavusi 3134,86 Eur mokėjimą iš atsakovės (jau po civilinės bylos iškėlimo), užskaitė atsakovės mokėjimą kaip delspinigius (1073,67 Eur) ir likusia suma sumažino įsiskolinimo dydį. Bendras likęs įsiskolinimo dydis – 3347,61 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė, kai ieškovė buvo atsisakiusi dalies reikalavimo, nes atsakovė jau po civilinės bylos iškėlimo sumokėjo dalį įsiskolinimo, pripažino, kad yra įsiskolinusi ieškovei dar 1163,60 Eur sumą. Būtent, atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieškovei 3134,86 Eur (už suteiktas paslaugas, kurias apmokėjo po civilinės bylos iškėlimo) ir 1163,60 Eur (už vėlavimą tinkamai atsiskaityti), šiuo atveju neturėtų būti svarbu, kaip ieškovė įskaitė/užskaitė atsakovės pervestas/pripažintas sumas, tačiau svarbiausia reikia vertinti, kokios sumos buvo pripažintos pačios atsakovės kaip jos įsiskolinimas ieškovei.

Ieškovė UAB „Nobaltis“ taip pat nurodė, kad likusi 3347,61 Eur suma yra įsiskolinimas už ieškovės suteiktas paslaugas valant visas atsakovės patalpas. Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas (2.2.2. ir 2.2.3. punktai), ieškovė įsipareigojo valyti 3000 kv. m. patalpą; valomose patalpose atliekami darbai: grindų plovimas, dulkių valymas nuo neapkrautų stalų, palangių, lentynų, org. technikos (išskyrus klaviatūrą), kėdžių paviršių nuvalymas; baltų lentų valymas; WC grindų, klozetų, kriauklių plovimas, šiukšlių surinkimas ir išnešimas į Užsakovo konteinerį. Taigi, WC valymas buvo tik nedidelė ieškovės atliekamų darbų dalis (WC sudaro 12 kv. m., kas yra apie 0,4 proc. visų patalpų). Tad net ir teismui pripažinus, remiantis WC valymo žurnalu (lapu), kad tualetas ne visada buvo tinkamai valomas, tai jokiu būdu negali reikšti, kad ieškovė neteikė jokių paslaugų ir kad dėl to atsakovei neturi kilti pareiga už faktiškai suteiktas paslaugas atsiskaityti. Taigi, ieškovės reikalaujamas įsiskolinimas susidarė už sandėlio valymo paslaugas (3 000 kv. m., o ne išimtinai už WC valymo paslaugas). Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad tualetas nebuvo tinkamai valomas, tai sudaro 0,4 proc. visų patalpų ir tik tokia suma būtų galima mažinti įsiskolinimo dydį, nors ieškovė laikosi pozicijos, kad visos paslaugos buvo suteiktos tinkamai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Nobaltis“ ir atsakovė UAB „Didneriai“ 2018 m. balandžio 11 d. sudarė valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti valymo paslaugas atsakovės patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti ieškovei už valymo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Bendras valomų patalpų plotas sudaro – 3000 kv. m. (sutarties 1.1. punktas).

Pagal 2018 m. balandžio 11 d. valymo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2.2. punktą, ieškovė, be kita ko, įsipareigojo valyti sutarties 1.1. punkte nurodytas patalpas pagal atsakovės grafiką darbo dienomis, išskyrus poilsio bei švenčių dienas: 3000 kv. m. patalpas – valyti 2 kartus per savaitę, vieną kartą per dieną. Atsakovė, be kita ko, taip pat įsipareigojo už valymo paslaugas išvardintas šioje sutartyje, kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei 595,00 Eur ir 124,95 Eur PVM. Bendra sutarties suma sudaro 719,95 Eur (sutarties 3.1.1. punktas). Be to, atsakovė PVM sąskaitas – faktūras už praėjusį mėnesį privalėjo apmokėti per 3 darbo dienas, nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki mėnesio 10 dienos (3.6. punktas).

Ieškovės teigimu, savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį ieškovė įvykdė tinkamai ir tuo pagrindu išrašė atsakovei 2018 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018080, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. liepos 8 d., 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018093, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018108, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20181181, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 2018 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018127, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. spalio 9 d., 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018151, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018184, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. gruodžio 5 d., ir 2018 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018212, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. gruodžio 16 d. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ieškovės valymo paslaugos buvo atliekamos nesilaikant sutartyje nustatytos paslaugų teikimo tvarkos. Apie tai žodžiu ieškovė buvo informuota ne vieną kartą. Paslaugos buvo neatliekamos arba atliekamos nekokybiškai, t. y. patalpos tam tikrą laiką buvo valomos ne du, o vieną kartą per savaitę arba nevalomos savaitę ar kelias. Tačiau atsakovė sutinka sumokėti tik už faktiškai atliktas paslaugas.

Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovė savo poziciją dėl tinkamai suteiktų paslaugų, tiek atsakovė savo pozicija dėl nekokybiškai suteiktų ar visiškai nesuteiktų paslaugų, grindžia „wc valymo darbų registravimo“ ir „sandėlio valymo darbų registravimo“ lapais. Atsakovė nurodo, kad laikotarpiais nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 6 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 12 d., nuo lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 11 d. ieškovė valymo darbus atliko ne du kartus per savaitę, kaip tai yra numatyta sutarties 2.2.2 punkte, o kartą per savaitę. Be to, laikotarpiais nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d., nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 2 d., nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. patalpos apskritai nebuvo valomos. Atsakovė sutinka mokėti tik už faktiškai suteiktas paslaugas, todėl 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. kovo 5 d. banko mokėjimo pavedimais atliko mokėjimus bendrai 3134,86 Eur sumai. Taip pat atsakovė pripažino, kad sąskaitos nebuvo apmokamos laiku, todėl sutinka sumokėti delspinigius. Ieškovė nurodo, kad atsakovės nurodytais laikotarpiais paslaugos buvo suteiktos, o tai įrodo „sandėlio valymo darbų registravimo“ lapas. Be to, valymo darbų registravimo dokumentai galbūt ne visuomet buvo pildomi pareigingai, kadangi jie nebuvo ieškovės žinioje, o ir jų pildymas nebuvo ieškovės pareiga.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pažymėtina, kad CPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Šiuo atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas remtis minėtais „wc valymo darbų registravimo“ ir „sandėlio valymo darbų registravimo“ lapais, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, kadangi yra rašytiniai įrodymai, ir kartu su visais kitais įrodymais, įskaitant ir liudytojų parodymus, turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal 2018 m. balandžio 11 d. valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovės nurodytais laikotarpiais matyti, jog tualeto valymas buvo atliekamas vieną kartą per savaitę arba visai nebuvo atliekamas. Teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, jog sandėlio valymas buvo atliekamas netinkamai, t. y. jog nebuvo valoma du kartus per savaitę, kadangi iš pateikto „sandėlio valymo darbų registravimo“ lapo matyti, jog kiekvieną savaitę buvo teikiamos paslaugos taip, kaip buvo šalių susitarta. Teismas nepasisako dėl suteiktų paslaugų kokybės, kadangi tai nėra šios bylos dalykas ir šalys nekėlė jokių reikalavimų tuo aspektu. Kritiškai vertintini ieškovės atstovės parodymai, jog valymo darbų registravimo dokumentai ne visuomet buvo pildomi pareigingai, kadangi jie nebuvo ieškovės žinioje, o ir jų pildymas nebuvo ieškovės pareiga, kadangi yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitoms nustatytoms aplinkybėms. 2019 m. liepos 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad minėti lapai buvo pildomi tam, kad stebėti, kiek ieškovės darbuotojai sunaudoja valymo medžiagų, o jau 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje nurodė, jog nebuvo sutartinės pareigos pildyti lapus dėl atliktų valymo paslaugų. Tačiau pačios ieškovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) liudytoja G. K. nurodė, kad jog minėtų lapų pildymas buvo inicijuotas ieškovės. Be to, kiti liudytojai paliudijo, jog tarp ieškovės ir atsakovės atstovų buvo žodinis susitarimas dėl lapų pildymo. Minėtų aplinkybių ieškovė nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Taip pat ieškovė nepaneigė ir to fakto, kad minėti lapai buvo laisvai prieinami ieškovės darbuotojams. Teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, jog tualeto valymo paslaugos buvo teikiamos tinkamai, t. y. du kartus per savaitę, atsižvelgiant į tai, kad „sandėlio valymo darbų registravimo“ lape buvo pažymėta, jog buvo tinkamai atliktos sandėlio valymo paslaugos tais laikotarpiais, kuomet atsakovė teigia, kad jos nebuvo atliktos. Pažymėtina, kad „wc valymo darbų registravimo“ lapas buvo pildomas tuomet, kai buvo valomas tualetas, o „sandėlio valymo darbų registravimo“ lapas pildytas tada, kai valytas sandėlis. Todėl jei buvo valomas tualetas, tai turėjo būti pasirašyta ir „wc valymo darbų registravimo“ lape. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad jei prieš tai ieškovės darbuotojai pasirašinėjo minėtuose lapuose, tai natūralu, jog valytojai žinojo apie būtinybę pasirašyti. Be to, visi liudytojai, įskaitant ir ieškovės (duomenys neskelbtini) G. K., nurodė, jog buvo atvejų, kuomet atsakovės darbuotojai skambindavo ir pranešdavo, jog niekas nevalo patalpų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Paslaugų teikėjas privalo jas teikti tinkamai. Tinkamą paslaugų teikimą apibūdina kriterijai, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: nustatytus teisės normų ar sutarčių, kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas). Reikalavimus teikiamoms paslaugoms reglamentuoja CK 6.718 straipsnis, kuriame įtvirtintas kliento interesų prioritetas. Šiame straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis); veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (2 dalis); teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti; šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti (4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012).

Pagal ieškovės ir atsakovės sudarytos valymo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.1.6. punktą, atsakovė įsipareigojo apžiūrėti, patikrinti ir priimti valymo darbus. Jeigu valymo darbų kokybė yra netinkama, nedelsiant informuoti apie tai ieškovei arba jos atstovei. Pagal 2.2.7. punktą, šalys susitarė, kad ieškovės atsakingam asmeniui pranešus apie netinkamai atliekamas valymo paslaugas (2.2.3. punktas), ieškovė įsipareigoja nedelsiant pašalinti nekokybiško darbo pasekmes, netrikdant įstaigos veiklos, savo sąskaita. Tuo tarpu ieškovės atsakingam asmeniui pranešus apie visiškai neatliktas valymo paslaugas (2.2.3. punktas), ieškovė išskaičiuoja atitinkamą sumą iš pateikiamos sąskaitos faktūros ir nedelsiant išvalo patalpas, netrikdant įstaigos veiklos, savo sąskaita (sutarties 2.2.8. punktas).

Nagrinėjamu atveju teigtina, kad yra pagrindas, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos nurodytus argumentus, bei remiantis valymo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2.8. punktu, perskaičiuoti ieškovei atsakovės mokėtinas sumas už suteiktas valymo paslaugas. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog tualeto valymas buvo tik nedidelė ieškovės atliekamų darbų dalis (tualetą sudaro 12 kv. m., kas yra apie 0,4 proc. visų patalpų), todėl tai negali reikšti, kad ieškovė neteikė jokių paslaugų apskritai, ir, kad dėl to atsakovei neturi kilti pareiga už faktiškai suteiktas paslaugas atsiskaityti. Kaip jau buvo minėta, atsakovė įsipareigojo už valymo paslaugas kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei 719,95 Eur. Dėl 2018 m. liepos 4 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. NOB2018080, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. liepos 8 d., tarp šalių ginčo nėra, kadangi minėtą PVM sąskaitą – faktūrą atsakovė apmokėjo 2019 m. vasario 1 d., iki ieškinio teismui pateikimo (liko neapmokėti tik delspinigiai – 205,91 Eur). Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 6 d., tualetas buvo valomas tik vieną kartą. 2018 m. liepos mėn. turėjo būti 9 valymai (t. y. nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 31 d. per savaitę du kartus turėjo būti valomas tualetas ir sandėlis). Už 2018 m. liepos mėn. ieškovė išrašė atsakovei 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018093, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. Tualetą sudaro 12 kv. m. iš bendrų 3000 kv. m. (atsakovė minėtų aplinkybių neginčijo). 2018 m. liepos mėn. vienas valymas kainavo 79,99 Eur (719,95 / 9 = 79,99 Eur). Už 1 (vieną) kv. m. yra mokama 0,027 Eur (79,99 Eur / 3000 kv. m. = 0,027 Eur). Už tualeto valymą yra mokama 0,32 Eur (0,027 Eur * 12 kv.m. = 0,32 Eur). Taigi, tą dieną, kai tualetas nebuvo valomas, valymo kainą sudarė 79,67 Eur suma (79,99 – 0,32 Eur = 79,67 Eur). Todėl už 2018 m. liepos mėn. paslaugas atsakovė faktiškai turėjo mokėti 719,59 Eur (79,67 Eur + (79,99 * 8) = 719,59 Eur). Atitinkamai nuo minėtos sumos (719,59 Eur), atsakovė turi mokėti ir 187,09 Eur delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pagal minėtas formules perskaičiuojami kiti mėnesiai, kuomet nebuvo suteiktos tualeto valymo paslaugos – pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018108, už 2018 m. rugpjūčio mėn. paslaugas atsakovė faktiškai turėjo mokėti 719,59 Eur ir 155,43 Eur delspinigius (2018 m. rugpjūčio mėnesį, kaip ir 2018 m. liepos mėnesį, tualetas buvo nevalytas tik vieną kartą); dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. 20181181, tarp šalių ginčo nėra, todėl teismas dėl jos nepasisako (1089 Eur ir 198,20 Eur delspinigiai); pagal 2018 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018127, už 2018 m. rugsėjo mėn. paslaugas atsakovė faktiškai turėjo mokėti 719,56 Eur ir 119,45 Eur delspinigius (2018 m. rugsėjo mėnesį tualetas buvo nevalytas tik vieną kartą); pagal 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018151, už 2018 m. spalio mėn. paslaugas atsakovė faktiškai turėjo mokėti 719,27 Eur ir 93,50 Eur delspinigius (2018 m. spalio mėnesį tualetas buvo nevalytas du kartus); pagal 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018184, už 2018 m. lapkričio mėn. paslaugas atsakovė faktiškai turėjo mokėti 717,35 Eur ir 61,69 Eur delspinigius (2018 m. lapkričio mėn. tualetas buvo nevalytas aštuonis kartus); pagal 2018 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOB2018212, už 2018 m. gruodžio mėn. paslaugas atsakovė faktiškai turėjo mokėti 718,12 Eur ir 51,74 Eur delspinigius (2018 m. gruodžio mėn. tualetas buvo nevalytas penkis kartus).

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis teigtina, jog ieškovė turėjo teisę reikalauti iš atsakovės 5402,48 Eur skolos ir 1073,01 Eur delspinigių. Be to, ieškovė ieškinį pareiškė dėl 5408,80 Eur skolos, nors ieškovės PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos bendrai 5408,70 Eur sumai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po bylos iškėlimo atsakovė sumokėjo 2414,91 Eur skolos (2019 m. kovo 5 d. mokėjimas), o ne 3134,86 Eur, kadangi 719,95 Eur skolos atsakovė sumokėjo 2019 m. vasario 1 d., t. y. iki ieškinio pareiškimo dienos.

Vadovaujantis CK 6.54 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis). Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse (CK 6.54 straipsnio 5 dalis).

Pagal 2018 m. balandžio 11 d. valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalys susitarė, kad užsakovo (atsakovės) mokėjimai užskaitomi tokiu eiliškumu: delspinigiai, skola už praėjusį laikotarpį, eiliniai mokėjimai. Atsiskaitymas laikomas visiškai ir tinkamai įvykdytu, kada PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta pinigų suma, o taip pat ir delspinigiai, jei tokių bus, faktiškai įplaukia į vykdytojo (ieškovės) sąskaitą arba sumokama grynais (sutarties 3.9. punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 5402,48 Eur skolos ir 1073,01 Eur delspinigių, o bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 2414,91 Eur, atsakovė ieškovei, po atlikto įskaitymo, liko skolinga 4060,58 Eur skolos už faktiškai suteiktas valymo paslaugas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl iš atsakovės priteistina 4060,58 Eur skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metines palūkanos už priteistą sumą (4060,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkinus iš dalies (99,89 procentai), proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinas 205,77 Eur (206,00 Eur x 99,89 procentai / 100 procentai) žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 2159,85 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 2157,47 Eur (2159,85 Eur x 99,89 procentai / 100 procentai) išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismas pažymi, kad atsakovės elgesys sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jos privalo būti atlygintos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Didneriai“, į. k. 122287098, 4060,58 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą (4060,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2363,24 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nobaltis“, į. k. 303268031, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas         Gintaras Pašvenskas