Baudžiamoji byla Nr. 1-204-397/2013
Proceso Nr. 1-07-1-00106-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4.2; 1.2.19.1; 1.2.22.1;
2.3.6.4.5. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Genei Ramanauskienei, kaltinamiesiems O. S. ir A. A., jų gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis du nepilnamečius vaikus, aukštojo išsilavinimo, ankstesnė darbovietė (duomenys neskelbtini) tyrėjas, šiuo metu dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 225 str. 2 d., 253 str. 1 d.;
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ankstesnė darbovietė (duomenys neskelbtini) tyrėjas, šiuo metu dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) prekių priėmėju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 225 str. 2 d., 253 str. 1 d..
n u s t a t ė :
O. S. ir A. A., būdami statutiniais valstybės tarnautojais, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, reikalavo duoti ir po to priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Būtent, O. S., dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju ir A. A., dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, pagal užimamas pareigas privalėdami laikytis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 reikalavimų, tame tarpe privalėdami vykdyti pareigą ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, gavus žinių apie padarytą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, atlikti nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją bei vykdyti jų tyrimą, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, žinodami apie T. D. galimai padarytą nusikalstamą veiką – nukentėjusiosios A. D. išžaginimą, 2012-06-26, 2012-06-27 (duomenys neskelbtini), už tai, kad nebūtų užregistruotas A. D. pareiškimas ir nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš T. D. tėvo A. D. pareikalavo duoti jiems 5000 Lt dydžio kyšį, po ko 2012-07-05 to paties komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini) kabinete, šį kyšį, už neteisėtą neveikimą vykdant savo įgaliojimus, jie priėmė. Šiais veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.
O. S., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė šaudmenis. Būtent, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo tokios rūšies šaudmenų įgijimui, paveldėjęs iš mirusio tėvo jis neteisėtai įgijo ir po to neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), seife, neteisėtai laikė iki 2012-07-05 penkiolika vienetų 9 mm „Luger“ šovinių, keturis vienetus 7,62 mm kalibro ir vieną 5,45 mm kalibro šovinį, kai minėtą dieną, apie 18 val. šiuos šovinius surado ir paėmė specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d.
A. A. buvo kaltinamas pagal BK 253 str. 1 d., t. y., tuo, kad jis neteisėtai, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir savo darbo vietoje, policijos komisariato, adresu (duomenys neskelbtini), seife neteisėtai iki 2012-07-05 laikė penkis 9 mm kalibro „Luger“ pistoleto šovinius. Kad A. A. būtų padaręs šią nusikalstamą veiką, nėra įrodymų.
Kaltinamasis O. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d. prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2012 m. birželio pabaigoje, dirbant tyrėju, pas jį atėjo kolega A. A. ir kreipėsi patarimo, kaip išspręsti problemą, nes jo pažįstamo vaikino merginą galimai išžagino T. D.. Jis su A. A. aptarė, kad pirmiausia reikia išsikviesti T. D., išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir padėti tai merginai. Taip 2012-06-26 į policijos komisariatą jie išsikvietė T. D., kartu atvyko ir pastarojo tėvas A. D.. Pastarieji jų prašė pradėti viską sutvarkyti be policijos, be viešumos, į tai jie atsakė, kad jie pakalbės su nukentėjusiąja ir sužinoję, kokios sumos ji nori, apie tai praneš A. D.. Po keleto dienų A. A. jam pasakė, kad nukentėjusioji norėtų atlyginimo už galimai patirtą žalą 1000 litų ir tai žinodami jie išsikvietė A. D.. Atvykus į policijos komisariatą A. D., jis pastarajam ant lapelio užrašė, kad šis reikalas kainuos 5000 litų ir po to jie išsiskyrė. Taip pat jis su A. A. susitarė, kad iš nukentėjusiosios A. D. reikia priimti pareiškimą, nes jeigu A. D. nenorės mokėti pinigų, tuomet reikės atlikti tyrimą. 2012-07-05 į policijos komisariatą atvyko A. D. ir jis kartu su pastaruoju bei A. A. užėjo į (duomenys neskelbtini) kabinetą. Jie A. D. parodė nukentėjusiosios rašytą pareiškimą – protokolą, kitus su tuo susijusius dokumentus ir iš pastarojo paėmė 5000 litų. Minėtus dokumentus jis prie A. D. suplėšė ir jo dalis išnešė į tualetą. Jis suprato, kad pagal savo pareigas turėjo užregistruoti gautą nukentėjusiosios pareiškimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d. jis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010 metais mirė jo tėvas A. S., po kurio mirties liko daug ginklų, šaudmenų. Jis nutarė išsaugoti ginklus kaip relikviją, tuo tikslu tapo medžiotoju, gavo reikiamus leidimus ginklams. Jau turėdamas leidimus ginklams, motinos namuose jis rado tėvui priklausančius peilius, šovinius, sudėtus į dėžę. Visa tai jis parsivežė pas save į namus, matė dėžėje sudėtų ir palaidų šovinių, bet jų netyrinėjo, neperrinkinėjo, jam pasirodė, kad šie šoviniai tinkami šaudyti ir iš jo turimų ginklų. Taip visi šaudmenys ir buvo pas jį laikomi, kol buvo surasti kratos metu.
Kaltinamasis A. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d. prisipažino visiškai ir patvirtino iš esmės tas pačias, kaip ir kaltinamasis O. S., nusikaltimo padarymo aplinkybes. Be to paaiškino, kad dar iki pinigų iš A. D. paėmimo, jis buvo į policijos komisariatą iškvietęs A. D., jos vardu surašęs pareiškimą – protokolą, kurio nebuvo užregistravęs, taip pat buvo surašęs liudytojo apklausos protokolą, nutarimą pripažinti nukentėjusiąja. Jis suprato, kad veikdamas kaip policijos pareigūnas, pagal savo pareigas turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, užregistruoti nukentėjusiosios pareiškimą. Dėl kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d. A. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad neužilgo iki kratos atlikimo jis buvo perkeltas dirbti į kitą kabinetą, kuriame jam buvo suteiktas naudotis seifas. Šiuo seifu jis naudojosi keletą dienų, jame buvo sudėjęs tik bylas, bet šovinių ten nematė. Minėtu seifu galėjo naudotis eilė žmonių, kurie ten dirbo ir juo naudojosi.
Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d., jų kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais, bei kitais, byloje esančiais, įrodymais.
Liudytojas T. D. parodė, kad 2012 m. birželio 25 d. jį telefonu iškvietė į centro policijos komisariatą. Atvykus į komisariatą tarp jo ir abiejų kaltinamųjų įvyko pokalbis, kurio metu jam pranešė, jog jis įtariamas išžaginimu ir todėl jis turės susimokėti. Po to kaltinamieji į kabinetą pasikvietė jo tėtį. Jam žinoma, kad dėl to paties įvykio į policijos komisariatą A. D. buvo kviečiamas dar keletą kartų, ir po to minėjo, kad už tai, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla reikės sumokėti 5000 litų. Šiuo metu jis yra įtariamasis baudžiamoje byloje dėl A. D. išžaginimo, ir savo kaltės nepripažįsta. Iš parodymo atpažinti protokolų (t. 1 b. l. 13-16 ir 17-20) matyti, kad parodžius atpažinti T. D. atpažino abu kaltinamuosius, kaip asmenis pas kuriuos jis buvo iškviestas pokalbiui į policijos komisariatą.
Liudytojas A. D. parodė, kad sužinojęs apie sūnaus iškvietimą į policijos komisariatą, jis kartu su sūnumi ten nuvyko. Po sūnaus apklausos, jį pakvietė į kabinetą ir ten jis pirmą kartą susitiko su abiem kaltinamaisiais. Pokalbio metu kaltinamieji pasakė, kuo įtariamas jo sūnus ir kad už tai jis turės susimokėti. Vėliau, kai jis buvo antrą kartą iškviestas pas tuos pačius pareigūnus, šie jam ant lapelio užrašė 5000 litų sumą ir nurodė, kad tiek reikia sumokėti už bylos nutraukimą. Po šio įvykio apie reikalaujamus pinigus jis iškarto pranešė į specialiųjų tyrimų tarnybą ir toliau, jau suderinus veiksmus su šia tarnyba, jis kaltinamiesiems nunešė jam perduotus pinigus – 5000 litų. Trečią kartą, kai jis nunešė kaltinamiesiems pinigus, pastarieji jam parodė dokumentus iš baudžiamosios bylos, o po to juos degino, plėšė. Nei vieno iš susitikimų su kaltinamaisiais metu jis pas kaltinamuosius kokių nors paslaugų neprašė ir pinigų už tai jiems nesiūlė.
Liudytoja A. D. parodė, kad po to kai ją nuskriaudė pažįstamas T. D., jai draugas pasiūlė padėti ir sutarė dėl susitikimo su kriminalistu. Taip, vėliau ji susitiko su A. A. ir šis jai pažadėjo padėti apginti garbę. Nuvykus į policijos komisariatą, A. A. ją apklausė, pripažino nukentėjusiąja, o dar vėlesnių susitikimų metu pasakė, kad nieko negalima padaryti, išskyrus tik gauti iš kaltininko 1000 litų už moralinę žala. Apsilankius pas A. A. trečią kartą, kaltinamasis jai parodė pinigus, liepė juos perskaičiuoti ir parašyti pareiškimą, kad ji T. D. neturi pretenzijų. Po to į kabinetą užėjo specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Iš 2012-07-04 protokolo dėl pinigų sužymėjimo matyti, kad 2012-07-04 11.00 val. LR STT Kauno valdybos patalpose LR STT Kauno valdybos OVS vyresnysis specialistas K. B. sužymėjo dvidešimt vieną 200 (dviejų šimtų) litų nominalo vertės banknotą, kurių numeriai yra: AF 9958015, AE 5004266, AE 3344158, AE 2232088, AF 0262824, AD 5111383, AC 1406463, AF 4170672, AF 5064576, AF4391883, AE 8684635, AG 2765181, AC 9395980, AF 8279138, AG 0566615, AG 4739963, AB 8573987, AD 4600521, AE 7829695, AE 7467596, AE 7005379; septynis 100 (vieno šimto) litų nominalo vertės banknotus, kurių numeriai: AG 5982540, AF 9378647, AE 9548334, AB 6491838, AB 2942209, AB 6534619, AB 7571519; du 50 (penkiasdešimties) litų nominalo vertės banknotus, kurių numeriai AG 4034341, AH 4165397, kuriuos A. D., atlikdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, turėjo perduoti (duomenys neskelbtini) pareigūnams O. S. ir A. A. (t. 1, b. l. 29-37).
Iš 2012-07-10 slapto sekimo metu padarytų įrašų matyti, kaip A. D. užeina į O. S. darbo kabinetą, ten pasisveikina su A. A., po to į kabinetą užeina jame jau yra A. A. O. S., kuris paima nuo darbo stalo pluoštą dokumentų, juos skaito, po to O. S. paima nuo savo darbo stalo baltą voką, pirštu parodo į pradaryto voko vidų ir tuomet į voką A. D. įdeda per pusę perlenktą pinigų pluoštą. Taip pat įraše užfiksuota kaip O. S. plėšo pluoštą dokumentų ir kartu su A. A. degina dokumentų skiautes (t.1, b. l. 40-41).
Iš 2012-07-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) PK patalpose, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti trys asmenys A. A., A. A. ir A. D.. Atliekant įvykio vietos apžiūrą kabinete esančiame seife rasti 5 (penki) šoviniai, dvi SIM kortelės Nr. 8937002111100652336 ir Nr. 8937002090600086155, ant stalo rastas sulankstytas baltos spalvos A4 formato lapas, kuriame yra 5 kupiūros po 200 (du šimtus) litų, kurių numeriai: AF4391883, AF 0262824, AF 4170672, AE 7005379, AE 8684635 (t.1, b. l. 42-45).
Iš kratos protokolo seka, kad 2012-07-05 kratos metu (duomenys neskelbtini) kabinete esančioje spintoje antroje lentynoje rasti dokumentų blankai, po jais baltos spalvos popierėlyje suvynioti pinigai sumoje 4000 litų, 16 kupiūrų po 200 litų, kurių numeriai: AC 9395980, AF 8279138, AD 4600521, AE 7467596, AE 7829695, AB 8573987, AG 4739963, AG 0566615, AE 2232088, AG 2765181, AF 5064576, AC 1406463, AD 5111383, AE 5004266, AE 3344158, AF 9958015. 7 kupiūros po 100 litų: AF 9378647, AB 6534619, AB 7571519, AG 5982540, AB 2942209, AE 9548334, AB 6491838, 2 kupiūros po 50 litų: AG 4034341, AH 4165397 (t. 1, b. l. 68-73).
Iš protokolo dėl pinigų sužymėjimo matyti, kad virš minėti pas kaltinamuosius surasti pinigai (palyginus banknotų numerius) atitinka A. D. perduotus pinigus (t.1, b. l. 29-37).
Iš 2012-07-05 A. A. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu pas A. A. rasta ir paimta suplėšyto dokumento skiautės. Iš dešinės priekinės džinsų kišenės buvo rasta ir paimta suplėšyto dokumento skiautės (t. 1, b. l. 148-149).
Iš 2012-09-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1973 (12), 11-2087 (12) su priedais, matyti, kad tirti pateiktos, kratos metu surastos, dokumentų skiautės iki atidalinimo sudarė septynis atskirus dokumentus 1-7: dokumentas (dokumentas 1) „PROTOKOLAS – PAREIŠKIMAS“, tris dokumentus (dokumentai 2-4) kurie yra tokio paties tipo kaip dokumentų blankai „UŽDUOTIS ATLIKTI OBJEKTŲ TYRIMĄ“, „NUTARIMAS PRIPAŽINTI NUKENTĖJUSIUOJU, „DAIKTŲ, DOKUMENTŲ PATEIKIMO PROTOKOLAS“, Dokumentų tekstuose užfiksuota nukentėjusios A. D. pavardė, parašai ir tyrėjo A. A. pavardė ir parašai (t. 1, b. l. 156-169).
Iš 2008-08-01 (duomenys neskelbtini) tyrėjo O. S. ir tyrėjo A. A. pareigybių aprašymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra statutiniai valstybės tarnautojai, o jų pareigybės tikslas atlikti nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą, aiškinti nusikalstamas veikas pagal rūšis arba priskirtose prižiūrėti teritorijose, išaiškinti asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, ir surinkti įrodymus (t. 2, b. l.28-29 ir 30-31).
Šie virš ištirtieji įrodymai, įvertinant kad jie pagal juose užfiksuotą įvykių eigą ir seką pilnai sutampa tarpusavyje, atitinka tiek pačių kaltinamųjų, tiek liudytojų nurodytoms aplinkybėms, tiek ir kitais procesiniais dokumentais užfiksuotoms aplinkybėms, ir duoda pagrindą daryti išvadai, kad abu kaltinamieji iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, tai yra bendrais tarpusavyje suderintais veiksmais savo naudai tiesiogiai reikalavo iš A. D. duoti kyšį, kurį - 5000 litų sumoje vėliau ir priėmė. Kaip seka iš pačių kaltinamųjų paaiškinimų, jie abu suprato, kad kyšio reikalauja ir priima jį už veiklą tiesiogiai susijusią su jų tarnybine veikla, tai yra už tai, kad jie vykdydami savo tarnybinius įgaliojimus elgsis neteisėtai – nepradės ikiteisminio tyrimo dėl galimai padaryto nusikaltimo. Todėl tokie jų nusikalstami veiksmai tyrimo organų teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 225 str. 2 d. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais abu kaltinamieji buvo nusikaltimo vykdytojais, nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudami, tačiau inkriminuojant šią aplinkybę papildomai jų padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 24 str. 3 d., kuri apibrėžia bendrininkų rūšis, nereikia.
Nors kaltinamasis O. S. savo kaltės dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis nepripažino, jo kaltė yra įrodyta tiek paties kaltinamojo paaiškinimu, tiek ir kitais įrodymais.
Iš kratos protokolo matyti, kad 2012-07-05 kratos O. S. gyvenamojoje vietoje metu buvo rasta ir paimta dėtuvė su 8 (aštuoniais) šoviniais; taip pat dėžutė su šoviniais Barnaul 9 mm. Makarov S4 40 šovinių; rudos odos šovininė su 4 karabino šoviniais 7x57R S&B, kita rudos spalvos šovininė su 4 (keturiais) šoviniais 12 kalibro, ant diržo juodos spalvos odinė šovininė su 6 (šešiais) 12 kalibro šoviniais, taip pat dar viena juodos spalvos šovininė, odinė su 6 (šešiais) šoviniais 12 kalibro; taip pat rudos spalvos odinė šovininė su 7 (septyniais) 7x64 šoviniais, dėžutė su 8 (aštuoniais) šoviniais 243 w, 4 (keturi) šoviniai – 3*50, 3*50, 69*270 ir 711*62, dar vienas šovinys 3*79, šovinys GECO 38 special, mažo kalibro šovinys, 5 (penki) šoviniai dujiniam ginklui, 15 šovinių GECO 9 mm luger, dėžutė su šoviniais, 19 vienetų. Iš jų 7 (septyni) šoviniai 7x57R ir 12 (dvylika) šovinių 7x57R; taip pat dėžutė su šoviniais dujiniam ginklui su 12 (dvylika) šovinių; taip pat dėžutė juodos spalvos kartoninė su 28 (dvidešimt aštuoniais) šoviniais ELEY 12 ir 2 (du) šoviniai „IZ“ mėlynos spalvos; dėžute su šoviniais Barmaul 9 mm rasta miegamajame kambaryje seife. Viso buvo rasti ir paimti 169 šoviniai, iš kurių 21 atiduotas ekspertams, o likę 148 šoviniai remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 str. 5 d. perduoti Kauno apskrities VPK(t. 1, b. l. 84-85).
Iš 2012-07-27 Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus atsakymo Nr. 20-11-S-3215 matyti, kad O. S. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 5460, kuris galioja iki 2012-09-25: graižtviniam šautuvui MAUSER 66; kal 7x64; .243 Winchester; DBP1205423; G31362; G15513 (keičiami vamzdžiai). Kombinuotam šautuvui ZH 301 304 301; 12x70; 7x57 R; 12x70; 305697 (keičiami vamzdžiai); pistoletui PM; 9 mm Makarov; BI2065. Iš šio atsakymo matyti, kad O. S. neturėjo teisės disponuoti šaudmenimis, nurodytais specialisto išvadoje Nr. 11-1971 (2) (t.1, b. l. 102).
Iš 2012-08-01 Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus atsakymo Nr. 20-11-S-3280 matyti, kad Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro PK kriminalinės policijos tyrėjui O. S. yra priskirtas tarnybinis ginklas ČZ-75, Nr. M-5577-92 ir 9 mm Luger šoviniai, o tyrėjui A. A. yra priskirtas tarnybinis ginklas PM, Nr. AP-4323-70 ir 9 mm PM šoviniai (t.1, b. l. 106).
Iš 2013-01-17 Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus atsakymo Nr. 20-11-S-316 su priedais matyti, kad Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) O. S. tarnybinių pareigų atlikimui buvo priskirtas tarnybinis ginklas tik tarnybos metu (t. 1, b. l. 109).
2012-08-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1971 (2) su priedais, konstatuota, jog pas kaltinamąjį O. S. surastų: penkiolika šovinių yra fabrikinės Čekijos firmos „Selier & Bellot“ ir Vokietijos firmos „Geco“ gamybos 9 mm kalibro Luger (Parabellum) šoviniai, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletų Glock, ČZ, Beretta, Brauning, Walther, Sig Sauer, Borchardt-Luger, pistoletų-kulkosvaidžių UZI, MP bei kitų 9 mm kalibro pistoletų ir pistoletų-kulkosvaidžių. Keturi šoviniai yra fabrikinės buvusios TSRS 1950, 1969 ir 1982 metų gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) šoviniai, skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automobų AK-47, AKS-47, AKM-47, AKMS-47 ir rankinių kulkosvaidžių RPK-47, RPKS-47. Vienas šovinys yra fabrikinės buvusios TSRS 1979 metų gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) šovinys, skirtas šaudyti iš 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų AK-74, AKS-74, AKS-74U ir rankinių kulkosvaidžių RPK-74. Vienas šovinys yra fabrikinės JAV „Smith & Wesson“ firmos gamybos „38 Special“ kalibro šovinys, skirtas šaudyti iš įvairių modelių .380 kalibro revolverių Colt, Geco ir iš kitų šio kalibro ginklų. Tirti pateikti dvidešimt vienas šovinys yra šaudmenys ir yra tinkami šaudyti. Šiais šaudmenimis negalima šaudyti iš O. S. išduotų ginklų (t. 1, b. l. 97-100).
Tad iš virš paminėto seka, kad virš paminėtiesiems, kratos metu surastiems ir paimtiems, ekspertizės metu ištirtiems šaudmenims (21 vnt.) kaltinamasis O. S. neturėjo leidimo įgyti ir laikyti. Šių aplinkybių neginčija ir pats kaltinamasis, tik nurodo, kad jam apie tokių šaudmenų buvimą nebuvo žinoma. Tokia kaltinamojo pozicija laikytina gynybine jo versija, nes kaip seka iš jo paties paaiškinimo, turimų leidimų atskiroms ginklų ir šaudmenų rūšims, jis žinojo apie šaudmenis likusius po tėvo mirties, žinojo, kad perimtoje tėvo dėžutėje buvo laikomi įpakuoti medžiokliniai šoviniai, šoviniai skirti lygiavamzdžiam šautuvui, dujinis pistoletas ir jam skirti šoviniai. Tai rodo, kad kaltinamajam buvo gerai žinomas dėžutės su šoviniais turinys ir jis turėdamas atitinkamus leidimus naudotis įvairiais ginklais, tame tarpe ir tarnybiniu pistoletu, kuriam tiko ir dalis pas jį surastųjų pistoleto šovinių, turėdamas specialių žinių, reikalingų spręsti apie šaudmenų pobūdį, jų charakteristikas, suprato ir žinojo laikomų šaudmenų rūšis ir jų paskirtį. Pažymėtina, kad ir pagal byloje esančias fotonuotraukas, pridėtas prie ekspertizės akto, matyti, jog dalis pas kaltinamąjį surastųjų šovinių, kuriems jis neturėjo atitinkamo leidimo, ir vizualiai aiškiai skyrėsi nuo šaudmenų skirtų medžiokliniams ginklams, tad ir ši aplinkybė kaltinamajam negalėjo būti nežinoma.
Teismas daro išvadą, kad ištirtieji įrodymai patvirtina kaltinamojo O. S. kaltę tyčia be leidimo įgijus ir laikius kaltinime inkriminuotus šaudmenis (21 vienetą) ir šie jo nusikalstami veiksmai atitinka BK 253 str. 1 d.
Kaip jau minėta kaltinimas dėl neteisėto disponavimo penkiais vienetais 9 mm kalibro „Luger“ pistoleto šovinių buvo pateiktas ir kaltinamajam A. A.. Toks kaltinimas buvo grindžiamas duomenimis, patvirtinančiais šaudmenų suradimą tarnybiniame seife, kuriuo naudojosi kaltinamasis ir jo duotais parodymais, kuriuose jis pripažino matęs minėtus šovinius naudojamame tarnybiniame seife. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė kitokias aplinkybes, tai yra kad apie šovinių buvimą seife jam nebuvo žinoma, nes seifu naudojosi tik keletą dienų, perkėlus jį į kitą tarnybinį kabinetą.
Teismo nuomone, tokių duomenų pagrįsti kaltinamojo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalimą nepakanka. Net jeigu ir vertinti kaltinamojo prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu, jog jam buvo žinomas penkių šovinių buvimas naudojamame tarnybiniame seife (kur jie buvo surasti įvykio vietos apžiūros metu), įvertinant kaltinamojo teiginius, kad tokių šovinių jis neįgijo, jais nesinaudojo ir nedisponavo, tai dar neduoda pagrindo teigti, kad šiuos šaudmenis kokiu nors būdu įgijo bei po to jais disponavo kaltinamasis. Tą aplinkybę, kad kaltinamajam darbo policijos komisariate metu buvo suteiktas naujas tarnybinis kabinetas, kuriame buvo ir seifas patvirtino ir liudytoju apklaustas tiesioginis kaltinamojo viršininkas N. Č.. Byloje nėra duomenų, kad suteikiant pareigūnui naudotis kabinetu ar jame esančiu inventoriumi (seifu) būtų surašomas šio turto perdavimo – priėmimo aktas, tikrinamas jų turinys ir pan. Kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams kokių nors įrodymų, patvirtinančių šaudmenų įgijimo, disponavimo jais faktus, nepatvirtina. Todėl kaltinamojo pateikta versija, kad surasti šaudmenys galėjo priklausyti kitiems iki tol naudojusiems tarnybinį seifą pareigūnams, yra įtikinama ir nepaneigta. O todėl ir pagal pateiktą kaltinimą jis išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką ( BPK 303 str.5 d. 2 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę O. S., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį - vienas iš jo padarytų nusikaltimų (BK 225 str. 2 d.) baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkių, kitas (BK 253 str. 1 d..), kurį padarė kaltinamasis O. S., priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4, 5 d.). Jis dėl kyšininkavimo pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, tai laikytina lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe. Tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be paminėto, atsižvelgtina ir į kaltinamojo O. S. asmenybę – turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, vedęs, šeimoje išlaiko du nepilnamečius vaikus.
Teismas, skirdamas bausmę A. A., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį - jo padarytas nusikaltimas (BK 225 str. 2 d.) baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkių (BK 11 str. 5 d.). Jis dėl kyšininkavimo pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, tai laikytina lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe. Tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be paminėto, atsižvelgtina ir į kaltinamojo A. A. asmenybę – turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka.
Tad, atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į tai, kad nusikalstamais veiksmais reali žala niekam nebuvo padaryta, atsižvelgiant ir į valstybinio kaltintojo poziciją, kaltinamiesiems pagal BK 225 str. 2 d. skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos su laisvės atėmimu nesusiję bausmės. Teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamųjų izoliavimas nuo visuomenės, siekiant bausmės tikslų, nėra būtinas.
Skiriant bausmę O. S. pagal BK 253 str. 1 d., taipogi atsižvelgtina į visas virš paminėtąsias aplinkybes, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra, kad nors kaltinamasis tyčia neteisėtai disponavo šaudmenimis, tačiau vis tik kitos rūšies šaudmenims, ginklams jis turėjo nustatytą leidimą, savo veiksmais realios grėsmės visuomenės saugumui nesukėlė. Turėtina omenį ir pas kaltinamąjį surastų šaudmenų įgijimo aplinkybės – tai yra, kad šiuos šaudmenis jis specialiai nepirko, o tik priėmė kaip palikimą po tėvo mirties. Tai, kad kaltinamasis O. S., disponuodamas šaudmenimis, faktiškai turėjo galimybę dalį jų naudoti bet tik tarnybiniais tikslais, rodo jo mažesnį pavojingumą visuomenei. Įvertinant visas virš paminėtąsias aplinkybes, teismas mano, kad baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės, susijusios su izoliavimu nuo visuomenės, paskyrimas šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl įgyvendinant bausmės ir jos paskirties tikslus O. S. paskirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta įstatymo sankcijoje.
Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
O. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. ir BK 253 str. 1 d. pagal BK 225 str. 2 d. paskirti bausmę 180 MGL (23400 litų) dydžio baudą, pagal BK 253 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti jam bausmę 55 MGL (7150 litų) baudą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d.. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 200 MGL (26000 litų) dydžio baudą.
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę 180 MGL ( 23400 litų) dydžio baudą. Pagal BK 253 str. 1 d. A. A. išteisinti nesant įrodymų nusikaltimo padaryme.
Kardomąsias priemones, nušalinimą nuo pareigų palikti nepakeistus iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinius įrodymus: šaudmenis 21 vnt. ir 5 vnt. (kurie buvo laikomi be leidimų) konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui, mobilaus ryšio telefoną „Samsung DUOS“ su SIM kortele ir „Blackberry“ su dviem SIM kortelėmis grąžinti savininkams, popieriaus skiautes palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Gytis Večerskas