Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-81-370/2011
Teisėja E. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 42.8; 52.2;
52.3; 114.9.6.2; 114.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gegužės 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovei, jos atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei, atsakovui, atsakovo atstovei advokatei Danguolei Žilinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4-730/2010 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. L. (L.) dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje Rimas Kalikas, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-05 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 29 728,05 Lt nepagrįsto praturtėjimo, 4 645,99 Lt nuostolių dėl netinkamo darbų atlikimo. Nurodė, kad su atsakovu sudarė žodinę sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), remonto darbus: apšiltinti namą polisteroliu, jį nudažyti, atlikti klinkerio klijavimą, apkalti pastogę plastikinėmis dailylentėmis, už kainą po 60 Lt už 1 kv. m. Už darbus ieškovė atsakovui sumokėjo 47 728,05 Lt, nors faktiškai darbų atsakovas atliko tik už 18 000 Lt, atsakovas nebaigė darbų – nesuklijavo klinkerio, neapkalė plastikinių dailylenčių, dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai. Su atsakovo priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip statybos, o ne vartojimo, rangos. Dėl atsakovo nurodomos darbų kainos šalys nebuvo susitarusios, ji neatitinka protingumo kriterijų. Atsakovas nepateikė atliktų darbų sąmatos, darbus atliko nekokybiškai, priešieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes grindžia abejotinais įrodymais.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti iš ieškovės 10 690,77 Lt skolos už atliktus darbus. Nurodė, kad pagal žodinį susitarimą su ieškove atliko vartojimo rangos darbus: namo sienų lyginimo, namo apšiltinimo, dažymo, klinkerio klijavimo ir dalį pastogės apkalimo darbų. Už vieną kvadratinį metrą pagrindinių sutartų darbų, įskaitant plytelių klijavimą, apkalimo darbus, ir lietvamzdžių montavimą, ieškovė įsipareigojo mokėti po 110 Lt. Vien už darbą atsakovui turėjo būti sumokėta 31 000 Lt bei 3000 Lt atskirai už apkalimo demontavimo darbus ir lietvamzdžių nuėmimą. Iš viso statybos rangos darbų atsakovas ieškovės name atliko už 34 000 Lt. Už 15 618,82 Lt ieškovės sąskaita buvo nupirkta statybinių medžiagų. Sudėjus šias sumas gaunasi 49 618,82 Lt, t. y. ieškovės nurodytas išlaidas viršija 1 890,77 Lt. Be to, statybos darbams buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos, t. y. 5 300 Lt perkant statybines medžiagas iš prekybos centro „Gulbė“, 3 200 Lt už dailylentes bei 300 Lt už šiukšlių išvežimą. Iš viso ieškovė liko skolinga 10 690,77 Lt.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovo priteisė 13 401,31 Lt bei 6 179,12 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Teismas konstatavo, kad faktiškai atlikti darbai nebuvo perduoti – priimti dėl atsakovo kaltės, sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, tokie atsakovo veiksmai ieškovės, kaip vartotojo, atžvilgiu yra nesąžiningi, todėl ieškovė turi teisę remtis trūkumų buvimo faktu. Atsakovo atlikti nekokybiški darbai buvo nustatyti ekspertizės metu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo sumokėti atsakovui 18 000 Lt už šiltinimo, dažymo darbus, 2 000 Lt lietvamzdžių ir lietlovių nuėmimą, 450 Lt klinkerio plytelių suklijavimą, iš viso 20 450 Lt, 15 618,82 Lt atsakovas sumokėjo už iš UAB „Domi“ pirktas statybines medžiagas, 337,42 Lt panaudojo statybinėms medžiagoms pirkti iš UAB „Gulbė“, tai iš viso sudaro 36 406,24 Lt. Ieškovė atsakovui pervedė 47 728,06 Lt. Taigi 11 321,82 Lt atsakovas gavo iš ieškovės be teisinio pagrindo, aplinkybių, numatytų CK 6.241 str. 1 d., nenustatyta, todėl atsakovas turi pareigą šią sumą grąžinti ieškovei (CK 6.237 str. 1 d.). Atsakovas taip pat turi pareigą atlyginti ieškovei darbų trūkumų ištaisymo išlaidas: 785,87 Lt už klinkerio klijavimo darbus (plytelių nuėmimas, paruošimas naujam perklijavimui, perklijavimas), 1 293,62 Lt lietvamzdžių ir lietlovių demontavimo darbus, iš viso – 2 079,49 Lt (CK 6.363 str. 4 d. 4 p.).
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad sutarta namo apšiltinimo ir dažymo darbų kaina yra 18 000 Lt. Ši kaina yra tik už namo apšiltinimą, bet ne už dažymą. Su ieškove buvo sutarta, kad už 1 kv. m apšiltinimo, tinkavimo, dekoro ir dažymo bus mokama po 110 Lt. Tuo metu minėtų darbų kainos svyravo nuo 110 iki 250 Lt už kvadratinį metrą. Kadangi dar reikėjo atlikti ir kitus darbus, t. y. sienų paruošimo, lietvamzdžių ir lietlovių demontavimo, karkaso ardymo ir kt., buvo surašyti du dokumentai, pavadinimais „Smeta“. Viename buvo nurodyti trys darbai ir jų kaina 24 000 Lt, kitame – vienuolika darbų ir jų kaina 31 200 Lt. Į šią kainą nebuvo įskaičiuota lietvamzdžių ir lietlovių sumontavimo kaina, kuri turėjo būti 3 000 Lt. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė sumokėti 785,87 Lt ir 1 293,62 Lt už neva darbų trūkumų pašalinimą, nes klinkerio plytelių klijavimo ir lietvamzdžių bei lietlovių montavimo darbus atsakovas atliko kokybiškai. Teismas nusprendė, kad faktiškai atliktų darbų buvo tik už 20 450 Lt, vadovavosi vien ieškovės parodymais. Teismas remdamasis neteisingu ekspertizės aktu padarė neteisingas išvadas dėl statybinių medžiagų panaudojimo bei šiukšlių išvežimo. Teismas sprendime visiškai nepasisakė nei apie pastolių nuomos, nei apie transporto išlaidas, kurios buvo įrašytos į sąmatą. Taip jokiais duomenimis neparemta teismo išvada, kad faktiškai atlikti darbai nebuvo perduoti ir priimti dėl atsakovo kaltės bei kad dėl atsakovo kaltės buvo nutraukta šalių sutartis. Sutarties nebegalima buvo vykdyti ieškovei nutraukus apmokėjimą. Į bylą pateikta 2006-10-01 statybos priežiūros sutartis, nors darbus atsakovas pradėjo tik nuo 2007 m. rugsėjo vidurio. Į bylą nebuvo pateikta nė vieno įrodymo apie trečiojo asmens veiklą vykdant statybos darbų priežiūrą. Atsakovą suklaidino jo advokatas, kuris nurodė, jog papildomos ekspertizės nereikia. Atsakovui primygtinai prašant bent apklausti ekspertą dėl jo atliktos neteisingos, prieštaringos ir nekvalifikuotos ekspertizės, advokatas tokį prašymą teisme pareiškė, tačiau neinformavo atsakovo apie teismo nutartį, įpareigojančią sumokėti užstatą už eksperto atvykimą.
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas bando įtikinti, jog atliko darbus, kurie nebuvo aptarti sąmatoje ir reikalauja už juos apmokėti, nors negavęs užsakovo raštiško sutikimo, jis tokių darbų net negalėtų pradėti. Ekspertizės akte nustatyta, kad atsakovas atliko 284,54 kv. m darbų, tai kainuotų 17 072,40 Lt. Teismui pateikta UAB „Steda“ komercinė lokalinė sąmata, kurioje nėra nurodyta, jog darbų kaina – 110 Lt už 1 kv. m. Ieškovės skaičiavimais, UAB „Steda“ įkainiai už panašius darbus sudarytų 66 Lt už 1 kv. m. Atsakovas neatliko mūrijimo darbų, jokių sienų paruošimo darbų į „Smeta“ įtraukta nebuvo. Iš antstolio filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kad apdaila ir lietvamzdžiai buvo nuimti iš dalies. Lietvamzdžiai sumontuoti tik virš garažo, tačiau nekokybiškai, todėl buvo permontuoti UAB „SFK statyba“. Taip pat dėl atsakovo nekokybiško darbo ieškovė turėjo permontuoti dailylentes virš garažo. Atsakovas pats nurodė, kad už klinkerio klijavimą buvo sutarta 60 Lt už 1 kv. m. Į šią kainą buvo įtraukti ir siūlių užtaisymo darbai, todėl neaišku, pagal ką atsakovas apskaičiavo savo darbo įkainius ir kurioje „Smetoje“ šios kainos buvo nurodytos. Dėl 785,87 Lt ir 1 293,62 Lt teismui buvo pateikti įrodymai dėl atsakovo nebaigtų ir nekokybiškų darbų, t. y. vaizdo įrašai, dokumentai iš UAB „SFK statyba“. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tiek dailylenčių, kiek nurodo nupirkęs atsakovas, ieškovės namo darbams nereikėjo, todėl darytina išvada, kad atsakovas pamiršo kuriam objektui jis tas dailylentes pirko. Antstolio pateikta filmuota medžiaga patvirtina, kad kieme liko neišvežtos šiukšlės – išmėtyta ir neišvežta mediena, dailylentės, kibirai nuo dažų, polistirolo gabalai ir kt. Ieškovas nebuvo pateikęs „Smetos“ dėl transporto išlaidų ir pastolių. Atsakovas teismo posėdžio metu pats pripažino faktą, kad išvažiavo nebaigęs darbų ir pasiūlęs ieškovei ieškoti kitų rangovų, nors privalėjo perduoti savo darbus ir paruošti priėmimo–perdavimo aktus. Statybos priežiūros sutartis buvo pasirašyta dar iki atsakovui pradedant darbus todėl, kad statybos priežiūra būtina per visą statybos periodą, o ne tik konkretiems darbams atlikti.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad šalys žodžiu susitarė dėl ieškovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo ir apdailos darbų. Ieškovė atsakovui iš viso sumokėjo 47 728,05 Lt (t. 1, b. l. 9, 10–22, 71–73).
Atsakovas pripažino, kad jam statybos darbai yra verslas, kuriuo jis užsiima apie 8 metus (t. 2, b. l. 65), atsakovas su ieškove sutarė dėl darbų ieškovei priklausančiame gyvenamajame name, skirtame šeimos poreikiams tenkinti, todėl šalių sutartis yra vartojimo rangos ir jai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 str.).
Byloje kilo ginčas dėl sutartų darbų apimties, kokybės ir kainos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog sutarta apšiltinimo polistirolu ir dažymo darbų kaina yra 18 000 Lt. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Paties atsakovo surašytoje sąmatoje (t. 2, b. l. 57) fasado šiltinimo kaina nustatyta apskaičiuojant pagal apšiltinamo paviršiaus plotą – 18 000 Lt už 300 kv. m. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovo teiginius, jog šalys buvo sutarusios dėl 110 Lt už vieną kvadratinį metrą kainos. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl kiekvieno fasado šiltinimo proceso etapo, t. y. sienų paruošimo prieš klijavimą polistirolu, polistirolo klijavimo, polistirolo tinkavimo, gruntavimo, dažymo ir kt., buvo sutarta atskira kaina, o 18 000 Lt kaina sutarta tik dėl vieno etapo – polistirolo klijavimo. Apeliantas nurodo, kad į jo sudarytą sąmatą nebuvo įskaičiuota lietlovių ir lietvamzdžių sumontavimo kaina, kuri, anot jo, buvo sutarta tokia pat kaip ir išmontavimo, t. y. 3 000 Lt, tačiau teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu į teisėjos klausimą dėl minėtos sąmatos paaiškino, kad „antras punktas – lietvamzdžių numontavimas ir sumontavimas 3000 Lt“ (t. 2, b. l. 66). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad iškart po lietvamzdžių permontavimo ir klinkerio plytelių suklijavimo, t. y. 2007 m. rudenį, ieškovė jam pretenzijų dėl kokybės nereiškė, neįrodo, kad darbai buvo atlikti kokybiškai, nes atsakovas įstatymo nustatyta tvarka atliktų darbų ieškovei neperdavė, ieškovė nėra specialistė, trūkumai buvo nustatyti nesuėjus įstatymo nustatytam dvejų metų terminui, o jų faktas patvirtintas ekspertize (CK 6.662 str. 5 d., 6.666 str. 2, 5 d.).
Atmestini apelianto argumentai dėl teismo priteistos sumos už klinkerio plytelių klijavimą. Apeliantas aplinkybę, kad už tinkamai atliktą plytelių suklijavimą (9,79 kv. m) jam turi būti sumokėta apie 725 Lt, grindžia neįrodytu teiginiu, jog už 19,84 kv. m ploto apklijavimą plytelėmis buvo sutarta 1 500 Lt kaina. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė savo priešieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, jog šalys susitarė dėl papildomų darbų (iš jų – klinkerio plytelių klijavimo) 34 000 Lt kainos, todėl teismas priteisė ieškovės pripažintą klinkerio plytelių klijavimo kainą – 450 Lt, kuri nėra per maža, turint omeny, kad atsakovas neužtaisė siūlių, o pagal ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą – trečiojo asmens IĮ „Fasadų centras“ sudarytą sąmatą – didesnio ploto perklijavimo (kartu su atsakovo nekokybiškai suklijuotų plytelių nuėmimu, sienų paruošimu, klijavimu ir siūlių užtaisymu) kaina iš viso sudaro 785,87 Lt (t. 2, b. l. 62). Taip pat ieškovė rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 57–61) įrodė, kad atsakovo darbų trūkumus ištaisė savo lėšomis, t. y. lietvamzdžių permontavimas jai kainavo 1 293,62 Lt. Atsakovas minėtų išlaidų dydžio neginčijo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pasirinktas savo teisių gynybos būdas atitinka vieną iš įstatyme įtvirtintų vartotojų teisių gynimo būdų (CK 6.363 str. 4 d. 4 p.), todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai iš jo ieškovei priteisė pastarosios patirtas atsakovo darbo trūkumų pašalinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai detalizavo ir motyvavo atsakovo faktiškai atliktų darbų kainos (20 450 Lt) sudedamąsias dalis, todėl atmestinas kaip deklaratyvus apelianto argumentas, kad jokių argumentų ar paaiškinimų dėl nurodytos sumos skundžiamame sprendime nėra.
Atmestini apelianto argumentai dėl statybinių medžiagų panaudojimo, šiukšlių išvežimo išlaidų, pastolių nuomos. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl statybinių medžiagų ir šiukšlių išvežimo rėmėsi ekspertizės išvadomis, pagal kurias atsakovas negalėjo panaudoti savo nurodytų statybinių medžiagų kiekių ir rūšių atsakovės naudai atliekamiems darbams atlikti, o statybinės šiukšlės nebuvo išvežtos. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog statybinės medžiagos buvo atvežtos į ieškovės gyvenamąjį namą fasado šiltinimo ir apdailos darbams bei kad už šias medžiagas atsakovas sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Apeliantas šią savo apeliacinio skundo dalį iš esmės motyvuoja tik byloje atliktos ekspertizės išvadų neigimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nepasinaudojo teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nors pareiškė prašymą apklausti ekspertą teisme, tačiau nesumokėjo užstato eksperto apklausos išlaidoms atlyginti. Apelianto nurodytas tarpusavio nesupratimas su jo advokatu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi įtakos ekspertizės ir kitų byloje surinktų įrodymų vertinimui ir jų pagrindu padarytų išvadų teisingumui. Pretenzijas savo buvusiam advokatui atsakovas gali reikšti Advokatūros įstatymo ir Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, nustatyta tvarka.
Apelianto teiginiai, kad prie namo liko tik statybinės medžiagos, kurios nelaikytinos statybinėmis šiukšlėmis, prieštarauja antstolio faktinių aplinkybių protokolu (vaizdo įraše) konstatuotoms faktinėms aplinkybėms ir ekspertizės išvadoms. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pats atsakovas patvirtino, kad geresnes dailylentes ieškovė leido išsivežti (t. 2, b. l. 66), todėl niekuo nepagrįstas ir neįtikinantis yra apeliacinio skundo teiginys, jog likusias dailylentes (išeitų – blogesnes) pati ieškovė prašė neišmesti. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat paaiškino, kad su ieškove buvo sutaręs, jog ieškovė už darbus mokės atsakovui, o kiek atsakovas mokės savo darbininkams – atsakovo reikalas (t. 2, b. l. 66). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė 3 000 Lt pastolių nuomos ir 600 Lt transporto išlaidų bei kad dėl šių išlaidų apmokėjimo buvo sutarta atskirai, t. y. kad jos nebuvo įtraukos į bendrą ieškovės jam mokėtiną sutartą darbų kainą.
Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atlikti darbai nebuvo perduoti/priimti dėl atsakovo kaltės, neparemta jokiais duomenimis, o tik pačios ieškovės ir trečiojo asmens melagingais paaiškinimais. Pats atsakovas posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad perduoti darbus parengiant darbų priėmimo–perdavimo aktą buvo jo pareiga ir objektyvių priežasčių, trukdančių tai padaryti, nebuvo (t. 2, b. l. 55). Apelianto argumentas, kad darbus jis nutraukė ieškovei nustojus už juos mokėti, nepagrįstas, nes visus mokėjimus atsakovui ieškovė atliko avansu.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 185 str.).
Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danguolė Martinavičienė
Kolegijos teisėjos Eugenija Morkūnienė
Albina Pupeikienė