Teikimas Nr. T-147-482/2022

                                            Teisminio proceso Nr. 1-32-1-01081-2009-8                                      Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 21 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė  teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė:

Komisija 2022 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 81/04-220 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisija priėmė nutarimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 11 kartų skatintas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, yra įgijęs 12 klasių išsilavinimą, turi staliaus – baldžiaus specialybę, palaiko santykius su artimaisiais, išėjęs į laisvę, turės, kur gyventi, savanoriškai dengia priteistą ieškinį. Nutarime nurodoma, kad pokalbio metu reikšmingų streso ar nerimo požymių nestebima. Nuteistasis bendrauja ir su kitais kameroje esančiais asmenimis. Komunikaciniai gebėjimai išugdyti gerai, geba palaikyti pokalbį. Nuteistasis demonstruoja pakankamus tarpasmeninius įgūdžius: bendrauja mandagiai, geba palaikyti pokalbį, mąsto nuosekliai, išlaiko dėmesį. Žino savo problemas bei supranta jų indėlį į padarytą nusikaltimą. Asmuo yra užsibrėžęs trumpalaikius bei ilgalaikius tikslus, yra numatęs žingsnius jiems pasiekti (teigia jog išėjęs į laisvę, susiras darbą, iš globėjų susigrąžins sūnų). Su administracijos darbuotojais stengiasi būti mandagus. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 5 kartą, įvykdė visus ankščiau skirtus įpareigojimus. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Komisijos teigimu, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą (b. l. 2-5).

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą ir prašo teismo tvirtinti Komisijos nutarimą.

Komisijos nutarimas tvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. K. teistas 2010-01-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2006-12-04 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 18 metų laisvės atėmimo. Pagal 2010-04-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta 2010-01-12 nuosprendžiu skirta bausmė su 2007-02-13 nutartimi ir paskirta galutinė bausmė - 18 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 2 mėnesiai ir 8 dienos.

Bylos duomenimis, nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Nutarime Komisija nurodo, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, 11 kartų skatintas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dengia turimus finansinius įsiskolinimus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iš aukštos tapo vidutine. Nuteistasis, išėjęs į laisvę, turės, kur gyventi.

Nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik aplinkybes susijusias su praeitais nuteistojo teistumais, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat teismas turi pagrindą spręsti, kad paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Teismas pažymi, kad skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą bei į paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Be to, sprendžiant ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi pataisos namų administracijos, kuri tiesiogiai stebėjo ir kontroliavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuomonė ir pozicija tuo klausimu.

 Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu 13 kartų buvo baustas drausmine tvarka, teismas pažymi, jog paskutinis pažeidimas buvo padarytas seniai, t. y. nuobauda buvo paskirta 2018-09-28. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 11 kartų buvo paskatintas, paskutinis paskatinimas buvo 2021-11-11. Nuteistasis savanoriškai dengia turimus įsiskolinimus. Teismo vertinimu asmuo gali tęsti pataisą neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamas Probacijos tarnybos.

Nors nuteistasis ir atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, jam yra nustatyti 11 kriminogeninių veiksnių, tačiau du veiksniai sietini su nuteistojo praeitimi, t. y. nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika ir itin sunkaus smurtinio nusikaltimo įvykdymas. Kiti kriminogeniniai veiksniai gali būti mažinami nuteistąjį paleidus lygtinai, padedant Probacijos tarnybos pareigūnams, todėl teismo vertinimu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, teismas sutinka su Komisijos nuomone, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, kad pastebimi nuteistojo pokyčiai emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse: struktūruotoje aplinkoje nepasireiškė impulsų kontrolės stoka. Nuteistasis gerai atpažįsta savo problemas ir gali pateikti jų aiškius pavyzdžius. Gali nustatyti, kurios sritys yra labiausiai susijusios su nusikalstamumu. Ir nors anksčiau asmuo buvo linkęs rinktis netinkamus problemų sprendimo būdus, tačiau, būdamas įkalinimo įstaigoje, stengiasi konstruktyviais būdais išspręsti savo problemas, siekia pozityvių asmenybės ir gyvenimo būdo pokyčių. Šiuo metu nuteistasis atsisako nuostatų palaikančių nusikalstamą elgesį. Intervencinėse programose dėl savo neigiamo elgesio dalyvavo aktyviai, bendradarbiavo, buvo pozityviai nusiteikęs. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis paskutiniu metu įsitraukė į resocializacijos procesą, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi PN nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertinant teigiamą pataisos proceso įtaką nuteistajam, galima konstatuoti, jog lygtinis paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Spręstina, jog tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 str.).

Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Patvirtinti 2022 m. vasario 17 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-220 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                    Aksinija Žemantauskienė