Civilinė byla Nr. e2VP-10384-676/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03067-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.18.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. lapkričio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. S., J. S., antstolė A. R. Ž.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui V. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. S. gaunamo darbo užmokesčio, mokamo S. K. įmonėje bendrosios praktikos gydytojo centre, ir ½ dalis transporto priemonės „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoti asmenys J. S. ir V. S. atsiliepimu į pareiškimą su reikalavimu nesutinka, nes 2020 m. gegužės 18 d. sudarė vedybų sutartį Nr. V2-04314/20 ir ją įregistravo sutarčių registre; V. S. yra dirbantis ir gaunantis pajamas, todėl skola Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pripažįstama asmeninė skolininko prievolė.

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Teismas

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0175/14/00954, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-869-201/2014 dėl 3718,43 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. S., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Vykdant nurodytą vykdomąją bylą 2020 m. vasario 13 d. turto arešto aktu Nr. S-20-75-1621 antstolė areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei J. S. S. K. įmonėje bendrosios praktikos gydytojo centre, ir transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. S-20-75-1640, antstolė pasiūlė skolininkui per 20 d. nuo turto arešto akto sudarymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Tačiau skolininkas per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, todėl 2020 m. kovo 16 d. antstolė priėmė patvarkymą S-20-75-2506, dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.82 straipsnis įtvirtina, jog sutuoktinių turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 str. 7 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkas V. S. ir J. S. yra sutuoktiniai, jų santuoka įregistruota 1991 m. lapkričio 9 d. Sutuoktiniai 2020 m. gegužės 18 d. sudarė povedybinę sutartį Nr. V2-04314/20 ir ją įregistravo sutarčių registre. Povedybinėje sutartyje sutuoktiniai susidarė dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo (CK 3.101 straipsnis, 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš povedybinės sutarties matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad turtas bei visi įsipareigojimai kreditoriams, įgyti iki santuokos sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Taip pat šalys susitarė, jog turtas įgytas santuokos metu asmeninės nuosavybės teise iki šios sutarties sudarymo momento, taip pat yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė (sutarties 2.1 punktas). 

Tačiau vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iki povedybinės sutarties sudarymo, priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tik nuo vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).

Nagrinėjamos bylos atveju skolininkas ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko prievolės atsiradimo, todėl turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui daroma išvada, kad skolininko V. S. ir jo sutuoktinės J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas pasibaigė 2020 m. gegužės 18 d., t.y. sutuoktiniams sudarius povedybinę sutartį (CK 3.100 str. 7 p., 3.102 str. 1 d., 2 d.).

Įvertinus tai, taip pat ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog iki vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymo įgytas turtas yra jų asmeninis turtas, be to, byloje nesant duomenų bei įrodymų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, nustatytina, kad skolininko V. S. ir jo sutuoktinės J. S. areštuotas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šio turto priklauso V. S. nuo santuokos sudarymo dienos iki 2020 m. gegužės 18 d. sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti skolininko turto dalį į skolininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančią ir 2020 m. vasario 13 d. turto arešto aktu Nr. S-20-75-1621 areštuotą transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

CPK 667 straipsnio 4 dalis nustato, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, o CK 4.90 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko dalies atidalijimo. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su prašymu dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo, antstoliui pasiūlius, į teismą gali kreiptis kreditorius arba bendraturčiai, taip siekdami patenkinti savo interesus (nustačius skolininko dalį turte, galima iš jos išieškoti) ir nepažeisti kito bendraturčio teisių (išieškojimas nukreipiamas tik į skolininko dalį). Teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-636-513/2017). Atsižvelgiant į teismų praktiką, į areštuoto turto rūšį, darytina išvada, jog nustačius skolininko dalį transporto priemonėje, kuri bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso skolininkui ir jo sutuoktiniai, išieškojimas į tą dalį objektyviai neįmanomas, nes transporto priemonė natūra yra nedali, t.y. ją padalijus pusiau sunaikinamas pats daiktas.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, taip pat vadovaujantis nurodyta teismų praktika darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nustačius V. S. ir J. S. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte - antstolės areštuotoje transporto priemonėje,  ir pripažinus V. S. nuosavybės dalį į ½ dalį areštuoto kilnojamojo turto (nedalaus) – transporto priemonės – bus pažeista CPK 667 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, jog išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog areštuoto turto – transporto priemonės – dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatinėtina ir prašymas toje dalyje netenkintinas.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Turto atidalijimas vyksta ginčo teisenos tvarka, pagal CK 4.90 straipsnio 3 dalį, bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko dalies atidalijimo. Šiuo atveju sprendžiamas skolininkui priklausančios turto dalies individualizavimas bendrame sutuoktinių turte, tačiau šis turtas nėra natūra ar kitais būdais atidalijamas tarp sutuoktinių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies (CPK 666 straipsnis, 667 straipsnis, CK 3.114 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio S. K. įmonėje bendrosios praktikos gydytojo centre, gauto po santuokos sudarymo iki  2020 m. gegužės 18 d. sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0175/14/00954 grąžinti antstolei A. R. Ž.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas        Raimondas Dilys