1.1.4.2; 1.2.14.1.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 26 d.

   Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant prokurorei Orijai A. K.,

kaltinamajam R. S., jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:  

1. 2011 m. spalio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 66 MGL dydžio bauda;

2. 2012 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 

3. 2013 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (13 nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. 2015 m. gruodžio 4 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

5. 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) bauda;

6. 2016 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 38 MGL (1 434,08 Eur) bauda;

7. 2016 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu ir 58 MGL (7 540 Lt, t. y. 2 183,73 Eur) bauda;

8. 2017 m. birželio 14 d. Vilniaus apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198² straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 

9. 2017 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 10 mėnesių; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, buvo subendrintos R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, jam paskirta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, ir 58 MGL dydžio bauda;

10. 2017 m. spalio 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinus bausmę su paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi – 3 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

11. 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme; į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. liepos 17 d. – 7 paros, prilyginant jas 7 arešto paroms; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu viena Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirtos arešto bausmės diena prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu bei Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, subendrintos, griežčiausia bausme apimant švelnesnę ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu įskaityti laikotarpiai; Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartimi (įsiteisėjo 2019 m. vasario 4 d.) panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi R. S. taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti šia nutartimi paskirtą 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

12. 2019 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirta subendrinta (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu) 3 metų laisvės atėmimo bausme, ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

R. S. 2018 m. gruodžio 19 d., apie 15.45 val., būdamas prekybos centre „Nordika“, parduotuvėje „ElektroMarkt“, esančioje Vikingų g. 3, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės salėje nuo mobilaus ryšio telefonų ekspozicijos stendo atplėšęs nuo apsauginio tvirtinimo, paėmė mobilaus ryšio telefoną iPhone XS MAX, kurio vertė 1269 Eur ir pasikėsino pasišalinti iš parduotuvės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jį pastebėjo ir sulaikė apsaugos darbuotojas, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „GV Group Elektromarkt“ priklausantį 1269 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

        Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. nepripažino savo kaltės ir parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Jis nieko į kišenę nedėjo, užėjo į tą parduotuvę, ilgai vaikščiojo kartu su konsultantu ir jis rodė telefonus. Jis paėmė tą iPhone, gal šiek tiek patraukė ir nukrito tas prikabinimo laidas, apsisuko, bet nieko į kišenę nedėjo, apsauginei pasakė ir eidamas link jos padėjo telefoną prie kitų telefonų. Ji pasakė, kad kartais taip būna, kad iškrenta, jis nuėjo toliau nuo jos ir tada ji sako „gal einam per kameras pažiūrėsim“ ir ji viena nuėjo. Jeigu būtų norėjęs vogti, tai būtų išėjęs. Jis tą telefoną padėjo prie kitų telefonų, nes jis nukrito nuo laido. Tą dieną parduotuvėje „Elektromarkt“ buvo užėjęs vieną kartą. Ruošėsi pirkti telefoną, todėl vaikščiojo po parduotuves, žiūrėjo, kur kokios telefonų kainos. Nesupranta, dėl ko buvo sulaikytas. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityta dalis ikiteisminio tyrimo metu R. S. duotų parodymų (b. l. 32). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis R. S. parodė, jog taip ir buvo, pamiršo pasakyti, kad telefonas dar buvo suskambėjęs kai telefonus apžiūrinėjo su konsultantu. Du kartus buvo užėjęs į „Elektromarkt“ parduotuvę. Kai antrą kartą telefonas suskambėjo, laikė jį rankose, pasisuko ir pamatė apsaugos darbuotoją, norėjo eiti pas ją, bet padėjo telefoną ir pasakė apsauginei, kad telefonas suskambėjo.  Jis vienoje rankoje laikė savo telefoną, o kitoje buvo tas iPhone, jo į kišenę nedėjo. Nežino, ar yra priežasčių, dėl kurių apsaugos darbuotoja norėtų jį apkalbėti. Įvykio dieną buvo registruotas darbo biržoje, pašalpos negaudavo, nelegaliai dirbdavo kaime, gaudavo per dieną 50-60 Eur. Administraciniai nusižengimai yra už vairavimą, jis pardavė mašinas ir kitas žmogus nuvažiavo prisipilti kuro nesumokėjęs. Anksčiau yra teistas ir už sunkesnius nusikaltimus, tačiau ką padarė, tą prisipažino. Šiuo atveju nesiruošė vogti, jeigu būtų norėjęs, būtų galėjęs pavogti.        

        Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad jam apžiūrinėjant iPhone telefoną, nuo jo nukrito magnetas, kuris buvo pritvirtintas prie galinio dangtelio, pradėjo skambėti signalizacija. Jis pasimetė, norėjo telefoną prijungti atgal prie magneto, apsidairė aplink, norėjo pakviesti konsultantą-pardavėją, jo niekur nesimatė, jis pasisuko kviesti apsaugos darbuotoją. Salėje pastebėjo apsaugos darbuotoją ir nuėjo link jos su telefonu rankoje, tačiau ji nenorėjo jo klausytis ir nuėjo link telefonų ekspozicijos. Jis padėjo iPhone telefoną, kurį laikė rankoje, prie kitų telefonų (b. l. 32)         

Liudytoja A. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena, kaip atėjo Ruslanas į parduotuvę, nuėjo į salės galą, paskui sugrįžo prie telefono, ilgai jį apžiūrinėjo, po kurio laiko išėjo. Jis jai pasirodė įtartinas. Sugrįžo gal po 10 minučių, priėjo prie to paties telefono, kurį laiką vėl jį apžiūrinėjo ir išgirdo, kaip įsijungė signalizacija. Priėjo, žiūri, jog nėra telefono. Ji priėjo prie jo, prie pat vartų, jis norėjo įsidėjęs telefoną į kišenę išeiti, jį sustabdė ir pasakė „telefoną padedi ir nebėgi.“ Jis padėjo telefoną tarp tų blogesnių telefonų ir niekur nebėgo. Pasakė jam eiti su ja. Jis nesiginčijo, nuėjo į Nordika apsaugą, jis ėjo paskui. Įtartinus asmenis puikiai pažįsta, iš matymo jau matosi, kad įtartinas asmuo, be to, asmenys, kurie ilgai vaikšto po parduotuvę, yra labai įtartini, juos reikia stebėti. Signalizacija buvo iš iPhone telefonų stendo, telefonai yra pritvirtinti ir pajungta signalizacija. Kai išgirdo signalizaciją, ėjo link stendo, atėjusi pamatė, kad nėra vieno telefono, jis jau norėjo išeiti įsidėjęs jį į kišenę, bet jį sugavo prie vartų, pasakė niekur nebėgti ir padėti telefoną, jis išsitraukė jį ir padėjo ant blogesnių telefonų stendo. Kaltinamasis nieko nesiginčijo, padėjo telefoną ir kartu su ja nuėjo. Kaltinamojo nepažįsta, neturi priežasčių jį apkalbėti. Būna, kad asmenys ir netyčia ištraukia laidus, suveikia signalizacija, tačiau tuomet policija nekviečiama ir asmenys nesulaikomi. Kaltinamasis turėjo galimybę pasišalinti iš parduotuvės, kol ji ėjo link kaltinamojo, tačiau jis norėjo praeiti pro ją, o ji iš karto kaltinamąjį sučiupo. Kaltinamasis nieko daugiau rankose neturėjo, tik šitą telefoną.

        Liudytojas A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad darbo metu išgirdo, kaip suveikė telefonų stendo signalizacija, priėjus prie to stendo, buvo kaltinamasis, kuris apžiūrinėjo tą telefoną ir pasakė, kad apžiūrinėjo telefoną ir netyčia suveikė signalizacija. Tai buvo iPhone 10 telefonas. Signalizacija buvo atgal įjungta, paklausus, ar reikalinga pagalba, klientas nuėjo apsipirkinėti. Po kelių minučių antrą kartą vėl suveikė signalizacija ir einant prie to paties stendo pamatė, kad tas vaikinukas sulaikytas apsaugos darbuotojo ir telefono stendo jau nebuvo, buvo likę tik laidai ir vėliau paaiškėjo, kad tą telefoną jis buvo įsidėjęs sau į kišenę. Kaltinamojo klausė, ar kažkas domina, pasakė, kad ne, netyčia pajudino, norėjo pasižiūrėti telefoną, kaip jis atrodo, kaip veikia. Ten yra dviguba signalizacija, kuri suveikia, kai ištraukiamas įkrovimo laidas, arba jis yra nuklijuojamas nuo apsauginių lipdukų. Kaip suprato, pirmą kartą klientas pajudino maitinimo laidą. Kai ėjo prie telefonų stendo, matė, kad kaltinamąjį sulaikė apsaugos darbuotoja ir tada tik pamatė, kad nėra telefono. Telefonas yra tvirtai pririštas, jo nuimti negalima. Ištraukus telefoną iš laido, galima jį padėti ant stendo.

        Iš policijos registro išrašo matyti, jog PC Nordika sulaikytas vagis, laukia apsaugos poste. Pranešė apsaugos darbuotojas. R. S. sulaikytas ir pristatytas į 2 PK, nes „Elektromarkt“ parduotuvėje pavogė mobilųjį telefoną už 1269 Eur (b. l. 4).

        Iš UAB „GV Group“ Elektromarkt Nordika parduotuvės direktoriaus A. L. 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškimo matyti, jog 2018 m. gruodžio 19 d., 15.45 val., UAB „GV Group“ priklausančiai parduotuvei Elektromarkt Nordika, esančioje Vikingų g. 3, Vilniuje, buvo bandyta pavogti telefoną iPhone XS Max, kurio pardavimo kaina 1269 Eur. Nepažįstamas vyras priėjo prie iPhone stendo, sulaužė apsauginį įtvirtinimą ir įsidėjo telefoną į striukės kišenę. Suveikus garsinei signalizacijai, tai pastebėjo jų apsaugos darbuotoja. Kai darbuotoja priėjo, vyras bandė nepastebimai išmesti pavogtą telefoną ant kito prekystalio ir bandė greitai pasišalinti iš parduotuvės išėjimo link (b. l. 5).

        Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta parduotuvė „Elektromarkt“, adresu Vikingų g. 3, Vilniuje (b. l. 7-14).

        Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. R. pateikė CD-R diską su vaizdo įrašu (b. l. 18).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą matomas vaikinas, apsirengęs pilkos spalvos striuke ir tamsios spalvos kelnes. Vaikinas vaikštinėja po parduotuvės salę ir apžiūrinėja įvairias prekes. Priėjęs prie iPhone ekspozicinio stendo minėtas vaikinas apsidairo ir paėmęs kažką iš stendo į rankas dairosi į šalis, žiūrėdamas, ar niekas jo nemato. Vaikinui nueidinėjant nuo ekspozicijos stendo matosi, kaip link jo pradeda eiti apsaugos darbuotoja. Vaikinas su apsaugos darbuotoja prasilenkia ir eidamas link išėjimo iš parduotuvės, ant prekystalio padeda mobiliojo ryšio telefoną. Tuomet matosi, kaip prie jo prieidama apsaugos darbuotoja paima nuo prekystalio telefoną, kurį vaikinas padėjo ir kažką aiškina vaikinui. Po kurio laiko minėtas vaikinas su apsaugos darbuotoja išeina iš parduotuvės už apsaugos kameros ribų (b. l. 21).

Įrodymų vertinimas

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą (taip pat ir baudžiamąjį nusižengimą) tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja esant pakankamą pagrindą daryti išvadą pasitvirtinus R. S. inkriminuotą kaltinimą dėl to, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

Kaltinamasis R. S. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir tikino, kad kai telefonas suskambėjo, laikė jį rankose, pasisuko ir pamatė apsaugos darbuotoją, norėjo eiti pas ją, bet padėjo telefoną ir pasakė apsauginei, kad telefonas suskambėjo. Jis vienoje rankoje laikė savo telefoną, o kitoje buvo tas iPhone, jo į kišenę nedėjo. Šiuo atveju nesiruošė vogti, jeigu būtų norėjęs, būtų galėjęs pavogti  (b. l. 32, 118-119). Teismas tokius kaltinamojo R. S. parodymus vertina kritiškai ir atmeta juos kaip pastarojo gynybinę poziciją. Šią kaltinamojo poziciją akivaizdžiai paneigia liudytojais apklaustų A. K., A. R. parodymai, kurie yra nuoseklūs, aiškūs ir kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti ar jais nesivadovauti. Liudytoja A. R. nuosekliai parodė, jog signalizacija buvo iš iPhone telefonų stendo, telefonai yra pritvirtinti ir pajungta signalizacija. Kai išgirdo signalizaciją, ėjo link stendo, atėjusi pamatė, kad nėra vieno telefono, kaltinamasis jau norėjo išeiti įsidėjęs jį į kišenę, bet jį sugavo prie vartų, pasakė niekur nebėgti ir padėti telefoną, jis išsitraukė jį ir padėjo ant blogesnių telefonų stendo. Kaltinamasis nieko nesiginčijo, padėjo telefoną ir kartu su ja nuėjo. Kaltinamojo nepažįsta, neturi priežasčių jį apkalbėti. Būna, kad asmenys ir netyčia ištraukia laidus, suveikia signalizacija, tačiau tuomet policija nekviečiama ir asmenys nesulaikomi. Kaltinamasis turėjo galimybę pasišalinti iš parduotuvės, kol ji ėjo link kaltinamojo, tačiau jis norėjo praeiti pro ją, o ji iš karto kaltinamąjį sučiupo. Kaltinamasis nieko daugiau rankose neturėjo, tik šitą telefoną. Tokie jos teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės atitinka A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 24). Iš parduotuvės konsultantu tą dieną dirbusio liudytojo A. K. parodymų matyti, jog jis iš esmės patvirtino A. R. duotus parodymus, nurodė, jog suveikė telefonų stendo signalizacija, priėjus prie to stendo, buvo kaltinamasis, kuris apžiūrinėjo tą telefoną ir pasakė, kad apžiūrinėjo telefoną ir netyčia suveikė signalizacija. Tai buvo iPhone 10 telefonas. Po kelių minučių antrą kartą vėl suveikė signalizacija ir einant prie to paties stendo pamatė, kad tas vaikinukas sulaikytas apsaugos darbuotojo ir telefono stendo jau nebuvo, buvo likę tik laidai ir vėliau paaiškėjo, kad tą telefoną jis buvo įsidėjęs sau į kišenę. Ten yra dviguba signalizacija, kuri suveikia, kai ištraukiamas įkrovimo laidas, arba jis yra nuklijuojamas nuo apsauginių lipdukų. Kaip suprato, pirmą kartą klientas pajudino maitinimo laidą. Kai ėjo prie telefonų stendo, matė, kad kaltinamąjį sulaikė apsaugos darbuotoja ir tada tik pamatė, kad nėra telefono. Telefonas yra tvirtai pririštas, jo nuimti negalima. Ištraukus telefoną iš laido, galima jį padėti ant stendo.

Taigi, abiejų liudytojų parodymais nustatyta, to neginčija ir pats kaltinamasis, jog jis prie iPhone telefonų stendo parduotuvėje buvo priėjęs du kartus ir abu kartus suveikė signalizacija. Iš liudytojo A. K. parodymų matyti, kad telefonas prie stendo yra tvirtai pririštas, jo nuimti negalima, tačiau ištraukus telefoną iš laido galima jį padėti ant stendo. Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės, kuriose užfiksuotas minėtas iPhone telefono stendas (b. l. 13). Teismo vertinimu, jeigu pirmasis atvejis, kai parduotuvėje įsijungė signalizacija dėl kaltinamojo R. S. veiksmų, dar galėtų būti vertinamas kaip atsitiktinumas, tai antrasis atvejis niekaip negali būti pateisinamas.

Be to, iš vaizdo įrašo vienareikšmiškai matyti, kad jame užfiksuotos aplinkybės patvirtina liudytojos A. R. parodymus toje dalyje, jog kaltinamasis turėjo galimybę pasišalinti iš parduotuvės, kol ji ėjo link kaltinamojo, tačiau jis norėjo praeiti pro ją, o ji iš karto kaltinamąjį sulaikė („sučiupo“). Be to, kaltinamasis teisiamajame posėdyje negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl suveikus signalizacijai jis telefono nepadėjo, o nešėsi jį rankose toliau nuo stendo, kur jis buvo padėtas. Iš vaizdo įrašo matyti, jog R. S., prieš prieidamas prie mobiliųjų telefonų stendo, dairosi į šalis, o atjungęs telefoną paima jį ir eina link išėjimo bei prasilenkdamas su apsaugos darbuotoja A. R. telefono jai neatiduoda, eina toliau, kol pasukęs už kampo padeda telefoną prie kitų telefonų. Nors kaltinamasis aiškino, jog jeigu būtų norėjęs pavogti telefoną, būtų tai ir padaręs, su šiais argumentais sutikti negalima. Tiek liudytojos A. R. parodymais, tiek vaizdo įrašu nustatyta, kad kaltinamasis suveikus signalizacijai buvo operatyviai sulaikytas apsaugos darbuotojos ir būtent dėl to jam iš parduotuvės pasišalinti nepavyko. Byloje nenustatyta, kad liudytoja A. R. turėtų kokį nors suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad R. S. atsisakė ketinimo pasisavinti mobilaus ryšio telefoną tik perspėtas dėl jo neteisėto poelgio pašalinio asmens – apsaugos darbuotojos (liudytojos A. R.). Taigi tokie R. S. veiksmai negali būti pripažinti savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012). Sugretinus visas aptartas aplinkybes ir susiejus jas į vientisą įrodymų grandinę, darytina išvada, jog byloje yra surinkti akivaizdūs R. S. kaltės įrodymai.

Taip pat pažymėtina, jog R. S. parodymai jog jis planavo pirkti apžiūrinėtą telefoną, kurio kaina buvo 1269 Eur, neva turėjo namie pinigų, yra ne tik nepagrįsti, bet ir apskritai nelogiški. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, be to, daugybę kartų baustas administracine tvarka už tai, jog įsipylė degalų ir už tai nesumokėjo, baudos už administracinius nusižengimus nesumokėtos (b. l. 57-74). Nors kaltinamasis R. S. teisminio nagrinėjimo metu aiškino, jog šiuos nusižengimus neva jo vardu registruotu automobiliu padarė kitas asmuo, tokia versija atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų kiekį, vertintina kaip aiškiai deklaratyvi, be to, kaltinamasis tokio asmens net neįvardijo. Šie duomenys taip pat sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog kaltinamasis R. S., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus bei nuoseklus. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis R. S. mobilaus ryšio telefoną iPhone XS MAX įsidėjo į striukės kišenę, kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino. Kaltinamasis viso proceso metu neigė įsidėjęs mobilaus ryšio telefoną į kišenę, vaizdo įrašas taip pat neleidžia kategoriškai spręsti, jog kaltinamasis minėtą telefoną buvo įsidėjęs į striukės kišenę. Atsižvelgiant į tai, ši kaltinime nurodyta aplinkybė yra nepasitvirtinusi ir šalintina iš kaltinimo. Ši aplinkybė niekaip nekeičia veikos kvalifikavimo.

Taigi, byloje surinktų ir teisme tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamojo R. S. kaltė įrodyta aukščiau aptartais liudytojų A. R., A. K. parodymais, policijos registro išrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašu, savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Kaltinamasis R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino įvykdyti nusikalstamą veiką, kurios nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikytas.  Kaltinamojo R. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą.  

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. 

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad R. S. pasikėsino įvykdyti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: R. S. anksčiau teistas 11 kartų (b. l. 46-56, 75-77), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 57-74), nedirbantis (b. l. 44), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 45), nėra duomenų apie gydymąsi VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. 

Antra, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam R. S. tik griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Kaltinamojo asmenybė vertintina neigiamai, nepaisant gan jauno amžiaus teistas net 11 kartų, paskutinis nuosprendis jo atžvilgiu dar neįsiteisėjęs, teistas už įvairias nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, neturi legalių pajamų, kas patvirtina, jog kaltinamasis nėra linkęs keistis ir daryti teigiamas išvadas. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika nebuvo įgyvendinta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 19 d. 17.57 val. iki 2018 m. gruodžio 20 d. 11.29 val. (b. l. 27-28). Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis nuosprendis R. S. atžvilgiu dar nėra įsiteisėjęs, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės nebendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.  

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. 

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 19 d. 17.57 val. iki 2018 m. gruodžio 20 d. 11.29 val. 

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską su vaizdo įrašu, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos

                 Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Ramūnas Keidūnas