Civilinė byla Nr. 2-1990/2014
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01090-2011-9.
Procesinio sprendimo kategorija 126.3.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-5310-345/2014 atmestas kreditoriaus akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ prašymas atstatydinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic food service“ bankroto administratorių D. G. bei
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar BUAB „Baltic food service“ bankroto administratorius tinkamai vykdo savo kaip administratoriaus pareigas.
Vilniaus apygardos teismas 2011-05-16 nutartimi iškėlė UAB „Baltic food service“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė D. G., 2011-08-19 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą, kurį tikslino 2011-10-17, 2011-12-28, 2012-01-24, 2012-04-25, 2013-01-11, 2014-04-04 ir 2014-06-06 nutartimis. 2014-05-27 nutartimi UAB „Baltic food service“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Kreditorius AB „Krekenavos agrofirma“ 2014-03-19 pareiškimu prašė atstatydinti BUAB „Baltic food service“ bankroto administratorių D. G., paskirti naują bankroto administratorių UAB „Tytus“. Nurodė, kad bankroto byla tęsiasi jau beveik trejus metus, tačiau iki šiol UAB „Baltic Food Service“ net nėra pripažinta bankrutavusia. Pažymėjo, kad paskutinis kreditorių susirinkimas vyko beveik prieš dvejus metus - 2012 m. balandžio 6 d. Paskutinė bankrutuojančios UAB „Baltic Food Service“ administratoriaus veiklos ataskaita buvo pateikta 2012 m. kovo 27 d. Bankroto administratoriaus neveikimas, jo visiškas nebendravimas su AB „Krekenavos agrofirma“, kelia pagrįstų abejonių jo atliekamų funkcijų teisėtumu ir naudingumu bankrutuojančiai įmonei. Be to, bankroto administratorius nenori teikti informacijos pagrindiniam kreditoriui AB „Krekenavos agrofirma“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014-09-02 nutartimi netenkino AB „Krekenavos agrofirma“ pareiškimo dėl BUAB „Baltic Food Service“ bankroto administratoriaus D. G. atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo.
Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad paskirtas BUAB „Baltic Food Service“ bankroto administratorius netinkamai vykdytų pareigas, nesiekia ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų kreditorių interesų arba yra nesąžiningas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu AB „Krekenavos agrofirma“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014-09-02 nutartį panaikinti ir priimti naują – pareiškimą dėl BUAB „Baltic Food Service“ bankroto administratoriaus atstatydinimo tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas neanalizavo pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kad paskirtas bankroto administratorius netinkamai vykdo pareigas.
2. Administratorius vilkina bankroto procedūrą. Jis aktyvių veiksmų ėmėsi tik tada, kai kreditorius AB „Krekenavos agrofirma“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo.
3. Administratorius atsisako bendradarbiauti su kreditoriumi, neteikia jam informacijos.
BUAB „Baltic Food Service“ administratorius D. G. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad AB „Krekenavos agrofirma“ skunde pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir teikdama skundus visais įmanomais būdais siekia trukdyti bankroto administratoriui tinkamai vykdyti funkcijas ir tokiu būdu bando proteguoti bankroto administratorių UAB „Tytus“.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų. Dėl šios priežasties įstatymo leidėjas, įtvirtindamas teismui prerogatyvą spręsti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, numatė galimybę kreditoriaus prašymo atstatydinti bankroto administratorių netenkinti, jei šį prašymą patenkinus būtų pažeisti tokio prašymo neteikusių kreditorių ar viešasis interesas (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 8 d. 2 p.). Iš šių teisinių nuostatų bei jų išaiškinimų darytina išvada, kad bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, jog to pageidauja didžiausias ar didžiausi kreditoriai netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą.
Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų (bankrutuojančios įmonės kreditoriaus (apelianto) ir bankroto administratoriaus) kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindo egzistavimo. Kreditorius bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindą įrodinėja iš esmės remdamasis dviejų rūšių aplinkybėmis. Pirma, kreditoriaus teigimu, bankroto administratorius vilkina bankroto procedūras. Antra, kreditorius nebepasitiki bankroto administratoriumi dėl to, kad jis atsisako bendradarbiauti ir neteikia informacijos.
Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo pagrindo egzistavimo, įrodinėjami jo neteisėti veiksmai, kuriuos jis atliko sąmoningai, turėdamas tikslą veikti konkretaus kreditoriaus naudai ar nesąžiningai pasipelnyti iš bankroto proceso ir pan. Vadinasi, bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindą suponuoja sąmoningas tyčinis ar aplaidus bankroto administratoriaus veikimas/neveikimas, sukeliantis kreditoriams žalą ar tokios žalos atsiradimo grėsmę. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog bankroto byloje vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, tai nereiškia, jog teismas perima byloje dalyvaujančių asmenų įrodinėjimo pareigą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1918/2012, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2335/2011, 2011 m. birželio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1746/2011 ir kt.). Bankroto bylose galioja civilinio proceso taisyklė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pagal kurią kiekviena šalis pati nustato įrodinėjimo dalyką, aplinkybes, kuriomis grindžiami pareikšti reikalavimai ir atsikirtimai, bei privalo jas įrodyti, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 1 str. 1 d., 12 str., 13 str., 178 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas (kreditorius) teigia, kad bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas, bei Lietuvos apeliacinis teismas nutartimis panaikino ne vieną kreditorių susirinkimo nutarimą, o tai patvirtina, kad administratorius netinkamai vykdo jam įstatymu pavestas pareigas, yra suinteresuotas tik gaunamu atlyginimu bet ne bankrutuojančios įmonės atstovavimu ar jos kreditorių interesais. Be to, administratorius nebendradarbiauja su kreditoriumi, jo prašomą informaciją (dėl buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų kopijų pateikimo) pateikė tik po dviejų mėnesių.
Iš byloje ir teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-05-16 nutartimi UAB „Baltic food service“ iškelta bankroto byla, o įmonės bankroto administratoriumi paskirtas D. G.. Vilniaus apygardos teismas 2011-08-19 patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (b. l. 9-11), kurie 2011–10–17(b. l. 15-17), 2011-12-28 (b. l. 34-37), 2012-01-24 (b. l. 47-49), 2012-04-25 (b. l. 60-62), 2013-01-11 (b. l. 77-78), 2014-04-04 (b. l. 113-114) nutartimis, pagal bankroto administratoriaus prašymus, buvo tikslinami. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-27 nutartimi BUAB „Baltic food service“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 159). Įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai papildomai patvirtinti 2014-06-06 nutartimi, kuria iš 55 pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų buvo patvirtinti 54 pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (Liteko informacija).
Bankroto administratorius teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog 2014-08-01 sušaukė BUAB „Baltic food service“ kreditorių susirinkimą dėl administratoriaus kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos bei nurodė, kad įmonės kreditoriams esant neaktyviems, 2014-09-02 šaukiamas pakartotinis bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas (b. l. 161-126). Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios informacijos matyti, kad 2014-09-02 pakartotinis BUAB „Baltic food service“ kreditorių susirinkimas įvyko, kreditoriai įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-08 sprendimu UAB „Baltic food service“ pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto (Liteko informacija).
Nors atskirąjame skunde pareiškėjas nurodo, kad administratorius nepateikia kreditoriui informacijos ir prašomų dokumentų, neatsako į kreditoriaus pateikiamus klausimus, tačiau iš bylos esančios medžiagos matyti, kad bankroto administratorius, reaguoja į kreditoriaus prašymus, teikia informaciją jam rūpimais klausimais (b.l. 96, 98).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad užsitęsusios bankroto procedūros neįrodo bankroto administratoriaus suinteresuotumo ir šališkumo, veikimo prieš įmonės kreditorius bei jo kompetencijos trūkumą vykdant bankroto procesą ir dėl to esant būtinybei jį atstatydinti.
Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad BAUB „Baltic food service“ kreditorius, pareiškėjas AB „Krekenavos agrofirma“ nėra subjektas, kuriam ĮBĮ tiesiogiai suteikia teisę kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus atstatydinimo. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kreditorius (kreditoriai) turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Nėra ginčo, kad kreditoriaus AB „Krekenavos agrofirma“ finansinis reikalavimas nesiekia pusės visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nors specialiame teismines bankroto procedūras reguliuojančiame įstatyme (ĮBĮ) įtvirtinta tokia teisinė reglamentacija, kuri nesuteikia teisės tiesiogiai reikšti teismui prašymą pakeisti bankroto administratorių kitiems asmenims, nei nurodyta ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje, laikytina, kad įstatymas neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro bankrutuojančios įmonės kreditoriaus pateikti teismui duomenys, leidžiantys pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu. Toks kreditoriaus kreipimasis į teismą laikytinas procesiniu prašymu. Kreditorius, neturintis daugumos balsų kreditorių susirinkime, prašydamas teismo atstatydinti bankroto administratorių, turi pateikti svarius argumentus ir įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paskirtojo administratoriaus netinkamumą eiti pareigas. Skirtingai, nei tais atvejais, kai prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo pateikia ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti subjektai, teismas vertindamas atskiro kreditoriaus prašymą nėra saistomas ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, kuriems esant prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo netenkinamas. Jei teismas, nagrinėdamas tokio kreditoriaus prašymą, preliminariai nenustato reikšmingų administratoriaus netinkamumo požymių, toks prašymas gali būti atmetamas neišklausius prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo nuomonės, tik trumpai nurodant prašymo netenkinimo motyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012). Todėl šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs akivaizdžių paskirto BUAB „Baltic food service“ bankroto administratoriaus netinkamumo požymių, išsamiau AB „Krekenavos agrofirma“ nurodytų faktinių aplinkybių neanalizuoja ir dėl jų plačiau nepasisako.
Apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo (kreditoriaus) AB „Krekenavos agrofirma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties dalies negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Dėl šios priežasties pareiškėjo (kreditoriaus) atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Konstantinas Gurinas