Civilinė byla Nr. e2-971-196/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01843-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2; 3.3.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. M. ir E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. rezoliucijos, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl bylos teismingumo nustatymo ir ieškinio palikimo nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. e2-1107-262/2016, pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA GRUPĖ“ ir uždarosios akcinės bendrovės „FRANMAX“ ieškinį atsakovams G. M., E. M., M. M., ribotos atsakomybės bendrovei Mart Inn Food dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys atsakovų pusėje – A. N., uždaroji akcinė bendrovė „Ordeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Lords LB Asset Management“ ir A. S.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą.

Atsakovai G. M. ir E. M. 2015 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi jis yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Nurodė, kad ieškovių nurodyti tariamai neteisėti veiksmai, t. y. konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimas juridiniam asmeniui riboto atsakomybės bendrovei Mart Inn Food (toliau – Mart Inn Food), tiek tariamai atsiradusi žala (panaudojus komercinę paslaptį sudarančią informaciją įmonės Mart Inn Food veiklai, ieškovėms buvo užkirstas kelias įeiti į Baltarusijos rinką), buvo atlikti Baltarusijos Respublikoje. Kadangi žalos atsiradimo faktas siejamas su visų atsakovų vieningais veiksmais, atliktais Baltarusijos Respublikoje, be to, dauguma įrodymų yra Baltarusijoje, todėl byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Konstatavus, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu.

Ieškovės atsiliepime prašė atsakovų G. M. ir E. M. 2015 m. lapkričio 5 d. prašymą dėl teismingumo Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėtu atmesti. Nurodė, kad atsakovai, teikdami įvarius procesinius prašymus pirmosios instancijos teismui, savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, jog byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Be to, priešingai nei teigia atsakovai, iš ieškinio turinio matyti, jog atsakovų neteisėti veiksmai buvo atlikti ne vien tik Baltarusijos Respublikos teritorijoje, bet ir Lietuvoje, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) 41 straipsnio 2 dalis, nes ši norma taikoma tuomet, kai veiksmas ar aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti žalos atlyginimo, yra atliktos tik vienos iš susitariančių valstybių teritorijoje. Kadangi Dvišalė sutartis nereguliuoja atvejų, kai atsakovai yra skirtingų valstybių asmenys bei žalą sukėlę neteisėti veiksmai yra atlikti keliose valstybėse, todėl ieškovių nuomone, pagal analogiją vadovaujantis bendrosiomis tarptautinėmis ir nacionalinėmis teismingumo taisyklėmis, ieškovės turi pasirinkimo teisę, kuriam teismui pareikšti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad iš keturių atsakovų, net trijų atsakovų gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, byla yra teisminga Lietuvos teismams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 5 d. rezoliucija atmetė atsakovų G. M. ir E. M. prašymą dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai (apeliantai) G. M. ir E. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. procesinį veiksmą – rezoliuciją, kuria atsisakyta tenkinti G. M. ir E. M. prašymą dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėtu civilinėje byloje Nr. e2-1107-262/2016 ir klausimą išspręsti iš esmės, negrąžinant šio klausimo spęsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas rezoliuciją dėl atsakovų prašymo, nevertino prašyme pateiktų argumentų pagrįstumo ir nepagrindė savo tokio procesinio sprendimo. Teismai spręsdami bylos teismingumo klausimą, ypatingai tais atvejai, kai yra šalių ginčas dėl jurisdikcijos, turi argumentuotai pasisakyti dėl savo sprendimo. Be to, atsakovai teikdami prašymą dėl bylos teismingumo ir ieškinio palikimo nenagrinėtu, iš esmės ginčijo teismo procesinį veiksmą – ieškinio priėmimą, todėl teismas turėjo motyvuoti savo sprendimą.

2. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš atsakovų yra Baltarusijos Respublikoje esantis juridinis asmuo, ieškinio patenkinimo atveju, sprendimą reikės pripažinti ir vykdyti Baltarusijos Respublikoje. Dvišalės sutarties 59 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta, jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai. Todėl siekiant proceso ekonomiškumo, jurisdikcijos nustatymas Lietuvos teismams turi būti motyvuotas.

3. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo atsakovų prašymo, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, apeliantai prašo šį klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teismo, atsižvelgiant į atsakovų 2015 m. lapkričio 5 d. išdėstytus motyvus.

Atsakovas Mart Inn Food atsiliepime prašo atsakovų G. M. ir E. M. atskirąjį skundą tenkinti ir ieškinį palikti nenagrinėtu. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais įrodymais:

1. Atsakovas Mart Inn Food yra įregistruotas ir veikia tik Baltarusijos Respublikoje, todėl Lietuvos teismai šio atsakovo atžvilgiu neturi jurisdikcijos. Dvišalės sutarties 41 straipsnio 2 dalis nurodo, kad bylose dėl žalos atlyginimo, priimti sprendimus kompetentingas teismas tos Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Kadangi ieškovės žalos atsiradimą sieja su Mart Inn Food įsteigimu Baltarusijos Respublikoje ir jos veikla ten, dėl kurios buvo užkirstas kelias ieškovei UAB „MAXIMA GRUPĖ“ įžengti į Baltarusijos rinką, todėl žalos atsiradimo vieta taip pat laikytina Baltarusijos Respublika.

2. Esant atsakovų daugetui, žalą sukėlę veiksmai buvo atlikti abejose valstybėse, tačiau tai nekeičia išvados, jog visą ginčą visų atsakovų atžvilgiu yra kompetentingas nagrinėti Baltarusijos Respublikos teismas.

3. Nors Dvišalė sutartis nereglamentuoja situacijos, kuomet atsakovai yra skirtingose valstybėse, tačiau tai negali būti laikoma spraga, nes dauguma žalą sukėlusių veiksmų buvo atlikta Baltarusijos Respublikoje, juos atliko visi atsakovai. Tuo tarpu Lietuvoje, ieškovių teigimu, atsakovai G. M., E. M. ir M. M. tik surinko ir pasisavino komercines paslaptis, kas savaime neturėjo jokios įtakos žalos atsiradimui. Šios aplinkybės ir Dvišalės sutarties 41 straipsnio 2 dalies normos patvirtina, kad ši byla turi būti nagrinėjama Baltarusijos Respublikos teismuose.

4. Dauguma bylai reikalingų įrodymų yra būtent Baltarusijos Respublikoje ir nagrinėjant bylą teisme, daugeliu atveju bus taikoma Baltarusijos Respublikos materialinė teisė. Be to, šioje byloje Baltarusijoje priimtas teismo sprendimas galėtų būti pripažįstamas Lietuvos Respublikoje.

5. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad atsakovai savo konkliudentiniais veiksmais, t.y. teikdami teismui procesinius dokumentus, pripažino, jog byla teisminga Lietuvos teismams.

Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų G. M. ir E. M. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais įrodymais:

1. Kadangi atsakovai yra jau pateikę ne vieną procesinį dokumentą, laikytina, jog jie pripažino Vilniaus apygardos teismo jurisdikciją nagrinėti šį ginčą.

2. Atsakovai savo prašymą dėl jurisdikcijos grindžia Dvišalės sutarties 41 straipsnio 2 dalimi, tačiau ši pozicija yra nepagrįsta, nes Dvišalė sutartis nagrinėjamu atveju neįtvirtina teismingumo nustatymo taisyklių, esant atsakovų daugetui iš skirtingų valstybių. Be to, ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes neteisėti veiksmai buvo atlikti Lietuvoje.

3. Kadangi Dvišalė sutartis nereglamentuoja situacijos, kai byloje yra keli atsakovai, turintys buveinę / gyvenamąją vietą abejose susitariančiose valstybėse, bei nesant galimybės išskirti ieškinio reikalavimus skirtingiems atsakovams, ieškovių įsitikinimu nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl teismo jurisdikcijos, turėtų būti pagal analogiją vadovaujamasi bendrosiomis tarptautinėmis ir nacionalinėmis teismingumo taisyklėmis, kurios nurodo, jog ieškovas turi teisę pasirinkti kompetentingą teismą. Tais atvejais, kai yra keletas atsakovų iš skirtingų valstybių, ieškovas turi teisę pateikti ieškinį teismui pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą (CPK 780 str.).

4. Atsižvelgiant į tai, kad procesas nagrinėjamoje byloje yra labai pažengęs, šalys pateikusios nemažai procesinių dokumentų ir patyrusios bylinėjimosi išlaidų, ieškovių nuomone, ieškinio palikimas nenagrinėtu pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, paneigtų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. rezoliucijos, kuria atmestas atsakovų G. M. ir E. M. prašymas dėl teismingumo Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantai atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo rezoliucija išspręsti jų prašymo dėl teismingumo Lietuvos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė savo pozicijos, dėl kurios apeliantų prašymas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo klausimu motyvuotą poziciją išdėstė Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 31 d. priimtoje nutartyje (civilinė bylos Nr. e2-614-241/2016), todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to paties dalyko nepasisako. Be to, nors pirmosios instancijos teismo priimta rezoliucija yra be motyvų, tačiau atsižvelgiant į pačių apeliantų pateiktą prašymą išspręsti šį klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, klausimas dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėtu nėra grąžinamas pirmosios instancijos teismui, bet toliau nagrinėjamas iš esmės.

Nustatyta, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas keturiems atsakovams, kurių vieno buveinė yra Baltarusijos Respublikoje, o kitų trijų – Lietuvos Respublikoje. Tai rodo, kad ši byla turi tarptautinį elementą. Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 str.) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 str.). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika pasirašė tarptautinę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamose bylose“, kuri 1992 m. spalio 29 d. įstatymu Nr. I-3015 buvo ratifikuota, o įsigaliojo 1993 m. liepos 11 d. Šios Dvišalės sutarties nuostatos, nustatančios bylų teismingumą, aktualios nagrinėjamoje byloje, kadangi jurisdikcijos klausimai spręstini taikant tarptautinę Dvišalę sutartį ir joje nustatytas bendrąsias ir specialiąsias jurisdikcijos nustatymo taisykles. Byloje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl šiuo atveju aktualios yra specialiosios jurisdikcijos taisyklės, nustatytos Dvišalės sutarties 41 straipsnyje. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Ieškovės, nesutikdamos su atsakovų pareikštu prašymu dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, nurodo, jog negali būti taikomos Dvišalės sutarties 41 straipsnis, nes nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas keliems atsakovams, esantiems skirtingose valstybėse, dėl keliose valstybėse atliktų neteisėtų veiksmų, o aptariamame 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta situacija, kai veiksmas ar kita aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, atlikti tik vienos iš susitariančių valstybių teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas su šia ieškovių pozicija nesutinka ir pažymi, kad atsižvelgiant į Dvišalės sutartimi reglamentuojamų teisinių santykių esmę (teisiniai santykiai, susiję su keliomis valstybėmis), Dvišalė sutartis turėtų būti taikoma ir toms situacijoms, kai neteisėti veiksmai atliekami ir žala atsiranda skirtingose valstybėse. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog „kitokių aplinkybių, tapusių pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ teisinė kategorija aiškintina kaip apimanti ir patį žalos atsiradimo faktą, kaip pagrindą reikalauti jos atlyginimo, ir suteikianti žalos atsiradimo vietos valstybei jurisdikciją nagrinėti tokio pobūdžio bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-692-706/2015). Todėl nurodytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo sutikti su ieškovių argumentais, jog Dvišalė sutartis neįtvirtina nagrinėjamu atveju aktualių teismingumo nustatymo taisyklių ir ieškovės turi teisę pasirinkti kompetentingą teismą, remiantis kitomis tarptautinio proceso taisyklėmis, o ne Dvišale sutartimi.

Atsakovai G. M. ir E. M. prašyme dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėtu nurodė, kad tiek tariamai neteisėti atsakovų veiksmai, tiek dėl jų atsiradusi žala ieškovėms, kilo Baltarusijos Respublikoje, todėl ginčas turėtų būti nagrinėjamas Baltarusijoje. Ieškovės gindamos savo pozicijas nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai, kaip informacijos rinkimas apie UAB „MAXIMA LT“ ir UAB „MAXIMA GRUPĖ“ veiklą bei tolimesnę plėtrą, buvo atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose. Esant skirtingoms šalių pozicijoms bei siekiant išspręsti jurisdikcijos klausimą, būtina nustatyti, kiekvieno atsakovo galimai neteisėtų veiksmų padarymo vietą bei dėl šių veiksmų galimai kilusios žalos atsiradimo vietą.

Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovų G. M., E. M. ir M. M. neteisėtus veiksmus ieškovės sieja su konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimu, kuriant ir vystant konkuruojantį verslą. Taigi, minėti atsakovai, veikdami ieškovės UAB „MAXIMA GRUPĖ“ įmonėse, galimai neteisėtus veiksmus atliko Lietuvos Respublikoje, todėl ir ginčas tarp ieškovių bei atsakovų  G. M., E. M. ir M. M. turi būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose. Tuo tarpu atsakovo Mart Inn Food galimai neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis pasinaudojęs iš atsakovų G. M., E. M. ir M. M. gauta komercine paslaptimi, Baltarusijos Respublikoje išvystė mažmeninės prekybos tinklą ir tuo padarė ieškovėms žalą, nes užkirto joms kelią į Baltarusijos Respublikos rinką. Taigi, tiek atsakovo Mart Inn Food galimai neteisėti veiksmai, tiek galimai padaryta žala ieškovėms, atsirado Baltarusijos Respublikoje, todėl šio atsakovo atžvilgiu ginčas turi būti nagrinėjamas Baltarusijos Respublikoje.

Nors bylos šalys teigia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų atsakomybė yra solidari ir nėra galimybės išskirti skirtingiems atsakovams pareikštus ieškinio reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovių pasirinktas teisinių gynimo būdas (ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikšti visiems keturiems atsakovams), dėl reikalavimo solidarumo savaime negali paneigti Dvišalės sutarties 41 straipsnyje nustatytų teismingumo taisyklių bei CPK 780 straipsnyje įtvirtino reguliavimo, suteikiančio prioritetą Tarptautinėms sutartims. Pažymėtina, kad bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Ši dalinės atsakomybės taisyklė prioritetiškai turi būti taikoma ir bylose dėl nesąžiningos konkurencijos bei žalos atlyginimo, t. y. jeigu įmanoma atskirti, kokius konkrečiai veiksmus kiekvienas iš subjektų atliko, kokia žala kilo dėl kiekvieno iš asmenų neteisėtų veiksmų, kiekvienas asmuo turi atsakyti atitinkama dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovių reikalavimai atsakovui Mart Inn Food yra teismingi Baltarusijos Respublikos teismui. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir Dvišalės sutarties 20 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė, jog kiekvienos Susitariančios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Kadangi Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šioje byloje pareikšto ieškinio atsakovui Mart Inn Food, remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir 782 straipsnio nuostatomis, ieškinys atsakovui Mart Inn Food paliktinas nenagrinėtu.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad daugelis su bylos nagrinėjimu susijusių įrodymų yra Baltarusijos Respublikoje. Tai patvirtina ir faktas, kad ieškovės kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su teisinės pagalbos prašymu ir reikalavimu užtikrinti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo svarstymą atidėjo iki tol, kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės bylą dėl teismingumo. 2016 m. gegužės 2 d. ieškovės pateikė pirmosios instancijos teismui dubliką, kuriame taip pat nurodė, jog ieškovėms yra būtina išreikalauti įrodymus iš atsakovo Mart Inn Food. Akivaizdu, kad net ir dėl šios priežasties, ieškovių reikalavimų atsakovui Mart Inn Food nagrinėjimas Baltarusijos Respublikoje būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis.

Dvišalės sutarties 59 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta, jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai. Kadangi kaip jau buvo minėta, atsakovas Mart Inn Food yra Baltarusijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, Baltarusijoje vykdantis savo veiklą ir būtent Baltarusijos Respublikoje atliktais veiksmais jis galimai galėjo padaryti žalą ieškovėms, todėl ir ieškinys šios asmens atžvilgiu turi būti nagrinėjamas pagal žalos atsiradimo vietą, t. y. Baltarusijos Respublikoje. Pažeidus Baltarusijos teismų jurisdikciją nagrinėjamu klausimu, Lietuvos teismų galutinį sprendimą gali būti atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti (Dvišalės sutarties 59 str. 4 p.).

Todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, priimdama 2015 m. gruodžio 5 d. rezoliuciją, netinkamai įvertino ir taikė proceso nuostatas, reglamentuojančias bylos jurisdikcijos klausimą atsakovo Mart Inn Food atžvilgiu, todėl rezoliucija šioje dalyje yra naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, t. y. ieškinys atsakovo Mart Inn Food ažvilgiu paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. teisėjos rezoliuciją dalyje dėl atsakovui Mart Inn Food pareikštų reikalavimų ir klausimą išspręsti iš esmės –ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA GRUPĖ“ ir uždarosios akcinės bendrovės „FRANMAX“ ieškinį ribotos atsakomybės bendrovei Mart Inn Food dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. teisėjos rezoliucijos dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                      Konstantinas Gurinas