Administracinė byla Nr. AS-543-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00841-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.; 44.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 3S-11662 ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo skundą Nr. AP-8341.

Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo nustatytas terminas pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti iki 2018 m. gegužės 24 d., kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų.

Pareiškėjas V. J. 2018 m. gegužės 24 d. pateikė patikslintą skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos generaliniam komisarui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Kauno apygardos teismo pirmininkui, Kauno rajono savivaldybės administracijai, Teisėjų tarybai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Respublikinei Kauno ligoninei, Europos parlamento informacijos biurui Lietuvoje, Europos komisijai, Europos komisijos pirmininkui, Europos komisijos atstovybei Lietuvoje, Kauno apygardos teismui, Kauno apylinkės teismo pirmininkui, Kauno apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Kauno rajono savivaldybės tarybai, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti atsakovo Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. balandžio 3 d. aktą Nr. 3S-11662; 2) įpareigoti atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus Nr. AP-7161, AP-8341.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo V. J. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti atsakovo Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. balandžio 3 d. aktą Nr. 3S-11662; įpareigoti atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą Nr. AP-8341, ir atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą Nr. AP-7161 bei nutarė nelaikyti šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos generalinio komisaro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apygardos teismo pirmininko, Teisėjų tarybos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės, Europos parlamento informacijos biuro Lietuvoje, Europos komisijos, Europos komisijos pirmininko, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje, Kauno apygardos teismo, Kauno apylinkės teismo pirmininko, Kauno apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Kauno rajono savivaldybės administracijos, Kauno rajono savivaldybės tarybos; galutinai dėl šalių pakeitimo spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintame skunde reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovo Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą Nr. AP-7161. Iš skundžiamo Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 3S-11662 matyti, kad  pareiškėjas 2018 m. kovo 13 d. pateikė skundą reg. Nr. AP-7161, prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. 17.2.-1616 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pateikė atsakymą į minėtą skundą pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas patikslintame skunde kėlė naują reikalavimą, kuris adresuotinas kitam atsakovui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo naujai keliamas reikalavimas negalėjo būti laikomas skundo trūkumų šalinimu, nes pareiškėjas patikslintu skundu netikslino pirminio skundo pagrindo ir dalyko, o kėlė naują reikalavimą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą Nr. AP-7161 atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenims šioje byloje nelaikytini Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Policijos generalinis komisaras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Kauno apygardos teismo pirmininkas, Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, VšĮ Respublikinei Kauno ligoninė, Europos parlamento informacijos biuras Lietuvoje, Europos komisija, Europos komisijos pirmininkas, Europos komisijos atstovybė Lietuvoje, Kauno apygardos teismas, Kauno apylinkės teismo pirmininkas, Kauno apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybės taryba. Teismas nurodė, kad galutinai dėl šalių pakeitimo bus sprendžiama posėdžio parengiamojoje dalyje (ABTĮ 33 str. 1 d., 5 d.).

III.

Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą po trūkumų šalinimo ir nelaikyti asmenų šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, ir šiose dalyse bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas po trūkumų šalinimo nepagrįstai pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. skundą laikė patikslintu skundu ir neleido šalinti trūkumų.

Pareiškėjo teigimu, teismo išvada neįtraukti pareiškėjo nurodytų asmenų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis yra nepagrįsta, nes sprendimas nagrinėjamoje byloje gali daryti įtaką šių asmenų teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiamos Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalys, kuriomis teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą Nr. AP-7161 bei nutarė nelaikyti šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos generalinio komisaro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apygardos teismo pirmininko, Teisėjų tarybos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės, Europos parlamento informacijos biuro Lietuvoje, Europos komisijos, Europos komisijos pirmininko, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje, Kauno apygardos teismo, Kauno apylinkės teismo pirmininko, Kauno apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Kauno rajono savivaldybės administracijos, Kauno rajono savivaldybės tarybos; galutinai dėl šalių pakeitimo spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, šalindamas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. balandžio 3 d. aktą
Nr. 3S-11662 ir įpareigoti atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus Nr. AP-7161, AP-8341.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde reiškė naują reikalavimą įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą Nr. AP-7161, kurio pradiniame skunde pareiškęs nebuvo, pareiškėjo skundo dalį dėl šio reikalavimo atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas šią nutarties dalį motyvavo tuo, kad pareiškėjas patikslintu skundu netikslina pirminio skundo pagrindo ir dalyko, o kelia naują reikalavimą. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo skundas dar nebuvo priimtas. Todėl skundo pagrindo, dalyko tikslinimo ar keitimo klausimus reglamentuojančios teisės normos šiuo atveju dar nebuvo aktualios. ABTĮ normos nedraudžia pareiškėjui, šalinančiam dar nepriimto skundo trūkumus, teikti skundą, kuriame reiškiami nauji, anksčiau nereikšti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl prašymo įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą Nr. AP-7161 remdamasis vien tik ta aplinkybe, kad toks reikalavimas nebuvo reiškiamas pareiškėjo pradiniame skunde. Taigi Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundo dalį naikintina ir pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, skundė ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nelaikyti šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pareiškėjo nurodytų subjektų.

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, kaip matyti, įstatymas ne tik aiškiai apibrėžia atskirojo skundo padavimo teisę turinčių subjektų ratą, bet ir konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus.

Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1358-822/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl subjektų neįtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į nagrinėjamos bylos procesą neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas yra tęsiamas. Todėl šioje dalyje teismo nutartis negali būti skundžiama. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjas argumentus dėl pareiškėjo įvardintų asmenų neįtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis galės pateikti apeliaciniame skunde ar atsiliepime į apeliacinį skundą, jeigu tokie procesiniai dokumentai bus teikiami.

Esant šioms aplinkybėms, Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalis nelaikyti pareiškėjo nurodytų asmenų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl šios nutarties dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečios procesinės formos, kuria turi būti sprendžiama dėl apeliacinio proceso nutraukimo. ABTĮ 154 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo teises išnagrinėjus atskirąjį skundą iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, paaiškėjus, kad yra aplinkybių, kliudančių apeliaciniam bylos nagrinėjimui iš esmės, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia skundo iš esmės nenagrinėdamas. Teismas daro išvadą, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju nutrauktinas remiantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, t. y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. Nors ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis taikoma tuo atveju, kai yra to paties straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybes, o nagrinėjamoje byloje nėra taikoma viena iš 3 dalyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis gali būti pagal analogiją pritaikyta ir kitiems panašiems atvejams, kai paaiškėja procesinio pobūdžio aplinkybė, kuri daro apeliacinį procesą negalimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-837/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalies nelaikyti pareiškėjo nurodytų asmenų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nutrauktinas.

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą Nr. AP-7161, panaikinti ir perduoti šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo V. J. atskirojo skundo dalį dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalies nelaikyti šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nutartyje nurodytų subjektų.

Nutartis neskundžiama.