Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-361/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31357-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

 (S)

1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.4.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. ir jo gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 75 MGL (3 750 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. P. paskirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas P. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. 19.09 val. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. 12.01 val., ir jam paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2 400 Eur) bauda.

Nustatytas 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, P. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, P. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant šio automobilio rinkos vertę – 2 068 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tada panaikinti.

P. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“. 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš P. P. nuspręsta nepriteisti.

 Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: 

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.        P. P. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2024 m. rugpjūčio 13 d., apie 18.19 val., J. Basanavičiaus g. ir Turgaus g. sankryžoje, Gargždų m., vairavo lengvąjį automobilį „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, ir sukėlė eismo įvykį, kai jam nustatytas 2,40 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo pakeisti apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį: atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos A. P. žinion, nustatant vienų metų laidavimo terminą, be užstato; teismo nuožiūra sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą; sumažinti konfiskuotino turto dydį ir iš nuteistojo valstybės nuosavybėn išieškoti automobilio rinkos vertę, atitinkančią 1 352 Eur sumą.

Dėl laidavimo

2.1.        Teigia, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinės nutartys Nr. 2K-274-693/2018, 2K-185-489/2018 ir kt.). Taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų. naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017). BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti laidavimo instituto administracine tvarka baustam asmeniui, o juolab asmeniui, kuris nors ir buvo baustas administracine tvarka praeityje, tačiau jam paskirtos administracinės nuobaudos nebegalioja ir administracinis baustumas yra pasibaigęs.

2.2.        Teismas, konstatuodamas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos nebuvimą ir netaikydamas laidavimo, rėmėsi daugiausia P. P. administracinio baustumo istorija, t. y. ta aplinkybe, kad jis 2022 m. baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismo nuomone, ši aplinkybė, ją vertinant kartu su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, užkerta kelią taikyti P. P. laidavimo institutą. Su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Vien tai, kad P. P. buvo praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinį nusižengimą, savaime neparodo, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų reikalavimų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Paaiškina, jog P. P. 2022 m. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neblaivus, tačiau tada jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis leistiną normą viršijo ne daug – 0,36 promilėmis. Nusikalstamos veikos padarymo metu P. P. neturėjo galiojančių nuobaudų, o administracinis baustumas už vairavimą neblaiviam buvo pasibaigęs. Administracinis nusižengimas ir nusikalstama veika padaryti atsitiktinai, tai vienkartinio, nesisteminio pobūdžio teisės pažeidimai, nerodantys P. P. polinkio elgtis neteisėtu būdu. 

2.3.        P. P. visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, pasižada daugiau taip nesielgti. Jis alkoholio dažnai nevartoja, nėra nuo jo priklausomas. Vedęs, šeimoje augina nepilnametę dukrą, vykdo individualią veiklą. Taigi P. P. yra šeimyniškas, darbštus, brandaus mąstymo žmogus, kuris neturi polinkio nusikalsti. Atsižvelgiant į tokią charakteristiką, byloje nustatytas aplinkybes, nekyla pagrįstų abejonių, kad P. P. tvirtai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl darytina išvada, kad byloje yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visoms laidavimo sąlygoms bei nesant pagrįstų abejonių laiduotojos asmenybe, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atleisti P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir paskyrė bausmę. 

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones termino

2.4.        P. P. transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo kiti du eismo dalyviai ir jų turtas, tačiau didelės turtinės žalos ir sunkesnių padarinių sveikatai išvengta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta atsakomybę lengvinanti – visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vykdo individualią veiklą, kuri susijusi su transporto priemonių vairavimu, ir teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijų atlikimui. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl skyrė per griežtą, neproporcingą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl prašo ją sušvelninti ir teismo nuožiūra paskirti uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpesniam nei 2 metų 6 mėnesių terminui. Mano, kad tokiu būdu ne tik bus pasiekti bausmės tikslai, bet ir atsižvelgiant į aplinkybių visumą, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, ji nebūtų aiškiai per griežta.

Dėl konfiskuotino turto vertės

2.5.        Teismas neteisingai nustatė išieškomą automobilio rinkos vertę, t. y. nustatyta automobilio rinkos vertė yra per didelė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma, remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis Nr. 2K-100-648/2019).

2.6.        Pažymi, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-514-497/2019). Šiuo atveju automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė įvertinta automobilio vertinimo ataskaitoje, kurią surašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas D. G.. Iš automobilio vertinimo ataskaitos matyti, kad, ECGAUTO.LT aukciono duomenimis, suskaičiuotoji – teorinė – apgadintos transporto priemonės rinkos (likutinė) vertė – 451 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai su PVM, įvertinus keistinų dalių susidėvėjimą, – 901 Eur. Atsižvelgianti tai, automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra l 352 Eur (451 + 901= l 352). Ši vertė žymiai skiriasi nuo byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų, pagal kuriuos automobilio „Volvo V70“, 2004 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. rugpjūčio mėnesį buvo 2 580 Eur. Esant tokiems skirtingiems duomenims, teismas turėjo vadovautis konkretaus automobilio vertinimo, atlikto teisę tam turinčios įmonės, pateikta rinkos verte (l 352 Eur). Nesutinka su teismo argumentu, kad likutinė vertė, atkūrimo kaštų vertė ar šių verčių sumos yra neaktualios. Šiuo atveju rinkos likutinės vertės ir atkūrimo kaštų verčių suma rodo šio konkretaus automobilio rinkos vertę, kokia ji buvo iki eismo įvykio metu automobiliui padarytų apgadinimų.

3.       Prokuratūra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jo keisti nėra.

3.1.        Teismas įvertino P. P. asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, elgesį kelyje praeityje ir padarė pagrįstą išvadą, jog jis turi polinkį pažeisti įstatymus, todėl pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra. Administracine tvarka teisė vairuoti transporto priemones P. P. buvo atimta 2 metus (iki 2024 m. balandžio 12 d.). Nusikalstamą veiką jis padarė netrukus po to, kai vėl įgijo teisę vairuoti, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo du nepilnamečiai. Šios aplinkybės leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog P. P. kategoriškų išvadų iš savo elgesio iki šiol nepadarė, antrą kartą vairuodamas neblaivus sukėlė pavojų eismo saugumui, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.       

3.2.        P. P. administracinio nusižengimo byloje skirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metus, ją įvykdžius, – nesulaikė nuo vairavimo neblaiviam. Todėl teismas pagrįstai P. P. skyrė griežtesnę baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatė 2 metų 6 mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą.

3.3.        Teismas, spręsdamas konfiskuotino turto rinkos vertės klausimą, rėmėsi suformuota teismų praktika, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal byloje esančius duomenis apie šią vertę eismo įvykio metu, nes eismo įvykio metu automobiliui padaryti apgadinimai ir su tuo susijęs žymus jo rinkos vertės sumažėjimas yra kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmė, už kurią tik jis pats ir yra atsakingas (kasacinė nutartis Nr. 2K-164-222/2019). Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad negali vadovautis apeliantų bylai pateiktais automobilio vertės skaičiavimais, nes aktuali yra būtent eismo įvykio metu buvusi ir būtent rinkos, o ne likutinė, atkūrimo kaštų ar kt. vertė ar šių verčių suma. Todėl teismas pagrįstai konfiskavo konfiskuotino turto vertę pinigine išraiška pagal byloje esančius VšĮ „Emprekis“ 2024 m. rugpjūčio mėn. rinkos duomenis.   

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį pateiktus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas, P. P. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį bei paskirdamas baudžiamojo poveikio priemones, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės bei jos paskirtį įgyvendinančių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suderinamos tarpusavyje ir pakankamos taisomai veikti šį nuteistąjį.

Dėl laidavimo

5.       Apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos A. P. atsakomybei pagal laidavimą minimaliam vienų metų terminui be užstato. Argumentuojama, jog tai, kad P. P. anksčiau baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviu, nesudaro pagrindo manyti, jog nėra laidavimo sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

6.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019, 2K-142-697/2022). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

7.       Nagrinėjamu atveju P. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą eismo saugumui, savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai pripažino, gailisi jį padaręs. Pažymėtina, jog P. P. automobiliu partrenkė du Gargždų miesto sankryžoje mopedu važiavusius nepilnamečius E. Š. ir M. N. ir juos sužalojo (po medikų apžiūros abu vaikai išleisti gydytis ambulatoriškai), taip pat apgadino ir vairuojamą automobilį (be priekinio bamperio, skilęs priekinis keleivio dešinės pusės stiklas). Byloje yra jo mamos A. P. prašymas perduoti P. P. jos atsakomybei pagal laidavimą (t. 1, b. l. 197). Taigi P. P. formaliai atitinka kai kurias iš nurodytų laidavimo taikymui sąlygų. Tačiau nagrinėjamu atveju negalimas BK 40 straipsnyje nustatyto teisinio instituto – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – taikymas, nes P. P. neatitinka visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų.

8.       Apylinkės teismas nustatė aplinkybes, jog P. P. nesenoje praeityje, 2022 m., buvo administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 0,76 promilių neblaivumas, jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuri buvo vykdoma iki 2024 m. balandžio 12 d.  Aktualią nusikalstamą veiką eismo saugumui P. P. padarė 2024 m. rugpjūčio 13 d. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo motyvams, jog P. P., įvykdęs administracinio poveikio priemonę ir vėl įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, neilgai trukus vėl padarė tokio paties pobūdžio KET pažeidimą, tačiau jau būdamas daug labiau apsvaigęs nuo alkoholio ir neabejotinai dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo du nepilnamečiai. 

9.       Įvertinęs ankstesnio nubaudimo už vairavimą neblaiviam aplinkybę ir kartu tai, jog šioje byloje P. P. pripažino, kad nusprendė vairuoti tada, kai išgėrė alkoholio ir jautėsi visiškai galintis tai daryti, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas, jog visa tai neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotoją ir patvirtina, kad jis nepadarė išvadų dėl savo elgesio kelyje, pavartojęs alkoholio negeba sukontroliuoti savo elgesio ir jau antrą kartą vairavo neblaivus, dabar dar ir sukėlė pavojų eismo saugumui bei pasekmes kitų eismo dalyvių sveikatai ir turtui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pastebi, jog ankstesnio P. P. nubaudimo už vairavimą neblaiviam aplinkybė, priešingai nei teigia apeliantai, yra teisiškai reikšminga, vertinant kaltininko asmenybės (ne)pavojingumą bei sprendžiant, ar yra išpildyta laidavimui taikyti būtina sąlyga, nustatyta minėtame BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad perduotas pagal laidavimą P. P. toliau rūpestingai laikysis įstatymų ir tikrai nedarys nusikalstamų veikų.

10.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog P. P. neatitinka būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, todėl apeliacinio skundo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti tenkinamas. Be to, P. P. mama, būdama laiduotoja, negalėtų daryti teigiamos įtakos suaugusiam sūnui, ji nėra jam autoritetas, nes nei anksčiau, nei dabar nesustabdė jo nuo šiurkštaus, pavojingo, priešingo teisei elgesio kelyje. Kadangi P. P. neatitinka minėtos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nėra pagrindo vertinti, ar egzistuoja kitos laidavimo taikymo sąlygos, ir dar išsamiau analizuoti laiduotojos tinkamumo klausimą.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones

11.       Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė P. P. taikyta ne maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – nustatytas 2 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonę uždraudimo terminas siekia tokios priemonės vidurkį. Apylinkės teismas argumentavo ir byloje esančiais duomenimis pagrindė šios baudžiamojo poveikio priemonės būtinumą, vertindamas ją bausmės paskirties, apibrėžtos BK 41 straipsnyje, kontekste. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmetamas apeliantų prašymas sutrumpinti nuosprendžiui P. P. skirto uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.

Dėl turto konfiskavimo

12.       Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo išieškoti iš nuteistojo automobilio rinkos vertę, kuri nustatyta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitoje (t. 1, b. l. 164–165). Teisėjų kolegija pažymi, jog ši bendrovė atliko automobilio vertinimą 2024 m. rugsėjo 4 d., taigi po P. P. vairavimo neblaiviam 2024 m. rugpjūčio 13 d. Nustatant konfiskuotino turto vertę, yra aktuali turto vertė, buvusi nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo. Apylinkės teismas, sulyginęs VšĮ „Emprekis“ pažymose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-09-04 Vertinimo ataskaitos išvadoje pateiktus duomenis apie transporto priemonės („Volvo V70“) rinkos vertę, kartu atsižvelgdamas į itin didelę P. P. vairuoto automobilio ridą, pagrįstai nusprendė, jog 2 068 Eur suma laikytina tiksliausiai atitinkanti konfiskuotino turto vertę. 

13.       Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. P. P. vairavimo neblaiviu faktas pasikartojo praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai jis susigrąžino teisę vairuoti už tokį pat padarytą KET pažeidimą, o toks jo elgesys pasiekė jau baudžiamojo įstatymo ribas. Visuma aptartų aplinkybių leidžia manyti, kad P. P. iš ankstesnio teisės pažeidimo nepasimokė.

14.       Visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti nuosprendį, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

       nuteistojo P. P. ir jo gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                            Dalius Jocys

                                                                        Savinijus Katauskas

                                                                          Aurelija Sadauskaitė