Baudžiamoji byla Nr. 1A-407-634/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59532-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.; 1.2.29.1.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7.

 (S)

Kauno

N u o S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Rolandai Bučmienei, Kristinai Vitunskienei,

dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,

išteisintajai A. K. ir jos gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

nukentėjusiajam K. M. ir jo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armo ir nukentėjusiojo K. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo K. M. civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. K. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent: būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininke, slaugydama pagrindinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką (savininką) V. M., su kuriuo siejo artimi santykiai, ir turėdama tikslą tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, ne anksčiau kaip 2018 m. rugsėjo 3 d. ir ne vėliau kaip 2018 m. spalio 15 d., žinodama, kad faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas nevyko 2018 m. rugsėjo 3 d., suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 18/2, kuriuo buvo nutarta atšaukti V. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir nuo 2018 m. spalio 11 d. naujuoju bendrovės direktoriumi paskirti A. K., t. y. protokole suklastojo akcininko V. M. parašą jį pamėgdžiodama, be to, suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2 priedą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų, o būtent V. M. ir K. M. parašus juos pamėgdžiodama, taip pat suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą akcininkų K. M. ir V. M. parašus, juos pamėgdžiodama, žinodama, kad faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas nevyko 2018 m. rugsėjo 3 d. Tokiu dokumentų klastojimo būdu įformino UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimus, kuriais pati būtų skiriama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir tokius suklastotus dokumentus 2018 m. spalio 15 d. pateikė registruoti Juridinių asmenų registre valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialui, (duomenys neskelbtini), ir buvo įregistruota – tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tai yra jai buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 300 straipsnio 1dalį.

2.       Kauno 

2.1.                      specialistas, atlikęs tyrimą, ar suklastotus dokumentus pasirašė A. K., ar kitas asmuo, nenustatė, jog juos būtų pasirašiusi A. K., o kitų duomenų, jog aukščiau nurodytuose dokumentuose už V. M. ir K. M. galėjo pasirašyti būtent A. K., nenustatyta.

2.2.                      Esant susiklosčiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimų organizavimo praktikai, kuomet akcininkas K. M. susirinkimuose nedalyvaudavo, o sprendimus priimdavo V. M., lieka nepaneigta A. K. pateikta versija, jog V. M. jai ir L. K. galėjo pateikti pasirašyti aukščiau paminėtus dokumentus, kuriose ties K. M. ir V. M. pavardėmis jau buvo pasirašyta.

2.3.                      Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad A. K. suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo priedą bei 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą akcininkų K. M. ir V. M. parašus. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad ji žinojo, jog šie dokumentai yra suklastoti, kad juose buvo įrašyta kokia nors melaginga informacija BK 300 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – nusikalstamos veikos dalyko – buvimas nenustatytas.

2.4.                      Civilinis ieškinys atmestas, kadangi neįrodyta, jog A. K. dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

3.       Apeliaciniu skundu prokuroras Audrius Armas prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kalta, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei paskirti 100 MGL dydžio baudą; 2) A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti; 3) nukentėjusiojo K. M. civilinį ieškinį pripažinti pagrįstu iš dalies ir priteisti iš A. K. 2000 Eur K. M. naudai nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui; 4) pripažinti 381,39 Eur išlaidas, patirtas dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto rašysenos tyrimo, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. K. valstybės naudai.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė privalomą reikalavimą įvertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas įvertino ir išanalizavo ne visas faktines aplinkybes ir tai galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, neįvertino tokių faktinių aplinkybių, kurios sudaro nuoseklią duomenų grandinę, kuri laikytina ir pripažintina įrodymais, pagrindžiančiais A. K. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

3.2.                      Prokuroro nuomone, teismas nevertino ir nepaisė galiojusio įstatyminio teisinio reglamentavimo. Akcinių bendrovių įstatymo 26 ir 27 straipsniai nustatė informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo taisykles. Teismas nevertino ir netyrė A. K. ir kitų asmenų parodymų įstatyminių teisės normų kontekste. Skunde teigiama, jog teisės normų nesilaikymas dėl akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų ginčo atveju negali būti teisiškai pateisintas susiklosčiusia kokia nors kitokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimų organizavimo praktika. Anksčiau tokiu būdu nebuvo renkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nes jis nebuvo keičiamas nuo bendrovės įsteigimo. K. M. neigia žinojęs ir derinęs su velioniu broliu V. M. naujojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo skyrimo klausimą. V. M. buvo sunkios sveikatos būklės ir nenustatyta jokia susiklosčiusi praktika, kad velionis sirgdamas būtų sprendęs bendrovės vadovo skyrimo klausimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2018 m. rugsėjo 3 d. faktiškai neįvyko ir tokio susirinkimo nebuvo, pranešimai apie tokio susirinkimo šaukimą 2018 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo išsiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams, o ir paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko bei tuometinio vadovo V. M. parašai neva 2018 m. rugsėjo 3 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentuose suklastoti. Taigi, neaišku, kokia galėjo būti kitų asmenų kaltė, organizuojant A. K. paskyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove.

3.3.                      Teismas nepašalino apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų ir nevertino jų kitų duomenų visumoje, nors jie yra reikšmingi, vertinant A. K. veiksmus. Teismas pateisino A. K. skyrimo vadove aplinkybes susiklosčiusia ne pilnai atskleista praktika, tačiau ignoruodamas įstatyminį teisinį reguliavimą, tuo sudarant sąlygas A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

4.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

4.1.                      Skunde nesutinkama su A. K. nurodyta įvykių versija, jog dokumentus darbe jai davė pasirašyti pats V. M. ir juose jau buvo V. M. ir K. M. parašai. Pagal šią įvykių versiją 2018 m. rugsėjo 3 d. V. M. buvo atvykęs į darbą ir organizavo dokumentų pasirašymą, kas reiškia, kad V. M. buvo pakankamai pajėgus pasirašyti pats. Tačiau, kaip buvo nustatyta specialisto, V. M. dokumentų nepasirašė, dokumentus už V. M. pasirašė kitas asmuo pamėgdžiodamas jo parašą. Jeigu V. M. iš tiesų būtų siekęs, kad A. K. pakeistų jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose ir organizavęs dokumentų pasirašymą, neabejotinai jis dokumentus būtų pasirašęs pats. Tačiau V. M. šių dokumentų nepasirašė, negalėjo jų turėti ir organizuoti jų pasirašymo, kas paneigia A. K. ir jos brolio L. K. parodymus.

4.2.                      A. K. įvykių versiją patvirtina tik jos ir jos brolio L. K. parodymai. Abu šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi – A. K. kaip kaltinamoji, o L. K. kaip kaltinamosios artimas giminaitis. Šią įvykių versiją taip pat iš dalies patvirtina liudytojos V. Ž. parodymai, tačiau ji yra priklausoma nuo A. K., kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, kas gali įtakoti jos liudijimą A. K. naudai. Taigi, A. K. įvykių versija patvirtina, tik suinteresuotų asmenų parodymai ir nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.

4.3.                      Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. V. M. jautėsi labai silpnas, sunkiai vaikščiodavo, sunkiai atsikeldavo iš lovos. 2018 m. rugpjūčio 30 d. jam paskirtas simptominis gydymas reiškė, kad V. M. jau neturėjo vilties pasveikti ir buvo siunčiamas į ligoninę iki mirties sumažinti kančias. Taigi, neįtikėtina, kad sunkiai iš lovos atsikeliantis, sunkiai vaikščiojantis ir iš esmės mirštantis žmogus, dar važiuotų į darbą spręsti darbinių reikalų, kas paneigia A. K. įvykių versiją.

4.4.                      Skunde nurodoma, kad nors specialistas negalėjo nustatyti, kas dokumentuose pamėgdžiojo V. M. ir K. M. parašus, tai nereiškia, kad kiti byloje esantys duomenys neleidžia nustatyti šio asmens. Dokumentai, kuriuos sudaro visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir su juo susiję dokumentai galėjo būti prieinami tik itin siauram asmenų ratui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams. Dokumentų turinys įtakojo tik šių asmenų teises ir pareigas. Vieninteliai protokole pasirašę identifikuojami asmenys – A. K. ir L. K.. L. K. neturėjo jokio motyvo klastoti dokumentų ir negavo iš to jokios naudos. Vienintelis asmuo turėjęs motyvą klastoti dokumentus ir iš suklastojimo gavęs naudą – A. K.. Ji turėjo visas galimybes tą padaryti, nes buvo faktinė vadovė, turėjo prieigą prie visų įmonės dokumentų, antspaudų, galėjo darbuotojams duoti nurodymus. Ji galėjo pasitelkti brolį, kuris patvirtintų jai naudingą įvykių versiją. Pati A. K. realizavo suklastotą dokumentą pateikdama jį Juridinių asmenų registrui.

4.5.                      Pasinaudodama savo veiksmų nesuvokiančio V. M. būkle, A. K. suorganizavo, kad V. M. notaro patvirtintu testamentu paliktų savo visą turtą jos mažamečiui sūnui, kurį būtų valdžiusi A. K.. Vėliau A. K. bandė koreguoti testamentą, kad jai liktų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, o jos sūnui visas likęs turtas, tačiau nespėjo to padaryti. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. turėjo suinteresuotumą V. M. turtu ir asmeninį suinteresuotumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis ir siekė jų nuosavybės. Be to, tiek testamento patvirtinimo, tiek direktoriaus paskyrimo datos sutampa (2018 m. spalio 11 d.). Tai rodo laiką, kad būtent šiuo metu A. K. ėmėsi tiesioginių veiksmų perimti V. M. turtą ir jo įmonės valdymą. Priešingu atveju, nėra racionalaus paaiškinimo, kodėl 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole V. M. atšaukimas ir L. K. paskyrimas direktore atidėtas iki 2018 m. spalio 11 d., kas nesutampa su jokiu reikšmingu įvykiu.

4.6.                      Apeliantas pažymi, kad A. K. turi verslo administravimo ir teisės aukštuosius išsilavinimus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) m. įvairiose pareigose, ji buvo įmonės vadovo sugyventinė, jį pavaduodavo. Ji žinojo kaip funkcionuoja įmonė, kaip turi būti organizuojami akcininkų susirinkimai, todėl turėjo kilti klausimas, kada dokumentus pasirašė K. M.. Ji gyveno kartu su V. M., todėl natūralu, kad ji būtų paklaususi, kada buvo atvažiavęs K. M., nes žinojo, kad V. M. į (duomenys neskelbtini) nevažiavo. Teismo posėdyje A. K. paaiškino, kad taip akcininkų susirinkimai vykdavo pastaruosius 5 metus, kas reiškia, jog ji žinojo, kad už K. M. protokoluose pasirašinėdavo kitas asmuo. Akivaizdu, kad A. K. žinojo, jog dokumentai buvo suklastoti, juose už K. M. pasirašius kitam asmeniui, tačiau ji šias aplinkybes ignoravo ir realizavo žinomai suklastotus dokumentus, taip padarydama BK 300 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

5.       Išteisintosios A. K. gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas pateikė atsiliepimą į prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, kuriuo prašė skundus atmesti ir palikti išteisinamąjį nuosprendį.

5.1.                      Atsiliepime teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, jame ištirta ir išanalizuota visų byloje surinktų įrodymų visuma, neišskiriant nei vieno įrodymo iš kitų, ir nesuteikiant kuriam nors didesnės reikšmės. Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, grindžiami tik prielaidomis ir subjektyvia nuomone. Šiuo atveju nesuprantama, kokiais bylos duomenimis remiantis A. K. buvo inkriminuotas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymas, nes specialistas konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti ar minėtuose dokumentuose pasirašė A. K., L. K., V. M. ar K. M.. Taigi, nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent A. K. būtų klastojusi kaltinime nurodytus dokumentus. Be to, liudytojų V. Ž., L. K. parodymai patvirtina, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir jį lydinčių dokumentų turinys atitiko bendrovės pagrindinio akcininko V. M. valią.

5.2.                      Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinimas A. K. buvo grindžiamas pareiškėjo K. M. pareiškimu ir nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. K. M. parodymai patvirtina, jog jis pats sutiko, jog už jį akcininkų dokumentuose pasirašytų V. M.. Pažymima, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu V. M. psichinė sveikatos būklė, paguldžius į ligoninę nekėlė abejonių, esminis klausimas yra susijęs su V. M. fizine sveikata. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad V. M. fizinė sveikatos būklė galėjo iškreipti pastarojo parašą bei neleisti jam pasirašyti vienodai ir identiškai.

5.3.                      Atsiliepime nesutinkama su tuo, kad A. K. siekė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo ieškomas jau daug anksčiau – 2018 m. birželio 3 d. internetinėje erdvėje buvo patalpintas skelbimas, su darbo pasiūlymu bendrovės direktoriaus pareigoms užimti, tačiau norinčių dirbti neatsirado. Kita vertus, vertinant kiek balsų turi kiekvienas akcininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paskyrimas galėjo būti priimtas ir K. M. nedalyvaujant ar jam prieštaraujant dėl A. K. paskyrimo bendrovės vadove. Besąlyginį V. M. pasitikėjimą A. K. patvirtina ir tai, kad ji pavaduodavo V. M..

5.4.                      Pranešimo apie organizuojamą akcininkų susirinkimą pasirašymas vėlesne data, žinant apie tokio susirinkimo organizavimą pranešime nurodytu laiku, negali būti vertinama, kaip dokumentų suklastojimas. Šioje byloje akivaizdu, jog baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas galėjo būti efektyviai pasiektas švelnesniais metodais – iš naujo sušaukiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimą ir paskiriant akcininkų daugumai priimtiną bendrovės vadovą. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimai, visada vykdavo neposėdžiaujant prie vieno bendro stalo, nedalyvaujant K. M.. Todėl galimi pažeidimai susiję su A. K. skyrimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas vertintini tik kaip formalūs LR akcinių bendrovių įstatymo pažeidimai, o ne kaip nusikalstama veika.

5.5.                      Šiuo atveju A. K. veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. A. K. inkriminuojamų suklastotų dokumentų turinys atitinka trijų akcininkų valią, o jų balsų turimas kiekis užtikrina, bet kokio akcininkų sprendimo priėmimą. Jokių duomenų apie tai, kad A. K. suklastojo V. ir K. M. parašus baudžiamojoje byloje nėra. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad A. K. žinojo, jog minėti dokumentai gali būti suklastoti. Nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta pavojinga veika, kuri būtų sukėlusi žalą bendrovei.

6.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroro Audriaus Armo ir nukentėjusiojo K. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu bei prašoma skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

8.       Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neatliko išsamios visų bylos duomenų lyginamosios analizės, nevisapusiškai, atsietai vienas nuo kito vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas sąlygojo, jog buvo priimtas neteisėtas, nepagrįstas nuosprendis ir dėl to A. K. išteisinta nepagrįstai. Skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad A. K. panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, o būtent: būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininke, ir turėdama tikslą tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama, kad faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas nevyko 2018 m. rugsėjo 3 d., suklastotus dokumentus – 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 18/2, kuriuo buvo nutarta atšaukti V. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir nuo 2018 m. spalio 11 d. naujuoju bendrovės direktoriumi paskirti A. K., kuriame suklastotas akcininko V. M. parašas jį pamėgdžiojant; 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2 priedą, kuriame suklastoti V. M. ir K. M. parašai juos pamėgdžiojant; 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame suklastoti akcininkų K. M. ir V. M. parašai juos pamėgdžiojant; – 2018 m. spalio 15 d. pateikė registruoti Juridinių asmenų registre valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialui, (duomenys neskelbtini), ir buvo įregistruota – tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Šiais veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

10.       Išteisintoji A. K., apklausiama pirmosios instancijos teisme, dėl jai pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, kad pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Dirbo sekretore, vadybininke, vyr. vadybininke. Paskui pradėjo pavaduoti direktorių V. M.. 2018 m. gegužės 1 d. sužinojo apie V. M. ligą. 2018 m. birželio mėnesį davė skelbimą dėl vadovo paieškos, nes jai buvo per sunku. Specialisto neatsirado. 2018 m. rugpjūčio mėnesį V. M. pasakė, kad ji turės perimti darbą ir skelbti akcininkų susirinkimą, tapti direktore. V. M. informavo, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį bus šaukiamas akcininkų susirinkimas, o akcininkas K. M. viską žino. 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyko akcininkų susirinkimas, dalyvavo V. M., ji ir L. K.. K. M. neteko matyti akcininkų susirinkime. Ji pasirašė visus dokumentus, susijusius su susirinkimu ir pranešimą apie susirinkimą, vienu kartu, rugsėjo 3 d. K. M. jokios įtakos V. M. sprendimams neturėjo. Susirinkimas įvyko, V. atėjo su K. ir V. parašais protokole. Visi susirinkimai vykdavo tokiu pačiu būdu. K. nėra mačiusi susirinkimuose. Kokiu būdu atsidūrė K. parašas, nežino. K. rugsėjo 12 d. buvo atvykęs pas V. į ligoninę. V. atsivežė popierius į ligoninę, nes iš ten dirbo. Jis į ligoninę atvažiavo sąmoningas. Dokumentus Registrų centrui ji pristatė spalio 15 d. Susirinkimo protokolą surašė administratorė – kasininkė. Visi susirinkimai vykdavo taip nuo to laiko, kai K. M. tapo akcininku. 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo susitikusi ligoninėje su K. M. ir jam nekilo klausimų, kas vadovauja įmonei.

11.       Nukentėjusysis K. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir revizorius. Iki 2018 m. rugsėjo 3 d. įmonei vadovavo brolis V. M.. A. K. įmonėje buvo vadybininkė, kažkuriais metais ji buvo vienu metu apskaitininke. Į įmonės veiklą nesikišdavo, brolis įmonėje tvarkėsi pats. 2018 m. brolį matė vasaros pradžioje, po to matė rugsėjo 10 d. ligoninėje, jis jau pats pavalgyti negalėjo, reikėjo jį maitinti, bendrauti galėjo, tikėjosi pasveikti. Kokia buvo brolio fizinė būklė 2018 m. rugsėjo 3 d. nežino. Su broliu prieš mirtį pasiskambindavo vienas kitam, kartais ir du kartus į savaitę. Nebuvo tokio pokalbio, kad įmonės direktore jis skirtų A. K.. 2018 m. rugsėjo 3 d. akcininkų susirinkime nedalyvavo, negavo jokio pranešimo apie susirinkimą. Po brolio mirties iš Registrų centre esančių dokumentų pamatė, kad suklastoti dokumentai. Brolis buvo kalbėjęs 2018 m. vasaros pradžioje, kad dukra baigs mokslus ir ji bus įmonės direktore. Paskutinius penkis metus akcininkų susirinkimai vyko įvairiai, dažniausiai su broliu telefonu susiskambindavo, būdavo, kad brolis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas jį. Kas pavadavo brolį jam sergant nežino. Nebuvo tokios dienos, kad jis neatvyktų į darbą.

12.       Liudytoja V. Ž., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke – kasininke, V. M. vykdė direktoriaus pareigas. Paskutinį kartą įmonės patalpose V. M. matė 2018 m. rudenį, rugsėjo mėn. Dokumentus, susijusius su akcininkų susirinkimais, ruošdavo direktoriaus pavedimu. 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą dėl vadovo pakeitimo ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą akcininkams apie visuotinį akcininkų susirinkimą ruošė ji. Jai buvo duotos pavardės ir jai pasakė direktorius V. M., ką reikia padaryti. Pati nedalyvavo akcininkų susirinkime, nežino, ar vyko toks susirinkimas. Asmenų, dalyvavusių akcininkų susirinkime, parašų nerinko, protokolą padavė direktoriui. To susirinkimo neatsimena, bet protokolus rašė ji, nes buvo viena apskaitininkė tuo metu ir rengė visus dokumentus. K. M. nėra mačiusi, nėra su juo kalbėjusi ir bendravusi.

13.       Liudytojas L. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kaltinamoji yra jo sesuo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba gamybos vadybininku, taip pat yra akcininkas. Apie V. M. ligą jam A. pasakė. Jo elgesys po to, kai susirgo, nepasikeitė. 2018 m. rugsėjo pradžioje matė jį paskutinį kartą, iki tol jis atvažiuodavo į darbą ir užduotis duodavo. Jis vadovavo įmonei iki pat galo. Apie akcininkų susirinkimą sužinojo iš A., ji paskambino ir pasakė, kad užeitų pas V. M. į kabinetą. Kabinete sėdėjo V. M., jis nieko neaiškino, buvo dokumentai suruošti, prie savo pavardės pasirašė, prie kitų asmenų pavardžių jau buvo pasirašyta. Diena, nurodyta akcininkų susirinkimo protokole, sutapo su diena, kai pasirašė. Pranešimą apie susirinkimą pasirašė tuo pačiu metu kaip ir protokolą. Susirinkimai taip ir vykdavo, kitų akcininkų realiai nematydavo. Nebuvo su juo tariamasi susirinkimų metu, jis viskam pritardavo, V. savo darydavo ir liepdavo ateiti pasirašyti. Su V. M. buvo aptarta, kad A. pavaduoja jį, kai jo nebūna. V. M. valdymo pasikeitimo klausimų nebuvo aptarę.

14.       Iš pareiškėjo K. M. pareiškimo nustatyta, kad jis iš VĮ „Registrų centras“ gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2, akcininkų registracijos sąrašo ir pranešimų nuorašus, pamatė, kad suklastoti šiuose dokumentuose esantys jo parašai, o minėtus dokumentus VĮ „Registrų centras“ pateikė ir pagal juos įmonės vadove buvo įregistruota A. K., kuri yra pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. mirusio brolio sutuoktinė (1 t., b. l. 20–30).

15.       Iš VĮ „Registrų centras“ buvo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2, akcininkų registracijos sąrašo ir pranešimo originalai (1 t., b. l. 33–38, 50–58).

16.       Iš VĮ „Registrų centras“ rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, akcininkų registracijos sąrašo ir pranešimų nuorašus 2018 m. spalio 15 d. pateikė A. K., (duomenys neskelbtini), kuri buvo įregistruota bendrovės vadove (1 t., b. l. 41–43, 2 t., b. l. 6–7, 108–119).

17.       Iš 2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvados Nr. 140-(2063)-IS1-2547 nustatyta, kad:

17.1.                      1) parašus, esančius pateiktų tyrimui dokumentų atitinkamose grafose ir eilutėse: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo (protokolas Nr. 18/2) akcininkų registracijos sąrašo eilutėje „K. M.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą eilutėje „Akcininkai 1. K. M.“, pasirašyti K. M. vardu, pasirašė ne K. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas K. M. parašą;

17.2.                      atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar parašus, esančius pateiktų tyrimui dokumentų atitinkamose grafose ir eilutėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo (protokolas Nr. 18/2) akcininkų registracijos sąrašo eilutėje „K. M.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą eilutėje „Akcininkai 1. K. M.“, pasirašytus K. M. vardu, pasirašė A. K., ar L. K., ar V. M., ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje (<...> Lyginant tiriamuosius parašus su lyginamajam tyrimui pateiktais eksperimentiniais ir laisvaisiais A. K., L. K. ir K. M. parašų ir rašysenos pavyzdžiais, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių kaip sutapimai, taip ir skirtumai, kurie dėl tiriamųjų parašų pamėgdžiotos transkripcijos, skirtingų atlikimo sąlygų, mažo grafinio informatyvumo, nesudaro požymių visumos, leidžiančios nustatyti parašus pasirašiusį asmenį);

17.3.                      2) parašus, esančius pateiktų tyrimui dokumentų atitinkamose grafose ir eilutėse: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2 antrojo lapo eilutėje „Susirinkimo pirmininkas ...V. M.“ bei eilutėje „Akcininkas, įgaliotas pasirašyti protokolą“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo (protokolas Nr. 18/2) akcininkų registracijos sąrašo stulpelio „Akcininko ar jo atstovo parašas“ eilutėje „1. V. M.“ bei eilutėje „Susirinkimo pirmininkas V. M.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą eilutėje „Akcininkai 2. ... V. M.“, pasirašytus V. M. vardu, pasirašė ne V. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas V. M. parašą;

17.4.                      atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar parašus, esančius pateiktų tyrimui dokumentų atitinkamose grafose ir eilutėse: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2 lapo eilutėje „Susirinkimo pirmininkas ... V. M.“ bei eilutėje „Akcininkas, įgaliotas pasirašyti protokolą“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo (protokolas Nr. 18/2) akcininkų registracijos sąrašo stulpelio „Akcininko ar jo atstovo parašas“ eilutėje „1. V. M.“ bei eilutėje „Susirinkimo pirmininkas V. M.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą eilutėje „Akcininkai 2. ... V. M.“, pasirašytus V. M. vardu, pasirašė A. K., ar L. K., ar K. M., ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje. (<...> Lyginant tiriamuosius parašus su lyginamajam tyrimui pateiktais eksperimentiniais ir laisvaisiais A. K., L. K. ir K. M. parašų ir rašysenos pavyzdžiais, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių kaip sutapimai, taip ir skirtumai, kurie dėl tiriamųjų parašų pamėgdžiotos transkripcijos, skirtingų atlikimo sąlygų, mažo grafinio informatyvumo, nesudaro požymių visumos leidžiančios nustatyti parašus pasirašiusį asmenį) (1 t., b. l. 63–67).

18.       Iš Kauno klinikų pateiktos informacijos nustatyta, kad V. M. Kauno klinikose, (duomenys neskelbtini) skyriuje gydytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), gydė gydytojas A. B. (1 t., b. l. 132–137).

19.       Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad padaryta išvada, jog V. M., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu buvo ypatingoje psichofizinėje būklėje, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (2 t., b. l. 158–173).

Dėl įrodymų vertinimo

20.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

21.       Išteisindamas A. K., pirmosios instancijos teismas nuosprendį motyvavo tuo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent A. K. suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo priedą ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą akcininkų K. M. ir V. M. parašus. Taip pat teismas nurodė, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad ji žinojo, jog šie dokumentai yra suklastoti, kad juose buvo įrašyta kokia nors melaginga informacija BK 300 straipsnio prasme. Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. A. K. kaltinimas pareikštas dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir dėl žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimo. Apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad A. K. nežinojo apie minėtų tikrų dokumentų suklastojimą. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog šiuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo faktą, o A. K. kaltė pagal jai pareikštą kaltinimą įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

22.       BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padariniai kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-277-697/2015 ir kt.). Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-942/2017, Nr. 2K-117-697/2017). BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia.

23.       Nagrinėjamu atveju iš 2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvados Nr. 140-(2063)-IS1-2547 matyti, kad parašus, esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo (protokolas Nr. 18/2) akcininkų registracijos sąrašo eilutėje „K. M.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą eilutėje „Akcininkai 1. K. M.“, pasirašyti K. M. vardu, pasirašė ne K. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas K. M. parašą. Taip pat parašus, esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2 antrojo lapo eilutėje „Susirinkimo pirmininkas ...V. M.“ bei eilutėje „Akcininkas, įgaliotas pasirašyti protokolą“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo (protokolas Nr. 18/2) akcininkų registracijos sąrašo stulpelio „Akcininko ar jo atstovo parašas“ eilutėje „1. V. M.“ bei eilutėje „Susirinkimo pirmininkas V. M.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą eilutėje „Akcininkai 2. ... V. M.“, pasirašytus V. M. vardu, pasirašė ne V. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas V. M. parašą. Nukentėjusysis K. M. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose paaiškino, kad jis 2018 m. rugsėjo 3 d. akcininkų susirinkime nedalyvavo ir negavo jokio pranešimo apie šaukiamą susirinkimą. K. M. pareiškime policijai taip pat nurodė, kad nepasirašinėjo minėtų dokumentų. Iš 2019 m. liepos 26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto, kuriame analizuoti V. M. medicininiai dokumentai (2 t., b. l. 158–173), nustatyta, kad jau nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. V. M. sveikata buvo labai prasta, jis skundėsi silpnumu, sunkiai vaikščiojo. Visi šie duomenys patvirtina, kad V. M. ir K. M. patys nepasirašė 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2, jo priedo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašo, 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, t. y. minėti dokumentai buvo suklastoti.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, jog minėtus dokumentus suklastojo būtent A. K.. 2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2063)-IS1-2547 nenustatyta, jog suklastotus parašus būtų pasirašiusi A. K.. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad aukščiau nurodytuose dokumentuose už V. M. ir K. M. galėjo pasirašyti būtent A. K., nėra. Kolegija sprendžia, kad negalima pritarti K. M. apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, jog dokumentų suklastojimu buvo suinteresuota tik A. K., todėl būtent ji ir suklastojo šiuos dokumentus. Tokia išvada būtų paremta prielaidomis, kurios negali būti pagrindu asmens kaltei konstatuoti.

25.       Teismų praktikoje pažymima, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-458/2020).

26.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad būtent A. K. suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 18/2, jo priede ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą akcininkų K. M. ir V. M. parašus.

27.       Remiantis išdėstytu, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad A. K. suklastojo tikrus dokumentus, o būtent: būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininke, slaugydama pagrindinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką (savininką) V. M., su kuriuo siejo artimi santykiai, ir turėdama tikslą tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, ne anksčiau kaip 2018 m. rugsėjo 3 d. ir ne vėliau kaip 2018 m. spalio 15 d., žinodama, kad faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas nevyko 2018 m. rugsėjo 3 d., suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 18/2, kuriuo buvo nutarta atšaukti V. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir nuo 2018 m. spalio 11 d. naujuoju bendrovės direktoriumi paskirti A. K., t. y. protokole suklastojo akcininko V. M. parašą jį pamėgdžiodama, be to, suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2 priedą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų, o būtent V. M. ir K. M. parašus juos pamėgdžiodama, taip pat suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą akcininkų K. M. ir V. M. parašus, juos pamėgdžiodama, žinodama, kad faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas nevyko 2018 m. rugsėjo 3 d.  

28.       Tačiau teisėjų kolegija nustatė, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kuri pasireiškė kitu alternatyviu požymiu, t. y. ji panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

29.       Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad V. M. jai padavė dokumentus, kuriuose jau buvo jo ir K. M. parašai. Ji K. M. nematė akcininkų susirinkime. Liudytojas L. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, iš esmės parodė tas pačias aplinkybes, t. y., kad V. M. jam padavė pasirašyti dokumentus, kuriuose jau buvo pasirašę kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik šiais A. K. ir jos brolio liudytojo L. K. parodymais, nepagrįstai sprendė, kad A. K. nežinojo apie dokumentų suklastojimą.

30.       Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog lieka nepaneigta A. K. pateikta versija, kad V. M. jai ir L. K. galėjo pateikti pasirašyti aukščiau paminėtus dokumentus, kuriose ties K. M. ir V. M. pavardėmis jau buvo pasirašyta, yra visiškai nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma įrodo, kad A. K. žinojo, jog dokumentuose esantys K. M. ir V. M. parašai buvo suklastoti, ir ji panaudojo žinomai suklastotus dokumentus.

31.       Kaip minėta aukščiau, specialisto išvada patvirtina, kad aptariamuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose V. M. parašai yra suklastoti, tai yra juose pasirašęs ne V. M.. Šis faktas yra esminis ir jis paneigia A. K. iškeltą versiją, jog dokumentus su suklastotais V. M. ir K. M. parašais jai pateikė pats V. M.. Visiškai nelogiška manyti, jog asmuo, kuris, anot A. K., tuo metu buvo pajėgus atvykti į darbą, tvarkyti bendrovės reikalus, spręsti dėl įmonės vadovo paskyrimo, savo vardu pasirašytų ekspertams neatpažįstamu parašu ar kad už jį būtų turėjęs pasirašinėti kitas asmuo.

32.       Taigi darytina vienintelė logiška išvada, kad V. M. negalėjo pateikti ir nepateikė A. K. įmonės dokumentų, kuriuose yra suklastoti jo paties parašai. Nustačius, kad A. K. pateikta įvykių versija neatitinka tikrovės, pripažintina, jog A. K. disponavo dokumentais, kurių V. M. jai neteikė, taip pat žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2018 m. rugsėjo 3 d. nevyko, taigi neabejotinai suprato, kad VĮ Registrų centrui teikia suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 18/2, šio protokolo priedą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registracijos sąrašą ir 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Konstatuotina, kad ji veikė tiesiogine tyčia.

33.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip A. K. teisinančius bei jos iškeltą versiją patvirtinančius liudytojų L. K. ir V. Ž. parodymus. L. K. parodė, kad kabinete sėdėjo V. M., jis nieko neaiškino, buvo dokumentai suruošti, prie savo pavardės pasirašė, prie kitų asmenų pavardžių jau buvo pasirašyta. Tokie liudytojo parodymai prieštarauja specialisto išvadai, kuri patvirtina, kad aptariamuose dokumentuose V. M. parašas yra suklastotas. Taigi L. K. parodymai atmetami kaip nepatikimi – nelogiška manyti, jog V. M. L. K. davė pasirašyti dokumentuose, kuriuose suklastotas jo paties (V. M.) parašas. V. Ž. paliudijo, kad dokumentus, susijusius su akcininkų susirinkimu ir vadovo skyrimu, paruošė ji direktoriaus pavedimu. Tačiau ši liudytoja taip pat patvirtino, kad ji pati nedalyvavo akcininkų susirinkime, nežino, ar vyko toks susirinkimas, asmenų, dalyvavusių akcininkų susirinkime, parašų nerinko. Taigi šios liudytojos parodymai nei patvirtina, nei paneigia A. K. pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti visas svarbias dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo faktines aplinkybes ir konstatuoti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens A. K. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Dėl bausmės skyrimo

35.       Skiriant A. K. bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.

36.       Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamasis įstatymas numato tris alternatyvias bausmes: a) baudą, kuri pagal nusikalstamos veikos metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją buvo nuo 50 iki 2000 MGL dydžio, arba b) areštą, arba c) laisvės atėmimą iki trejų metų. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

37.       Skiriant A. K. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad ji padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Byloje nėra duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta turtinė žala. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. neteista, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad per vienerių metų laikotarpį ji 2 kartus bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 54, 60–61), paskirtas pinigines baudas sumokėjusi. A. K. netekėjusi, augina nepilnametį vaiką, turi pastovią gyvenamąją vietą, „Sodra“ duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo (duomenys neskelbtini) taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra įrašyta (3 t., b. l. 52–53, 56, 59, 62).

38.       Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus švelniausią BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, baudos dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis – 70 MGL (3500 Eur).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

39.       K. M. šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 20). Apeliaciniame skunde prokuroras prašo nukentėjusiojo K. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. 2000 Eur K. M. naudai nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

40.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

41.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). 

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė akivaizdžius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą ir įtampą. Tuo pačiu K. M. turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės sukėlė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos turi kompensuoti kaltas asmuo - A. K..

43.       Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, jog nusikaltimas buvo padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas, tačiau nesukelta negrįžtamų pasekmių, nepadaryta turtinė žala. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji šiuo metu dirba dviejose įmonėse, ji taip pat turi nekilnojamojo turto, todėl darytina išvada, kad jos finansinė padėtis yra stabili (3 t., b. l. 62–66), tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ji išlaiko nepilnametį vaiką. Atsižvelgdama į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad 1000 Eur yra protinga suma neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš nuteistosios A. K..

Dėl proceso išlaidų

44.       Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat prašo pripažinti 381,39 Eur išlaidas, patirtas dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto rašysenos tyrimo, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. K. valstybės naudai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti šį prašymą, todėl jis atmetamas. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi nekyla abejonių, kad išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju rašysenos tyrimas, po kurio buvo pateikta 2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvada Nr. 140-(2063)-IS1-2547, buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva (1 t., b. l. 59–67). Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistas, todėl, vadovaujantis jau suformuota teismų praktika, priteisti tyrimui išleistą pinigų sumą kaip proceso išlaidas iš asmens, kuris nuteisiamas, nėra įstatyminio pagrindo. Taigi, iš A. K. valstybės naudai negali būti išieškotos 381,39 Eur išlaidos, kurios buvo patirtos dėl tyrimo atlikimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 20 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 70 MGL (3500 Eur) baudą.

Nukentėjusiojo K. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. nukentėjusiajam K. M. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai        Giedrius Endriukaitis

        Aurelijus Rauckis

        Aušra Vingilė