Civilinė byla Nr. e2-933-918/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14228-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 3.1.7.4; 3.2.8.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A RT I S
2023 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,
sekretoriaujant Laurai Dudlauskaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vaidui Kontrimui,
atsakovės atstovei advokatei Vilmai Gečaitei – Olišauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo ratai“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo panaikinimo ir akcininko įpareigojimo priimti sprendimą, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Accounting outsourcing“, J. D., uždaroji akcinė bendrovė „Nexia JK“,
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovės reikalavimų santrauka
1. Ieškovė A. B. ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2022 m. gegužės 30 d. eilinio visuotinio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Accounting outsourcing“ (toliau – Bendrovė) akcininkų susirinkimo sprendimą darbotvarkės 1 klausimu (organizaciniai susirinkimo klausimai – susirinkimo primininko rinkimas, kuriuo UAB „Accounting outsourcing“ įgaliotas atstovas nebuvo išrinktas visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininku); 2) įpareigoti atsakovę UAB „Vėjo ratai“ priimti sprendimą dėl trečio asmens UAB „Accounting outsourcing“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus patvirtinimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodo, kad yra paskirta UAB „Accounting outsourcing“ vadove. Bendrovės akcijos priklauso dviem akcininkams: atsakovei UAB „Vėjo ratai“, nuosavybės teise valdančiai 50 akcijų, suteikiančių 50 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, ir UAB „Nexia JK“, nuosavybės teise valdančiai 50 akcijų, suteikiančių 50 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. 2022 m. balandžio 26 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu atsakovė balsavo prieš bendrovės įgalioto atstovo išrinkimą visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininku, todėl kiti eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime turėti spręsti klausimai dėl Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus tvirtinimo ir Bendrovės pelno (nuostolių) už 2021 metus paskirstymo nebuvo svarstomi. 2022 m. gegužės 5 d. ieškovė Bendrovės akcininkams išsiuntė pranešimą dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo 2022 m. gegužės 30 d. 2022 m. gegužės 23 d. ieškovė gavo atsakovės pastabas dėl 2022 m. balandžio 26 d. bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriomis, be kita ko, atsakovė teigė, jog bendrovės atstovas ar bendrovės įgaliotas atstovas tariamai negalėjo dalyvauti 2022 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat nurodė, kad bendrovės įgaliotas atstovas negalėjo būti renkamas susirinkimo pirmininku. 2022 m. gegužės 24 d. atsakovė pateikė prašymą dėl ieškovės dalyvavimo 2022 m. gegužės 30 d. vyksiančiame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2022 m. gegužės 30 d. ieškovė pateikė atsakymą dėl 2022 m. gegužės 23 d. atsakovės pastabų, nurodydama, kad pastabas dėl 2022 m. balandžio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo atsakovė pateikė pažeidusi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 29 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 dienų (nuo protokolo gavimo), tačiau ne vėliau kaip 10 dienų po visuotinio akcininko susirinkimo dienos, terminą; be to, atsakovė neturėjo teisės surašyti alternatyvaus 2022 m. balandžio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo. 2022 m. gegužės 30 d. sušauktame bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo abu bendrovės akcininkai (trečiasis asmuo UAB „Nexia JK“ – balsuodama darbotvarkės klausimais raštu, o atsakovė – „gyvai“). Į visuotinį akcininkų susirinkimą buvo atvykę atsakovės atstovė advokatė V. G.-L., atsakovės vadovės J. D. įgalioti asmenys A. D., G. M.; bendrovės įgaliotas atstovas ir ieškovės (kaip bendrovės vadovės) įgaliotas atstovas. 2022 m. gegužės 30 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirikimo metu atsakovė balsavo prieš bendrovės įgalioto atstovo išrinkimą visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininku, todėl kiti eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime turėti spręsti klausimai (dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus tvirtinimo ir bendrovės pelno (nuostolių) už 2021 metus paskirstymo) nebuvo svarstomi.
3. Ieškovė nurodo, jog jai, kaip bendrovės vadovei, nustatyta pareiga JAR tvarkytojui pateikti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pagrindžia ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti teisme reikalavimus, susijusius su bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepatvirtinimu. Ieškovės vertinimu, 2022 m. gegužės 30 d. eilinio bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimas 1 darbotvarkės klausimu, kuriuo dėl nesąžiningo atsakovės elgesio nebuvo išrinktas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei protingumo, sąžiningumo principams. Ieškovės teigimu, atsakovė sistemingai piktnaudžiauja jai numatyta neturtine teise balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime bei tokiu savo elgesiu jau daugiau nei 5 metus siekia sukelti nepatogumus bendrovei, jos vadovei ir daryti neteisėtą, nesąžiningą spaudimą kitam bendrovės akcininkui UAB „Nexia JK“, kad UAB „Nexia JK“ išpirktų atsakovės turimas bendrovės akcijas. Dėl atsakovės kaltės Bendrovės įstatinis kapitalas nėra konvertuotas iš litų į eurus. 2016 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo metu bei vėlesniuose susirinkimuose atsakovė sąmoningai balsavo prieš bendrovės įstatinio kapitalo konvertavimą, atsakovė tai grindė noru kartu naujos redakcijos įstatuose apriboti bendrovės vadovės įgaliojimus. Ieškovė nurodo, kad atsakovės atstovas A. D. civilinėje byloje Nr. e2-1025-275/2021 2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovė balsuoja „prieš“ įstatinio kapitalo konvertavimą, nes jeigu balsuos „už“, ieškovė neteks derybinės galios, taip pat atsakovė siekia „išeiti iš bendrovės bet kuria forma“ ir norėtų bendrovės akcijas parduoti bendrai su kita akcininke UAB „Nexia JK“. Atsakovė dirbtinai inicijavo teismo procesą dėl bendrovės įstatų ginčijimo, kuriame reiškė deklaratyvius kaltinimus, nors vėliau pripažino, kad atsakovės, kaip bendrovės akcininkės, teisės ir interesai 2019 m. birželio 5 d. įregistruotais bendrovės įstatais nebuvo pažeisti. Ieškovė nurodo, kad atsakovė sistemingai netvirtina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ne tik už 2021 metus, tačiau ir už ankstesnius metus (2019 m. ir 2020 m.). Taip pat atsakovės teiginiai, jog ji balsavo prieš 2022 m. gegužės 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininko išrinkimą, nes visuotiniame akcininkų susirinkime jos teigimu negali dalyvauti bendrovės atstovas, o turėtų dalyvauti bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, yra nepagrįsti ir dirbtinio pobūdžio, pateikti tik siekiant pateisinti atsakovės piktnaudžiavimą ir nesąžiningą elgesį.
4. Ieškovė dublike papildomai nurodo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovės, kaip bendrovės vadovės, pareigų vykdymo ir (ar) atsakomybės klausimas, todėl atsakovės atsiliepimo teiginiai dėl tariamo netinkamo, nerūpestingo ieškovės, kaip bendrovės vadovės, pareigų vykdymo yra neaktualūs šiai civilinei bylai. Ieškovė šaukė ne tik 2022 m. gegužės 30 d. vykusį bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau ir 2022 m. balandžio 26 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimą spręsti klausimus dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus tvirtinimo ir bendrovės pelno (nuostolių) už 2021 metus paskirstymo. Bendrovė suteikė atsakovei visą prašytą informaciją ir atsakė į atsakovės keltus klausimus, nepaisant to, jog atsakovė juos pateikė ne laiku. Ieškovė nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą, ieškovė, kaip bendrovės vadovė, turi JAR tvarkytojui pateikti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, kas pagrindžia ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti teisme reikalavimus, susijusius su bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepatvirtinimu. Ieškovė nagrinėjamu atveju elgiasi aktyviai ir pagal kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, kadangi dėl atsakovės nesąžiningo elgesio nepatvirtinus bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus šauktame 2022 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, ieškovės iniciatyva buvo sušauktas dar vienas 2022 m. gegužės 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas. Dėl sistemingo atsakovės elgesio ir bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus patvirtinimo ignoravimo, ieškovė, kaip bendrovės vadovė, objektyviai neturi galimybės įgyvendinti ABĮ ir CK jai numatyto įpareigojimo bendrovės akcininkų patvirtintą finansinių ataskaitų rinkinį pateikti JAR tvarkytojui. Už finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą ANK numatyta administracinė atsakomybė juridinio asmens vadovui. Be to, skundžiamu 2022 m. gegužės 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ir nesąžiningu atsakovės elgesiu taip pat yra pažeidžiami ir pačios bendrovės interesai, kadangi finansinių ataskaitų rinkinio nepatvirtinimas gali lemti JAR tvarkytojo teisę inicijuoti bendrovės likvidavimą. 2022 m. gegužės 30 d. sušauktame eiliniame bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo tiek bendrovės įgaliotas atstovas, tiek ir ieškovės, kaip fizinio asmens, įgaliotas atstovas, tačiau atsakovė ir toliau ignoravo bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus tvirtinimo klausimą, minėtame susirinkime balsuodamas prieš visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininko išrinkimą. Atsakovės elgesys patvirtina, jog priežastis, kuria atsakovė bando pateisinti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus tvirtinimo ignoravimą yra išimtinai formali, nepagrįsta ir dirbtinė. Bendrovės įgalioto asmens dalyvavimas visuotiniame akcininkų susirinkime ir jo išrinkimas susirinkimo pirmininku niekaip nepažeistų bendrovės akcininkų (įskaitant atsakovės) interesų. Atsakovė ydingai aiškina ABĮ 21 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, numatančias asmenų, kurie gali balsuoti ir (ar) dalyvauti, kalbėti ir užduoti klausimus visuotiniame akcininkų susirinkime, sąrašus, remdamasis vien klaidingu lingvistiniu ir atsietu minėtų ABĮ nuostatų aiškinimu. Pagal ABĮ, bendrovės vadovas veikia kaip bendrovės atstovas ir dėl šios priežasties ABĮ nėra numatyta griežtos takoskyros tarp bendrovės ir jos vadovo. Vien tai, kad tam tikrose ABĮ nuostatose yra vartojama vadovo sąvoka, nebūtinai reiškia, kad omenyje turimas bendrovės vadovas, kaip atskiras fizinis asmuo. ABĮ nuostatos numato bendrovės vaidmenį organizuojant visuotinį akcininkų susirinkimą ir sudarant galimybę akcininkams dalyvauti tokiame susirinkime, o tai reiškia, jog visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovė gali dalyvauti arba per vadovą, kaip įstatyminį bendrovės atstovą, arba per kitą bendrovės įgaliotą asmenį. Ieškovė tinkamai vykdo numatytą pareigą teikti informaciją bendrovės akcininkei (atsakovei) ir atsakovė yra gavusi visą jos prašytą informaciją tiek iki, tiek ir po 2022 metų šauktų visuotinių akcininkų susirinkimų dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus patvirtinimo. Kartu su ieškiniu pateiktas 2021 m. balandžio 20 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktas patvirtina, kad 2021 m. balandžio 20 d. atsakovei buvo perduoti visi su bendrovės veikla, su jos sudaromos sutartimis, su jos pinigų likučiais susijusi informacija. 2022 m. balandžio 25 d. susipažinimo su dokumentais protokolas patvirtina, jog 2022 m. balandžio 25 d. atsakovei buvo pateikti susipažinti atsakovės prašyti bendrovės dokumentai. Taip pat atsižvelgiant į atsakovės 2022 m. gegužės 24 d. prašymą, atsakovei buvo pateikti atsakymai į atsakovės iškeltus papildomus klausimus. Atsakovė ignoruoja faktus, jog atitinkami atsakovės prašyti dokumentai neegzistuoja. Atsakovės prašymas pateikti bendrovės 2021 m. balansą, detaliai išskaidytą pagal atskiras išlaidų eilutes, buvo neteisėtas, kadangi bendrovė neturi pareigos rengti kitokio balanso, nei kad jai priklauso pagal teisės aktus. 2022 m. balandžio 25 d. susipažinimo su dokumentais metu bendrovė atsakovei pateikė bendrovės didžiąją knygą už 2021 metus, kurioje yra išsami informacija apie debitorius, kreditorius, finansines banko operacijas ir kt. Atsakovei buvo paaiškintos 143 297 Eur nuostolio priežastys, pateikti atsakymai į kitus atsakovės klausimus, įskaitant tai, jog bendrovė neturi pasirašytos sutarties su UAB „Aistana“, 2021 m. bendrovė neįsteigė naujų įmonių bei 2022 m. balandžio 25 d. yra pateikusi atsakovei visas galiojančias nuomos sutartis. 2022 m. gegužės 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas taip pat patvirtina, jog šio susirinkimo metu atsakovė nekėlė jokių klausimų dėl informacijos nepateikimo. 2022 m. balandžio 11 d. prašymu atsakovė prašė papildyti 2022 m. balandžio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę klausimu „Dėl tolimesnių bendrovės valdymo perspektyvų“, siūlant įpareigoti ieškovę suorganizuoti bendrovės akcininkų susitikimą išspręsti tarp bendrovės akcininkų kilusį ginčą. Ieškovė į minėtą atsakovės prašymą atsižvelgė ir 2022 m. gegužės 10 d. bendrovės patalpose sušaukė atskirą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl atsakovės nurodyto klausimo. Atskiras neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo šaukiamas dėl to, jog atsakovės iškeltas klausimas nebuvo susijęs su pagal įstatymus privalomu bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimu.
5. Ieškovės teigimu, ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. susirinkime įgaliojo atstovą atstovauti bendrovės interesus, o 2022 m. gegužės 30 d. susirinkime dalyvavo tiek bendrovės įgaliotas atstovas, tiek ir ieškovės, kaip fizinio asmens, įgaliotas atstovas. ABĮ nuostatomis nėra nustatyta pareigos bendrovės vadovei pačiai fiziškai dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir juolab nėra jokių nuostatų, kad visuotiniai akcininkų susirinkimai turėtų būti organizuojami tik bendrovės patalpose. Atsakovės atsiliepime nurodomi faktiškai neteisingi ir nepagrįsti teiginiai, kad ieškovė nesudaro galimybių atsakovei patekti į bendrovės patalpas ir įvertinti jų būklę. Atsakovės teiginiai apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir tai, jog nėra teisinio, faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi bendrovės vadovas gali kreiptis į teismą ir reikalauti įpareigoti akcininkus priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Be to, atsakovei buvo pateikta visa objektyviai egzistuojanti jo prašyta informacija ir pateikti atsakymai į atsakovės keltus klausimus, dėl ko nei 2022 m. gegužės 30 d. susirinkimo metu, nei šiuo metu neegzistuoja jokios objektyvios priežastys, kurios galėtų trukdyti atsakovei balsuoti dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus patvirtinimo.
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pažymėjo, kad, ieškovės vertinimu, reiškiami reikalavimai, jų tenkinimo atveju, būtų pakankami ieškovės teisių gynimui. Ieškovė nereiškia ir neketina reikšti reikalavimų įpareigoti atsakovę priimti konkretų sprendimą visuotiniame akcininkų susirinkime. Ar pareikštų reikalavimų tenkinimu atveju būtų įmanoma sprendimą įvykdyti, nesvarstė, nes tai jau vykdymo proceso klausimai.
Atsakovės atsikirtimų santrauka
7. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti visa apimtimi arba bylą nutraukti ir priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutarimai tarp akcininkų prasidėjo nuo 2009 metų dėl efektyvaus bendrovės valdymo ir bendrovės veiklos perspektyvų. Bendrovėje nuo 2009 metų iki šiol nėra priimami bendrovei reikšmingi, iš esmės normaliai (įprastai) įmonės veiklai būtini sprendimai, nėra pasiekiami susitarimai tarp akcininkų, bendrovė susidūrė su „teisinės aklavietės“ padėties atveju . Ieškovė UAB „Vėjo ratai“, siekdama apginti savo privačius, kartu ir juridinio asmens interesus, užtikrinant sąlygas realiam bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimui, dar 2020 m. liepos 17 d. kreipėsi į teismą dėl priverstinio UAB „Accounting outsourcing“ akcijų išpirkimo. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1025-275/2021 atsakovės ieškinį tenkino visa apimtimi. Atsakovė, gavusi A. B., kaip UAB „Accounting outsourcing“ vadovės, 2022 m. balandžio 4 d. pranešimą dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo 2022 m. balandžio 26 d. 10.00 val., 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi į UAB „Accounting outsourcing“ direktorę A. B. su prašymu dėl bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo, kuriuo prašė: 1) į 2022 m. balandžio 26 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą „Dėl tolimesnių UAB „Accounting outsourcing“ valdymo perspektyvų“; 2) nutarimo projektas siūlomu darbotvarkės klausimu: „Įpareigoti UAB „Accounting outsourcing“ direktorę iki 2022 m. gegužės 16 d. suorganizuoti UAB „Vėjo ratai“ ir UAB „Nexia JK“ akcininkų susitikimą, siekiant išspręsti klausimą dėl UAB „Vėjo ratai“ priklausančių 50 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Accounting outsourcing“ akcijų realizavimo arba susitarti dėl kitų bendrovės UAB „Accounting outsourcing“ valdymo perspektyvų. Atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. kreipėsi į UAB „Accounting outsourcing“ direktorę A. B. su prašymu dėl bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir informacijos pateikimo (UAB „Accounting outsourcing“ 2021 m. balansą, detaliai išskaidytą pagal atskiras išlaidų eilutes; UAB „Accounting outsourcing“ 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir debitorinių bei kreditorinių skolų sąrašus 2021 m. gruodžio 31 d.; UAB „Accounting outsourcing“ banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; UAB „Accounting outsourcing“ didžiosios buhalterinės knygos duomenis už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; informaciją apie bendrovės pinigų, įskaitant grynųjų pinigų kasoje, likučius 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d.; informaciją apie galiojančias nuomos sutartis, nuomos sutarčių nutraukimus arba nuomos sutarčių sąlygų pakeitimus laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; UAB „Accounting outsourcing“ sudarytas kredito, laidavimo, turto įkeitimo sutartis, kurios galiojo/galioja laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 2022 m. balandžio 26 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus ir balsavimo biuletenį. 2022 m. balandžio 25 d. buvo surašytas susipažinimo su UAB „Accounting outsourcing“ dokumentais protokolas, iš kurio matyti, jog akcininkui UAB „Vėjo ratai“ nebuvo pateikti susipažinti šie dokumentai: detalizuotas UAB „Accounting outsourcing“ 2021 m. balansas; UAB „Accounting outsourcing“ debitorių bei kreditorių skolų sąrašai 2021 m. gruodžio 31 d.; UAB „Accounting outsourcing“ atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; kita susijusi ir aktuali informacija. Atsakovė neturėdama visos reikalingos ir būtinos informacijos apie UAB „Accounting outsourcing“ realius finansinius rodiklius, neturėjo galimybės priimti pagrįstų sprendimų ir objektyviai balsuoti 2022 m. balandžio 26 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Atsakovė pažymi, kad 2022 m. balandžio 26 d. turėjęs vykti UAB „Accounting outsourcing“ akcininkų susirinkimas neįvyko, nes neatvyko UAB „Accounting outsourcing“ direktorė ir nepaskyrė tinkamai įgalioto asmens. Susirinkimo metu nepasišalinus susirinkime neturintiems teisės dalyvauti asmenims, susirinkimo tęsti galimybės nebuvo ir susirinkimo buvo nutrauktas. UAB „Accounting outsourcing“ 2022 m. gegužės 5 d. pranešimu buvo sušauktas kitas eilinis visuotinis UAB „Accounting outsourcing“ akcininkų susirinkimas, numatytas 2022 m. gegužės 30 d., kuriame buvo svarstomi analogiški darbotvarkės klausimai, kaip ir 2022 m. balandžio 26 d. vykusio bendrovės akcininkų susirinkimo. Atsižvelgiant į tai, jog 2022 m. gegužės 30 d. vykusiam akcininkų susirinkimui buvo išlikę analogiški klausimai, į kuriuos buvo reikalinga gauti iš UAB „Accounting outsourcing“ direktorės atsakymus, susijusius su įmonės valdymu, įmonės rezultatais ir perspektyvomis. UAB „Vėjo ratai“ 2022 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą, jog 2022 m. gegužės 30 d. numatytame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvautų UAB „Accounting outsourcing“ direktorė A. B.. Minėtame akcininkų susirinkime UAB „Accounting outsourcing“ direktorė A. B. nedalyvavo. Susirinkime nebuvo tinkamai įgalioto asmens, kuris įstatymų numatyta tvarka būtų galėjęs būti išrinktas susirinkimo pirmininku, sprendimas pirmuoju darbotvarkės klausimus priimtas nebuvo, todėl nebuvo galimybės svarstyti ir tolesnių susirinkimo darbotvarkės klausimų. Atsakovė nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-18915-918/2022 yra pakankamai duomenų, kad ieškovė neteikia atsakovei, kaip UAB „Accounting outsourcing“ akcininkui, prašomų pateikti duomenų apie įmonės finansinę būklę, asmeniškai nedalyvauja UAB „Accounting outsourcing“ eiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (vien 2022 metais direktorė į susirinkimus neatvyko 5 kartus), neatsakinėja ir vengia pateikti informaciją dėl atsakovės užduodamų klausimų apie įmonės veiklą ir kitus su įmonės veikla susijusius klausimus. Ieškovė nenurodė, kaip ir kokioje apimtyje 2022 m. gegužės 30 d. eilinis visuotinis UAB „Accounting outsourcing“ akcininkų susirinkimo sprendimas pažeidė jos, kaip bendrovės vadovės, teisėtus interesus. Skundžiamas eilinio visuotinio UAB „Accounting outsourcing“ akcininkų susirinkimo sprendimas buvo priimtas pagrįstai, vadovaujantis teisės aktais. Atsižvelgiant į teisės aktus ir į tai, jog 2022 m. gegužės 30 d. susirinkime nebuvo siūloma išrinkti pirmininku, tinkamai vadovės A. B. įgaliotą asmenį, UAB „Accounting outsourcing“ 2022 m. gegužės 30 d. vykęs akcininkų susirinkimas negalėjo būti tęsiamas, neišrinkus akcininkų susirinkimo pirmininko. Atsakovė pažymi, kad UAB „Accounting outsourcing“ akcininkas UAB „Nexia JK“ nuo 2017 m. balandžio 24 d. S. B. (A. B. sutuoktinis) išdavė prokūrą. Taigi, UAB „Nexia JK“ nuo 2009 metų vengė bendrauti su atsakove, palaikė direktorės A. B. poziciją palaipsniui eliminuoti atsakovę, akcininkę UAB „Vėjo ratai“, iš UAB „Accounting outsourcing“ valdymo. Akcininkų susirinkimai nei iki ieškinio pateikimo, nei dabar neįvyksta dėl posėdžio pirmininkaujančio ir sekretoriaujančio kandidatūrų nepatvirtinimo. Iki šiol visuotinių akcininkų susirinkimų balsavimuose, akcininkų UAB „Nexia JK“ ir UAB „Vėjo ratai“ balsai pasiskirsto taip, kad sprendimai nebuvo ir nėra priimami. Atsakovės teigimu, A. B. vengia dalyvauti akcininkų susirinkimuose bei organizuoja visuotinius akcininkų susirinkimus ne bendrovei priklausančiose administracinėse patalpose. Be kita ko, UAB „Vėjo ratai“ jau keletą metų ne tik neturi galimybių patekti į bendrovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, bet ir įvertinti jų būklės. Ieškovė piktnaudžiauja ne tik turimomis UAB „Accounting outsourcing“ vadovės pareigomis, tačiau ir procesinėmis teisėmis akivaizdžiai nepagrįstai reiškiant ieškinį atsakovei teisme.
8. Atsakovė tripliku prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Papildomai nurodo, kad atsakovės UAB „Vėjo ratai“ išdėstytas faktines aplinkybes pagrindžia ir priimti procesiniai teismų sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1025-275/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-630-1120/2022, kuria pirmosios instancijos sprendimas paliktas nepakeistas), turintys prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Ieškovės pateikti reikalavimai šioje byloje yra nukreipti į sąmoningą atsakovės teisių ir interesų suvaržymą, tolesnį neigiamo spaudimo darymą. Todėl tais atvejais, kai civilinės teisės įgyvendinamos, prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, jos nebus ginamos. Ieškovė A. B. nei ieškinyje, nei dublike nenurodė, kaip UAB „Accounting outsourcing“ 2022 m. gegužės 30 d. vykusio eilinio visuotinio UAB „Accounting outsourcing“ akcininkų susirinkimo sprendimas 1 darbotvarkės klausimu dėl susirinkimo pirmininko rinkimo pažeidė A. B. interesus ar viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ieškovės cituojama teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes akcininkai neatsisakė tvirtinti metinių bendrovės finansinių atskaitomybės dokumentų. Būtent dėl ieškovės kaltės negalėjo toliau tęsti eilinio visuotinio UAB „Accounting outsourcing“ akcininkų susirinkimo, kadangi bendrovės vadovė nedalyvavo jame asmeniškai ir tinkamai neįgaliojo kito asmens susirinkime dalyvauti vietoje ieškovės. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad bendrovės vadovui nėra numatyta teisinė atsakomybė už eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininko neišrinkimą, todėl skundžiamas sprendimas ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Akcentuotina, kad teikdama ieškinį teismui ieškovė A. B. nepagrindė, dėl kokių priežasčių ji, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, neorganizuoja naujo visuotinio akcininkų susirinkimo dėl bendrovės finansinės atskaitomybės už 2021 metus patvirtinimo. Ieškovė taip pat nenurodė, kokias materialines teisines pasekmes jai sukels UAB „Accounting outsourcing“ 2022 m. gegužės 30 d. vykusio eilinio visuotinio UAB „Accounting outsourcing“ akcininkų susirinkimo sprendimas 1 darbotvarkės klausimu dėl susirinkimo pirmininko rinkimo pripažinimas negaliojančiu. Ieškiniu keliami reikalavimai A. B. nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl civilinė byla nutrauktina. Į 2022 m. gegužės 30 d. 11 val. vykusį UAB „Accounting outsourcing“ eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą taip pat atvyko įmonės UAB „Accounting outsourcing“ atstovas – advokato padėjėjas K. G.. ABĮ nenumatė teisės visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti bendrovės atstovui ar įgaliotam asmeniui, šiuo konkrečiu atveju UAB „Accounting outsourcing“ įgaliotam asmeniui advokato padėjėjui K. G.. Atsižvelgiant į teisės aktus ir tai, jog 2022 m. gegužės 30 d. susirinkime nebuvo siūloma išrinkti susirinkimo pirmininku tinkamai vadovės A. B. įgaliotą asmenį, UAB „Accounting outsourcing“ 2022 m. gegužės 30 d. vykęs akcininkų susirinkimas negalėjo būti tęsiamas, neišrinkus akcininkų susirinkimo pirmininko. Kartu su ieškiniu prie 2022 m. gegužės 30 d. susirinkimo protokolo buvo pridėtas 2022 m. gegužės 9 d. A. B. (kaip fizinio asmens ir vadovės) įgaliojimas Nr. MK-5494 (patvirtintas Vilniaus m. 19-ame notaro biure) advokatui Mariui Intai ir kitiems advokatams, suteikiantis teisę įgaliotiems asmenims atstovauti UAB „Accounting outsourcing“ vadovę visuotiniame akcininkų susirinkime. Atsakovė pažymi, kad reikalavimas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo panaikinimo ir akcininko įpareigojimo priimti sprendimą buvo pateiktas teismui ne bendrovės UAB „Accounting outsourcing“, o įmonės vadovės (fizinio asmens) A. B. vardu, pagal 2022 m. balandžio 14 d. sudarytą atskirą atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija Norkus ir partneriai COBALT. Todėl 2022 m. gegužės 30 d. pakartotinis eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko būtent dėl UAB „Accounting outsourcing“ vadovės netinkamų (aplaidžių) veiksmų, susijusių su netinkamu susirinkimo sušaukimu ir organizavimu. Ieškovės vertinimu, iš ieškinio reikalavimų ir dubliko argumentų nėra aišku, ar ieškovė siekia, kad atsakovė UAB „Vėjo ratai“ priimtų sprendimą dėl UAB „Accounting outsourcing“ 2021 metų finansinės atskaitomybės, ar ieškovė siekia, kad atsakovė UAB „Vėjo ratai“ patvirtintų 2021 metų finansinę atskaitomybę. Ieškovė dublike nenurodė objektyvaus pagrindo įpareigoti UAB „Accounting outsourcing“ akcininkę UAB „Vėjo ratai“ priimti sprendimą (patvirtinti) bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus. Atsakovei nebuvo pateikti atsakymai į UAB „Vėjo ratai“ klausimus, susijusius būtent su UAB „Accounting outsourcing“ 2021 metais patirtu 143 297 Eur dydžio nuostoliu, įmonės skolų suderinimo aktais su debitoriais ir kreditoriais, galiojančiomis sutartimis su dukterine įmone UAB „Aistana“ ir pan. Vien formalus nurodymas, kad pagal Verslo apskaitos standartų nuostatas buvo suformuoti 176 008,40 Eur atidėjimai bendrovės nekilnojamojo turto būtinajam remontui, nepagrindžia per 2021 metus susidariusio nuostolio. Atsakovė negavo jokių duomenų, kurių pagrindu galėtų įvertinti tikrąjį bedrovės pelną 2021 metais, taip pat negavo atsakymų, dėl kokių priežasčių būtent 2021 metais buvo nuspręsta suformuoti 176 008,40 Eur dydžio atidėjimus. 2022 m. balandžio 26 d. UAB „Accounting outsourcing“ akcininkų sprendimo bendrovės vadovė A. B. neskundė. Ieškovės teigimu, būtent ieškovės tinkamas pareigų nevykdymas, atsisakymas teikti informaciją apie UAB „Accounting outsourcing“ jos akcininkams, susitikti su akcininkų atstovais ir gyvai aptarti su bendrovės valdymu ir finansine situacija susijusius klausimus yra pagrindinė priežastis, dėl kurios UAB „Vėjo ratai“ negali tinkamai įgyvendinti savo teisių bendrovės valdyme.
9. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją, prašė bylą nutraukti arba ieškinį atmesti.
Trečiųjų asmenų pozicijos santrauka
10. Trečiasis asmuo UAB „Nexia JK“ atsiliepimu prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad sutinka ir palaiko ieškinyje nurodytus teisinius argumentus ir aplinkybes, patvirtinančias tiek atsakovės nesąžiningumą ir neteisėtą elgesį, tiek 2020 m. gegužės 30 d. eilinio visuotinio uždarosios akcinės bendrovės „Accounting outsourcing“ akcininkų susirinkimo sprendimo 1 darbotvarkės klausimu neteisėtumą. Atsakovė jau keletą metų nesąžiningu būdu įgyvendina jai, kaip UAB „Accounting outsourcing“ akcininkei, kuriai priklauso 50 procentų akcijų, suteikiamas teises, kelia nepatogumus tiek pačiai UAB „Accounting outsourcing“, tiek ir šios bendrovės vadovei (ieškovei). Trečio asmens teigimu, dėl atsakovės kaltės ir sistemingo neteisėto, nesąžiningo elgesio, nėra patvirtinti UAB „Accounting outsourcing“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai tiek už paskutinius metus (t. y. 2021 metus), tiek ir už ankstesnius laikotarpius (2019 ir 2020 metus). Atsakovė sistemingai balsuodavo prieš minėtos bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimą, arba prieš organizacinių susirinkimo klausimų išsprendimą, dėl ko neįvyksta eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai. Tokio atsakovės neteisėto, nesąžiningo elgesio pagrindine priežastimi yra siekis daryti spaudimą UAB „Nexia JK“, kuriai priklauso 50 procentų UAB „Accounting outsourcing“ akcijų, tam, kad UAB „Nexia JK“ išpirktų atsakovei šiuo metu priklausančias minėtos bendrovės akcijas. Tą atspindi ir faktas, kad atsakovė inicijavo civilinę bylą prieš UAB „Nexia JK“, kurioje pareiškė reikalavimus dėl UAB „Nexia JK“ įpareigojimo nupirkti bendrovės akcijas iš atsakovės.
11. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė A. B. yra trečiojo asmens UAB „Accounting outsourcing“ vadovė (1 t. 15 e. b. l.). UAB „Accounting outsourcing“ yra du akcininkai: UAB „Vėjo ratai“ ir UAB „Nexia JK“, kiekvienas jų turintis po 50 procentų UAB „Accounting outsourcing“ akcijų. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė A. B. yra UAB „Nexia JK“ akcininko S. B. sutuoktinė.
13. 2022 m. balandžio 4 d. pranešimu ieškovė bendrovės akcininkus informavo apie 2022 m. balandžio 26 d. šaukiamą bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ( 1 t. 17 e. b. l.), kurio darbotvarkės klausimai buvo: 1) organizaciniai susirinkimo klausimai (susirinkimo pirmininko rinkimas); 2) bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 m. tvirtinimas; 3) bendrovės pelno (nuostolių) už 2021 m. paskirstymas.
14. Ieškovė 2022 m. gegužės 3 d. parengė ir pasirašė 2022 m. balandžio 26 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (1 t. 20-21 e. b. l.). Atsakovė visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo per advokatę V. G.-L., įgaliotus asmenis A. D. ir G. M.. Atsakovė darbotvarkės pirmuoju klausimu, t. y. dėl susirinkimo pirmininko išrinkimo balsavo „prieš“. UAB „Nexia JK susirinkime balsavo raštu (1 t. 18-19 e. b. l.), balsuodama „už“ visais darbotvarkės klausimais, o dėl bet kokių kitų darbotvarkėje nenurodytų klausimų balsuodama „prieš“. Nėra ginčo, kad šio susirinkimo metu, neišrinkus susirinkimo pirmininko, kiti darbotvarkės klausimai nebuvo svarstomi. Susirinkime taip pat dalyvavo advokato padėjėjas K. G., kuris ieškovės parengtame ir pasirašytame eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole įvardijamas kaip UAB „Accounting outsourcing“ atstovas.
15. 2022 m. gegužės 5 d. pranešimu ieškovė informavo bendrovės akcininkus apie 2022 m. gegužės 30 d. bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą (1 t. 17 e. b. l.), kurio darbotvarkės klausimai buvo: 1) organizaciniai susirinkimo klausimai (susirinkimo pirmininko rinkimas); 2) bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 m. tvirtinimas; 3) bendrovės pelno (nuostolių) už 2021 m. paskirstymas (1 t. 31 e. b. l.).
16. 2022 m. gegužės 20 atsakovė kreipėsi į ieškovę su pretenzija (1 t. 32-34 e. b.l.), nurodydama, kad ieškovės surašytas protokolas neatitiko susirinkimo eigos, susirinkime dalyvavo asmuo, neturintis teisės jame dalyvauti, susirinkimo pirmininku negalėjo būti renkamas asmuo, kuris neturi teisės jame dalyvauti, protokolas surašytas ir pasirašytas jame nedalyvavusio asmens. Atsakovė taip pat pateikė savo parengtą 2022 m. balandžio 26 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (1 t. 35-36 e. b. l.). 2022 m. gegužės 27 d. ieškovė parengė ir pasirašė „protokolą surašiusio asmens išvadą“ (1 t. 47-48 e. b. l.), kurioje nurodė, kad atsakovė pastabas dėl protokolo pateikė praleidusi 3 dienų terminą, taip pat nurodo, kad teisės aktai nenumato bendrovės akcininkui teisės surašyti susirinkimo protokolą. 2022 m. gegužės 24 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą asmeniškai dalyvauti 2022 m. gegužės 30 d. vyksiančiame eiliniame visuotiniame UAB „Accounting outsourcing“ akcininkų susirinkime, taip pat nurodė, kad nebuvo pateikti susipažinti detalizuotas 2021 m. balansas, debitorių bei kreditorių skolų sąrašai 2021 m. gruodžio 31 d., atsikaitomosios banko sąskaitos išrašas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (1 t. 42-44 e. b. l.). 2022 m. gegužės 27 d. UAB „Accounting outsourcing“ atstovas raštu atsakė į prašymą, nurodydamas, kad visi turimi atsakovei buvo pateikti (1 t. 45-46 e. b. l.).
17. Ieškovė 2022 m. birželio 2 d. parengė ir pasirašė 2022 m. gegužės 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (1 t. 49-51 e. b. l.). Atsakovė visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo per advokatę V. G.-L., įgaliotus asmenis A. D. ir G. M.. Atsakovė darbotvarkės pirmuoju klausimu, t. y. dėl susirinkimo pirmininko išrinkimo balsavo „prieš“. UAB „Nexia JK“ susirinkime balsavo raštu (1 t. 53-54 e. b. l.), balsuodama „už“ visais darbotvarkės klausimais, o dėl bet kokių kitų darbotvarkėje nenurodytų klausimų balsuodama „prieš“. Nėra ginčo, kad šio susirinkimo metu, neišrinkus susirinkimo pirmininko, kiti darbotvarkės klausimai nebuvo svarstomi. Susirinkime taip pat dalyvavo advokato padėjėjas K. G. ir advokatas Marius Inta, kurie ieškovės parengtame ir pasirašytame eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole įvardijami kaip UAB „Accounting outsourcing“ atstovai.
18. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1025-275/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00939-2020-0) tenkino UAB „Vėjo ratai“ reikalavimą ir įpareigojo UAB „Nexia JK“ už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą priverstinai nupirkti iš UAB „Vėjo ratai“ 50 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Accounting outsourcing“ akcijų, taip pat įpareigojo UAB „Accounting outsourcing“ akcininkes UAB „Vėjo ratai“ ir UAB „Nexia JK“, įsiteisėjus teismo sprendimui, per 10 dienų pasiūlyti ekspertus, kurie turi parengti ataskaitą dėl akcijų kainos. 2022 m. spalio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-630-1120/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00939-2020-0) paliko Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir 2022 m. sausio 27 d. papildomą sprendimą nepakeistus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos tesime nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1238-1187/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00939-2020-0), kurioje sprendžiami klausimai dėl akcijų kainos, už kurią UAB „Nexia JK“ privalės priverstinai nupirkti iš UAB „Vėjo ratai“ 50 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Accounting outsourcing“ akcijų, nustatymo.
19. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1025-275/2021 teismas be kita ko nurodė, kad a) UAB „Vėjo ratai“ negalėjo tinkamai įgyvendinti savo kaip akcininkės teisių dėl „UAB „Nexia JK“ veiksmų (sprendimo 46 p.), b) UAB „Accounting outsourcing“ vadovė A. B. yra UAB „Nexia JK“ akcininko S. B. sutuoktinė ir tai leidžia vertinti, jog už tokius veiksmus atsakinga ir UAB „Nexia JK“, preziumuojant, kad jos atstovui buvo žinoma apie nepatvirtintos redakcijos visuotiniame akcininkų susirinkime įregistravimą (sprendimo 47 p.), c) esant santuokiniams ryšiams tarp bendrovės vadovės ir kito akcininko akcijų savininko, labiau tikėtina, kad UAB „Nexia JK“ įtakoja pažeidimus UAB „Vėjo ratai“ atžvilgiu (sprendimo 48 p.), d) ginčas tarp dviejų akcininkų yra kliūtimi UAB „Vėjo ratai“ įgyvendinti savo teises, ginčas kilo dėl UAB „Nexia JK“ veiksmų, pažeidusių UAB „Vėjo ratai“ teises (sprendimo 49 p.), e) akcininkai nesutaria tiek dėl procedūrinių, tiek dėl visų esminių bendrovei reikšmingų sprendimų, visuotinių akcininkų susirinkimų metu sprendimai yra nebepriimami, akcininkų balsams pasiskirsčius po lygiai, t. y. vienam akcininkui balsuojant „už“, kitam akcininkui balsuojant „prieš“, nėra pagrindo manyti, jog situacija ateityje pasikeis (sprendimo 51 p.).
20. 2022 m. spalio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-630-1120/2022 nurodyta ir tai, kad a) didesnę galimybę piktnaudžiauti teisinės aklavietės situacijoje turi tas akcininkas, kurio interesus atstovauja bendrovės valdymo organai (nutarties 50 p.); b) nei ABĮ, nei įmonės įstatai ar kiti teisės aktai nenumato tokios akcininko teisės – patvirtinti būtent jo siūlomą susirinkimo pirmininkaujančio ar sekretoriaujančio kandidatūrą (nutarties 59 p.), c) siūlomos visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkaujančio ar sekretoriaujančio kandidatūros nepatvirtinimas pagrindžia esant nuolatinio pobūdžio teisinės aklavietės situaciją tarp akcininkų, kai nevyksta būtini visuotiniai akcininkų susirinkimai net ir dėl su bendrovės valdymo klausimais tiesiogiai nesusijusių priežasčių (nutarties 61 p.), d) įvertinus aplinkybę, kad A. B., UAB „Nexia JK“ akcininko S. B. sutuoktinė, yra UAB „Accounting outsourcing“ vadovė, spręstina, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui negalint atlikti jam priskirtų funkcijų, UAB „Nexia JK“ per susijusį asmenį (UAB „Accounting outsourcing“ vadovę) faktiškai gali daryti įtaką su valdymu susijusiems sprendimams, o UAB „Vėjo ratai“, atvirkščiai, negali efektyviai įgyvendinti savo teisių.
21. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi CK nustato savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Asmuo, reiškiantis ieškinį dėl bendrovės organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, be kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą – ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą, bet ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė šio asmens teises ar teisėtus interesus. Doktrinoje nurodoma, kad subjektinė teisė ir įstatymų saugomi interesai yra savarankiškos teisinės kategorijos. Įstatymų saugomų interesų gynimas yra mažiau garantuotas, palyginus su subjektinėmis teisėmis. Įstatymų saugomų interesų turinys yra paliktas teismų diskrecijai, todėl akcininko interesai ginami atsižvelgiant į kitų bendrovę sudarančių interesų grupių interesus.
22. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). UAB „Accounting outsourcing“ įgyvendina savo teises būtent per vienasmenį valdymo organą (bendrovės vadovą) ir visuotinį akcininkų susirinkimą. Nagrinėjamu atveju bendrovėje yra susiklosčiusi taip vadinama teisinės aklavietės situacija, kai bendrovėje yra du akcininkai, turintys po 50 proc. balsų, ir nei vienas akcininkas, abiem dalyvaujant akcininkų susirinkime, negali priimti bendrovei būtinų sprendimų. Kadangi bendrovė esminius veiklos klausimus turi spręsti visuotiniame akcininkų susirinkime, o šių klausimų negalima išspręsti dėl teisinės aklavietės situacijos, atitinkamai ne tik akcininkai, bet ir pati bendrovė negali tinkamai įgyvendinti savo teisių.
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad suteikiant teisę ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą; detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas apsaugoti bendrovę ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesus. Doktrinoje nurodoma, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas yra išimtinio pobūdžio civilinių teisių gynimo būdas, taikomas, jei akcininko teisės negali būti apgintos kitomis, proporcingumo principą labiau atitinkančiomis, priemonėmis. Kasacinio teismo pažymėta, kad, taikant sprendimo negaliojimo gynimo būdą, byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą sprendimą negaliojančiu
24. Akcininkai daugumą savo teisių (ABĮ 15, 16, 20 straipsniai) bendrovėje įgyvendina balsuodami akcininkų susirinkime, kuriam priskirtos nedeleguotinos funkcijos (ABĮ 19 straipsnio 1 ir 5 dalys). Balsų daugumą bendrovėje turintis akcininkas ar jų grupė faktiškai gali priimti esminius sprendimus bendrovėje, taigi faktiškai įgyvendinti bendrovės tikslus, atsižvelgdamas tik į savo interesus.
25. CK 1.138 straipsnyje civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. Ieškovė turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.
26. Bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutui kaip akcininko civilinių teisių gynimo būdui taikyti būtinos šios sąlygos: teisės normoms, įstatams ar principams prieštaraujantis bendrovės organo sprendimas, teisinis akcininko suinteresuotumas sprendimo negaliojimu – jo konkrečių subjektinių teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų nemažareikšmis ir neformalus pažeidimas (t. y. sprendimo rezultatas) ir priežastinis ryšys tarp bendrovės organo sprendimo bei jo rezultato, t. y. kad akcininko teisės buvo pažeistos dėl priimto sprendimo. Kadangi akcininko, pareiškusio ieškinį, teisinį suinteresuotumą lemia būsimo teismo sprendimo įtaka jo teisėms ir pareigoms, pagrįsdamas teisinį suinteresuotumą, akcininkas ieškinyje turėtų konkretizuoti subjektinės teisės ir (ar) teisėto intereso pažeidimą, t. y. nurodyti ne tik subjektines teises ir (ar) interesus pažeidžiantį atsakovo elgesį, bet ir tokiu elgesiu akcininkui sukeliamus įstatyme nenurodytus neigiamus padarinius. Iš proporcingumo principo išplaukia, kad tiek pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tiek pagal teismų praktiką negalima pripažinti negaliojančiais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukeliančių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui
27. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., LR CPK 5 str. 1 d.). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 str. 1 ir 3 d.). Teismui paduodamas pareiškimas siekiant apginti pažeistą ar ginčijamą teisę turi atitikti įstatymo procesiniam dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus, numatytus CPK 111 str., 135 str. Byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai (CPK 7 str. 2 d.).
28. Ieškovė savo nuožiūra gali pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą, ir teismas negali nurodyti, kokiu būdu ieškovė privalo ginti savo teises, jei šios yra pažeistos. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinyje turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama reikalavimu pripažinti bendrovės organo sprendimą negaliojančiu. Jei ieškiniu neprašoma taikyti sprendimo negaliojimo teisinių pasekmių ir nenurodoma, kokiu būdu bus apgintos asmens, reiškiančio minėtą reikalavimą, teisės, yra pagrindas tokį ieškinį pripažinti neatitinkančiu ieškiniui keliamų reikalavimų. Pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių.
29. CPK 22 str. numato, kad bendros kompetencijos teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Teismas, neviršydamas savo kompetencijos, civilines teises gali ginti šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais (CK 1.138 str.). CPK 2 straipsnis nustato, kad civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.
30. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi, proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi ne tik teisę pasirinkti jo manymu tinkamiausią civilinių teisių gynimo būdą, bet ir pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką. Ieškovo pareiga suformuluoti ieškinio reikalavimą taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Ieškinyje neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, tačiau būtina, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, neturi būti paliekama abejonių, ko konkrečiai ieškiniu siekiama.
31. Savarankišku reikalavimu gali būti tik toks reikalavimas, kurio patenkinimas ar atmetimas reikštų tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimą bylos šalims. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimasis negali būti savitikslis, procesas turi būti ekonomiškas ir turėti aiškius tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-175/2008). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
32. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Neteisėtų veiksmų konstatavimas nepašalina teisės pažeidimo. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą. Nagrinėjamu atveju nei vieno iš ieškovės pareikštų reikalavimų materialinio teisinio rezultato nesukurtų. Ieškovės atstovas teismo posėdyje iš esmės pripažino, kad teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkinti pareikšti ieškinio reikalavimai, iš esmės būtų neįvykdomas. Pažymėtina, pripažinimas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl susirinkimo pirmininko kandidatūros nepatvirtinimo negaliojančiu ar jį panaikinus, niekaip nepaveiktų 2022 m. gegužės 30 d. visuotinio eilinio akcininkų susirinkimo eigos. Dar daugiau, už visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimą yra atsakingi ne atskiri akcininkai, o būtent akcininkų susirinkimas bei susirinkimą šaukiantys asmenys. Kita vertus, teismas negali įpareigoti bendrovės akcininką balsuoti už vieną ar kitą bendrovės veiklai reikšmingą klausimą.
33. Darytina išvada, kad iš pareikšto ieškinio neaišku, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama. Ieškovės argumentai apie taikytiną administracinę atsakomybę yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad ieškovės atstovo dėmesys į ieškinio reikalavimų ydingumą (taip pat ir tuo aspektu, ar pareikšti reikalavimai ir jų tenkinimas sukurtų kokį nors materialinį teisinį rezultatą) buvo atkreiptas ir teismo posėdžio metu, tačiau ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė palaiko būtent tokius reikalavimus, kokie yra suformuluoti ieškinyje.
34. Už finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą ir pateikimą akcininkų susirinkimui atsako įmonės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 2, 4 punktai). Taigi įstatymai imperatyviai reglamentuoja įmonių finansinės atskaitomybės dokumentų tvarkymą ir pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui svarstyti. Tai užtikrina aukščiausiam bendrovės valdymo organui – akcininkų susirinkimui, savo ruožtu kiekvienam akcininkui teisę gauti visą objektyvią informaciją apie bendrovės veiklą bei sudaro pagrindą akcininkams priimti pagrįstus ir teisėtus nutarimus.
35. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinio reikalavimais nėra siekiama įpareigoti atsakovę balsuoti „už“ parengtos finansinės atskaitomybės patvirtinimą. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl UAB „Accounting outsourcing“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus patvirtinimo yra suformuluotas abstrakčiai: ieškinys paremtas abstraktaus pobūdžio argumentais apie ieškovės tariamai pažeistas teises. Kaip jau minėta, ieškovė pareikštu ieškiniu nesiekia, kad būtų patvirtintas parengtas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, ir ieškinio reikalavimų netikslino.
36. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškinio reikalavimų, taip, kaip jie suformuluoti, patenkinimas (ar atmetimas) nesukurtų, nepanaikintų ar nemodifikuotų jokio teisinio santykio, t.y. nesukurtų jokių teisinių pasekmių šalims. Tenkinus ieškinio reikalavimus taip, kaip jie suformuluoti, teismo sprendimas būtų sąlyginis, nebūtų įmanoma išspręsti jokių klausimų, susijusių su tokio sprendimo vykdymu, įpareigojimas vienam iš akcininkų priimti sprendimą visuotiniame akcininkų susirinkime, kai bendrovėje yra teisinės aklavietės situacija ir akcininkai nebepriima jokių sprendimų, iš esmės būtų neįvykdomas, teismo sprendimo vykdymo tvarka būtų neaiški ir jos nebūtų įmanoma išaiškinti. Kita vertus, vien atmetus ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo, iš esmės būtų paneigiama akcininkų pareiga išspręsti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskiriamus klausimus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad abstraktus reikalavimas vieną iš akcininkų įpareigoti priimti sprendimą finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo ar reikalavimas pripažinti akcininkų susirinkimo sprendimą negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas dėl šio reikalavimo nutrauktinas CPK 293 str. 1 p. pagrindu.
37. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
38. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
39. Ieškovė už ieškinio reikalavimus yra sumokėjusi 188 Eur žyminio mokesčio. Nutraukus bylą, ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. .y. 141 Eur (CPK 87 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 66,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas priskirtinas bylą nepagrįstai inicijavusiai ieškovei. CK 3 str. 8 d. pagrindu ieškovei grąžintina žyminio mokesčio dalis mažintina iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dydžiu. Iš viso ieškovei grąžintina straipsnio ieškovei grąžintina 74,28 Eur žyminio mokesčio.
40. Atsižvelgiant į bylos nutraukimo priežastis, ieškovei jo patirtos atstovavimo išlaidos neatlygintinos (CPK 94 str. 1 d.).
41. Atsakovė pateikė duomenis apie 5 164,66 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
42. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nurodytos išlaidos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, gali būti priteisiamos iš priešingos šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Išlaidos advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).
43. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius. Pagal Rekomendacijų 1 punkto sąlygą, šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
44. Nors formaliai atsakovei suteiktų teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijose apibrėžtų (maksimalių) dydžių, įvertinus patį ginčo pobūdį ir atsakovės atstovų teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (atsakovei atstovė teikia teisinę pagalbą ir kituose, su šia byla susijusiuose ginčuose), todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas sumažinti priteistinų atstovavimo išlaidų sumą nuo 5 164,66 Eur iki 3000 Eur. Ši atstovavimo išlaidų suma nustatytina atsižvelgiant į procesinių veiksmų apimtį, teismo posėdžių trukmę ir priteistina atsakovės naudai iš ieškovės (CPK 94 str. 1 d., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
bylą nutraukti.
Priteisti iš ieškovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Vėjo ratai“, j. a. k. 226052910, naudai 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 74,28 Eur (septyniasdešimt keturi eurai dvidešimt aštuoni centai) žyminio mokesčio dalį (mokėjimo užduoties kodas ZK78600), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi įsiteisėjusia nutartimi.
Nutartis per septynias dienas nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė