Baudžiamoji byla Nr. 1A-221-530/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32660-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7; 2.1.14.2

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei-Valaitei (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

nuteistojo A. J. gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Iš A. J. priteista 734,00 Eur (septyni šimtai trisdešimt keturi eurai) žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

A. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Bausmės pradžią A. J. nuspręsta skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant skundžiamą nuosprendį dienos.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

1.        A. J. 2024 m. rugpjūčio 13 d. 21 val. 59 min. viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais, t. y. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties tyčia kojomis sudavė ne mažiau kaip tris kartus į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo/išėjimo duris, tuo sugadindamas durų valdymo bloką 525,00 Eur vertės, durų spyną 189,00 Eur vertės ir durų vežimėlio atramą 20 Eur vertės, tuo bendrai sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, kurio vertė 734,00 Eur, bei taip paminėtais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. prašo sušvelninti jam Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę į lygtinį paleidimą arba apykoję.

2.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Jis kaltę pripažino, tačiau šiuo atveju yra kalta jo turima priklausomybė alkoholiui. Jis nenorėjo važiuoti gydytis į psichiatrinę ligoninę, kadangi ten reikia gerti raminamuosius vaistus, nuo kurių jis gali tapti priklausomas. Šiuo metu būdamas (duomenys neskelbtini) jis jaučiasi gerai, yra pakilios nuotaikos, priklausomybės nejaučia. Ketina per Užimtumo tarnybą eiti mokytis plytelių klojėjo specialybės, o paskui dirbti pagal šią specialybę. Jam nusibodo toks kriminalinis gyvenimas, todėl jis išėjęs į laisvę ketina lankyti anoniminių alkoholikų kursus ir atsisakyti alkoholio.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. J. gynėja advokatė prašė taikyti jos ginamajam kitą bausmės rūšį. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi švelnesne bausmės rūšimi nebus pasiekti bausmės tikslai.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas lygtinio paleidimo arba apykojės, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6.       Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

7.       Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).  Skiriant bausmę svarbu ir tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės, koks šių aplinkybių tarpusavio santykis bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Be to pažymėtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl teisėjų kolegija šiuo atveju tikrindama nuteistajam A. J. pirmosios instancijos teismo parinktą bausmės rūšį bei nustatytą jos dydį, vadovaujasi apeliacinio skundo nagrinėjimo metu galiojančia nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

8.       BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam A. J. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas keturioliktą kartą už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurį padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, kad A. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pat nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y., kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertino, kad nuteistasis A. J. niekur nedirba, baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų nemoka, dėl girtumo šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neprisimena, iš ankstesnių teistumų nepasimoko bei sistemingai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, todėl sprendė, jog apelianto priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio ir skyrė jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė A. J. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį bei nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis nuteistajam A. J. buvo parinkti tinkamai, nepriklausomai nuo to, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitė baudžiamasis įstatymas reglamentuojantis bausmių skyrimo nuostatas. Akivaizdu, jog A. J. padarytas teisės pažeidimas susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams, nepraėjus nei metams po arešto bausmės atlikimo, nebuvo nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar atsitiktinumo. Apeliantas sistemingai pažeidinėja tiek administracinės, tiek baudžiamosios teisės normų reikalavimus, t. y. administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 30 kartų (1 t., b. l. 124-140), teistas trylika kartų (1 t., b. l. 164-177). Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenų taip pat matyti, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi A. J. buvo skirtas suėmimas iki 2025 m. kovo 7 d. bei perduota nagrinėti nauja baudžiamoji byla, kurioje A. J. kaltinamas nusikalstamomis veikomis (BK 138 straipsnio 1 dalis ir BK 259 straipsnio 2 dalis) galimai padarytomis dar prieš šį nusikaltimą. Nors apkaltinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu ir nėra priimtas, byla dar tik pradėta nagrinėti iš esmės, tačiau pačios griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimas po skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjus vos kelioms dienoms neigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. J. ir rodo, jog jis negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką. Sodros duomenimis A. J. po arešto bausmės atlikimo įsidarbinęs nebuvo (1 t., b. l. 162), apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau jokia prasminga veikla būdamas laisvėje neužsiėmė, specialybės nesiekė, alkoholio vartojimo problemos nesprendė. Priešingai būdamas neblaivus ne kartą pasirodė viešoje vietoje, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto ketinimus atsisakyti alkoholio, lankyti anoniminių alkoholikų kursus ir mokytis. Vien aplinkybės, kad nuteistasis A. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir būdamas suimtas padarė atitinkamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, nesuponuoja išvados, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skyrus jam švelnesnes bausmes. 

10.       Dėl nuteistojo A. J. prašymo jam paskirtą bausmę pakeisti į lygtinį paleidimą, pažymėtina, jog šis institutas gali būti taikomas tik nuteistiesiems, kurie yra atlikę privalomą bausmės dalį pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnis) ir kurie prašymu kreipiasi į laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją (Komisiją) dėl tokio instituto taikymo. Šiuo atveju apeliacine tvarka peržiūrimas dar neįsiteisėjęs teismo nuosprendis, todėl toks apelianto prašymas yra nepagrįstas.

11.       BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

12.       Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, buvo pakeistas BK 75 straipsnis, tačiau BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos nesikeitė. Iš apelianto prašymo pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į apykoję, darytina išvada, jog nuteistasis A. J. prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą.

13.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek A. J. padaryta neteisėta veika, tiek už ją paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sudaro formalųjį pagrindą atidėti bausmės vykdymą, tačiau vien to nepakanka spręsti, jog A. J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip jau minėta, A. J. praeityje teistas bei administracine tvarka baustas ne kartą. Jam 2007 m. buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau nepraėjus nei trims mėnesiams jis buvo panaikintas. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. J. pirmą kartą teistas vos būdamas 14 metų ir jo nusikalstamos veikos pagrinde padarytos tik išėjus į laisvę arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (1 t., b. l. 164-177). Paskutiniuoju Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžiu jam buvo skirta arešto bausmė, tačiau pozityviems nuteistojo A. J. elgesio pokyčiams reikšmingos įtakos tai taip pat neturėjo, nuo priešingo teisei elgesio apelianto nesulaikė, jis ir vėl nusikalto. Akivaizdu, kad nuteistasis A. J. sistemingai daro nusikalstamas veikas, iš ankstesnio patyrimo nepasimoko, o tai ypač neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesuponuoja išvados, kad nuteistajam A. J. šiuo atveju taikius bausmės vykdymo atidėjimą net ir su intensyvia priežiūra bus pasiektas pataisomasis poveikis bei kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai.

14.       Taigi teisėjų kolegijos vertinimu aptartų aplinkybių ir faktų visuma, bei nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad apelianto resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Būdamas laisvėje nuteistasis A. J. jau ne kartą turėjo galimybes nebenusikalsti, įsidarbinti ir dorai gyventi, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Būtent sistemingas A. J. elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti. Todėl spręstina, jog šiuo atveju net ir intensyvios priežiūros bei poveikio priemonių skyrimo nepakaktų A. J. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo, todėl nėra pagrindo nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

15.       Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. J., kurią sudaro 131,25 Eur.

16.       Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistojo A. J. iniciatyva jo apeliacinį skundą atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, jis taip pat turės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Praeityje A. J. taip pat ne kartą teistas laisvės atėmimo bausme, darbinė patirtis maža, duomenų apie turimą turtą byloje nėra, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 24 d. nuosprendį.

Nepriteisti iš nuteistojo A. J. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai    Giedrius Endriukaitis

                   Danutė Giačaitė

                                                           Daiva Jankauskienė