(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, kad 2022 m. liepos 19 d. 15 val. 20 min. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje pateikė prašymą išduoti pasą. Teigia, kad vizito metu pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamento darbuotoją su prašymu pateikti jo užpildytos anketos patvirtintą bei prašymo pakeisti pasą kopiją, tačiau specialistė pareiškėjo prašymo neįvykdė.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2022 m. gruodžio 28 d. jis nuvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių pateikti laisvos formos prašymo dėl minėtų kopijų išdavimo. Teigia, kad raštinės darbuotoja atsisakė priimti pareiškėjo prašymą bei metusi prašymą jam į krūtinę, skubiai užsirakino raštinėje. Pareiškėjas mano, kad tokiu savo elgesiu Migracijos departamento darbuotoja pažeidė Klientų aptarnavimo Migracijos departamente tvarkos aprašą, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3K-319 (toliau – ir Aprašas).

Pažymi, kad Aprašo 17 punkte numatyta, kad laisvos formos prašymai ir skundai gali būti teikiami Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, tame tarpe ir Vilniaus skyriuje. Taip pat, pareiškėjo nuomone, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 ir 6 punktai bei 11 straipsnio 2 punktas.

Teigia, kad į pareiškėjo prašymą prisistatyti, darbuotoja atsakė neprivalanti to daryti. Kadangi raštinės darbuotoja užsirakino raštinėje, pareiškėjas ieškojo kas galėtų priimti jo laisvos formos prašymą. Teigia, kad tik trečia darbuotoja, į kurią kreipėsi pareiškėjas, sutiko su juo kalbėtis.

Nurodo, kad vyresnioji specialistė V. D. nuėjo į raštinę pas tą darbuotoją, kuri atsisakė prisistatyti ir užsirakino. Grįžusi specialistė pareiškė, kad pareiškėjo laisvos formos prašymas nebus priimtas. Darbuotojai pareiškėjui paaiškino, kad prašymą jis gali pateikti tik elektroniniu būdu.

Paaiškina, kad norėdamas pateikti laisvos formos prašymą, pareiškėjas 2023 m. sausio 24 d. dar kartą nuvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių adresu Vytenio g. 18. Šį kartą raštinės darbuotoja paprašė palaukti kol ateis patarėja. Atėjusi patarėja davė raštinės darbuotojai nurodymą priimti pareiškėjo prašymą.

Pažymi, kad Migracijos departamento korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas pavadino darbuotojų veiksmus klaida.

Teigia, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmai sukėlė pareiškėjui nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, nepatogumus, pakirto pasitikėjimą valdžios įstaigomis, sukėlė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimo jausmą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašo teismo priteisti jo naudai 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2023 m. sausio 4 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo 2023 m. sausio 3 d. prašymą, persiųstą iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2022 m. gruodžio 28 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje iš pareiškėjo nepriimto raštiško prašymo (toliau – Prašymas Nr. 1). Prašyme Nr. 1 pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 28 d. jis nuvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ir pageidavo pateikti rašytinį prašymą, tačiau šis prašymas iš jo priimtas nebuvo, nurodžius, kad visi prašymai Migracijos departamentui turi būti pateikti elektroniniu būdu.

Pažymi, kad Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą Nr. 1, patikrino duomenis apie pareiškėjo vizitus į Migracijos departamentą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje ir nenustatė, kad pareiškėjas būtų rezervavęs vizitą 2022 m. gruodžio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad Prašyme Nr. 1 nebuvo pateikta papildomos informacijos ir nebuvo nurodyta, kokiu konkrečiai tikslu ir kokiu pareiškėjui rūpimu klausimu jis kreipėsi į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, adresu Vytenio g. 18, Vilnius, Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius neturėjo pakankamai duomenų, kad galėtų įvertinti Migracijos departamento darbuotojų veiksmus, apie ką informavo pareiškėją 2023 m. sausio 12 d. atsakymu Nr. 10K-400. Tuo pačiu raštu Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius informavo pareiškėją, kad Aprašo 5 punkte numatyta, kad Migracijos departamento paslaugos teikiamos Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, taip pat ir Vilniaus skyriuje.

Nurodo, kad 2023 m. sausio 24 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamento Vilniaus skyriui naują prašymą (toliau – Prašymas Nr. 2). Prašyme Nr. 2 pareiškėjas pateikė papildomą informaciją dėl jo apsilankymo Migracijos departamento Vilniaus skyriuje. Išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą Nr. 2, Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2023 m. vasario 2 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo pareiškėją, kad jis 2022 m. liepos 19 d. buvo atvykęs į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ir pateikė prašymą pakeisti pasą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas vizito metu pildė kokią nors anketą, nebuvo nustatyta, taigi, kartu su Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 2 d. atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo pateikta jo prašymo pakeisti pasą kopija.

Pažymi, kad Migracijos departamento Vilniaus skyrius tuo pačiu atsakymu pakartotinai atsiprašė pareiškėjo dėl to, kad 2022 m. gruodžio 28 d. iš jo nebuvo priimtas laisvos formos prašymas ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, informavo pareiškėją, kad jo prašymo dalis dėl Migracijos departamento Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmų nebus nagrinėjama, nes Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2023 m. sausio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo konstatavęs, kad 2022 m. gruodžio 28 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje iš pareiškėjo turėjo būti priimtas jo teikiamas prašymas.

Pažymi, kad visi pareiškėjo prašymai buvo išnagrinėti Migracijos departamente teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, visuose atsakymuose nurodyta jų apskundimo tvarka.

Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, pažymi, kad skundas yra pagrįstas išimtinai pareiškėjo subjektyviu situacijos įvertinimu. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymus, pripažino, kad jo laisvos formos prašymas 2022 m. gruodžio 28 d. nebuvo priimtas dėl Migracijos departamento Vilniaus skyriaus darbuotojų klaidos. Ši klaida Migracijos departamento buvo pripažinta, pareiškėjo buvo atsiprašyta, o klaida ištaisyta – kartu su atsakymu į pareiškėjo Prašymą Nr. 2 buvo pateikta jo prašomo dokumento kopija.

Pažymi, kad pareiškėjas savo 2023 m. sausio 3 d. prašyme nepateikė pakankamai informacijos, kad Migracijos departamentas galėtų nustatyti, kokį konkrečiai prašymą jis pageidavo pateikti 2022 m. gruodžio 28 d., todėl prašymo pakeisti pasą kopija pareiškėjui buvo pateikta tik 2023 m. vasario 2 d., gavus iš pareiškėjo papildomą informaciją. Nesutinka ir su skundo teiginiu, kad pareiškėjas Migracijos departamente buvo žeminamas. Pažymi, kad tokie deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai nėra paremti jokiais objektyviais faktais ir yra nepagrįsti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepagrindė ir kitos būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, o būtent – žalos. Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsakovo vertinimu, vien tai, kad, remiantis pareiškėjo žodžiais, jis patyrė reikšmingus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl Migracijos departamento darbuotojų veiksmų, nepriimant pareiškėjo prašymo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis patyrė materialines ir laiko sąnaudas, pažymi, kad rašytinį prašymą pateikti jam prašymo pakeisti paso kopiją pareiškėjas nusprendė pateikti tik praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po jo apsilankymo Migracijos departamente (kai jis pateikė prašymą pakeisti pasą). Laisvos formos rašytinį prašymą, remiantis Aprašo 31 punktu, jis galėjo pateikti ne tik atvykęs asmeniškai į Migracijos departamentą, bet ir elektroniniu paštu (pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba paštu, pridėjęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Aprašas yra norminis teisės aktas, viešai paskelbtas Teisės aktų registre, taip pat ir Migracijos departamento interneto svetainėje tiek Teisinės informacijos, tiek Asmenų aptarnavimo skiltyse. Taigi, pareiškėjas dar iki atvykimo į Migracijos departamentą turėjo visas galimybes susipažinti su prašymų pateikimo Migracijos departamentui tvarka. Pažymi, kad jokių paaiškinimų, kokias laiko ir materialines sąnaudas patyrė pareiškėjas, jis skunde nenurodo, taip pat nepateikia ir tokias tariamas sąnaudas pagrindžiančių įrodymų, o vien šis teiginys nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas dėl neteisėtų Migracijos departamento veiksmų ar neveikimo patyrė neturtinę žalą, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2022 m. liepos 19 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti pasą. Pareiškėjui paprašius Migracijos departamento darbuotojos pateikti jam užpildytos anketos ir prašymo pakeisti pasą kopijas, darbuotoja tai padaryti atsisakė.

 2022 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui atvykus į Migracijos departamento Vilniaus skyrių pateikti laisvos formos prašymo, jis nebuvo priimtas, darbuotojai su pareiškėju nenorėjo bendrauti, prašymą priimti atsisakė, nurodė, kad prašymai Migracijos departamentui teikiami tik elektroniniu būdu. Prašymu Nr. 2 pareiškėjas prašė išduoti jam patvirtintas prašomų dokumentų kopijas, nurodyti jį priėmusios Migracijos departamento darbuotojos vardą, pavardę ir pareigas, ir paaiškinti Migracijos departamento darbuotojų elgesį, atsisakant priimti jo laisvos formos prašymą 2022 m. gruodžio 28 d.

Išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą Nr. 2, Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2023 m. vasario 2 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo pareiškėją, kad jis 2022 m. liepos 19 d. buvo atvykęs į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ir pateikė prašymą pakeisti pasą. Kartu su Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 2 d. atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo pateikta jo prašymo pakeisti pasą kopija. Migracijos departamento Vilniaus skyrius tuo pačiu atsakymu pakartotinai atsiprašė pareiškėjo dėl to, kad 2022 m. gruodžio 28 d. iš jo nebuvo priimtas laisvos formos prašymas ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, informavo pareiškėją, kad jo prašymo dalis dėl Migracijos departamento Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmų nebus nagrinėjama, nes Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2023 m. sausio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo konstatavęs, kad 2022 m. gruodžio 28 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje iš pareiškėjo turėjo būti priimtas jo teikiamas prašymas.

2023 m. kovo 2 d. Migracijos departamentas gavo iš Vidaus reikalų ministerijos persiųstą pareiškėjo 2023 m. vasario 24 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė paaiškinti, kodėl Migracijos departamento darbuotojai nevykdo teisėtų reikalavimų, prašymus priima tik iš antro karto, klaidina žmones (toliau – Prašymas Nr. 3). Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento Vilniaus skyriuje jis buvo vaikomas, klaidinamas, žeminamas.

Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius, išnagrinėjęs Prašymą Nr. 3, 2023 m. kovo 23 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant Prašymą Nr. 3, buvo nustatyta, kad dėl 2022 m. gruodžio 28 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmų pareiškėjas 2023 m. sausio 3 d. buvo pateikęs prašymą. Šis prašymas išnagrinėtas ir 2023 m. sausio 12 d. pareiškėjui pateiktas atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Migracijos departamente nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. sausio 3 d. prašymą buvo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 28 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje iš jo turėjo būti priimtas prašymas. Šią teise pareiškėjas pasinaudojo 2023 m. sausio 24 d. pateikdamas prašymą, kuris buvo priimtas, išnagrinėtas ir pateiktas 2023 m. vasario 2 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiųsta prašymo pakeisti pasą kopija). Pareiškėjo prašymų nagrinėjimo metu buvo pripažinta Migracijos departamento Vilniaus skyriaus darbuotojų klaida, tačiau nebuvo nustatyta, kad apsilankymo Migracijos departamente metu pareiškėjas buvo žeminamas. Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius pakartotinai atsiprašė pareiškėjo už sukeltus nepatogumus vizito Migracijos departamente metu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Migracijos departamento darbuotojų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nurodo, jog dėl neteisėtų Migracijos departamento darbuotojų veiksmų patyrė nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją bei pažeminimo jausmą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Pagal CK6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

Pareiškėjas skunde teigia, kad Migracijos departamento darbuotojų veiksmai jo atžvilgiu sukėlė jam  dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimo jausmą.

CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.). 

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei surinktą rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymus, veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovo atstovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Teismo vertinimu, vien tai, kad remiantis pareiškėjo žodžiais, jis patyręs reikšmingus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl atsakovės atstovo darbuotojų veiksmų, nepriimant pareiškėjo prašymo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog jis patyręs materialines ir laiko sąnaudas, pastebėtina, kad laisvos formos rašytinį prašymą, remiantis Aprašo 31 punktu, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti ne tik atvykęs asmeniškai į Migracijos departamentą, bet ir elektroniniu paštu (pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba paštu, pridėjęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aprašas yra norminis teisės aktas, viešai paskelbtas Teisės aktų registre, taip pat ir Migracijos departamento interneto svetainėje tiek Teisinės informacijos, tiek Asmenų aptarnavimo skiltyse. Pažymėtina, kad savo skunde pareiškėjas jokių paaiškinimų, kokias laiko ir materialines sąnaudas jis patyrė, pareiškėjas nenurodė, taip pat nepateikė ir tokias tariamas sąnaudas pagrindžiančių įrodymų, o vien šis teiginys nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrindė savo skundo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                   Fausta Vitkienė