Civilinė byla Nr. e2A-218-940/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04234-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
(S)
2.6.39.2.5.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-152-1105/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meistritas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Interselas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, valstybės įmonei Turto bankui, dėl remonto išlaidų atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Meistritas“, atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonei Turto bankui, dėl transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto, remonto sąmatos, prašymo išmokėti draudimo išmoką, PVM sąskaitos - faktūros pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Meistritas“ prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Interselas“ 530,19 Eur skolą, 6,00 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei buvo pristatyta suremontuoti atsakovei priklausanti transporto priemonė Volkswagen Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė), ir buvo pateikti reikalingi dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaita bei buvo nurodytas draudimo žalos numeris. Ieškovė suderino su akcine draudimo bendrove (toliau – ADB) „Gjensidige“ remonto sąmatą ir atliko Transporto priemonės remonto darbus. Atlikusi remonto darbus, ieškovė grąžino atsakovei Transporto priemonę bei išrašė PVM sąskaitą - faktūrą 980,63 Eur sumai už remonto darbus. Iš šios sumos 450,44 Eur ieškovei sumokėjo draudimo bendrovė, o likusią sumą (530,19 Eur) turėjo sumokėti atsakovė.
3. Pažymėjo, kad ieškovė ragino atsakovę įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė ignoravo šiuos raginimus ir ieškovei 530,19 Eur sumos nesumokėjo.
4. Atsakovė UAB „Interselas“ priešieškiniu prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis (ab initio): (1) 2021 m. gegužės 9 d. Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų aktą, sudarytą tarp UAB „Interselas“ ir ADB „Gjensidige“; (2) 2021 m. gegužės 19 d. remonto sąmatą Nr. 21-05-34, sudarytą tarp UAB „Meistritas“ ir ADB „Gjensidige“; (3) 2021 m. gegužės 31 d. prašymą išmokėti draudimo išmoką, sudarytą UAB „Interselas“ ir ADB „Gjensidige“; (4) 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija MST Nr. 09946, sudarytą ir pasirašytą tarp UAB „Interselas“ ir UAB „Meistritas“, ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki 2021 m. gegužės 9 d. Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto surašymo; bei priteisti iš ieškovės ir ADB „Gjensidige“ atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad tarp UAB „Interselas“ (draudėjas) ir atsakovės ADB „Gjensidige“ (draudikas) buvo sudaryta UAB „Interselas“ nuosavybės teise valdomos transporto priemonės Volkswagen Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kasko draudimo sutartis Nr. GJELT3209128.
6. Teigė, kad atsakovė ADB „Gjensidige“, gavusi informaciją apie įvykį ir reguliuodama žalos bylą Nr. CLT2361974, nesivadovavo patvirtintomis Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 049 (tuo metu galiojusia redakcija 2020 m. vasario 11 d. iki 2021 m. gegužės 10 d.), kas numatyta I dalies 9 skyriuje, IV dalies 1, 5, 10 skyrių nuostatose bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.993 straipsnio 8 punkte, kadangi privalėjo iš Transporto priemonę pristačiusio asmens (galimai iš H. A.) pareikalauti pateikti dokumentus (įgaliojimą, sutartį ar pan.), patvirtinančius, kad Transporto priemonę pristatęs asmuo turi teisę už draudėją UAB „Interselas“ pildyti ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su draudiminiu įvykiu, t. y. nedelsiant informuoti draudėją UAB „Interselas“ raštu apie visus vykdomus žalos sureguliavimo procesinius veiksmus, taip pat ir tinkamai informuoti apie remonto sąmatos derinimą, tačiau UAB „Interselas“ apie vykdomą/vykdomas žalos procedūras nebuvo informuota, todėl draudikas ADB „Gjensidige“ savo neteisėtais veiksmais pažeidė žalos sureguliavimo procedūrą, dėl ko sukėlė neigiamas pasekmes UAB „Interselas“ (draudėjui).
7. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 9 d. Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų aktą ir kitus dokumentus (remonto sąmatą, prašymą išmokėti draudimo išmoką, PVM sąskaitą faktūrą) už Transporto priemonės savininką (valdytoją) UAB „Interselas“ pasirašė tikėtina H. A., kuris nėra/nebuvo UAB „Interselas“ darbuotojas ar pagal įgaliojimą atstovaujantis bendrovės interesus asmuo, turintis teisę dokumentuose už UAB „Interselas“ (draudėją) pasirašyti. Paaiškino, kad Transporto priemonė H. A. buvo perduota laikinai naudotis su galimybe ateityje iš UAB „Interselas“ ją įsigyti. Tarp UAB „Interselas“ ir H. A. dėl Transporto priemonės perdavimo buvo žodinis susitarimas, tačiau Transporto priemonė liko registruota UAB „Interselas“ vardu.
8. Tvirtino, kad atsakovė UAB „Interselas“ dėl jai priklausančios transporto priemonės Volkswagen Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nesikreipė nei į ieškovę, nei į ADB „Gjensidige“ dėl draudiminio įvykio užregistravimo bei draudiminės išmokos (žalos) išmokėjimo.
9. Nurodė, jog iš 2021 m. gegužės 9 d. Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto matyti, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ net neidentifikavo (nenurodė) defekto akte už draudėją (automobilio savininką) pasirašančio asmens, nes jame nėra duomenų (vardo, pavardės), o yra tik neaišku kieno padėtas parašas. UAB „Meistritas“ taip pat privalėjo nedelsiant, vadovaujantis įstatymu bei kitais norminiais aktais (nuostatai, taisyklės ir pan.), apie priimtą remontuoti Transporto priemonę informuoti transporto priemonės savininką (valdytoją), šiuo atveju UAB „Interselas“. Dėl neteisėtų ieškovės UAB „Meistritas“ ir atsakovės pagal priešieškinį ADB „Gjensidige“ veiksmų, UAB „Interselas“ neturėjo galimybės išreikšti savo valios nei dėl defektinio akto surašymo, nei dėl žalos nustatymo, sąmatos sudarymo, nei dėl draudiminio įvykio fakto.
10. Teigė, kad UAB „Meistritas“ pateikta remonto sąmata su UAB „Interselas“ taip pat nebuvo suderinta ir nepasirašyta, todėl yra negaliojanti ir niekinė. Pažymėjo, kad nesant teisėto pirminio dokumento – transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto (be savininko išreikštos valios, parašo), nėra pagrindo pripažinti teisėtais ir vertinti ieškovės pateiktos 2021 m. gegužės 19 d. remonto sąmatos Nr. 21-05-34 bei 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 09946, kadangi šie dokumentai yra kildintini iš pirminio dokumento, t. y. techninės apžiūros - defektų akto. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Interselas“ 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 09946 iš UAB „Meistritas“ nėra gavusi, todėl ji nebuvo ir nėra įtraukta į bendrovės apskaitą.
11. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 31 d. prašymo išmokėti draudimo išmoką ADB „Gjensidige“ atsakovė neteikė. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Interselas“ dokumentus ruošia tik kompiuteriu ir įvairius prašymus ar paraiškas įvairioms institucijoms teikia per elektroninius valdžios vartus arba per bendrovių internetines svetaines, užpildant paruoštus blankus (pavyzdžiui draudimo bendrovės), todėl ranka užpildytas 2021 m. gegužės 31 d. prašymas ADB „Gjensidige“ yra suklastotas, kadangi jame nėra UAB „Interselas“ ar bendrovės įgalioto asmens, kuris turi teisę už bendrovę pasirašyti dokumentus, parašo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovės UAB „Interselas“ ieškovės UAB „Meistritas“ naudai 530,19 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 770,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės taip pat priteisė 17,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
13. Teismas nustatė, kad ADB „Gjensidige“ ir UAB „Interselas“ Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 049 pagrindu 2020 m. birželio 18 d. sudarė transporto priemonės VW Touareg, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonių savanoriškojo (kasko) draudimo sutartį Nr. GJELT 3209128 (toliau – ir Draudimo sutartis). Draudimo sutarties galiojimo terminas iki 2021 m. birželio 17 d. 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. ADB „Gjensidige“ registruotos keturios transporto priemonės VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalos bylos Nr. CLT2361974, Nr. CLT2369821, Nr. CLT2372303 ir Nr. CLT2372308. 2021 m. gegužės 19 d. UAB „Meistritas“ parengta Transporto priemonės sąmata, automobilio remonto suma 980,63 Eur, kuri 2021 m. gegužės 20 d. elektroniniu paštu persiųsta ADB „Gjensidige“. 2021 m. gegužės 31 d. Ieškovė UAB „Meistritas“ atsakovei UAB „Interselas“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija MST Nr. 09946 bendrai 980,63 Eur sumai. Sąskaitą pasirašė H. A.. 2021 m. gegužės 31 d. atsakovė UAB „Interselas“ draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ pateikė prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nurodant, kad draudimo išmoka būtų pervesta į UAB „Meistritas“ banko sąskaitą. Prašymą pasirašė H. A.. 2021 m. gegužės 31 d. UAB „Meistritas“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra MST Nr. 09946 nėra įtraukta į UAB „Interselas“ sąskaitų registrų apskaitą. H. A. 2021 m. rugpjūčio 20 d. mirė. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas 2023 metų birželio mėnesio raštu kreipėsi į Panevėžio rajono 3-iąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po H. A. mirties.
14. Teismas, įvertinęs atsakovės direktoriaus paaiškinimus, jog H. A. jo įmonei atliko tam tikrus statybos darbus ir buvo suinteresuotas ginčo Transporto priemonės pirkimu, todėl pastarasis davė Transporto priemone neatlygintinai naudotis, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, jog H. A. buvo perduoti Transporto priemonės dokumentai ir galimai suteikta informacija apie tai, kad Transporto priemonė yra drausta kasko draudimu ADB „Gjensidige“, vertino, jog atsakovės UAB „Interselas“ direktoriaus susitarimas su H. A. dėl Transporto priemonės naudojimo visiškai atitinka CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus panaudos sutarties teisinius santykius.
15. Įvertinęs tai, kad tarp atsakovės ir H. A. buvo sudaryta žodinė ginčo Transporto priemonės panaudos sutartis, kurios turinys ir sąlygos dėl H. A. mirties negali būti atskleistos pilna apimtimi, teismas sprendė, kad panaudos sutarčiai turi būti taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios tiek panaudos davėjo, tiek panaudos gavėjo teises ir pareigas.
16. Teismas sprendė, kad H. A. laikytinas Transporto priemonės teisėtu valdytoju (vairuotoju) civilinės bylos šalių ginčo santykiams galiojančių Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 1.18 punkto prasme.
17. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad H. A. tiek draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“, tiek draudimo bendrovės servise UAB „Meistritas“ žalos sureguliavimo dokumentus pildė atsakovės UAB „Interselas“ vardu, sprendė esant labiau tikėtina, kad pastarasis veikė kaip teisėtas atsakovės UAB „Interselas“ atstovas su atsakove sudarytos panaudos sutarties pagrindu, t. y. su atsakovės žinia ir leidimu.
18. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovė neginčijo fakto, kad jai priklausanti ginčo Transporto priemonė ieškovės servise buvo remontuojama, taip pat nekėlė ginčo dėl Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto bei dėl 2021 m. gegužės 19 d. Transporto priemonės sąmatos, vadovaudamasis ADB „Gjensidige“ ir UAB „Interselas“ 2020 m. birželio 18 d. sudarytos Transporto priemonių savanoriškojo (kasko) draudimo sutarties Nr. GJELT 3209128 sąlygomis ir Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, sprendė, jog bylos šalių veiksmai, nei atsakovei, nei jos atstovui ieškovei nereiškus pretenzijų dėl 2021 m. gegužės 19 d. parengtos Transporto priemonės sąmatos ir 2021 m. gegužės 31 d. ieškovės UAB „Meistritas“ atsakovei UAB „Interselas“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, suponuoja, kad atsakovei priklausanti ginčo Transporto priemonė ieškovės servise buvo suremontuota pačios atsakovės prašymu (užsakymu), kreipiantis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“ ir pasirinkus ieškovės servisą UAB „Meistritas“, kuriame turėjo būti ši Transporto priemonė remontuojama.
19. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė Transporto priemonės remonto darbus atliko tinkamai, atsakovė pretenzijų dėl darbų trūkumų nepareiškė, taip pat į tai, kad ieškovės parengtą PVM sąskaitą-faktūrą MST Nr. 09946 bendrai 980,63 Eur sumai pasirašė atsakovės atstovas H. A., dalį automobilio remonto kainos – 450,44 Eur ieškovei pervedė ADB „Gjensidige“, sprendė, jog atsakovė ieškovei liko skolinga 530,19 Eur sumą, lygią keturių franšizių po 90,00 Eur su PVM sumai, kurią priteisė iš atsakovės.
20. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, konstatavęs, jog H. A. buvo teisėtas ginčo Transporto priemonės valdytojas bei tinkamas atsakovės atstovas, veikęs su atsakove sudarytos panaudos sutarties pagrindu, t. y. su atsakovės žinia ir leidimu, sprendė, kad atsakovės nurodytu pagrindu, t. y. dėl vienos iš sandorio šalių valios trūkumų, ginčijami dokumentai negali būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.
21. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė UAB „Interselas“ nepateikė teismui jokių teisiškai pagrįstų argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kurie duotų pagrindą prielaidai dėl jos vardu veikusio asmens H. A. nesąžiningumo, įvertinęs aplinkybes, kad šis asmuo pačios atsakovės buvo informuotas apie ADB „Gjensidige“ ir UAB „Interselas“ siejančius draudimo teisinius santykius dėl ginčo Transporto priemonės, sprendė, kad pastarasis veikė teisėtai sudarytos panaudos sutarties pagrindu.
22. Teismas vertino, kad iš panaudos sutarties galimai netinkamo vykdymo atsiradę neigiamos pasekmės civilinę atsakomybę gali užtraukti panaudos gavėjui (H. A.) pagal atsakovės reikalavimą (CK 6.629, 6.634, 6.636 straipsniai), o ne nagrinėjamu atveju, draudimo bendrovei (ADB „Gjensidige“) ar automobilio remonto paslaugas suteikusiai įmonei (UAB „Meistritas“).
23. Teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė UAB „Interselas“ būtent į šį draudiko servisą praeityje buvo ne kartą kreipusi dėl kitų įmonės transporto priemonių remonto, t. y. 2018 m. lapkričio 14 d. draudiko ADB „Gjensidige“ servise UAB „Meistritas“ buvo apžiūrėta atsakovei priklausanti transporto priemonė Toyota C-HR; atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. draudimo bendrovei užpildė prašymą (rašytą ranka, ne kompiuteriu) dėl draudiminės išmokos išmokėjimo; 2019 m. birželio 25 d. atsakovė užpildė prašymą (taip pat rašytą ranka, ne kompiuteriu) dėl draudiminės išmokos išmokėjimo UAB „Meistritas“ dėl to paties automobilio remonto. Žalos sureguliavimo dokumentus, PVM sąskaitas-faktūras pasirašė atsakovės atstovas, o ne pats atsakovės direktorius, ir atsakovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad į draudimo bendrovę kreipiantis dėl draudiminių įvykių pastarosios atstovai turėjo jiems išduotus įmonės įgaliojimus, kaip nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžių metu.
24. Teismas vertino, kad draudikas ADB „Gjensidige“ dėl ginčo Transporto priemonės žalų sureguliavimo ėmėsi visų 2020 m. birželio 18 d. sudarytos Transporto priemonių savanoriškojo (kasko) draudimo sutarties Nr. GJELT 3209128 sąlygose, taip pat Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 049 nuostatose privalomų veiksmų.
25. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė UAB „Interselas“ su draudiku ADB „Gjensidige“ sudarydama draudimo sutartį buvo informuota dėl besąlyginės išskaitos dydžio, įvykus draudžiamajam įvykiui, ir vėliau pačios atsakovės atstovui pranešus apie keturis Transporto priemonės žalų įvykius, dėl kurių iš išmokėtinos draudimo išmokos turėjo būti išskaitytos keturios besąlyginės išskaitos išmokos, atsižvelgęs į tai, jog ieškiniu ieškovės reikalaujamą sumą ir sudaro keturių besąlyginių išskaitų dydžio suma (su PVM), kurios dydis nebūtų pakitęs nepriklausomai nuo to, ar Transporto priemonės remonto sąmata būtų suderinta ženkliai didesnei ar mažesnei sumai, nesutiko su atsakovės argumentu, jog 2021 m. gegužės 19 d. ginčo Transporto priemonės remonto sąmata Nr. 21-05-34 nebuvo derinama su atsakove.
26. Teismas sprendė, kad draudikas neturėjo pareigos remonto sąmatos derinti tiesiogiai su atsakove, kadangi automobilio remonto kaina yra draudiko ir jo serviso sutarimo reikalas, o dėl automobilio remontuojamų dalių atsakovė buvo informuota tinkamai apžiūrint ginčo automobilį ir surašant defektų aktą.
27. Teismas vertino, kad nors atsakovei UAB „Interselas“ jos elektroniniu paštu ar buveinės adresu nebuvo persiųsta 2021 m. gegužės 19 d. ginčo Transporto priemonės remonto sąmata Nr. 21-05-34, tačiau apie ginčo Transporto priemonės remonto kainą ir apimtis per jos atstovą neabejotinai turėjo buvo žinoma, todėl teismas sprendė, kad ADB „Gjensidige“ nepažeidė jokių tarp šalių sudarytos Draudimo sutarties ar Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 049 reikalavimų.
28. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, o bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė jokių nusikalstamos veikos požymių, atsakovės argumentus dėl galimo Transporto priemonės žalų sureguliavimo dokumentų klastojimo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
29. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
30. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Interselas“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Meistritas“ ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; bei priteisti iš UAB „Meistritas“ ir ADB „Gjensidige“ atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
31. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo kilusį ginčą tik formaliai, neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, o taip pat, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nesivadovavo ir nepagrįstai netaikė materialinės teisės normų (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 6.716 straipsnis), kai sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, pasekmių. Taip pat teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – ir DĮ) bei CK draudikui ir draudėjui nustatytas teises ir pareigas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste.
32. Apeliantės teigimu, teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, juos vertino aiškiai iškraipytai ir atsietai vienas nuo kito su tikslu pagrįsti neteisėtą sprendimą; visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė visus atsakovės UAB „Interselas“ argumentus ir priėmė išskirtinai tik ieškovės UAB „Meistritas“ pateiktus argumentus, visiškai nemotyvavo padarytas išvadas, nepateikė nei vieno argumento, kodėl sprendė, kad ieškovė UAB „Meistritas“ įrodė savo ieškinio reikalavimus, o atsakovė UAB „Interselas“ neįrodė savo atsikirtimų, bei neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o nustatytas aplinkybes nepagrįstai iškraipė, ir dėl to pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
33. Pažymi, kad teismas nesistengė išnagrinėti šios bylos visapusiškai ir objektyviai, nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės ir atskleista bylos esmė, tačiau tik automatiškai perrašė ieškovės UAB „Meistritas“ ir ADB „Gjensidige“ teiginius, neatlikdamas jokios jų faktinės ir teisinės analizės, savo sprendimą pagrįsdamas tik formaliais pagrindais. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, prieštaringas ir dviprasmiškas.
34. Tvirtina, kad nei ieškovė, nei ADB „Gjensidige“ nesidomėjo ir netikrino, ar H. A. yra teisėtas atsakovės atstovas ir ar jis turi teisę derinti automobilio remonto sąmatą, rašyti prašymą dėl draudimo išmokoms išmokėjimo, atlikti kitus veiksmus už atsakovę UAB „Interselas“ bei jos vardu. Atsižvelgiant į tai, visos su automobilio remontu bei su draudimo išmoka susijusios ir vykdomos procedūros buvo atliktos neteisėtai ir nepagrįstai.
35. Apeliantė neneigia, jog H. A. laikinam naudojimui buvo perdavusi automobilį ir kad šis asmuo buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas, tačiau jokių kitokių sutartinių (atstovavimo) teisinių santykių ar įgaliojimų atstovauti atsakovę santykiuose tiek su UAB „Meistritas“, tiek su draudimo bendrove ADB „Gjensidige“ H. A. nėra suteikusi.
36. Apeliantės teigimu, ADB „Gjensidige“ pažeidė DĮ 97 straipsnio, 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes apie draudiminius įvykius nepranešė UAB „Interselas“, draudiminiai įvykiai nebuvo tiriami, žalų bylų numeriai buvo suteikti nežinant Transporto priemonės savininkui. Atsakovei nebuvo pranešta apie draudiminių įvykių buvimo faktą, su ja nebuvo derinama remonto sąmata, kiti procedūriniai Transporto priemonės remonto veiksmai, nebuvo sudaryta atlygintinių paslaugų – Transporto priemonės remonto teikimo sutartis su ieškove; taip pat atsakovė nesikreipė į ADB „Gjensidige“ dėl žalos sureguliavimo ir draudimo išmokos išmokėjimo, todėl atsakovei neatsirado civilinė atsakomybė ir prievolė atsakyti pagal ieškovės reikalavimą dėl remonto išlaidų atlyginimo.
37. Apeliantės vertinimu, tarp UAB „Interselas“ ir H. A. žodinio susitarimo pagrindu susiklosčiusius automobilio panaudos teisinius santykius teismas nepagrįstai sutapatino ir kvalifikavo kaip atstovaujamosios UAB „Interselas“ ir atstovo H. A. atliktus teisėtus veiksmus (santykius) su trečiaisiais asmenimis – UAB „Meistritas“ ir ADB „Gjensidige“. Teismas prieštaraudamas sau būtent šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir susiklosčiusiems santykiams CK bei DĮ nustatytų teisės normų netaikė ir nesivadovavo sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
38. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė UAB „Meistritas ir atsakovė UAB „Interselas“ nebuvo atlygintinų paslaugų teikimo sutarties – Transporto priemonės remonto teisinių santykių dalyvėmis, o Transporto priemonę remontui pateikė H. A., kuris vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, tapo paslaugų teikėjo – UAB „Meistritas“ klientu, todėl būtent jis, o ne UAB „Interselas“, įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Todėl teismo padaryta išvada, kad <...> H. A. tiek draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“, tiek draudimo bendrovės servise UAB „Meistritas“ žalos sureguliavimo dokumentus pildė atsakovės UAB „Interselas“ vardu, labiau tikėtina, kad pastarasis veikė ir kaip teisėtas atsakovės UAB „Interselas“ atstovas su atsakove sudarytos panaudos sutarties pagrindu, t. y. su atsakovės žinia ir leidimu <...> prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir įstatymui.
39. Apeliantės tvirtinimu, teismo sprendime padaryta išvada, jog H. A. buvo teisėtu UAB „Inteselas“ atstovu, akivaizdžiai prieštarauja CK 2.133 straipsnio 6 dalies ir 2.136 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, jog UAB „Interselas“ būtų pritaręs H. A. savavališkam ir neteisėtam veiksmui santykiuose tiek su UAB „Meistritas“, tiek su ADB „Gjensidige“.
40. Nurodo, kad pagal ADB „Gjensidige“ ir apeliantės sudarytą Transporto priemonės savanoriškojo (kasko) draudimo sutartį UAB „Interselas“ buvo šios Transporto priemonės savininkė, draudėja ir taip pat naudos gavėja, todėl įstatymas ir Draudimo sutartis nustatė draudiko ir draudėjo arba naudos gavėjo tarpusavio teisinius santykius, jų teises ir pareigas, o ne Transporto priemonės teisėto valdytojo, kaip neteisingai nustatė teismas.
41. Pažymi, kad ADB „Gjensidige“ civilinė atsakomybė pasireiškia tuo, kad ji turėjo elgtis atsakingai ir, vadovaudamasi patvirtintomis Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 049 (tuo metu galiojusia redakcija 2020 m. vasario 11 d. iki 2021 m. gegužės 10 d.), privalėjo iš Transporto priemonę pristačiusio asmens pareikalauti pateikti dokumentus (įgaliojimą, sutartį ar pan.), patvirtinančius, kad Transporto priemonę pristatęs asmuo turi teisę už draudėją UAB „Interselas“ pildyti ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su draudiminiu įvykiu. ADB „Gjensidige“, negavusi minėto įgaliojimo, privalėjo nedelsiant apie tai informuoti UAB „Interselas“, kaip tai numatyta Kasko draudimo taisyklių IV dalies 10 skyriuje ir CK 6.993 straipsnio 8 punkte. Atsakovė ADB „Gjensidige“ taip pat nesiėmė priemonių identifikuoti (nustatyti) defekto akte pasirašančio asmens duomenis (vardo, pavardės).
42. Atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino aplinkybių, jog ADB „Gjensidige“ UAB „Interselas“ elektroniniu paštu po daugiau kaip metų laiko pradėjo siųsti pranešimus, t. y. 2022 m. spalio 24 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d. dėl 2021 m. gegužės 9 d. įvykio (žalos bylos Nr. CLT2361974), apie kurį atsakovė nežinojo ir į draudimo bendrovę dėl draudiminio įvykio įregistravimo bei žalos sureguliavimo ir išmokėjimo niekada nesikreipė, tačiau neaišku kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu pagal 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 09946 draudimo kompanija išmokėjo UAB „Meistritas“ 450,44 Eur draudimo išmoką. Apeliantės vertinimu, tokie atsakovės (draudimo kompanijos) veiksmai yra ne tik kad teisiškai nepagrįsti, bet ir logiškai nepaaiškinami, atspindintys galimo sukčiavimo faktą.
43. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Interselas“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Meistritas“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės UAB „Interselas“ ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
44. Nurodo, kad byloje pati atsakovė patvirtino aplinkybę, jog panaudos pagrindu buvo H. A. perdavusi valdyti Transporto priemonę VW Touareg, perdavė jam Transporto priemonės techninį pasą, Transporto priemonėje buvo ir draudimo polisas; atsakovė nebuvo sustabdžiusi ar nutraukusi KASKO draudimo sutarties tuo metu, kuomet Transporto priemone naudojosi H. A.. Ieškovės vertinimu, šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad H. A. buvo teisėtas Transporto priemonės VW Touareg valdytojas.
45. Pažymi, kad pagrįsta manyti, jog H. A. suteikiant teisę naudotis automobiliu, jam atsakovė, kaip automobilio savininkė, pateikė ir informaciją apie automobilio KASKO draudimą, priešingu atveju H. A. nebūtų galėjęs registruoti Transporto priemonės žalos draudimo bendrovėje. Ieškovės vertinimu, atsakovė, apdraudusi Transporto priemonę KASKO draudimu tuo metu, kai juo teisėtai naudojosi H. A., suprato ir turėjo suprasti, kad H. A., kaip teisėtas automobilio valdytojas, turi teisę registruoti Transporto priemonės žalą bei atlikti su tuo susijusius veiksmus.
46. Akcentuoja, kad atsakovė neginčijo fakto, kad jai priklausanti ginčo Transporto priemonė ieškovės servise buvo remontuojama, taip pat nekėlė ginčo dėl Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto, kuriuo užfiksuotos remontuotinos automobilio dalys bei dėl 2021 m. gegužės 19 d. Transporto priemonės sąmatos. Nors atsakovė prašė pripažinti šiuos dokumentus negaliojančiais, bet jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti tokių dokumentų turinį, nepateikė.
47. Ieškovės tvirtinimu, ji atsakovės Transporto priemonės remontui patyrė išlaidas tiek detalėms, tiek darbams, o atsakovė iš to gavo faktinę naudą. Atsakovė, prašydama priešieškinyje nurodytus dokumentus pripažinti negaliojančiais, nenurodo, kokiu būdu galėtų pasireikšti atsakovės nurodomų negaliojančių sandorių pasekmės. Transporto priemonės remonto darbai buvo atliekami tik suderinus Transporto priemonės remonto kainą su draudiku. Ieškovės remonto sąmata parengta vadovaujantis draudimo įmonėms skirta, atestuota AUDATEX sistema, atsižvelgiant į Transporto priemonės vidutinę rinkos kainą ir jos nusidėvėjimą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų remonto darbų kainą.
48. Atkreipia dėmesį, kad iš ieškovės teismui pateiktų 2018 ir 2019 metais atsakovės ieškovei teiktų prašymų išmokėti draudimo išmoką, transporto priemonės techninės apžiūros defektų akto matyti, jog jie nėra pasirašyti atsakovės įmonės direktoriaus, o pasirašyti kitų asmenų. Pagal ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už automobilio remontą atsakovė UAB „Interselas“ atsiskaitė visais atvejais, išskyrus ginčo atvejį. Ieškovės tvirtinimu, tarp jos ir atsakovės buvo susiformavusi praktika, kad automobilį ieškovei pristato teisėtas jo valdytojas, kuris užpildo reikiamus dokumentus bei pateikia ieškovės atstovui transporto priemonės dokumentus.
49. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Interselas“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo pagal ieškinį ir atsakovė pagal priešieškinį ADB „Gjensidige“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-152-1105/2023, palikti nepakeistą.
50. Nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės, jog į draudiką dėl keturių įvykių telefonu/internetu kreipėsi atsakovės UAB „Interselas“ įgaliotas asmuo dėl žalos bylų registravimo, draudikui buvo pateiktas Transporto priemonės registracijos liudijimas, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita (technikinę apžiūrą patvirtinantis dokumentas), vairuotojo pažymėjimas bei kiti žalai nustatyti reikalingi dokumentai, taip pat, kad pati atsakovė UAB „Interselas“ pripažįsta perdavusi Transporto priemonę neatlygintinai naudotis H. A. įmonei UAB „Gebuva“, patvirtina, kad atsakovė trečiąjį asmenį H. A. pripažįsta kaip teisėtą Transporto priemonės valdytoją, su kuriuo faktiškai buvo sudaryta žodinė Transporto priemonės panaudos sutartis.
51. Pažymi, kad atsakovė UAB „Interselas“ nei teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei savo apeliaciniame skunde neginčijo aplinkybės, jog, perduodama Transporto priemonę neatlygintinai naudotis H. A., buvo Transporto priemonę apdraudusi kasko draudimo ADB „Gjensidige“ bendrovėje, Draudimo sutarties nenutraukė ir nesustabdė tuo laikotarpiu, kol Transporto priemonė buvo perduota naudotis H. A., todėl suprato ir turėjo suprasti, kad H. A., kaip teisėtas Transporto priemonės valdytojas, turi teisę registruoti Transporto priemonės žalą bei atlikti su tuo susijusius veiksmus.
52. ADB „Gjensidige“ manymu, atsakovės UAB „Interselas“ ginčijami dokumentai apskritai jokių neigiamų pasekmių atsakovei nesukėlė ir negalėjo sukelti – priešingai, buvo sutvarkyta apgadinta atsakovei nuosavybės teise priklausanti Transporto priemonė, už kurios remontą dalį sumos (be besąlyginių iškaitų) padengė draudikas. Atsakovė, kaip įmonė, gavo turtinę naudą. ADB „Gjensidige“ vertinimu, nagrinėjama situacija susiklostė išimtinai dėl atsakovės UAB „Interselas“ aplaidumo ir netinkamo savo turto (Transporto priemonės) valdymo.
53. Nurodo, kad atsakovė nei pateikdama priešieškinį, nei savo apeliaciniame skunde net nebandė įrodinėti būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad būtent UAB „Meistritas“ ar ADB „Gjensidige“ neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, koks priežastinis ryšys tarp neteisėtų šių asmenų veiksmų bei žalos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
55. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškinys dėl remonto išlaidų atlyginimo ir atmestas priešieškinis dėl transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto, remonto sąmatos, prašymo išmokėti draudimo išmoką, PVM sąskaitos - faktūros pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
56. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Interselas“ 530,19 Eur skolą ir 6,00 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodydama, jog atsakovė nesumokėjo ieškovei už jai priklausančios Transporto priemonės remonto darbus. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų aktą, remonto sąmatą, prašymą išmokėti draudimo išmoką, PVM sąskaitą faktūrą pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis bei grąžinti šalis į iki Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto surašymo buvusią padėtį, nurodydama, jog į draudėją dėl draudiminio įvykio kreipėsi neįgaliotas atsakovę atstovauti santykiuose su draudimo bendrove ir ieškove asmuo H. A., kuriam Transporto priemonė buvo perduota laikinai naudotis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog H. A. buvo perduoti visi Transporto priemonės dokumentai, suteikta informacija apie Transporto priemonės kasko draudimą, kad H. A. visus žalos sureguliavimo dokumentus pildė atsakovės vardu, o atsakovė neginčijo fakto, kad jai priklausanti Transporto priemonė ieškovės servise buvo remontuojama, taip pat nekėlė ginčo dėl Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto, Transporto priemonės sąmatos bei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, sprendė, jog H. A. veikė kaip teisėtas atsakovės atstovas su atsakove sudarytos žodinės panaudos sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog H. A. buvo teisėtas ginčo Transporto priemonės valdytojas bei tinkamas atsakovės atstovas, sprendė, kad atsakovės nurodytu pagrindu, t. y. dėl vienos iš sandorio šalių valios trūkumo, ginčijami dokumentai negali būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.
57. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog H. A., kreipęsis į draudiką ADB „Gjensidige“ dėl atsakovei priklausančios Transporto priemonės draudiminio įvykio, veikė neteisėtai, kadangi atsakovė H. A. jokių įgaliojimų ją atstovauti santykiuose tiek su UAB „Meistritas“, tiek su ADB „Gjensidige“ nėra suteikusi. Nei ieškovė, nei ADB „Gjensidige“ netikrino, ar H. A. yra teisėtas atsakovės atstovas. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netaikė CK 2.133 straipsnio 6 dalies, 2.136 straipsnio 1 dalies nuostatų.
58. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio ar priešieškinio pagrindas ir dalykas. Dėl to būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, atlikdamas šalių susiklosčiusių santykių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų). Analogiškos taisyklės tiek dėl draudimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas, tiek ir dėl draudimo priimti siurprizinį sprendimą iš esmės taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šiuo aspektu dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
59. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 18 d. tarp ADB „Gjensidige“ ir UAB „Interselas“ sudaryta transporto priemonės VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savanoriškojo (kasko) draudimo sutartis Nr. GJELT 3209128, kurią sudaro Kasko draudimo taisyklės Nr. 049 (Transporto priemonių draudimo sąlygos, galiojanti redakcija nuo 2016 m. kovo 1 d., ir Bendrosios draudimo sąlygos, galiojanti redakcija nuo 2020 m. vasario 11 d.) ir draudimo liudijimas. 2021 m. gegužės 10 d. ADB „Gjensidige“ registruota Transporto priemonės žalos byla Nr. CLT2361974, dėl kurios 2021 m. gegužės 9 d. ADB „Gjensidige“ sudarytas ir H. A. pasirašytas Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktas. 2021 m. gegužės 20 d. ADB „Gjensidige“ papildomai registruotos dar keturios Transporto priemonės žalos bylos Nr. CLT2369821, Nr. CLT2372303 ir Nr. CLT2372308. 2021 m. gegužės 19 d. UAB „Meistritas“ parengta Transporto priemonės sąmata; numatyta automobilio remonto suma 980,63 Eur. 2021 m. gegužės 31 d. ieškovės UAB „Meistritas“ atsakovei UAB „Interselas“ išrašyta ir H. A. pasirašyta PVM sąskaita-faktūra, serija MST Nr. 09946 bendrai 980,63 Eur sumai. 2021 m. gegužės 31 d. atsakovės UAB „Interselas“ draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ pateiktas, H. A. pasirašytas, prašymas dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
60. Apeliantė savo nesutikimą su iš jos ieškovei UAB „Meistritas“ priteista skola už Transporto priemonės remonto darbus bei savo reikalavimą pripažinti minėtus Transporto priemonės žalos sureguliavimo dokumentus niekiniais ir negaliojančiais iš esmės grindžia tuo, jog H. A. neturėjo teisės ją atstovauti santykiuose nei su draudimo bendrove, nei su ieškove UAB „Meistritas“.
61. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
62. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017, 25 punktas).
63. CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos viršija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam. CPK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. CPK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.
64. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teisę turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai) sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
65. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl tariamo atstovavimo aplinkybės svarbu nustatyti, tik ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), ir ar kita sandorio šalis turėjo rimtą pagrindą manyti sudaranti sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis), o ne tai, ar realūs įgaliojimai buvo suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017, 28 punktas).
66. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė jai priklausančią Transporto priemonę 2021 m. pavasarį 1-2 mėnesių laikotarpiui davė laikinai naudotis H. A.. Taip pat kartu perdavė Transporto priemonės dokumentus, t. y. Transporto priemonės registracijos liudijimą ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaitą. Atsakovė šių aplinkybių taip pat neginčija. Aplinkybės, jog, įvykus draudiminiam įvykiui, Transporto priemonės valdytojas H. A. kreipėsi į Transporto priemonės draudiką ADB „Gjensidige“, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė, duodama naudotis jai priklausančia Transporto priemone, H. A. suteikė informaciją apie Transporto priemonės kasko draudimą ADB „Gjensidige“ draudimo bendrovėje, į kurią H. A. ir kreipėsi įvykus draudiminiam įvykiui. Be to, įvertintina ir tai, jog iš byloje pateiktų duomenų apie 2018-2019 m. ADB „Gjensidige“ registruotas ir ieškovei UAB „Meistritas“ pristatytos kitos, atsakovei priklausančios, transporto priemonės Toyota C-HR žalos bylas, kurios dokumentai (Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktas, prašymai išmokėti draudimo išmoką, PVM sąskaitos faktūros) atsakovės vardu pasirašyti ne atsakovės vadovo, o kito asmens, pagrįstai leidžia spręsti apie tarp draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“, UAB „Meistritas“ ir atsakovės susiklosčiusią praktiką, kad transporto priemonę ieškovei pristato, pateikia jos dokumentus bei užpildo reikiamus žalos dokumentus jos valdytojas, o ne UAB „Interselas“ vadovas.
67. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 66 punkte nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė, perduodama Transporto priemonę laikinai valdyti H. A., taip pat perduodama visus Transporto priemonės dokumentus, suteikdama H. A. informaciją apie Transporto priemonės draudimą, įvertinus ir minėtą susiklosčiusią praktiką tarp atsakovės, ieškovės ir draudimo bendrovės, kreipiantis dėl draudiminio įvykio, davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims, t. y. tiek ADB „Gjensidige“, tiek UAB „Meistritas“, manyti, jog atsakovė paskyrė H. A. savo atstovu, kreipiantis dėl atsakovei priklausančios Transporto priemonės draudiminio įvykio ir draudimo išmokos mokėjimo (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).
68. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog H. A. draudimo bendrovei pateikė visus reikalingus Transporto priemonės dokumentus, taip pat į tai, kad ir anksčiau į ADB „Gjensidige“ kreipdavosi, užpildydavo žalos sureguliavimo dokumentus ir UAB „Meistritas“ pristatydavo atsakovei priklausančią transporto priemonę ne pats atsakovės vadovas, o transporto priemonės valdytojas, spręstina, jog ir ADB „Gjensidige“ bei UAB „Meistritas“ turėjo rimtą pagrindą protingai manyti ir sąžiningai tikėti, jog dėl Transporto priemonės draudiminio įvykio kreipėsi atsakovės teisėtas atstovas, turintis teisę veikti jos vardu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ADB „Gjensidige“ ar UAB „Meistritas“ buvo nepakankamai rūpestingos, įsitikindamos, ar H. A. turi teisę veikti UAB „Interselas“ vardu.
69. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 2.133 straipsnio 6 dalies, 2.136 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pažymėtina, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-611/2016). Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek ADB „Gjensidige“ iš esmės įrodinėjo, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog dėl draudiminio įvykio kreipėsi, Transporto priemonę UAB „Meistritas“ pristatė ir žalos sureguliavimo dokumentus pasirašė tokią teisę turintis UAB „Interselas“ atstovas. Nutarties 68 punkte konstatuota, kad tiek ADB „Gjensidige“, tiek UAB „Meistritas“ turėjo rimtą pagrindą manyti, jog dėl Transporto priemonės draudiminio įvykio kreipėsi atsakovės teisėtas atstovas, turintis teisę veikti jos vardu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje, 2.136 straipsnio 1 dalyje numatyta vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti šiuo atveju nėra aktuali.
70. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatavus tai, jog atsakovė savo elgesiu (nutarties 66 punktas) davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims, t. y. ADB „Gjensidige“ ir UAB „Meistritas“, manyti, kad ji paskyrė kitą asmenį, t. y. H. A., savo atstovu kreipiantis dėl jai priklausančios Transporto priemonės draudiminio įvykio, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai ir jų pasekmės, šiuo atveju pareiga sumokėti už Transporto priemonės remontą keturių besąlyginių išskaitų dydžio sumą, yra privaloma atstovaujamajai, t. y. UAB „Interselas“.
71. Įvertinus tai, jog, kaip minėta, ADB „Gjensidige“ ir UAB „Meistritas“ pagrįstai manė, kad žalos byloje atsakovę atstovauja jos teisėtas atstovas H. A., turintis teisę veikti jos vardu (nutarties 68 punktas), spręstina, jog nėra jokio teisinio pagrindo atsakovės prašomus žalos sureguliavimo dokumentus, t. y. Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų aktą, remonto sąmatą, prašymą išmokėti draudimo išmoką, PVM sąskaitą faktūrą, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovės nurodytu jos netinkamo atstovavimo, valios trūkumo pagrindu (CK 1.78 straipsnis). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir tai, kad paties fakto, jog transporto priemonė yra suremontuota atsakovė neginčija. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju negalimas ir atsakovės prašomos restitucijos taikymas, kadangi atsakovės Transporto priemonė jau yra suremontuota ir jos grąžinimas į pradinę iki Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto surašymo momento (tai iki atlikto remonto) padėtį objektyviai nėra galimas.
72. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad ADB „Gjensidige“ pažeidė DĮ 97 straipsnio, 98 straipsnio 2 dalies, Kasko draudimo taisyklių IV dalies 10 skyriaus ir CK 6.993 straipsnio 8 punkto nuostatas, nes apie draudiminius įvykius nepranešė atsakovei; su ja nebuvo derinama remonto sąmata, kiti procedūriniai Transporto priemonės remonto veiksmai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, laiko šiuos apeliantės argumentus nepagrįstais. Pažymėtina, jog nei DĮ 97 straipsnio, 98 straipsnio 2 dalies, nei Kasko draudimo taisyklių IV dalies 10 skyriaus, nei CK nuostatos nenustato pareigos draudikui suteikti informaciją apie pradėtą žalos bylą, įvertinus ir tai, jog draudikas ADB „Gjensidige“ pagrįstai manė, jog draudėją, t. y. atsakovę, atstovauja jos teisėtas atstovas. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek DĮ 98 straipsnio 9 punkte, tiek Kasko draudimo taisyklių I dalies 12 skyriaus 12.14.4 punkte nustatyta draudiko pareiga raštu informuoti draudėją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą tik tuo atveju, jei draudimo išmoka neišmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį pradžios. O Kasko draudimo taisyklių IV dalies 10 skyrius tik nustato informacijos kitai šaliai teikimo tvarką, tačiau nenustato, kokiais atvejais ir kokio pobūdžio informacija turėtų būti teikiama. Apeliantės nurodomas CK 6.993 straipsnio 8 punktas įtvirtina draudiko pareigą suteikti draudėjui bendro pobūdžio draudimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytą informaciją, t. y. draudiko rekvizitus, ginčų sprendimo tvarką, galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus ir pan., tačiau ne informaciją apie konkrečios žalos bylos pradėjimą, tyrimo eigą ir kt. Be to, pažymėtina ir tai, jog iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ADB „Gjensidige“ atsakovei 2021 m. birželio 2 d. siuntė pranešimus dėl draudimo išmokos žalos bylose Nr. CLT2372308, Nr. CLT2372303, Nr. CLT2369821, Nr. CLT2361974. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, atsakovės nurodyti argumentai dėl jos neinformavimo apie pradėtas žalos bylas ir jų eigą nepagrįsti ir nesudaro pagrindo jos prašomus žalos sureguliavimo dokumentus, t. y. Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų aktą, remonto sąmatą, prašymą išmokėti draudimo išmoką, PVM sąskaitą faktūrą, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ar ieškovei nepriteisti skolos už atsakovės Transporto priemonės atliktus remonto darbus.
73. Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, jog nebuvo sudaryta atlygintinių paslaugų – Transporto priemonės remonto teikimo sutartis su ieškove. Pažymėtina, jog, remiantis Kasko draudimo taisyklių I dalies 11 skyriaus 11.1.2, 11.1.4 punktų nuostatomis, transporto priemonė yra remontuojama vienoje iš draudiko nurodytų remonto įmonių; o draudėjo pasirinktoje autoremonto įmonėje remonto darbai atliekami tik pasirinkus sąlygą „Remontas Jūsų pasirinkimu“ ir apie tai informavus draudiką. Nagrinėjamu atveju nei šalių sudarytoje Draudimo sutartyje, nei Kasko draudimo taisyklėse neįtvirtinta sąlyga su pasirinkta autoremonto įmone sudaryti transporto priemonės remonto teikimo sutartį. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė būtų pasirinkusi kitą autoremonto įmonę, be to, iš nutarties 66 punkte minėtų kitų 2018-2019 m. draudiminių įvykių atvejų matyti, jog ir ankstesniais atvejais atsakovei priklausančios kitos transporto priemonės remonto darbus atliko UAB „Meistritas“, kuriai atsakovė jokių pretenzijų neturėjo ir jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras tinkamai apmokėjo.
74. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, išklausiusi pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jis vertino visus byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės ir išvadas padarė remdamasis įrodymų visuma. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ar užtikrinant tinkamą įrodinėjimo procesą (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
75. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškinys dėl remonto išlaidų atlyginimo ir atmestas priešieškinis dėl transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto, remonto sąmatos, prašymo išmokėti draudimo išmoką, PVM sąskaitos - faktūros pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
76. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
77. Atsakovės UAB „Interselas“ apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – sąskaitą už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą. Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
78. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl ieškovei priteistina 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės UAB „Interselas“.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Meistritas“, juridinio asmens kodas 147215893, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės UAB „Interselas“, juridinio asmens kodas 148430728.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
Laimantas Misiūnas