Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-58/2012

                                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1., 1.2.18.1., 1.2.29.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 12 d.

Vilnius

       Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ryšardas Skirtunas,

sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,

dalyvaujant prokurorei Lilijai Balaišienei,

kaltinamajam R. Š.,

gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

nukentėjusiajam A. D.,

jo atstovui adv. Gediminui Bukauskui,

vertėjai I. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Latvijoje, Liepojos m.., Latvijos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.

       Teismas, išnagrinėjęs bylą,

N U S T A T Ė :

       K. R. Š., turėdamas tikslą pasiskolinti iš nukentėjusiojo A. D. 33000 eurų (113850 Lt) ir žinodamas, kad pastarasis paskolins jam reikalingą sumą tik laiduojant kitam asmeniui, 2010 m. birželio 23 dieną Vilniuje, (duomenys neskelbtini), realizavo pateikdamas A. D. žinomai suklastotą didelės vertės vertybinį popierių – 2010 m. birželio 23 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo jis (Š. R.) įsipareigoja iki 2010 m. liepos 7 d. sumokėti A. D. 33000 eurų, kurio eilutėje ,,laiduotojas“ už E. N. pasirašė nenustatytas asmuo ir laiduotojos parašas buvo suklastotas. Tokiais veiksmais kaltinamasis Š. R. realizavo nukentėjusiajam A. D. suklastotą didelės vertės vertybinį popierių – 2010 m. birželio 23 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 33000 eurų (113850 Lt) sumai ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 2 d.

       Jis gi, neturėdamas teisėto pagrindo, 2010-11-23, savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė kitų fizinių asmenų dokumentus - E. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą 2005-07-05 Vilniaus 1-ajame pasų poskyryje ir G. P. Lietuvos Respublikos pasą LTU Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą 2010-05-12 Vilniaus VPK Migracijos valdyboje. Šiais veiksmais kaltinamasis R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d.

       Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies ir parodė, kad jis 2010 metais vertėsi prekyba automobiliais, o tam tikslui buvo reikalingi pinigai. T. D. jį supažindino su A. D., kuris jam sutiko duoti 33000 eurų, bet paaiškino, kad jis galės su juo atsiskaityti automobiliais. Vėliau A. D. vis netikdavo jo pateikiami automobiliai ir šis paprašė pasirašyti vekselį 33000 eurų sumai, tačiau pareikalavo, kad kas nors pasirašytų vekselyje kaip laiduotojas. Jis, nieko blogo negalvodamas, pasiėmė iš D. tą vekselį, gal dvi savaitės vežiojosi su savimi, po to pasirašė E. N. vardu, nes pas pastarąją gyveno, jai nieko apie tai nesakė, o vekselį pateikė D.. Kodėl ekspertai nurodo, kad vekselyje yra ne jo parašas, paaiškinti negali. Kodėl keitė savo parodymus taip pat paaiškinti negali. Dėl aptiktų pas jį svetimų piliečio paso ir asmens kortelės negali paaiškinti kodėl juos laikė savo gyvenamojoje patalpoje, jų niekur nenaudojo. Kodėl jų neatidavė kompetentingiems organams paaiškinti negali. Gailisi nusikaltęs. 

      Be kaltinamojo R. Š. dalinio prisipažinimo jo kaltę pilnumoje patvirtina sekantys įrodymai.

       Apklaustas teisme nukentėjusysis A. D. parodė, kad iš tikrųjų paskolino T. D. rekomenduotam kaltinamajam 33000 eurų, bet pareikalavo, kad kas nors vekselyje pasirašytų kaip laiduotojas. R. Š. pasiūlė kaip laiduotoją savo sugyventinę E. N.. Ji buvo jo (A. D.) žmonos klientė. Jis sutiko su laiduotojos kandidatūra. R. Š. su jo sąlyga dėl laiduotojo sutiko, todėl 2010-06-23 Vilniuje, Juozapavičiaus g. 6A-16, susitiko jis, žmonos giminaitis Tomas ir R. Š.. Paprastojo neprotestuotino vekselio blanką jis pats atsispausdino minėtoje studijoje minėtų asmenų akivaizdoje. R. Š. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 33000 eurų sumai, pagal kurį minėtą pinigų sumą Š. R. turėjo jam sumokėti 2010-07-07. Paklausus, kodėl neatvyko laiduotoja E. N., R. pasakė, kad ji labai užimta, bet jis jai nuveš vekselį pasirašyti. R. išvažiavo ir netrukus grįžo bei pateikė vekselį su laiduotojos E. parašu. Ernestiną jis tik buvo matęs salone, tačiau su ja nebuvo bendravęs, koks jos parašas - nežinojo. K. R. pateikė  vekselį su savo ir laiduotojos parašais, jis perdavė jam 33000 eurų, kurių ilgą laiką neatgavo, todėl vekselį perdavė vykdyti antstolei, kuri įtarė, kad vekselis yra suklastotas, todėl buvo pranešta policijai. Iš paskolintos sumos R. jam grąžino tik 2000 Lt., todėl šiai sumai jis mažina savo civilinį ieškinį.

       Apklausta teisme liudytoja E. N. parodė, kad su kaltinamuoju 2010 metais ją siejo artimi santykiai ir pastarasis gyveno jos bute. Jai buvo žinoma, kad R. Š. prekiauja automobiliais, daugiau į jo verslo reikalus ji nesikišo. A. D. tik iš matymo pažįsta apie 2 metus, geriau pažįsta jo žmoną – ji yra  kirpėja. Ji žino, kad tarp R. Š. ir A. D. buvo kažkokie piniginiai reikalai, bet smulkmenų nežino. Prisimena, kad iš notarės gavo vekselį 33000 eurų sumai, kuriame ji buvo įrašyta kaip laiduotoja. Pagal šį vekselį A. paskolino R. tuos pinigus. Ji nepasirašinėjo jokio vekselio, apie ką informavo notarę, taip pat klausinėjo apie tai R.ą, kuris iš pradžių išsisukinėjo, bet vėliau prisipažino, kad padirbo jos parašą. Ji buvo susisiekusi ir su Artūru ir šis klausė ar tai ji pasirašė vekselyje kaip laiduotoja – ji tai paneigė. Po šios istorijos jos santykiai su R. pašlijo. Dėl aptiktų pas R.ą svetimų dokumentų ji nieko paaiškinti negali.

       Apklausta teisme liudytoja  R. V. parodė, kad dirba notare ir iš A. D. 2010-09-09 A. D. kreipėsi į jų Vilniaus miesto 26-ojo notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, siekiant nukreipti išieškojimą į pagal vekselį įsipareigojusio asmens Š. R. ir laiduotojos E. N. turtą. A. D. pateikė jai 2010-06-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo R. Š. įsipareigoja iki 2010-07-07 A. D. sumokėti 33000 eurų. Ji, kaip notarė, registruotu paštu išsiuntė raštus minėtiems asmenims, papildomai ragindama juos atsiskaityti su kreditoriumi A. D.. Šie laiškai buvo įteikti E. N. pasirašytinai, tačiau pinigų minėti asmenys A. D. negrąžino. Gavusi siuntos pristatymo patvirtinimą, kur pasirašė E. N., ji pastebėjo, kad akivaizdžiai skiriasi E. N. parašai  ant vekselio ir ant pristatymo patvirtinimų. Jos asesorei telefonu susisiekus su E. N., pastaroji paaiškino, kad jokiame vekselyje  nelaidavo ir nepasirašė. Vėliau jų notarų biure E. N. surašė tai  patvirtinantį pareiškimą, tai yra, kad parašas minėtame vekselyje yra ne jos, kad ji nėra laidavusi ir nėra asmeniškai pasirašiusi šiame vekselyje, bei paprašė neišduoti vykdomojo įrašo, nurodant ją kaip solidarią skolininkę. Ji A. D. pateikė paaiškinimą, kad vertinant jo pateiktus ir notarų biuro iniciatyva gautus dokumentus, kilo įtarimas dėl E. N. parašo suklastojimo, dėl ko jo prašymas atlikti vykdomąjį įrašą vekselyje, nurodant skolininką ir laiduotoją kaip solidarius skolininkus, yra sustabdytas, be to,  pasiūlė jai kreiptis į teisėsaugos institucijas, ką pastarasis jos žiniomis ir padarė.

       Apklaustas teisme liudytojas E. Ž. parodė, kad savo asmens tapatybės kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą 2005-07-05 Vilniaus 1-jame pasų poskyryje, jis prarado 2005 metų rudenį, tačiau tiksliai datos neatsimena. Išlipęs iš troleibuso ir nuėjęs į parduotuvę, ten jis pasigedo savo piniginės su joje buvusia asmens tapatybės kortele. 2006-03-24 jam buvo išduota nauja asmens tapatybės kortelė. Kokiomis aplinkybėmis jis prarado piniginę su dokumentais, jis nežino. Niekam nebuvo davęs savo dokumentų, net ir laikinam saugojimui.      

       Tikslu patikslinti bei patikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus teisme sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. reikalavimais buvo perskaityti liudytojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad Latvijos Respublikos pilietį R. Š., gyvenantį, pažįsta maždaug 5 metus. Jie susipažino per verslą, nes abu užsiėmė analogiška veikla –  automobilių perpardavimu. R. Š. jam atrodė patikimas verslininkas, nors tiesioginių verslo ar piniginių kontaktų  su juo neturėjo. Po maždaug 2005 metų jis ilgą laiką R. nematė, o 2010 metų birželio mėnesį vėl netikėtai susitiko. Jis (R. Š.) paprašė jo paskolinti pinigų, nes trūksta pinigų verslui. T. D. pasakė, kad neturi pinigų, bet kadangi jo giminaitis ieškojo automobilio, tai jis sutiko juos supažindinti.  Jis davė R.ui A. D. telefoną, ir įspėjo A., kad jam šis skambins. 2010-06-23 A. T. paskambino ir pasakė, kad norėtų, kad dalyvautų vekselio pasirašyme skolinant pinigus, nes R. – jo draugas. Vielai vakare kartu su A. nuvažiavo į A. grožio saloną, kur A. atspausdino vekselio blanką. R. atvažiavo vienas, bet turėjo atvažiuoti su drauge E. N., kuri turėjo būti laiduotoja. R. sakė, kad ji labai užsiėmusi, bet jis gali tuoj pat pas ją nuvažiuoti, kad ji pasirašytų vekselį. Jie su Artūru  liko grožio studijoje, o R. išvažiavo ir netrukus grįžo bei pateikė A. vekselį su laiduotojos Er. parašu. T. A. jo akivaizdoje perdavė R.ui 33000 eurų ( po 500 eurų banknotais). Jie dar kalbėjo, jei ras A. tinkamą automobilį, tai šiuos pinigus užskaitys kaip mokestį už automobilį. Maždaug po 2-3 savaičių  iš telefoninio pokalbio su Artūru jis sužinojo, kad R. siūlo BMW automobilį ir prašo dar 20000 eurų. Perduodant minėtą sumą R.ui jis nedalyvavo. 2010-07-19 jam paskambino R. ir pasakė, kad į Lietuvą (į muitinės terminalą Kirtimų gatvėje) atgabeno du automobilius (ar jie buvo abu skirti A.,  nežino), tačiau jam reikia dar 10000 eurų kažkokiems mokesčiams sumokėti. Jis iš karto nuvažiavo į terminalą, kur matė tuos automobilius tik iš tolo, nes į muitinės terminalą neįleidžia. 2010-07-20 Artūrui pasakė, kad R.ui reikia dar 10000 eurų  tam, kad skubiai galėtų paimti automobilius iš muitinės terminalo. K. A. labai reikėjo automobilio, o viskas labai užsitęsė, A. sutiko duoti dar pinigų. Jis jam (T. D.) davė 34500 litų, kas atitinka 10000 eurų ir pateikė jam pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10000 eurų sumai. Jis nenorėjo pasirašinėti, nes pinigus ėmė ne sau, o iš karto perdavė R. (tą matė ir pats A.), tačiau dėl laiko stokos sutiko pasirašyti vekselį. Tačiau automobilio A. R. neatvarė, ilgą laiką nėjo į kontaktą. Vėliau telefoninio pokalbio metu R. pasakė, kad jį apgavo verslo partneriai ir negali nei atvežti automobilio, nei grąžinti pinigų. Jis teigė suprantantis, kad yra skolingas, tačiau šiuo metu atsiskaityti negali, galbūt galės ateityje (t. 1., b.l. 126-127).

       Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V. pateikė 2010 m. birželio 23 d. Paprastojo neprotestuotino vekselio originalą (t. 1., b.l. 132).

       Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti kaltinamojo R. Š. bei liudytojos E. N. parašų ir rašysenos pavyzdžiai, paskirtas rašysenos tyrimas (t. 1., b.l. 75-78).

       Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2010-12-13 specialisto išvadą Nr.11-3251 (10), kurioje konstatuota, kad 2010-06-23 paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo R. Š. įsipareigoja iki 2010-07-07 A. D. sumokėti  33000 eurų sumą, lapo apačioje, po eilute ,,Laiduotojas“, rankraštinį įrašą ,,(duomenys neskelbtini)“ parašė ne R. Š.. Nustatyti, ar šį įrašą parašė E. N. nebuvo galima, nes nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumos, pakankamai kokiai nors išvadai, o nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų nebuvo galima, nes tiriamasis įrašas trumpas, paprastas, mažai informatyvus, parašytas didžiosiomis raidėmis. Šalia tiriamojo įrašo E. N. vardu pasirašė ne E. N., ne R. Š., o kitas asmuo (t. 1., b.l. 80-82).

       2010-11-23 kratos metu pas R. Š. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikus kratą, buvo rasti ir paimti E. Ž. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr.(duomenys neskelbtini) ir G. P. vardu išduotas LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1., b.l. 28-32)

       Pats kaltinamasis R. Š. iš esmės neginčija padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 str. 2 d., tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės pilnai taip ir nepripažino. Nors pats kaltinamasis neneigė tų aplinkybių, kad buvo realizuotas suklastotas vekselis, bet savo kaltę pripažino tik iš dalies, dėstydamas aplinkybes kitaip, nei kad buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, bei nagrinėjant bylą teisme. Vertinant R. Š. duotus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu parodymus, matyti, kad jis tris kartus keitė savo parodymus: vekselis 33000 eurų sumai buvo suklastotas neva pas nukentėjusįjį namuose, pastarajam matant ir įkalbinėjant, tokioje būklėje, kai abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, neva R. Š. buvo įkalbėtas pasirašyti už savo draugę E. N., kuri yra laiduotoja to pateikto vekselio, ką jis ir padarė bei pateikė A. D.. Tokias aplinkybes kaltinamasis išdėstė pirminėje apklausoje ir vėliau, kai jis buvo apklaustas akistatos, su D. metu (t. 1, b.l. 173-174). Tada kaltinamasis jau sakė, kad jis neatsimena kokiomis aplinkybėmis suklastojo tą dokumentą, tačiau teigė, kad už E. N. pasirašė būtent jis, o ne kažkas kitas ir jis atidavė tą dokumentą A. D.. Teisme gi kaltinamasis davė visai kitokius parodymus, teigė, kad neva tai T. D. jį vertė pasirašyti tą dokumentą, sakė, kad nukentėjusysis taip pat darė jam kažkokį neapibrėžtą spaudimą, būtent dėl to jis ir pasirašė tą dokumentą. Kaltinamasis teigė, kad dokumentą pasirašė jau bare, o ne namuose, kad tą dokumentą vežiojosi porą savaičių savo automobilyje ir tik vėliau pateikė nukentėjusiajam. Tokie kaltinamojo parodymų kaitaliojimai teismo vertinami kaip bandymas iškraipyti faktines aplinkybes, švelninti savo padarytos nusikalstamos veikos apimtį, atsakomybės mastą. Vertinant byloje surinktų įrodymų visetą: nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, aiškiai matosi, kad aplinkybės buvo visiškai kitokios – būtent tokios, kurios nurodytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad už E. N. pasirašė ne R. Š., o kitas asmuo, nors R. Š. teigia priešingai, neturi esminės įtakos nei atsakomybei kilti, nei veikos kvalifikacijai, nes yra įrodyta, kad būtent R. Š. būtent ne pačios E. N. pasirašytą, o suklastotą vekselį realizavo pateikdamas jį nukentėjusiajam A. D.. Reikia pažymėti, kad teisme A. D. papasakojo aplinkybes tokias, kokios buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Teigė, kad T. D. turėjo pažįstamą R. Š., kuris buvo pristatytas kaip sėkmingas verslininkas, prekiaujantis automobiliais ir kuriam reikėjo šiam verslui pinigų ir, kad prašė paskolinti R. Š. 33000 eurų sumą, ką jis sutiko padaryti tik esant laiduotojui. Viskas įvyko būtent grožio salone, esančiame Juozapavičiaus gatvėje, t.y. jo žmonai priklausančiame salone, kuomet R. Š. atvežė neva R. N., kaip laiduotojos pasirašytą vekselį ir teigė, kad ji negalėjo atvykti dėl užimtumo. Šie parodymai pilnumoje sutampa su pagarsintais T. D. parodymais, kuris dalyvavo viso šio proceso metu ir davė analogiškus parodymus. E. N. taip pat nuosekliai teigė, kad nieko apie jokį neva jos pasirašytą vekselį nežinojo. Taigi įrodymų visima leidžia teismui daryti besąlygišką išvadą, kad šis nusikaltimas buvo padarytas būtent prie virš nurodytų aplinkybių, t.y. teismo nustatytų aplinkybių. K. R. Š. veiksmai pagal LR BK 213 str. 2 d. yra kvalifikuoti tinkamai, nes teisme pilna apimtimi buvo įrodyta, kad būtent jis realizavo pateikdamas A. D. žinomai suklastotą didelės vertės vertybinį popierių.

       Teismo manymu kaltinamojo R. Š. nusikalstama veika pagal BK 302 str. 1 d. turi būti kvalifikuojama kaip vienas epizodas, o ne kaip du atskiri nusikaltimai, nes ir asmens pasas ir asmens tapatybės kortelė buvo laikomi toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku pas tą patį asmenį, t.y. kaltinamąjį. Vien gi dokumentų kiekis teismo manymu negali būti pagrindas skaldyti veiką į atskirus nusikaltimus. Iš kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d. šalinamas ir neteisėto minėtų asmens dokumentų įgijimo kvalifikuojantis požymis, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme konkrečiai nepavyko nustatyti iš kokio konkrečiai šaltinio ir kokiu būdu buvo įgyti tie dokumentai. Vien pats kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu suformuluotas įtarimas šioje dalyje patvirtina šią teismo išvadą. Visos gi abejonės ir neaiškumai teismo vertinamos kaltinamojo naudai. Pats kaltinamasis pripažįsta neteisėtai laikęs svetimus fizinio asmens dokumentus. Minėti dokumentai buvo pas jį aptikti kratos metu. Liudytojas E. Ž. teisme patvirtino, kad savo asmens tapatybės kortelės niekam pats perdavęs nebuvo. Taigi ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlygišką išvadą, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d.

       Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis bei civilinis ieškovas A. D. pateikė civilinį ieškinį 113942,40 Lt sumai, teisminio bylos nagrinėjimo metu ši ieškinio suma buvo sumažinta iki 111942,40 Lt. Civilinis ieškinys pilnumoje yra tenkintinas, nes yra paremtas byloje esamais rašytiniais įrodymais (suklastotu vekseliu), nukentėjusiojo, liudytojų parodymais. Be to pats kaltinamasis nei dėl paties ieškinio nei dėl jo dydžio faktiškai neprieštarauja ir sutinka, kad yra padaręs žalos nukentėjusiajam.

       Byloje buvo proceso išlaidų: 2010-10-20 pinigų priėmimo kvitas Nr. 558595, pagal kurį nukentėjusysis A. D. sumokėjo advokatui Gediminui Bukauskui už atstovavimą byloje 1000 Lt. Šiuos išlaidos teismo pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

       Byloje yra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010 m. birželio 23 d. Paprastasis neprotestuotinas vekselis. Šie dokumentai yra įsiūti į bylą (t. 1, b.l. 36, 83), todėl turi būti saugomi byloje su visa baudžiamosios bylos medžiaga.

       K. R. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

       Skiriant bausmę kaltinamajam R. Š. teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Šiuo metu teismas neturi pakankamai duomenų teigti, kad kaltinamasis yra teistas, nes nėra aišku ar esantis byloje 2011-06-01 Zarasų rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, nėra duomenų apie kaltinamojo administracines nuobaudas, tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis būtų pilnumoje pripažinęs savo kaltę. Jis nuolat kaitaliojo savo parodymus, todėl negalima teigti, kad gailisi dėl įvykdyto. Tuo pačiu atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai sunkių pasekmių nesukėlė, todėl teismas laiko galimu skirti subendrintą bausmę, artimą sunkiausio nusikaltimo minimumui (už nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d. atsižvelgiant į šios veikos apimtį, pasekmes ir pavojingumą skirtinas areštas), nes būtent tokia bausmė teismo manymu pilnumoje užtikrins bausmės paskirties įgyvendinimą.

       Vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301-308 straipsniais, teismas

N U S P R E N D Ė :

       R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 213 str. 2 d., ir skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 5 mėnesiams.

       Jį gi pripažinti kaltu pagal BK 302 str. 1 d., ir skirti areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

       BK 63 str. 4 d., 65 str. pagrindais skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir skirti R. Š. subendrintą laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

       Bausmės pradžią R. Š. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

       Į bausmės laiką R. Š. įskaityti sulaikymą bei suėmimą nuo 2010-11-23 iki 2011-01-18.

       Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registrutis policijos įstaigoje, dokumento – paso paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir R. Š. sulaikymo.

       Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. Š. A. D. naudai 111942,40 Lt. (šimtą vienuolika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt du litus, 40 centų), o taip pat priteisti iš R. Š. A. D. naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) jo turėtų proceso išlaidų.

       Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei esamus byloje (t. 1., b.l. 36, 83): asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010 m. birželio 23 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, saugoti byloje.

       Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                           (parašas)                                    Ryšardas Skirtunas

Nuorašas tikras:

Teisėjas R.Skirtunas