Civilinė
byla Nr. 2A-441-555/2011
Pirmosios
instancijos teismo teisėja Valentina Ščerbakova
Procesinio
sprendimo kategorija 44.2.4.1;44.2.4.2;44.5.2.16;114.11;121.18
(S)

KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011
m. vasario 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
kolegijos
teisėjų Algirdo Remeikos, Ramūno Mitkaus,
sekretoriaujant
Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei R. K., ieškovų
Reginos ir A. K. atstovui advokatui Vladislovui Mikšai,
ieškovo A. K. atstovei V. R. J., viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo
2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D.
K., Ž. K., R. K., A. K. ieškinius atsakovams Lietuvos Respublikos transporto
priemonių draudikų biurui, E. K. dėl turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimo ir
n u s t a t
ė :
ieškovė D. K., patikslintu ieškiniu ( t. 2, b. l. 83-85) prašė
priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
(toliau draudikų biuras) 2846 Lt turtinės žalos atlyginimui, 3450 Lt neturtinės
žalos atlyginimui, 5000 Lt atstovavimo išlaidų; priteisti iš atsakovo E. K. jai 26550 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir
nepilnamečiui sūnui Ž. K. 46550 Lt neturtinei žalai
atlyginti.
Ieškovai R. K. ir A. K. ieškiniu ( b. l. 1, b.
l. 82) prašė priteisti iš atsakovo LR transporto priemonių draudikų biuro po
863 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti ir iš atsakovo E.
K. po 24137 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas E. K. 2006-11-08 Kaune autoįvykio metu partrenkė ir mirtinai
sužalojo K. J. K.. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-30
nuosprendžiu atsakovas E. K. pripažintas kaltu pagal LR
BK 281 str. 5 d. 144 str. ir nubaustas laisvės atėmimu (t. 1, b. l. 17-18). Ieškovė
D. K. paaiškino, kad atsakovas Lietuvos Respublikos
draudikų biuras iš dalies atlygino jai ir sūnui Ž. K. turtinę
ir neturtinę žalą, tačiau atsisako atlyginti kitas išlaidas taip pat susijusias
su K. J. K. laidojimu. Ieškovė teigia, kad atsakovas
nepagrįstai atsisako atlyginti 1300 Lt už autoįvykio metu nepataisomai
sugadintus K. J. K. drabužius, 696, 90 Lt ir 800 Lt už
keturnedelio ir metinių paminėjimo gedulingus pietus, 50 Lt už fotografo
paslaugas, viso 2846, 90 Lt turtinės žalos atlyginimui, nes išlaidos yra
realios. Ieškovė pripažino, kad atsakovas atlygino jai ir jos nepilnamečiui
sūnui 1726, 40 Lt. (500 EUR) kiekvienam po 863 Lt. neturtinės žalos. Tačiau
2009 12 10 įsigaliojus naujai Draudimo įstatymo Nr. IX-378 redakcijai, kurio 11
str. reglamentuoja, kad nuo 2009-12-10 mokama 2500000 eurų draudimo išmoka dėl
žalos atlyginimo asmeniui (tame tarpe 2500 eurų dėl neturtinės žalos), todėl
sutinkamai su CK 1. 7 str. atsakovas draudikų biuras nepagrįstai apskaičiavo ir
išmokėjo ieškovams neturtinės žalos atlyginimo dydį pagal negaliojančią
Draudimo įstatymo 2004-06-14 redakciją, todėl draudikų biuras privalo papildomai
išmokėti jiems 6900 Lt neturtinės žalos arba po 3450 Lt kiekvienam. Nurodė,
kad dėl vyro ir tėvo K. J. K. mirties ji ir jų
nepilnametis sūnus patyrė emocinę depresiją, neviltį, išgyvena nepakeliama
dvasinį skausmą, todėl sprendžia, kad atsakovas E. K. padarė
jai 30000 Lt neturtinę žalą, o jos nepilnamečiui sūnui 50000 Lt neturtinę žalą.
Minusavus draudikų biuro išmokėtą neturtinės žalos dalį (3450 Lt) ieškovė prašo
priteisti iš atsakovo E. K. jai 26550 Lt neturtinei žalai
atlyginti ir nepilnamečiui sūnui Ž. K. 46550 Lt
neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovai R. K. ir A. K. nurodė, kad žuvus sūnui
K. J. K., jie neteko pagalbininko buityje, dvasinės ir
materialinės paramos, nes sūnus juos remdavo materialiai, patyrė dvasinį
sukrėtimą ir išgyvenimus, emocinę depresiją, paūmėjo turimos ligos, pablogėjo
gyvenimo kokybė. Teigė, kad dėl sūnaus mirties jiems padaryta 50000 Lt neturtinė
žala.
Kauno miesto apylinkės
teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinius tenkino dalinai, priteisė iš
atsakovo E. K. ieškovei D. K. 10000
Lt, ieškovui Ž. K. 20000 Lt, ieškovei R.
K. 10000 Lt, ieškovui A. K. 10000 Lt neturtinei žalai
atlyginti, kitoje dalyje ieškinius atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo E. K. ieškovei D. K. 2500 Lt
atstovavimo išlaidų, ieškovei R. K. 1000 Lt atstovavimo
išlaidų, valstybei 122,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu. Nurodė, kad atsakovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ikiteisminio proceso
tvarka atlygino ieškovei D. K. turtinę
žalą ir išmokėjo jai už laidojimo paslaugas bei reikmenis - 2664,50 Lt, už
leidimą laidoti 371 Lt, už foto paslaugas 50 Lt, už gedulingus pietus 681,50
Lt, kapavietės sutvarkymo išlaidas 3840 Lt, neturtinės žalos atlyginimui 1726,
40 Lt, viso 8583,40 Lt (išminusavus 750 Lt laidojimo pašalpos dydį). Teismas
sprendė, kad ieškovės D. K. reikalavimas priteisti
iš atsakovo Draudikų biuro 2846, 90 Lt yra neteisėtas ir neįrodytas, todėl
atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad už fotografo paslaugas atsakovas
ieškovei atlygino pakankamą sumą, atitinkančią protingumo kriterijus, o
išlaidas susijusias su papročiais minėti mirusįjį per mirties keturnedelį ir
metines pietumis, nėra įstatyminio pagrindo laikyti išlaidomis susijusiomis su
laidojimo išlaidomis, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių
kuo nukentėjusysis buvo apsirengęs, kad šie daiktai buvo sugadinti nepataisomai
ir kad jų vertė tuo metu buvo 1300 Lt. Kadangi eismo įvykis įvyko 2006-11-08, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovo ieškovams mokėtinos išmokos klausimas turi būti sprendžiamas
vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcija galiojusia per 2004-05-01 - 2007-06-11
laikotarpį. Atsakovui Draudikų biurui išmokėjus ieškovei D. K. 500 eurų arba 1726,40 Lt neturtinės
žalos atlyginimui, teismas ieškovės D. K. reikalavimą išmokėti jai ir nepilnamečiui sūnui didesnę
sumą neturtinei žalai atlyginti laikė nepagrįstu ir atmestinu. Kadangi
neturtinės žalos atlyginimą atsakovas Draudikų biuras išmokėjo mirusiojo
sutuoktinei ir nepilnamečiui sūnui, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas
Draudikų biuras neprivalo atlyginti didesnę neturtinės žalos sumą ieškovams R. K. ir A. K.. Teismas sprendė, kad
atsakovas E. K. eismo įvykio pasekoje dėl kaltų veiksmų
mirtinai sužalojęs K. J. K., sutinkamai su CK 6.270
straipsniu, 6.284 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsniu, privalo atlyginti
ieškovams neturtinę žalą. Nurodė, kad K. J. K. –sutuoktinio,
tėvo, sūnaus staigi mirtis sukėlė visiems ieškovams dvasinius išgyvenimus,
dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo jų sveikata, pasikeitė elgesys
ir bendravimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į atsakovo E.
K. kaltę ir eismo įvykio aplinkybes: nusikaltimą jis padarė netyčiniais
veiksmais, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, eismo įvykio metu
nukentėjusysis K. J. K. buvo vartojęs alkoholį, dėl ko
eismo įvykį galėjo lemti didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Atsižvelgdamas į
visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais,
teismas nutarė sumažinti ieškovų prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo
dydį.
Apeliaciniu
skundu atsakovas E. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Mano, kad teismas
netinkamai vertino byloje nurodytas aplinkybes, dėl ko padarė neteisingas
išvadas. Nurodo, kad nukentėjusysis K. J. K. pats pažeidė
Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kas įtakojo eismo įvykį, tačiau teismas neatsižvelgė
į nukentėjusiojo kaltę. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi baudžiamosios bylos
medžiaga, nors ir buvo informuotas, jog byla nagrinėjama aukštesnės instancijos
teismuose.
Atsiliepimais į atsakovo E. K. apeliacinį skundą ieškovai D. K., R. K., A. K. bei
atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo
atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti
nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK
320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka
ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių
sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas
nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai
to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose
ir V dalyje numatytų kategorijų bylas.
Iš
esmės apeliacinis skundas grindžiamas materialinės teisės normų,
reglamentuojančių žalos atlyginimą, pažeidimu. Apelianto vertinimu, pirmosios
instancijos teismas neįvertino, kad pačio nukentėjusiojo elgesys pažeidžiant
Kelių eismo taisyklių reikalavimus buvo tiesioginis ryšys dėl atsiradusių
pasekmių.
Nagrinėjamojoje
byloje nustatyta, kad atsakovas E. K., 2006 -11- 08 apie
17 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ., vairuodamas automobilį ,,Mersedes Benz
300“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodamas
nuo (duomenys neskelbtini) . link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr.
(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75, 269.3, 269.4 punktų
reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip,
kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui,
artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir
nesustojo, nepraleido jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės pagal jo važiavimo
kryptį įėjusio pėsčiojo K. J. K., kurį partrenkė ir
mirtinai sužalojo. E. K., turėdamas pareigą rūpintis
nukentėjusiu asmeniu, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei,
nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba
nukentėjusiajam, neiškvietė medicinos pagalbos, nepranešė apie eismo įvykį
policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nors tokią galimybę turėjo. Kauno
miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d nuosprendžiu atsakovas E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto
LR BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems)
metams 6 (šešiems) mėnesiams, už nusikaltimo, numatyto LR BK 144 straipsnyje,
padarymą laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK
63 str. 1 d.,2 d.,5 d. 1,2 p. ir 65 str. 1 d. 1 p.) paskirtos bausmės
subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės
atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) uždraudžiant naudotis specialia teise
– vairuoti kelių eismo transporto priemones trejus metus.
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3
d. nutartimi pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d.
nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajai V. R. J. pripažinta
teisė į ieškinio patenkinimą, civilinio ieškinio dydžio klausimą perduodant
nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiosios V. R.
J. civilinis ieškinys atmestas. Kita Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m.
balandžio 30 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario
3 d. nutartimi nuspręsta nuteistojo E. K. gynėjo kasacinį
skundą atmesti.
Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nurodomas vienintelis
argumentas, kad tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių
neigiamų pasekmių – K. J. K. žūties
– nebuvo priežastinio ryšio. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad
asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų), nereikia įrodinėti iš
naujo nagrinėjant civilinę bylą. Prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs
apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu
asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius
padarinius. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad tarp
atsakovo E. K. padarytų Kelių eismo taisyklių 53, 75,
269.3, 269.4 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių
– K. J. K. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Baudžiamąją bylą teismai nagrinėję Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, vertindami nukentėjusiojo veiksmus,
pasisakė, dėl ko nukentėjusiojo veiksmai nelėmė eismo įvykio ir atsiradusių
pasekmių. Nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo
tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis) nustatytos teismo nuosprendyje,
civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Kolegijos
vertinimu, sutinkamai su CPK 182 straipsnio 3 punktu, pirmosios instancijos teismas,
nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalėjo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu
konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat
to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Byloje nustatytas
priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo veiksmų, nes žala atsirado dėl
atsakovo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl šios priežasties nepagrįstas
apelianto argumentas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkami
nustatė priežastinį ryšį kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų.
Be
to, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl
neturtinės žalos dydžio įvertino ir į nukentėjusiojo elgesį prieš įvykstant
autoįvykiui, nustatęs, kad žuvusysis buvo neblaivus, prašomos priteisti žalos
dydį sumažino (CK 6.282 straipsnis).
Kolegija,
įvertinusi aptartus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai
aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 3 dalies ir CK 6.282
straipsnio normas, todėl apeliacinio skundo argumentais pagrindo keisti ar
naikinti teismo sprendimą nėra, apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios
instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1
punktas).
Nesant
pagrindo tenkinti apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos ieškovės R. K. turėtos 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės
instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-327
straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
ieškovei R. K. iš atsakovo E. K. 500
Lt (penkis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos
teisme.
Kolegijos pirmininkas Egidijus
Tamašauskas
Teisėjai Ramūnas
Mitkus
Algirdas Remeika