Civilinė byla Nr. e2A-74-613/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01934-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.16.4; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų I. Š. ir P. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6207-905/2024 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorė mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovams P. Š. ir I. Š. dėl žalos atlyginimo, skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimu padidinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovų: 1) solidariai 4 050 Eur žalos atlyginimą (nepagrįstai sutaupytą sumą) už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 13 d.; 2) solidariai 25 450 Eur už naudojimąsi nuomos objektu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.; 3) solidariai 866,52 Eur palūkanas už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme; 4) penkių procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos: i) skaičiuojant nuo 24 066,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ii) skaičiuojant nuo 2 700 Eur sumos nuo 2024 m. balandžio 2 d. pareiškimo pateikimo teismui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iii) skaičiuojant nuo 900 Eur sumos nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki sprendimo visiško įvykdymo; iv) skaičiuojant nuo 2 700 Eur sumos nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla ir įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorei perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus, tačiau atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su šeima, ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), perduoti atsisako. Atsakovas nemokumo administratorei pateikė 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), kuria šalys susitarė dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos už 900 Eur/mėn. nuomos mokestį. Atsakovai nuomos objektu naudojosi be jokio atlygio laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki nuomos sutarties sudarymo, todėl nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita ir yra skolingi 4 050 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 13 d., be to, atskaičius atsakovų sumokėtą iš viso 9 300 Eur nuomos mokesčio sumą, yra skolingi 25 450 Eur už naudojimąsi nuomos objektu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, sutikdami su ieškinio dalimi dėl skolos už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutarties sudarymo. Jeigu ieškinys būtų tenkinamas, atsakovai prašė priteistos skolos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovai nurodė, kad jie neatsisako perduoti turto, jį prižiūri, moka komunalinius mokesčius, padeda kreditoriams ieškoti šio turto pirkėjo, o ieškovei pradėjus teisminius procesus prieš atsakovus, tapo neįmanoma atlaisvinti patalpų dėl piniginių išieškojimų. Atsakovai pažymėjo, kad nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2024 m. gegužės 31 d. Be to, atsakovas ginčo turtą pardavė 2020 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau ieškovė su atsakovu atsiskaitė tik 2022 m. sausio 15 d., todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti 4 050 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakovu atsiskaitė tik 2022 m. sausio 15 d., nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022 m. sausio 15 d. ir atitinkamai iki 2023 m. gruodžio mėn., atskaičius atsakovų sumokėtą sumą, sudarytų 12 050 Eur. Atsakovų teigimu, dėl savo sunkios finansinės būklės jie nėra pajėgūs tokios sumos sumokėti iš karto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorė MB „(duomenys neskelbtini)“, solidariai iš atsakovų P. Š. ir I. Š. 24 000 Eur už naudojimąsi išnuomotu turtu, 835,29 Eur palūkanas už laikotarpį iki bylos iškėlimo ir penkių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 24 000 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą dalį ieškinio teismas atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš pateiktų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir patalpų vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutartimi atsakovui išnuomotos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamosios paskirties. Atsakovas 2023 m. spalio 30 d. elektroniniame laiške nemokumo administratoriui nurodė, kad nurodytame bute („patalpose“) yra įregistruota ir nuolat gyvena atsakovo šeima su trimis nepilnamečiais vaikais. Iš pateiktų VĮ Registrų centro duomenų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. (išrašo dienos) atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šių duomenų visuma pakankamai patvirtina ieškovės argumentus, kad 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutartimi išnuomotomis patalpomis atsakovas ir jo šeima naudojosi ir vis dar naudojasi kaip šeimos gyvenamąja patalpa, kad ši nuomos sutartis sudaryta šeimos interesais, todėl šioje byloje nagrinėjamos atsakovų prievolės vykdytinos iš bendro atsakovų, kaip sutuoktinių, turto, nepriklausomai nuo atsakovų pateiktos 2023 m. lapkričio 7 d. vedybų sutarties (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 2 dalis). Remdamasis šiais motyvais, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų atsikirtimus, kuriais siekiama paneigti abiejų atsakovų solidariąją atsakomybę pagal pareikštus ieškinio reikalavimus.
6. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog laikotarpiu nuo nuosavybės teisių įmonei perleidimo iki 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutarties sudarymo (ar netgi iki sutartyje nurodyto nuomos termino pradžios 2021 m. birželio 1 d.) pati įmonė, kaip subjektas, būtų reikalavusi iš atsakovų kokio nors atlygio už faktinį naudojimąsi įmonei perleistomis patalpomis. Teismas konstatavo, kad bendrovė, kaip juridinis asmuo, dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių (nereikalavo iš atsakovų jokio atlygio už naudojimąsi įmonės turtu). Teismas nurodė, kad nors aptariamu laikotarpiu įmonei vadovavo atsakovas P. Š. ir nuo jo veiksmų ar neveikimo priklausė atitinkami bendrovės, kaip juridinio asmens, veiksmai, tačiau šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, atsakomybės už aptariamu laikotarpiu įmonei kilusius nuostolius (CPK 265 straipsnis). Tokia faktinė situacija, kai įmonė nereiškia pretenzijų įmonės vadovui ir leidžia jam (jo šeimai) tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis įmonės patalpomis, teismo vertinimu, reiškia, kad įmonė, kaip juridinis asmuo, išimtinai savo interesais ir savo rizika nuomos sutartį sudarė (tik) 2021 m. gegužės 14 d. ir nuomos terminą nustatė (tik) nuo 2021 m. birželio 1 d. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškinio reikalavimus dėl 4 050 Eur žalos atlyginimo.
7. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimus dėl atsiskaitymo už naudojimąsi išnuomotomis patalpomis, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nereiškia reikalavimų dėl atsiskaitymo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. (t. y. 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutarties 1.3 punkte nurodyto nuomos termino pradžios) iki 2022 m. kovo 31 d. (CPK 12, 13 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš viso yra sumokėjęs 9 300 Eur nuompinigių sumą, t. y. visiškai atsiskaitęs už 10 mėnesių, taip pat sumokėjęs 300 Eur įmokos dalį už vienuoliktą mėnesį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai yra atsiskaitę už patalpų nuomą nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. ir iš dalies (300 Eur) už 2022 m. balandžio mėn.
8. Teismas nurodė, kad nors atsakovai laikėsi pozicijos, jog jų pareiga mokėti nuompinigius atsirado tik po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip patalpų pirkėja, visiškai atsiskaitė su atsakovu (pardavėju), t. y. 2022 m. sausio 19 d., tačiau nei pirkimo–pardavimo, nei nuomos sutartyje nebuvo nuostatų, įtvirtinančių nuomininko (atsakovo) teisę nemokėti nuompinigių tol, kol nebus visiškai atsiskaityta pagal 2020 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas 2021 m. gegužės–gruodžio mėnesiais (t. y. anksčiau negu atsakovų akcentuojama pirkėjos visiško atsiskaitymo su pardavėju data 2022 m. sausio 19 d.) atliko iš viso keturias įmokas, nurodydamas, kad moka už nuomą pagal nuomos sutartį. Teismas atmetė kaip nepagrįstą gynybinę versiją atsakovo teiginius, kad aptariami mokėjimai atlikti kaip avansas.
9. Teismas pabrėžė, kad ieškovė reikalauja iš atsakovų sumokėti po 900 Eur už naudojimąsi patalpomis iki pat 2024 m. liepos 31 d., atsakovai neneigė ir neginčijo nuomos sutartyje įtvirtintų nuompinigių dydžio pagrįstumo. Kadangi ieškinio reikalavimai apima ir laikotarpį po ieškovės ginčijamo nuomos sutarties termino pratęsimo pabaigos (2024 m. gegužės 31 d.), tai, teismo vertinimu, nėra svarbu, ar atitinkamos tokio pat dydžio sumos (po 900 Eur kas mėnesį) už šį laikotarpį bus priteisiamos pagal nuomos sutartį, ar pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas konstatavo, kad atsakovai turi pareigą sumokėti ieškovei likusius 600 Eur už 2022 m. balandžio mėn. ir 23 400 Eur už likusius 26 mėnesius nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2024 m. liepos mėn. (26 mėn. X 900 Eur), iš viso 24 000 Eur.
10. Teismas nurodė, kad iš esmės tenkinant ieškinio reikalavimus, tačiau perskaičiuojant ieškovės reikalaujamas palūkanas, kurių dydžio atsakovai neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai) ir kurias apskaičiuojant teismas nenustatė netikslumų, ieškovei priteisiama 835,29 Eur palūkanų už laikotarpį iki šios bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad iš esmės tenkinant ieškinio reikalavimus, tačiau taip pat perskaičiuojant ieškovės reikalaujamų palūkanų dydį (sumas, nuo kurių skaičiuotinos palūkanos), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovų solidariai priteisiamos penkių procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 24 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Nagrinėdamas atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismas atsižvelgė į tai, kad šios bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovai neatliko nė vienos įmokos, nors posėdžių metu ir nurodė sutinkantys su dalimi ieškinio reikalavimų. Be to, esant pritaikytiems atsakovo turto suvaržymams (areštui), priteisiamos 24 835,29 Eur sumos išmokėjimas per 36 mėnesius (t. y. maždaug po 690 Eur per mėnesį), teismo vertinimu, taip pat negalėtų būti vykdomas paties atsakovo. Be to, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kuriais apeliuojama į ieškovę – išieškotoją, kaip bankrutavusią įmonę, kurios bankroto procesas vykdytinas operatyviai. Remdamasis šiais motyvais, atsakovų prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas nusprendė atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovai P. Š. ir I. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų priteistas nuomos mokestis, palūkanos, atmestas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo P. Š. 15 300 Eur nuomos mokestį ir išdėstyti sprendimo įvykdymą, kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
12.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiga mokėti nuomos mokestį atsirado nuo 2021 m. birželio 1 d. ir tęsėsi iki 2023 m. gegužės 31 d. Pažymi, kad pirkėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitė su nekilnojamojo turto pardavėju, t. y. apeliantu, tik 2022 m. sausio mėn. 19 d., todėl atsakovas pagrįstai pradėjo mokėti nuomos mokestį tik po visiško pirkėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo, o būtent nuo 2022 m. sausio 15 d. Nurodo, kad nors apeliantas 2021 m. gegužės–gruodžio mėn. atliko keturias įmokas, tačiau jos buvo mokamos kaip avansas už ateities nuomos įmokas. Nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. sausio 15 d. ir tai sudaro 15 300 Eur (17 mėn. x 900 Eur).
12.2. Pažymi, kad nemokumo administratorius nesikreipė į atsakovą dėl susidariusios skolos už patalpų nuomą, be to, neinformavo laišku, nepateikė skundžiamame sprendime nurodytų skaičiavimų. Be to, atmetė apelianto siūlymus susitikti ir po to iš karto kreipėsi į teismą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šių apelianto nurodomų aplinkybių ir nepagrįstai priteisė 835,29 Eur dydžio palūkanas.
12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantus solidariais skolininkais, kadangi jie 2023 m. lapkričio 7 d. sudarė vedybų sutartį, kurios 3.1 punkte numatyta, kad pagal savo prievoles, atsirandančias nuo šios sutarties sudarymo dienos, ir (ar) prievoles, atsiradusias iki jų santuokos sudarymo dienos, ir (ar) prievoles, atsiradusias jų santuokos metu, kiekvienas sutuoktinis atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles, susijusias su šeimos interesais, sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Pažymi, kad ginčo nuomos sutarties kaina yra 900 Eur/mėn., nors apeliantės atlyginimas sutarties pasirašymo dieną buvo apie 900 Eur/mėn. atskaičius mokesčius, t. y. kaina buvo aiškiai per didelė. Apelianto atlyginimas sandorio sudarymo metu buvo virš 4 000 Eur/mėn. Nurodo, kad jeigu nuomą būtų reikėję mokėti apeliantei, ji nebūtų pasirašiusi ginčo nuomos sutarties. Akcentuoja, kad apeliantė ne tik nedalyvavo šios sutarties sudarymo procese, bet ir nepriėmė jokių sprendimų dėl ginčo nuomos sutarties sąlygų, todėl ji negali būti atsakinga už prievoles, kurios kilo iš šios ginčo nuomos sutarties.
12.4. Nurodo, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai atmestas apeliantų prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, remiantis tuo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovai neatliko nė vienos įmokos, nors posėdžių metu ir nurodė sutinkantys su dalimi ieškinio reikalavimų. Dėl vykusių teisminių procesų, apelianto įsiskolinimų atsakovai patyrė didelių išlaidų, kurios neigiamai paveikė ir taip sunkią finansinę padėtį. Apeliantų vertinimu, ši aplinkybė tik galėtų patvirtinti susidariusius finansinius sunkumus, kurie iki šiol egzistuoja. Pažymi, kad atsakovai neturi turto, todėl išieškojimo procesas taptų sudėtingas ir papildomos vykdymo išlaidos dar labiau padidintų priteistą sumą. Tai būtų nepalanku ir ieškovams, nes apsunkintų prievolės įvykdymą.
12.5. Akcentuoja, kad apeliantai augina tris nepilnamečius vaikus, kurie mokosi mokamoje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Be to, vaikai lanko (duomenys neskelbtini) dešimtmetę muzikos mokyklą, o du iš jų dalyvauja karatė treniruotėse. Šios veiklos ne tik reikalauja papildomų finansinių išteklių, bet ir didina bendrą šeimos finansinę naštą. Apeliantai teigia, kad, atsižvelgiant į šią situaciją, priteista suma, jos neišdėsčius, gali apsunkinti šeimos finansinę padėtį, todėl kyla rizika, kad bus pažeisti vaikų interesai, susiję su jų ugdymu ir vystymusi.
13. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. priteisti solidariai iš atsakovų P. Š. ir I. Š. žalą (nepagrįstai sutaupytas sumas) už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. – 4 050 Eur; priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
13.1. Ieškovė pažymėjo, kad nuostoliai (nepagrįsto sutaupymo forma) atsirado ne dėl to, kad ieškovė (kaip nurodoma teismo) nepateikė reikalavimo mokėti nuomos, o dėl to, kad atsakovai naudojosi turtu.
Nurodo, kad ieškovės kaltė galėjo pasireikšti tik tokiu veikimu, kuris būtų suvaržęs atsakovų teisę nesinaudoti turtu, nes tik tokie kalti ieškovės veiksmai nulemtų atsakovų naudojimąsi turtu. Apeliantės nuomone, jos kaltė konstatuota nepagrįstai. Be to, ieškovė nurodė (ir teismas tam pritarė), kad atsakovų elgesys nebuvo sąžiningas, todėl taikyti CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatų nebuvo teisinio pagrindo. 13.2. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis teismo logika, nesąžiningo praturtėjimo institutu naudotis negalima, jeigu nepateikiamas reikalavimas sumokėti nuomą. Su tokia nuomone ieškovė nesutinka, pažymėdama, kad atsakovas P. Š. buvo ieškovės vadovas ir ją kontroliavo, t. y. vienu metu atstovavo tiek nuomininkui, tiek nuomotojui. Nuomos sutarties nesudarymas aiškiai neatitiko protingo asmens elgesio standarto.
13.3. Ieškovės nuomone, šios bylos kontekste svarbu aptarti ir tai, kad tokia teismo logika reikštų, kad, nesant sudarytos nuomos sutarties, o atsakovams ir toliau (iki bankroto bylos iškėlimo) nesąžiningai neatlygintinai naudojantis turtu, nesąžiningo sutaupymo institutas negalėtų būti taikomas, o atsakomybės reikėtų reikalauti iš juridinio asmens vadovo. Nurodo, kad CK 6.242 straipsnio 3 dalies aiškinimas, pateiktas skundžiamame sprendime, prieštarauja logikos dėsniams.
14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nurodyti argumentai:
14.1. Nurodo, kad teisė nemokėti nuomos mokesčio, kol nebus atsiskaityta pagal pirkimo–pardavimo sutartį, nenumatyta jokiame rašytiniame įrodyme. Pažymi, kad apeliantui P. Š. buvo žinoma ieškovės finansinė padėtis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, jis akivaizdžiai žinojo ir ieškovės galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau sudarė nuomos sutartį, nesant visiško atsikaitymo, tai lemia apeliantų argumentų nepagrįstumą. Ieškovės vertinimu, atsakovų nurodymas, kad teismas netinkamai įvertino 2021 m. atliktų mokėjimų prigimtį, ir tai, kad neva tai buvo avansai, yra absoliučiai nepagrįstas ir vertintinas išimtinai kaip gynybinė atsakovų pozicija.
14.2. Pažymi, kad atsakovų argumentai dėl teismo neva nepagrįstai priteistų palūkanų yra visiškai nepagrįsti. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nenustato taisyklės, kad palūkanos už vėlavimą vykdyti prievolę priteistinos tik tais atvejais, kai kreditorius to pareikalauja.
14.3. Nurodo, kad atsakovų argumentai dėl nuomos kainos neatitikties atsakovės darbo užmokesčiui yra teisiškai nepagrįsti. Tam, kad būtų galima remtis CK 3.109 straipsnio nustatyta išlyga, atsakovė privalo įrodyti, kad sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Tokių įrodymų byloje nepateikta. Apeliantė, veikdama kartu su savo sutuoktiniu, neieško kito būsto, nemoka nuomos mokesčio ir toliau kartu su savo sutuoktiniu naudojasi iš esmės ne tik išnuomota buto dalimi, bet ir visu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) rajone.
14.4. Nurodo, kad atsakovų procesinis prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą yra nepagrįstas. Apeliantai tiesiog piktnaudžiauja savo teise, iš esmės neatlygintinai naudojasi turtu, pripažindami dalį ieškinio, jokia apimtimi nevykdo mokėjimų prievolių, o apeliaciniu procesu akivaizdžiai tiesiog siekia laimėti kuo daugiau laiko, pageidaudami ir toliau naudotis atitinkamu butu.
15. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydami atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti atsakovams iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
15.1. Nurodo, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota nuo 2021 m. sausio 6 d. Pirkimo–pardavimo sutartis dėl šio nekilnojamojo turto buvo sudaryta 2020 m. gruodžio 29 d., pagal ją atsakovas P. Š. pardavė turtą BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitė su nekilnojamojo turto pardavėju, t. y. atsakovu, tik 2022 m. sausio 19 d. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 4 050 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. buvo nepagrįstas, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.
15.2. Pažymi, kad nuo 2020 m. iki 2022 m. pradžios adresu (duomenys neskelbtini), vyko rekonstrukcijos darbai. Namas buvo padalytas į du butus: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), o ieškovei 2020 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas tik butas, adresu (duomenys neskelbtini), su terasa. Atsakovas ir jo šeima rekonstrukcijos metu gyveno kitoje namo dalyje – (duomenys neskelbtini), kurioje rekonstrukcija nebuvo vykdoma. Atsakovai akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini), niekas negyveno, nes vyko buto ir terasos rekonstrukcijos darbai.
15.3. Atsakovai nurodo, kad nuomos sutartis dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta tik 2021 m. gegužės 14 d., o nuomos mokestis pradėtas mokėti tik nuo 2022 m. sausio mėnesio, kai buvo pabaigti rekonstrukcijos darbai. Taip pat pažymėtina, kad laikotarpiu iki nuomos sutarties sudarymo ir atsiskaitymo už turtą patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo biurą ir sandėliavo produkciją. Šios aplinkybės, atsakovų nuomone, papildomai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas mokėti nuomos mokestį už laikotarpį iki 2022 m. sausio mėnesio yra visiškai nepagrįstas.
15.4. Akcentuoja, kad ieškovė nesiėmė veiksmų nuomos sutarčiai sudaryti iki 2020 m. gruodžio 30 d., todėl ji negali pagrįstai reikalauti nuomos mokesčio už laikotarpį, kai nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis ir patalpose vyko rekonstrukcijos darbai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti nuostolius dėl negauto atlygio už naudojimąsi patalpomis.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „(duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. Nurodyta apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 14 d.
20. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad nuo 2021 m. sausio 6 d. įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į butą su terasa, adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2020 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip nuo 2021 m. sausio 6 d. įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į 23/25 dalis žemės sklypo ir šiam sklypui priklausantį garažą, adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2021 m. sausio 6 d. į butą su terasa, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos atsakovo P. Š. nuosavybės teisės.
21. 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo atsakovui 175,31 kv. m plotą (duomenys neskelbtini), 2 arus žemės ir patalpas, kurios plane pažymėtos 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9, 2-10 ir 2-11, kaip gyvenamąsias patalpas. Nuomos terminas – nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (nuomos sutarties 1.3 punktas). Sutarties 1.2 punktu nuomininkas (atsakovas) įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 15 dienos už naudojimąsi patalpomis mokėti nuomotojui 900 Eur. Atsakovas 2021 m. gegužės 14 d., lapkričio 9 d., gruodžio 17, 20 dienomis, 2022 m. lapkričio 17 d., 2023 m. vasario 3, 6 dienomis atliko mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjo iš viso už 9 300 Eur sumą, mokėjimų paskirtyje nurodydamas, kad tai nuomos mokestis pagal nuomos sutartį už patalpas, adresu (duomenys neskelbtini).
22. Nemokumo administratorius 2023 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku ir pranešimu informavo atsakovą, kad, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 61 straipsnio 1 dalimi, nuomos sutartis toliau nebus vykdoma, todėl laikytina pasibaigusi suėjus prievolių pagal nuomos sutartį įvykdymo terminui. Tais pačiais raštais nemokumo administratorius pareikalavo iš atsakovo ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 30 d. atlaisvinti įmonei priklausantį turtą – patalpas ir perduoti jas nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius 2023 m. spalio 31 d. elektroniniu laišku pareikalavo iš atsakovo nedelsiant, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas atlaisvinti įmonei priklausantį turtą ir perduoti jį administratoriui.
23. Iš 2023 m. spalio 17, 25 d. ir lapkričio 15 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir prievolių perdavimo–priėmimo aktų matyti, kad visas nurodytas bankrutavusios įmonės išnuomotas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas nemokumo administratoriui. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad išnuomotas nekilnojamasis turtas nemokumo administratorei neperduotas iki šiol (CPK 12, 178 straipsniai).
24. Iš pateiktų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir patalpų vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutartimi atsakovui išnuomotos patalpos 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9, 2-10 ir 2-11 (prieškambaris, kambarys-svetainė, kambarys, sanitarinis mazgas, virtuvė, holas) yra gyvenamosios paskirties. Atsakovas 2023 m. spalio 30 d. elektroniniame laiške nemokumo administratoriui nurodė, kad nurodytame bute („patalpose“) yra įregistruota ir nuolat gyvena atsakovo šeima su trimis nepilnamečiais vaikais. Iš pateiktų Registrų centro duomenų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. (išrašo dienos) atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini).
Dėl ginčo esmės
25. Atsakovai, nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareigos mokėti nuomos mokestį atsiradimo momentą – 2021 m. birželio 1 d. (2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutarties 1.3 punkte nurodyta nuomos termino pradžia). Apeliantai nurodo, pareiga vykdyti atsiskaitymą pagal nuomos sutartį turėjo būti nustatyta tik po to, kai ieškovė atsiskaitė pagal buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nuo 2022 m. sausio 15 d., o apelianto P. Š. tuo metu mokėtos nuomos įmokos vertintinos kaip avansas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų teiginiais neturi pagrindo sutikti.
26. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisė nemokėti nuomos mokesčio, kol nebus atsiskaityta pagal pirkimo–pardavimo sutartį, nenumatyta jokiame rašytiniame įrodyme. Pažymėtina, pagal 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo atsakovui 175,31 kv. m plotą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 arus žemės ir patalpas, kurios plane pažymėtos 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9, 2-10 ir 2-11, kaip gyvenamąsias patalpas. Nuomos sutarties 1.3 punkte konkrečiai ir nedviprasmiškai nurodytas nuomos terminas – nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad pats atsakovas 2021 m. gegužės–gruodžio mėnesiais (t. y. anksčiau negu atsakovų akcentuojama pirkėjos visiško atsiskaitymo su pardavėju data 2022 m. sausio 19 d.) atliko iš viso keturias įmokas, nurodydamas, kad moka už nuomą pagal nuomos sutartį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šios įmokos paties atsakovo mokėjimų pavedimuose yra įvardytos kaip įmokos „už nuomą“. Nors apeliantai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2021 m. atliktų mokėjimų prigimtį, nes tai, atsakovų teigimu, buvo avansai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai yra absoliučiai nepagrįsti ir vertintini kaip gynybinė apeliantų pozicija. Kaip minėta, atliktų mokėjimų paskirtyje nebuvo nurodyta, kad tai avansai, be to, pagal 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams egzistavo prievolė mokėti nuomos mokestį.
27. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovui P. Š. (kuris tiek ginčo turto pirkimo–pardavimo metu, tiek ir turto nuomos sutarties sudarymo metu buvo ieškovės vadovas) neabejotinai buvo žinoma ieškovės finansinė padėtis, jis akivaizdžiai žinojo ieškovės galimybes atsiskaityti pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliaciniame skunde atsakovas pats pripažįsta, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu trūko apyvartinių lėšų, tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, turto nuomos sutartis buvo sudaryta, nelaukiant visiško atsiskaitymo. Esant šioms aplinkybėms, susidaro situacija, kad, ieškovei, kuriai vadovavo P. Š., delsiant atsiskaityti pagal 2020 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai sudaro nuomos sutartį, aiškiai nurodo nuomos sutarties pradžią – 2021 m. birželio 1 d., tačiau teigia, kad nuo šios datos (2021 m. birželio 1 d.) pareigos mokėti nuomos mokesčio neturi, nes ieškovė, vadovaujama paties P. Š., nėra atsiskaičiusi pagal minėtą 2020 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Toks apeliantų elgesys apeliacinės instancijos teismo vertinamas kaip nesąžiningas ir tai lemia apeliantų argumentų, kad atsakovams prievolė mokėti nuomos mokestį atsirado tik po visiško ieškovės atsiskaitymo pagal 2020 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstumą.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini ir atsakovų argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė palūkanas (iki ieškinio pateikimo dienos). Atsakovų teigimu, teismas neturėjo pagrindo priteisti 835,29 Eur palūkanas, nes ieškovė nebuvo pateikusi jokio rašytinio reikalavimo mokėti tokias palūkanas, apskaičiavimo.
29. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad ši teisės norma pareigą mokėti palūkanas už praleistą terminą įvykdyti piniginę prievolę nustato nepriklausomai nuo reikalavimo skolininkui pateikimo ar nepateikimo. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktos palūkanų apskaičiavimo lentelės, prašomos priteisti palūkanos apskaičiuotos tiksliai, nurodant konkrečią priskaičiuotų palūkanų sumą už kiekvieną mėnesį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad palūkanos skaičiuojamas tik nuo 2022 m. kovo 15 d., t. y. nuo tada, kai ieškovė jau buvo atsiskaičiusi pagal 2020 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 835,29 Eur palūkanas.
30. Nesutikdami su skundžiamu sprendimu, apeliantai nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantus solidariais skolininkais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovų teiginiais nesutinka.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai, neigdami prievolės solidarumą, akcentuoja jų 2023 m. lapkričio 7 d. sudarytą vedybų sutartį, kurios 3.2 punkte numatyta, kad pagal savo prievoles, atsirandančias nuo šios sutarties sudarymo dienos, ir (ar) prievoles, atsiradusias iki jų santuokos sudarymo dienos, ir (ar) prievoles, atsiradusias jų santuokos metu, kiekvienas sutuoktinis atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles, susijusias su šeimos interesais, sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Apeliantų teigimu, ginčo nuomos sutarties kaina 900 Eur/mėn. buvo aiškiai per didelė, nes apeliantės mėnesinis atlyginimas sutarties pasirašymo dieną buvo tik apie 900 Eur, atskaičius mokesčius, tuo tarpu atsakovo darbo užmokestis buvo virš 4 000 Eur/mėn. Esant šioms aplinkybėms, apeliantų nuomone, tik atsakovas galėjo pasirašyti ginčo nuomos sutartį ir mokėti šią nuomos kainą.
32. Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliantai, norėdami paneigti prievolės solidarumą, tiek remdamiesi 2023 m. lapkričio 7 d. sudaryta vedybų sutartimi, tiek pagal minėtą CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą turi įrodyti, kad nuomos sutarties kaina (900 Eur/mėn.) yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Tokių įrodymų atsakovai nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdami apeliacinį skundą. Ta aplinkybė, kad, atsakovės teigimu, jos atlyginimas nuomos sutarties sudarymo metu buvo apie 900 Eur atskaičius mokesčius, nepatvirtina, jog pati sutarties kaina buvo per didelė. Priešingai, byloje ieškovė yra pateikusi įrodymus (nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos skelbimus), kad tokio būsto rinkos kaina gerokai viršija apeliantų mokėtą nuomos kainą. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą, atsakovė, teigdama, kad nuomos kaina buvo aiškiai per didelė ir neprotinga, neieško kito būsto, nemoka nuomos mokesčio ir toliau kartu su savo sutuoktiniu naudojasi ginčo turtu.
33. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje pateikta duomenų visuma (išrašai apie atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą, atsakovo laiškas nemokumo administratoriui, informuojantis apie tai, kad ginčo bute („patalpose“) yra įregistruota ir nuolat gyvena atsakovo šeima su trimis nepilnamečiais vaikais) patvirtina, kad 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutartimi išnuomotomis patalpomis atsakovas ir jo šeima naudojosi ir vis dar naudojasi kaip šeimos gyvenamąja patalpa, kad ši nuomos sutartis sudaryta šeimos interesais, todėl šioje byloje nagrinėjamos atsakovų prievolės vykdytinos iš bendro atsakovų, kaip sutuoktinių, turto nepriklausomai nuo atsakovų pateiktos 2023 m. lapkričio 7 d. vedybų sutarties (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 2 dalis).
34. Pažymėtina, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Išlaidų, kurios laikomos su šeimos namų ūkio išlaikymu susijusiomis išlaidomis, sąrašo įstatymo leidėjas nepateikia. Pagal to paties CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą solidariomis pripažįstamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovų prievolė, kylanti iš nuomos sutarties, mokėti nuomos mokestį yra solidari, kadangi abu atsakovai ginčo patalpose gyveno kaip šeima, veikdami bendrais tikslais ir ketinimais, jų prievoliniai įsipareigojimai buvo sudaryti abiejų sutuoktinių interesams tenkinti, todėl ir atsakyti privalo solidariai.
35. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta tenkinti jų prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
36. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi įstatyme nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą, turi individualiai įvertinti faktinę situaciją.
37. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovų prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, įvertino tai, kad: bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovai neatliko nė vienos įmokos; esant pritaikytiems atsakovo turto suvaržymams (areštui), priteisiamos 24 835,29 Eur sumos išmokėjimas per 36 mėnesius taip pat negalėtų būti vykdomas paties atsakovo; ieškovės (išieškotojos) bankroto procesas turi būti vykdomas operatyviai.
38. Atsakovai apeliacinį skundą, prašydami išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, grindžia argumentu dėl išimtinės ir sudėtingos apelianto turtinės padėties bei susidariusių nepalankių aplinkybių, kurios ateityje galėtų trukdyti laiku įvykdyti įsipareigojimus. Nurodo, kad apeliantai dėl ribotų finansinių galimybių neturės galimybės sumokėti visos priteistos sumos, jie neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, o priverstinio skolos išieškojimo metu susidarančios vykdymo išlaidos tik dar labiau padidintų priteistą sumą. Be to, akcentuoja tai, kad trys nepilnamečiai vaikai mokosi mokamoje gimnazijoje, vaikų lankomi būreliai taip pat reikalauja papildomų finansinių išteklių. Apeliantų vertinimu, esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, tenkinant prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo per 36 mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka.
39. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
40. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio 1 dalies įtvirtintą institutą, yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymo atidėjimui (išdėstymui), be kita ko, aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
41. Nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, pripažinus ieškovę likviduojama dėl bankroto, jos likvidavimo procedūros turėtų būti baigtos per 12 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo (JANĮ 84 straipsnio 3 dalis).
42. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apelianto P. Š. mokumo problemos yra nulemtos ne ieškovės, o apelianto sandorių su kitais asmenimis, kuriuos jis prisiėmė savo rizika ir iniciatyva, todėl dėl to neturėtų nukentėti ieškovės teisėti interesai. Pažymėtina, kad sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022). Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jų finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nėra pateikta nė vieno įrodymo, kad atsakovai būtų atlikę bent vieną įmoką, nors, kaip patys nurodo, sutinka su dalimi ieškinio reikalavimų.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai, norėdami pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį, nurodo tai, kad nepilnamečiai vaikai lanko mokamą gimnaziją, būrelius, ir tai, pasak atsakovų, papildomai reikalauja finansinių išteklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų tinkamas ir visapusiškas lavinimas yra neabejotai svarbus, tačiau tai turi būti suderinama ir su tėvų finansinėmis galimybėmis. Ta aplinkybė, kad nepilnamečiai vaikai lanko mokamą gimnaziją (kai yra galimybė vaikams mokytis valstybinėje ugdymo įstaigoje nemokamai), tačiau atsakovai (jų pačių teigimu) neturi galimybės mokėti nuomos mokesčio už gyvenamąjį būstą, nėra logiškai paaiškinama ir juolab negali būti vertinama kaip pagrįsta priežastis tenkinti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
44. Sutiktina ir su ieškovės argumentais, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, tikėtina, ieškovė neteks galimybės patenkinti savo reikalavimų, nes į atsakovų turtą bus nukreiptas ir kitų kreditorių išieškojimas. Taigi, išdėstant teismo sprendimo vykdymą, neproporcingai pablogėtų ieškovės padėtis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atitinkamą atsakovų prašymą.
45. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas kaip nepagrįstas ieškinio reikalavimai dėl 4 050 Eur žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.242 straipsnio 3 dalį, t. y. nepagrįstai konstatavo ieškovės kaltę dėl to, kad ieškovė iki 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutarties sudarymo nepateikė reikalavimo mokėti nuomos mokestį, be to, atsakovų elgesys nebuvo sąžiningas, todėl taikyti CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatų nebuvo teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais sutinka.
46. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
47. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuo įmonei vadovavusio atsakovo P. Š. ir nuo jo veiksmų ar neveikimo priklausė atitinkami bendrovės, kaip juridinio asmens, veiksmai, įskaitant ir pretenzijų ar reikalavimų atsiskaityti reiškimą atsakovams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė, kaip juridinis asmuo, dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių (nereikalavo iš atsakovų jokio atlygio už naudojimąsi įmonės turtu).
48. Byloje pateiktų duomenų visuma (šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai: išrašai apie ginčo turtą, atsakovų registruotą gyvenamąją vietą) suponuoja išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 4 050 Eur suma (nepagrįsto sutaupymo forma) atsirado ne todėl, kad ieškovė nepateikė reikalavimo mokėti nuomos mokestį, o tik dėl sąmoningų atsakovų veiksmų, pasireiškusių naudojimusi ieškovei priklausančiu turtu, neturint tam jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės absoliutumas reiškia, kad ši teisė gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Teisės aktai nenustato teisės savo nuožiūra neatlygintinai naudotis ne savo turtu, kol šalys susitars dėl naudojimosi tokiu turtu sąlygų. Nors ieškovė iki 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutarties sudarymo nepateikė reikalavimo mokėti nuomos mokestį, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovė atsakovams būtų davusi sutikimą neatlygintinai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi, atsakovai iki 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutarties sudarymo naudojosi ieškovės turtu ir tai darė neturėdami tokiam naudojimuisi svetima nuosavybe jokio teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad ieškovė, įsigijusi ginčo turtą, iškart nesiūlė atsakovams jį išnuomoti, nepareikalavo nuomos mokesčio, nesuteikė atsakovams teisės naudotis neatlygintinai ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu ir gauti iš to naudą (nepagrįstai sutaupyti).
49. Svarbu akcentuoti ir tai, kad atsakovas P. Š. buvo ieškovės vadovas ir ją kontroliavo, t. y. vienu metu atstovavo tiek nuomininkui, tiek nuomotojui. Pats P. Š., kaip fizinis asmuo, pasinaudodamas esama padėtimi (tuo pat metu būdamas ir įmonės vadovas), elgdamasis nesąžiningai, neatlygintinai naudojosi įmonei priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pažymėtina, kad CK 6.242 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik tuo atveju, kai praturtėjusi šalis buvo sąžininga ir prieš nuostolius patyrusią šalį nesiėmė apgaulės ar kitokių nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI knygos komentaras (V. Mikėlėnas, Justitia, 2003)). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas CK 6.242 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma rėmėsi nepagrįstai.
50. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovams buvo žinoma, jog ginčo nekilnojamasis turtas priklauso ieškovei, todėl atmestini atsakovų argumentai, jog ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą Nekilnojamojo turto registre buvo išviešintos tik 2021 m. sausio 6 d., be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitė su nekilnojamojo turto pardavėju, t. y. atsakovu, tik 2022 m. sausio 19 d., todėl už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. negali būti iš atsakovų priteistas nepagrįstas praturtėjimas (sutaupymas).
51. Ieškovė, pažymėdama, kad atsakovai ginčo butu be teisinio pagrindo naudojosi 4,5 mėnesio (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 14 d.), vadovaudamasi CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, ieškiniu iš atsakovų prašė priteisti 4 050 Eur (900 Eur x 4,5 mėn.) žalą (nepagrįstai sutaupytą sumą) už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu.
52. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje. Šio teisės instituto paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas paprastai pasireiškia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu.
53. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius.
54. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso) tenkinti turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).
55. Aiškindamas CK 6.242 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006 , 2017 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-392/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1069-643/2019).
56. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl 4 050 Eur nepagrįstai sutaupytos sumos priteisimo pareikštas atsakovams, kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojams, kurie neatlygintinai naudojasi šiuo ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, ir toks jos nuosavybės teisės į turtą suvaržymas nepagrįstas kokiu nors teisiniu pagrindu.
57. Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2020 m. gruodžio 29 d. (buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) iki 2021 m. gegužės 14 d. nebuvo sudariusios buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, nebuvo susitarusios dėl kitų nuosavybės teisės į šį turtą suvaržymų. Dėl to atsakovai, neatlygintinai ir be jokio teisinio pagrindo naudodamiesi kito asmens turtu, gavo tam tikrą materialinę naudą, t. y. nepagrįstai sutaupė ieškovės turto sąskaita, kadangi nepatyrė naudojimosi ieškovės turtu išlaidų. Atsakovų neatlygintinis naudojimasis ieškovės turtu lėmė tai, kad ieškovė negavo turto nuomos pajamų, kurias būtų gavusi, jei atsakovai, pardavę ginčo turtą ieškovei ir toliau likę gyventi ginčo bute, būtų mokėję ieškovei nuomos mokestį už naudojimąsi ieškovės turtu. Atsakovams naudojantis ieškovės nuosavybe neatlygintinai, ieškovės resursai nepagrįstai sumažėjo. Ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, todėl yra priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovų praturtėjimo, kuriam nėra teisinio pagrindo, nes atsakovai nuomos sutarties su ieškove iki 2021 m. gegužės 14 d. nebuvo pasirašę. Taigi, ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovai jau buvo nepagrįstai sutaupę ieškovės turto sumažėjimo sąskaita, o ieškovė, kaip minėta, nuostolių atsiradimo rizikos nebuvo prisiėmusi. Remiantis minėtais argumentais, daroma išvada, kad ieškinio reikalavimų dalis dėl 4 050 Eur nuostolių atlyginimo yra visiškai pagrįsta ir turi būti patenkinta, nes įrodytos visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos ir ginčo ieškinio pateikimo metu ieškovės turto dalis pajamų forma buvo sumažėjusi. Atsakovai nenuginčijo fakto, kad iki 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutarties sudarymo jie sutaupė 4 050 Eur (900 Eur x 4,5 mėn.), todėl teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su ieškovės nurodoma nepagrįsto praturtėjimo (sutaupytų lėšų) suma.
58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovų argumentus, kad ginčo laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini), niekas negyveno, nes vyko buto ir terasos rekonstrukcijos darbai, o atsakovas ir jo šeima laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. sausio pabaigos gyveno kitoje namo dalyje – (duomenys neskelbtini), kurioje rekonstrukcija nebuvo vykdoma. Tačiau teisėjų kolegija tokius atsakovų paaiškinimus, nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais, vertina kritiškai. Neįtikinama yra tai, kad nors iki pat 2022 m. sausio mėnesio pabaigos ir buvo vykdoma buto rekonstrukcija, dėl kurios, atsakovų teigimu, jie negalėjo gyventi ginčo bute, jie vis tiek 2021 m. gegužės 14 d. sudarė ginčo buto nuomos sutartį. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų apie atsakovų naudojimąsi ieškovės nuosavybe visumą, teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti, kad atsakovai, net jei ir buvo atliekami tam tikri rekonstrukcijos darbai, po 2020 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki 2021 m. gegužės 14 d. nuomos buto nuomos sutarties sudarymo toliau neatlygintinai, neturėdami tam jokio teisinio pagrindo, naudojosi ieškovei priklausančiu turtu.
59. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 4 050 Eur, kaip nepagrįstai sutaupytą sumą už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 13 d.
Dėl procesinės bylos baigties ir kitų apeliacinių skundo argumentų
60. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 4 050 Eur, kaip nepagrįsto praturtėjimo sumą, netinkamai taikė CK 6.242 straipsnio 3 dalį ir priėjo prie nepagrįstos išvados šį ieškinio reikalavimą atmesti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. panaikintina sprendimo dalis, kuria atmestas minėtas ieškinio reikalavimas, ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimamas naujas sprendimas – tenkinamas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 4 050 Eur, kaip nepagrįstai sutaupytą sumą už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 13 d.
61. Kadangi į esminius apeliaciniais skundais keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo
62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
63. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, pripažįstant, kad yra pagrindas priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 4 050 Eur, kaip nepagrįstai sutaupytą sumą už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovės reikalaujamą priteisti 4 050 Eur sumą priteisiant iš solidariai iš atsakovų, laikytina, jog tenkinta 95 proc. ieškinio reikalavimų (pareikšta reikalavimų už 30 366,52 Eur sumą; tenkinama dalis už 28 885,29 Eur sumą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, perskirsto šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
64. Pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė priteisti 2 153,80 Eur išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas. Patenkinus 95 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei atlygintinos 2 046,11 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytų maksimalių dydžių, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalims priteistinos pirmosios instancijos teisme patirtos 2 046,11 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 023,06 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
65. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, valstybei iš atsakovų proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (28 885,29 Eur) priteistina 649,92 Eur žyminio mokesčio, taip pat 26,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš viso 676,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 338,26 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
66. Atsakovai nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, todėl klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
67. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
68. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo nespręstinas.
69. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi tenkintas atsakovų prašymas ir žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje. Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, valstybei iš atsakovų lygiomis dalims priteistinas 215 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 108 Eur.
70. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (už apeliacinį skundą), ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 91 Eur žyminis mokestis, t. y. po 46 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja nemokumo administratorė mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 050 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimt eurų) nepagrįstai sutaupytą sumą už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, 24 000 (dvidešimt keturis tūkstančius) Eur už naudojimąsi išnuomotu turtu, 835,29 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus dvidešimt devynis centus) palūkanų už laikotarpį iki bylos iškėlimo ir penkių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 28 050 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių penkiasdešimt eurų) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja nemokumo administratorė mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 023,06 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja nemokumo administratorė mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 338,26 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus dvidešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 338,26 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus dvidešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Teisėjos Erinija Kazlauskienė
Giedrė Seselskytė
Milda Skersienė