2023 m. kovo 2 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,
sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,
dalyvaujant ieškovei B. R., jos atstovei advokatei Eglei Gecevičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė B. R. prašo nutraukti jos santuoką su atsakovu A. R. dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei santuokinę „R.“ pavardę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).
2. Ieškovė B. R. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. R., kuris šiuo metu yra pilnametis. Su atsakovu kartu pragyveno gal 4-5 metus, vėliau jis metė darbą, nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, pradėjo nešti daiktus iš namų. Iš pradžių su atsakovu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį 2005-2006 metais pardavė ir persikraustė gyventi pas jos mamą. Atsakovas A. R. taip ir liko deklaravęs savo gyvenamąją vietą tuo adresu. 2006 metais atsakovas, palikęs šeimą, išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, nuo to laiko jie kartu negyvena, ji apie atsakovą neturi jokių žinių. Jo sesuo sakė, jog jis išvyko dirbti į Švediją. Nuo to laiko, kai atsakovas paliko šeimą, jis nei su ja, nei su sūnumi niekaip nebendravo, nesiuntė nei jai, nei sūnui išlaikymui pinigų. Prašė telefonu duoti vaikui išlaikymui pinigų, jis atsisakė. Ji pati viena sūnų išlaikė ir užaugino, nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo. Atsakovas, kol jie kartu gyveno, faktiškai niekada nedirbo, niekada jos nerėmė nei morališkai, nei materialiai, nebuvo jai lojalus, tarp jų neliko nieko bendra, todėl susitaikymui skirti terminas nėra reikalingas. Išlaikymo iš atsakovo priteisti neprašo. Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis šeima niekada nesirūpino, niekur nedirbo, nuolat vartojo alkoholį, paliko šeimą, todėl iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Bendro nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Bendrų kreditorių taip pat neturi.
3. Ieškovės atstovė advokatė Eglė Gecevičė palaikė savo atstovaujamąją, prašė ieškinį tenkinti.
4. Atsakovas A. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 30, 31), prašymų, papildymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, liko abejingas procesui.
5. L. V. J. parodė, kad yra B. R. draugė, kaimynė, ją gerai pažįsta ir su ja bendrauja nuo vaikystės, gal nuo 13 metų. Pažinojo jos vyrą ir sūnų pažįsta. Žino, kad ieškovė ištekėjo už atsakovo, tačiau jie santuokoje ilgai nepagyveno, nes atsakovas beveik niekur nedirbo, išgėrinėdavo, iš namų nešdavo daiktus, neišlaikė šeimos, neteikė nei sūnui išlaikymo. Ji gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini), netoli ieškovės. Gal prieš 20 metų A. R. ieškovę paliko, per 20 metų daugiau jo nematė. Nepilnametį vaiką padėjo ieškovei išlaikyti jos mama.
6. Liudytoja G. P. parodė, kad su B. R. (duomenys neskelbtini) gyveno, kaimynės buvo. Ji gyveno kitoje kelio pusėje su mama. Susituokė su A. R., kurį laiką jis gyveno pas jas. A. R. mažai dirbo, nuolat vartojo alkoholį, kai gimė vaikas, visai nedirbo, pradėjo nešti daiktus iš namų, neišlaikė nei šeimos, nei vaiko, vaiką ieškovei padėjo išlaikyti jos mama. A. R. paliko šeimą gal prieš 20 metų, išėjo ir negrįžo, ji jo nuo to laiko nematė, nebuvo grįžęs. A. R. turėjo priklausomybę alkoholiui. Kiek žino, tai išvyko į užsienį, pinigų šeimai nesiuntė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
7. Iš santuokos liudijimo originalo matyti, kad santuoka tarp A. R. ir B. R. įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų šalys neturi (b. l. 9, 10). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad nei B. R., nei A. R. nekilnojamojo turto nei bendro, nei asmeninio neturi (b. l. 23, 24). Iš VĮ Regitros duomenų matyti, kad B. R. ir A. R. vardu transporto priemonių nėra registruota (b. l. 21, 22). Iš Lietuvos antstolių rūmų pateiktos informacijos matyti, kad nenustatyta duomenų, kad būtų vykdomi išieškojimai iš A. R. ir B. R. (b. l. 25).
Dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su tuo susijusių, klausimų
8. Iš santuokos liudijimo originalo matyti, kad santuoka tarp šalių įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 174 (b. l. 27).
9. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniai). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
10. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų V. J. ir G. P. parodymų matyti, kad tik tarp šalių sudarius santuoką paaiškėjo, kokie jie skirtingi, skiriasi viskas: pomėgiai, interesai, charakteriai ir t. t., sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2006 metų, t. y., apie 20 metų, kai atsakovas, niekam nieko nesakęs išvyko iš jo ir ieškovės gyvenamosios vietos, paliko šeimą, neskambina, nerašo, niekaip nebendrauja, nesusisiekia nei su sūnumi, nesidomi, nesirūpina šeima, nuo to laiko santuokinių ryšių sutuoktiniai nebepalaiko, bendro ūkio nebeveda, gyvena atskirai – ieškovė gyveno pas savo mamą, o šiuo metu atskirai, o atsakovas yra galimai išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį. Vien ieškovės pastangų maža, galimybės susitaikyti ji nebemato, nes atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, kadangi sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai (CK 3.27 straipsnis). Kaip nurodo ieškovė, ką patvirtino ir liudytojos V. J. ir G. P., atsakovas nuo 2006 metų paliko šeimą, ja nesirūpina ir jos materialiai neišlaiko jau daugiau kaip 17 metų, niekada nerėmė ir neišlaikė savo sūnaus, kuris šiuo metu jau yra pilnametis, vaiką išlaikyti ieškovei padėjo jos motina, atsakovas pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės paramos kitam sutuoktiniui pareigas, santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo požiūrio į šeimą, šeimos vertybių ir gerovės nepuoselėjimo, nenoro išsaugoti šeimą ir santuoką, pagarbos ieškovei stokos, išsiskyrusio požiūrio į vertybes, bei į pareigas, tvarkant šeimos reikalus, atsakovas santuokos sudarymo metu beveik nedirbo, vartojo alkoholį, niekada nesirūpino ieškove, savo nepilnamečiu sūnumi, nekeitė savo elgesio, nebandė susigrąžinti ieškovės, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, nesirūpino šeima, išvyko ir nutraukė bendravimą, dėl tokio atsakovo elgesio bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, be to šių faktų atsakovas net neginčijo ir nenuginčijo, atsiliepimo nepateikė, noro dalyvauti teismo posėdyje neišreiškė, mediacijos procedūros taikyti neprašė, nesiekė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nors ieškovė to siekė, pozicijos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamoje byloje neišreiškė, liko procesui abejingas, todėl teismas mano, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.26-3.30 straipsniai, 3.60 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
11. Ieškovė prašė teismo palikti jai santuokinę pavardę – R.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei po santuokos nutraukimo gali būti palikta ikisantuokinė arba santuokinė pavardė, ji pareiškė norą pasilikti santuokinę pavardę, todėl ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, atsižvelgiant į jos norą po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė „R.“ pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
12. Byloje nesprendžiamas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, nes ieškovė yra darbinga ir išlaikymo sau nereikalauja. Tokio reikalavimo byloje nepareiškė ir atsakovas. Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi, todėl nesprendžiami su nepilnamečiais vaikais susiję gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo klausimai. Abu sutuoktiniai bendrai santuokoje įgyto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 21-24), todėl nesprendžiamas ir minėto turto padalinimas. Šalys neturi nei bendrų, nei asmeninių kreditorių (b. l. 25), todėl nesprendžiamas ir prievolių kreditoriams paskirstymo klausimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai ir atsižvelgus į tai, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti mediacijos procedūra bei nesiekė ginčo spręsti taikiai, dėl ko ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 100,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį ieškinio reikalavimą (b. l. 6) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis) ir 800,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 5, 14-17, 32-33),- nes ieškovė teikė procesinius dokumentus (ieškinį, prašymus), naudojosi advokatės teisinės pagalbos paslaugomis (procesinių dokumentų surašymas, konsultavimas, tarpininkavimas kreipiantis į kitas įstaigas ir institucijas, atstovavimas teisme), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jų neginčijo atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,- 17,76 Eur yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovo priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 381-385 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio A. R. kaltės.
Po santuokos nutraukimo B. R. palikti santuokinę pavardę – R., A. R. – R..
Priteisti ieškovei B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,76 Eur (septyniolikos eurų 76 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.
Teisėja Asta Čebatoriūtė