Byla Nr. 1N-164-449/2015

      Proceso Nr. 1-14-1-01488-2012-3

      Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

      1.1.10.1.; 2.5.19.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2015 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatas ir atidėti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą.     

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. 

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2015 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. S. prašymo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą. Nurodė, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas įvertinęs, kad A. S. iki Vilniaus apygardos teismui priimant 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendį, buvo du kartus teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, niekur nedirbo, darbo biržoje darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn., neturi pastovios gyvenamosios vietos, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Deklaratyvaus pobūdžio aplinkybės, kurias prašyme nurodė nuteistasis, kad jis gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, padarė atitinkamas išvadas, suprato savo klaidas, stengsis realizuotis socialiniame gyvenime, taip pat nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį.

Nuteistasis A. S. skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.) nuostatos gali būti taikomos ir asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią.

A. S. teigia, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas, pasižada ateityje vengti konfliktinių situacijų. Palaiko ryšius su šeima, paleistas iš pataisos įstaigos gyventų pas motiną.

Teismas, vertindamas BK 75 straipsnio taikymo galimybę, turėjo vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika bei nuteistojo asmenybe.

Nuo atvykimo į pataisos namus nuteistasis dirba, nesilaiko neformalių nuteistųjų tradicijų, du kartus skatintas už gerai atliekamą darbą. Paleistas iš pataisos įstaigos kreiptųsi į darbo biržą, ieškotų darbo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo resocializacija jau galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra pakankamos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui.

Nuteistasis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistojo A. S. prašymą dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir atleisti nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.             

Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista       BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, numatanti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės individualizavimo proceso dalis. Šio straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo), sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai konkrečiam nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje pažymima, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-243-648/2015 ir kt.).

Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad nuteistajam A. S. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti bausmės vykdymą.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors šiuo metu egzistuoja formalus pagrindas A. S. atžvilgiu taikyti pakeisto BK 75 straipsnio  nuostatas, tačiau nėra materialiojo pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą A. S. atidėti.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu skirdamas bausmę nuteistajam A. S. įvertino tai, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia. Be to, A. S. du kartus buvo teistas Vokietijoje, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbantis. Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad skirdamas A. S. bausmę, nuosprendyje teismas įvertino, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinčių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė A. S. laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra nežymiai švelnesnė negu BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Įvertinus aplinkybes, susijusias su A. S. padaryta nusikalstama veika, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina vienareikšmė išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam A. S. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skunde nurodomos aplinkybės, jog A. S. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, padarė atitinkamas išvadas, palaiko ryšius su šeima, paleistas iš pataisos įstaigos ieškotų darbo, nuo atvykimo į pataisos namus dirba, nesilaiko neformalių nuteistųjų tradicijų, du kartus skatintas už gerai atliekamą darbą, gali būti svarbios sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo A. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir negali paneigti išvados, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam A. S. bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo A. S. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                           Linas Šiukšta