Civilinė byla Nr. 2-720/2013             

                                          Procesinio sprendimo kategorija 126.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo  uždarosios akcinės bendrovės ,,Lukista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei ,,Lukista“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-5747-464/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lex Bonum“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lukista“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Lex Bonum“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Lukista“, bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Alternatyva verslui“. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovas perėmė reikalavimo teisę į UAB „Lukista“ 24 862,77 Lt dydžio skolą. Atsakovas skolos nesumokėjo, į raginimus nereaguoja, todėl darė išvadą, jog įmonė yra nemoki.

Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, administratoriumi skirti UAB „Pacta Servanda“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Lukista“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Pacta Servanda“. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš į bylą pateikto UAB „Lukista“ 2010 m. gruodžio 31 d. balanso už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, įmonės turtas sudarė 631 000 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 725 570 Lt. Iš minėto laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės nuostolis sudarė 116 847 Lt. 2012 m. įmonė taip pat veikė nuostolingai – 2012-05-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonės nuostolis siekia 47 994 Lt. Pagal 2012-05-31 balanso duomenis turto įmonė turi už 512 504 Lt (iš jo 6409 Lt ilgalaikis turtas, 365 707 Lt atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, 34 170 Lt per vienerius metus gautinos sumos, 106 180 Lt trumpalaikis turtas ir kt.), o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 655 058 Lt. Atsakovas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Pažymėjo, jog teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose dar nereiškia pareigos būti aktyvesniam už patį atsakovą, o šis, norėdamas pašalinti abejones dėl jo mokumo, turėjo būti suinteresuotas bei pateikti visus duomenis, reikalingus mokumui įvertinti. Todėl teismas atsakovo finansinę būklę (jo mokumą) vertino pagal aukščiau išvardintus finansinius dokumentus, pateiktus nagrinėjamoje byloje ir sprendė, kad įmonė yra nemoki. Taip pat teismas nurodė, kad byloje siūlomos skirti atsakovo bankroto administratoriumi kandidatūros neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 4 d. normoms. Atsižvelgdamas į tai, kad siūlomos bankroto administratorių kandidatūros atitinka joms keliamus reikalavimus ir yra tinkamos šioms pareigoms, teismas, vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos teise sprendė, jog UAB „Lukista“ bankroto administratoriumi skirtinas UAB „Pacta Servanda“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB ,,Lukista“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Lukista“. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, neturėdamas naujausios informacijos ir duomenų, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tikrosios atsakovo padėties neatspindinčiais finansinės atskaitomybės dokumentais, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo. Atsakovo turimo turto ir įsipareigojimų santykis iš esmės yra pasikeitęs į gerąją pusę, t.y. įmonė sumažino savo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, o svarbiausia – pradelstos skolos neviršija pusės balanse atsispindinčio turto vertės.

2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai prilygino byloje esančias atsakovo balansuose įrašytas per vienerius metus mokėtinas sumas pradelstoms skoloms. Pažymėjo, kad įmonės nuostolis yra sumažintas, lyginant su 2012 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolio) ataskaita. Nurodė, kad apie iškeltą bankroto bylą sužinojo tik gavęs teismo nutartį iškelti bankroto bylą UAB „Lukista“, todėl įrodymus apie ženkliai pagerėjusią finansinę situaciją pateiks vėliau. Atsakovas niekada nebuvo nutraukęs vykdomos ūkinės komercinės veiklos (statybos ir remonto). Įmonė yra parengusi konkretų veiksmų planą, kurio pagalba yra stabilizavusi savo mokumą, o per protingus terminus yra numačiusi visiškai padengti skolas, kurių mokėjimo terminas šiandien yra pasibaigęs. Įmonė su keletu didžiųjų kreditorių sudarė skolų atidėjimo ir (ar) išdėstymo sutartis, kas leidžia spręsti, kad įmonės kreditoriai neįžvelgia didelės kreditinės rizikos. Taip pat derasi su kitais kreditoriais dėl skolų termino atidėjimo.

Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad šiuo metu UAB „Lukista“ sąskaitose kredito įstaigose yra eilė VSDFV Vilniaus skyriaus mokėjimo nurodymų. Paskutinį kartą dalį skolos 2334,60 Lt draudėjas sumokėjo 2012 m. kovo 12 d. Nuo minėtos datos piniginių lėšų judėjimo UAB „Lukista“ sąskaitose nebuvo. Įsiskolinimas trečiajam asmeniui susidarė nuo 2011 m. birželio mėnesio, o 2012 m. gruodžio 12 d. jau yra 25 448,67 Lt, iš jų 23 223,14 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2225,53 Lt delspinigių. Pažymėjo, kad atsakovo prašymo dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos atidėjimo ar išdėstymo VSDFV Vilniaus skyriuje nėra gauta. Be to, atsakovas per 2012 m. antrą ketvirtį atleido 10 darbuotojų, todėl abejoja atsakovo gebėjimu sumažinti savo įsipareigojimus.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovui UAB „Lukista“ iškėlė bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., 2 str. 8 p.). Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada.

Nagrinėjamu atveju tiksliai nustatyti šiuo metu atsakovo pradelstus įsipareigojimus ir į atsakovo balansą įrašyto turto vertę nėra galimybės, kadangi atsakovas nepateikė teismui tokių finansinės atskaitomybės dokumentų, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas kelis kartus siuntė juridinių asmenų registre nurodytu adresu UAB ,,Lukista“ bei įmonės direktoriui pranešimus pateikti įmonės finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus (b.l. 25, 29, 31, 56). Apeliantas atskirajame skunde taip pat nepagrindė išdėstytų aplinkybių apie pagerėjusią bendrovės finansinę padėtį.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal 2012 m. gegužės 31  d. balansą atsakovo turto vertė sudarė 512 504 Lt, o įmonės mokėtinos skolos ir įsipareigojimai – 655 058 Lt (b.l. 119). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB ,,Lukista“ skola ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu VSDF biudžetui sudarė 23 152,95 Lt (b.l. 39). Ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais duomenimis 2012 m. gruodžio 12 d. atsakovo UAB „Lukista“ skola VSDFV biudžetui sudarė 25 448,67 Lt.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes. Finansinės atskaitomybės dokumentų, įrodančių pagerėjusią UAB „Lukista“ finansinę padėtį, nepateikimą apeliantas motyvuoja tuo, jog nespėjo jų parengti kartu su atskiruoju skundu. Iki civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios jokių dokumentų teisme nėra gauta, nors apie nutartį iškelti bankroto bylą atsakovas sužinojo dar 2012 m. lapkričio 25 d. (b.l. 81). Pažymėtina, kad apeliantas taip pat nepateikė ir įrodymų, pagrindžiančių, kad jis vykdo statybos rangos sutartis, yra sudaręs veiksmų planą bendrovės mokumui stabilizuoti, su keletu didžiųjų kreditorių sudaręs skolų atidėjimo ir (ar) išdėstymo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV Vilniaus skyrius paneigė apelianto teiginius, esą jis kreipėsi į šią valstybinę instituciją dėl įmokų už apdraustuosius asmenis (darbuotojus) skolos sumokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti apelianto teiginių tikrumu.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas atsakovui kelti bankroto bylą. Apeliantas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje siūlomos skirti atsakovo bankroto administratorių kandidatūros atitinka joms ĮBĮ keliamus reikalavimus bei įvertinęs siūlomų administratorių darbo krūvį, turėjo pagrindą atsakovo bankroto administratoriumi paskirti trečiojo asmens VSDFV Vilniaus skyriaus siūlomą bankroto administratoriaus UAB ,,Pacta Servanda“ kandidatūrą.

Remdamasi nurodytais argumentais ir išvadomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl UAB ,,Lukista“ nemokumo, todėl atsakovui iškeldamas bankroto bylą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.