Administracinė byla Nr. I-1310-279/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00218-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4, 3.21.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. G.,

atsakovo atstovėms A. P. ir J. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo,  kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

           Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas teismui pateiktu skundu (b. l. 2-6) prašė panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) viršininko funkcijas atliekančio viršininko pavaduotojo 2015-06-17 įsakymą (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui V. G. “ (toliau – Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, jog ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2015-05-22 tarnybinio patikrinimo išvadą. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, dėl ko pradėtas tarnybinis patikrinimas, pacituoti pareiškėjo, D. A. ir V. B. paaiškinimai bei konstatuota, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodytos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, nepateiktas teisinis jo veikos įvertinimas. Todėl pareiškėjas mano, kad tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai, dėl ko jam nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Pareiškėjas paaiškino, kad pagal patvirtintą darbo grafiką nuo 2015-04-17 9 val. iki 2015-04-18 9 val. jis dirbo Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK operatyvaus valdymo grupėje. 2015-04-17 d. apie 22 val. – 23 val. gavo pranešimą apie galimai įvykdytą vagystę. Pranešėja  D. A. telefonu pranešė, kad ji skambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie jos tėvo V.R. automobilio vagystę. Bendrojo pagalbos centro operatorė pasiūlė susisiekti su teritorine policijos įstaiga. Ji, radusi Zarasų r. PK mobilaus ryšio telefono numerį, paskambino pareiškėjui ir pranešė, jog jos tėvas V.R. kelias paskutines dienas girtauja su E. P. Samavų k., Zarasų r. Su tėvo automobiliu VW Golf , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keletą dienų važinėja ir jo negrąžina E. P., kaip vėliau paaiškėjo tai buvo E. K., tas pats asmuo. Pastebėjo, kad pokalbio metu D. A. pati nežinojo, ar automobilį jos tėvas V.R. E. K. buvo davęs ar ne. Kadangi jis  neturėjo pakankamai duomenų apie automobilį, nepavykus susisiekti ir pakalbėti su jo savininku V.R. bei išsiaiškinti, ar jo automobilis yra pavogtas, ar paskolintas, be to D.A. nurodžius, kad V.R. girtauja kartu su vagyste įtariamu asmeniu, jis nusprendė neregistruoti gauto pranešimo ir palaukti iki ryto. Susitarė su D. A., jog, kai tik  V.R. išsiblaivės, D. A. išsiaiškins aplinkybes dėl automobilio ir atveš V.R. į policijos komisariatą, kad šis raštu parašytų pareiškimą. Tačiau įvyko nesusikalbėjimas. D. A. laukė jo skambučio, o jis laukė D. A. skambučio. Nesulaukęs nei D. A. skambučio, nei atvykstančio į policijos komisariatą V.R., pasibaigus budėjimo laikui, visą surinktą informaciją jis perdavė jį pakeisti atėjusiam policijos pareigūnui V. B. Pareiškėjas pripažino, kad D. A. pranešimo telefonu Policijos registruojamų įvykių registre (toliau- PRĮR) jis neužregistravo, nes D. A. pranešė, jog prieš skambindama policijos telefonu, ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kur pranešimas buvo užregistruotas, tačiau iš Bendrojo pagalbos centro pranešimas nebuvo perduotas nei Utenos apskrities VPK, nei  Zarasų r. PK. Kompiuterio bazėje jis užregistruoto pranešimo apie automobilio vagystę nematė, tačiau ir nesiaiškino, kodėl Bendrasis pagalbos centras minėto pranešimo nepersiuntė. Jis, įvertinęs gautą informaciją, nemanė, jog D. A. pateikta informacija atitiko pranešimą apie įvykį, registruotiną PRĮR. Pareiškėjas pažymėjo, kad V. B. 2015-04-18 ikiteisminį tyrimą pradėjo ne pagal gautą pranešimą telefonu, o pagal automobilio savininko V. R. raštu pateiktą pareiškimą. Pareiškėjas nepripažįsta padaręs tarnybinį nusižengimą, todėl mano, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.

Atsakovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo atsiliepimu teismui (b.l.18-22) nurodė ir jo atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas V. G., Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas, pagal darbo grafiką  nuo 2015-04-17 9 val. iki 2015-04-18 9 val.  dirbęs operatyvinėje grupėje ir gavęs 2015-04-17 apie 22-22 val. 30 min. D. A. pranešimą dėl jos tėvo V.R. automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės iš sodybos, esančios Zarasų r., Samavų k., šio pranešimo neužregistravo PRĮR, neatliko pirminių procesinių veiksmų, neapklausė D. A. kaip liudytojos, neišsiaiškino visų galimos nusikalstamos veikos aplinkybių, nepriėmė procesinio sprendimo. D. A. pareigūnui pranešė, jog automobilis pavogtas, nurodė automobilio savininką, automobilio markę, modelį, dingimo vietos adresą, įvardijo vagyste įtariamą asmenį, tačiau V. G.s, telefonu pabendravęs su pranešėja, ją suklaidino, jog automobilis yra ieškomas, nors niekur pranešimas apie įvykį nebuvo registruotas. Nurodė, kas 2015-04-18 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate (toliau- Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl V.R. automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės. Ikiteisminį tyrimą pradėjo Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas V. B., 2015-04-18 iš V. R. paėmęs protokolą- pareiškimą. Vėliau  aiškinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad E. K. automobilį pardavė E. V., gyvenančiam Dvarykščio k., Dūkšto sen., o E. V. automobilį padavė T. P. G., gyvenančiam Vilniuje. Atsakovo atstovė A. P. papildomai nurodė, jog nuo 2011m. liepos 1 d. visuose rajonuose buvo panaikinti operatyvaus valdymo skyriai, kadangi Zarasų r. PK nebeliko budinčios dalies, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, dirbdamas operatyvinėje grupėje, turi vykdyti ir budėtojo pareigas. Atsakovo atstovė J. U. papildomai nurodė, jog Bendrasis pagalbos centras D. A. pranešimą užregistravo, tačiau jo į policijos registrą neperdavė, todėl pareiškėjas privalėjo registruoti pranešimą, o po to atlikti pirminius veiksmus- tikslinti aplinkybes, nuvykti į įvykio vietą, patikrinti, ar yra automobilis ar jo nėra, apklausti asmenis ir kt. V. G. savo neveikimu pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atsakovas atsiliepime į skundą, o atstovė teismo posėdyje patikslino, kad be kitų tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų  teisės aktų reikalavimų, V. G. pažeidė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d.  įsakymu Nr. 5-V-464 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.5-V-850 „ Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 19 p. ir 19.3 p. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti minėtų taisyklių 13 ir 13.1 punktai turi būti vertintini  kaip klaida. 

Atstovės konstatavo, kad pareiškėjas savo neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybinė nuobauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VPK viršininko funkcijas atliekančio viršininko pavaduotojo 2015-06-17 įsakymo Nr. 89-TE-258, kuriuo V. G. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau- ir Statutas).

Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuotos Statuto 26 straipsnyje (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-434 redakcija). Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus vidaus tarnybos pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurios nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, tai pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog esant duomenų apie galimą pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o to paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Statuto 26 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Tokią tvarką nustato Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau- ir Tvarkos aprašas), nuo 2013-08-28 išdėstytas nauja redakcija, kuri galioja ginčui aktualiu laikotarpiu. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą definiciją, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) 2013-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2010-11-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT 2012-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad pagal Tvarkos aprašo 6 punktą, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos aprašo 24 punktas). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi (Tvarkos aprašo 28 punktas). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 57 straipsnio 4 dalis, 72 straipsnis). Pažymėtina, jog valstybės tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas, ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012 ir kt.). Taigi ginčo atveju būtent atsakovas, kuris ginčijamu Įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už tai, kad jis pažeidė LR baudžiamojo proceso  kodekso 166 str. 1 d. 1p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d.  įsakymu Nr. 5-V-464 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.5-V-850 „ Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 19 p. ir 19.3 p. p. ( pažymėtina, kad atsakovas savo atsiliepime, o atsakovo atstovė teismo posėdyje patikslino, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti minėtų taisyklių 13, 13,1 punktai laikytini  rašymo apsirikimu), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 1-110 ( 2014-06-30 Nr. I-133 redakcija ) „ Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo 57 punktą, Utenos apskr. VPK viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 89-V-360 „ Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos organizavimo, vykdymo bei kontrolės tvarkos (Utenos apskr. VPK viršininko 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 89-V-365 redakcija ) 2 punktą, Utenos apskr. VPK viršininko 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 89-V-299 patvirtinto Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK KPS tyrėjo pareigybės aprašymo 7.2, 7.6 punktų reikalavimus turi įrodyti, kad yra pagrindas pareiškėjui taikyti drausminę atsakomybę.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Utenos AVPK Zarasų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, N. Č. 2015-04-24 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato viršininką apie tai, kad  2015-04-18 Utenos aps. VPK Zarasų r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22204-15 pagal LR baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl V.R. automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės. Ikiteisminį tyrimą pradėjo Utenos aps. VPK Zarasų r. PK KPS tyrėjas V. B. pagal V.R. pareiškimą. N. Č. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015 m. balandžio 18 d. 17 val. 46 min. Bendrajame pagalbos centre užregistruotas D. A. telefoninis pranešimas apie tai, kad Ignalinos r., Dūkšto sen. Dvarykščio k. rado asmenį, kuris 2015 m. balandžio 15 d. pavogė jos tėvo V.R. automobilį VW GOLF. Utenos apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnas šią informaciją perdavė Utenos apskr. VPK Ignalinos r. PK pareigūnams. Jie, nuvykę į įvykio vietą, susitiko su D. A., kuri paaiškino, jog 2015-04-17 apie 22-22 val. 30 min. telefonu kreipėsi į policiją ir  pranešė, kad iš sodybos, esančios Zarasų r., Samavų k., buvo pavogtas jos tėvo V.R. automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 17 d. 00,00 val. iki 2015 m. balandžio 18 d. 00,00 val. policijos registruojamų įvykių registre nei Utenos apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, nei Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK D. A. pranešimas apie automobilio vagystę nebuvo registruotas. Pagal Utenos apskr.VPK Zarasų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų patvirtintą darbo grafiką, nuo 2015 m. balandžio 17 d. 9 val. iki 2015 m. balandžio 18 d. iki 9 val. operatyvinėje grupėje dirbo Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas V. G.

Utenos AVPK Zarasų r. PK viršininkas, gavęs N. Č. tarnybinį pranešimą, 2015-04-24 rezoliucija  pavedė  Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkei J. U. atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 34-35).Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėjui įteiktas 2015-04-29 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 52-53). V. G. 2015-05-11 pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b.l. 56).

Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2015-05-22 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad Utenos aps. VPK Zarasų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas V. G. ,  2015-04-17 telefonu gavęs iš D. A. pranešimą apie galimai padarytą nusikaltimą - jos tėvo V.Račkausko automobilio vagystę, šio pranešimo neužregistravo Policijos registruojamų įvykių registre, neatliko privalomų pirminių veiksmų, neapklausė D. A. kaip liudytojos, neišsiaiškino visų galimai nusikalstamos veikos aplinkybių, nepriėmė procesinio sprendimo, nors nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 179 str. 2 d., požymiai buvo akivaizdūs.

Išvadoje konstatuota, kad V. G. savo neveikimu  pažeidė LR baudžiamojo proceso  kodekso 166 str. 1 d. 1p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d.  įsakymu Nr. 5-V-464 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.5-V-850 „ Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 19 p. ir 19.3 p. p., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 1-110 (2014-06-30 Nr. I-133 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo 57 punktą, Utenos apskr. VPK viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 89-V-360 „ Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos organizavimo, vykdymo bei kontrolės tvarkos (Utenos apskr. VPK viršininko 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 89-V-365 redakcija) 2 punktą, Utenos apskr.. VPK viršininko 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 89-V-299 patvirtinto Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK KPS tyrėjo pareigybės aprašymo 7.2, 7.6 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-464 „ Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 „ Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 19 p. ir 19.3 p. p. numatyta, jog policijos įstaigos tyrėjas ar kitas ikiteisminį tyrimą atliekantis ar skundą, pareiškimą, pranešimą nagrinėjantis pareigūnas informaciją apie policijos registruojamą įvykį registruoja Registre kai paštu ar iš asmens tiesiogiai gauna skundą, pranešimą ar pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir pradeda ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 1-110 (2014-06-30 Nr. I-133 redakcija) „ Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo 57 punkte nurodyta, jog darbuotojas, gavęs informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, ją registruoja ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka ir organizuoja neatidėliotiną tokios informacijos patikrinimą.

Utenos apskr. VPK viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 89-V-360 „ Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos organizavimo, vykdymo bei kontrolės tvarkos (Utenos apskr. VPK viršininko 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 89-V-365 redakcija) 2 punkte nurodyta, kad Utenos apskr. VPK ar Utenos apskr. VPK policijos komisariatų operatyvaus valdymo padalinio specialistai , gavę pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką, turi surinkti kiek galima daugiau informacijos apie pranešėją, nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką , nukentėjusiuosius, padarytą žalą, įtariamuosius ir kitus , turinčius svarbą tyrimui faktus, ir įvertinęs gautą pirminę informaciją, sprendžia klausimą dėl operatyvinės grupės sudėties ar atsakingo pareigūno išvykimo į įvykio vietą.

Utenos apskr. VPK viršininko 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 89-V-299 patvirtinto Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkte numatyta, jog pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka priima ir Policijos registruojamų įvykių registre registruoja žodinius ir rašytinius gyventojų pareiškimus, skundus apie rengiamus, daromus ir padarytas nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus , savarankiškai atlieka gautų medžiagų, pareiškimų, teikimų nagrinėjimą bei išpildymą, užtikrina terminų laikymąsi ir teisėtumą, atlieka ikiteisminį tyrimą, atsako už šio registro vedimą. Minėto pareigybės aprašymo 7.6 punkte numatyta, kad pareigūnas vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei jų užkardymą, tikslina pirminę informaciją apie įvykius: nustačius nusikalstamos veikos požymius , teisės aktų nustatyta tvarka pradeda ikiteisminį tyrimą arba priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; turi teisę atlikti ikiteisminį tyrimą visų kategorijų nusikalstamų veikų tyrime ir asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo atlikimą. 

2015m. gegužės 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 89-IS-37 ( b.l. 26-32 ) pagrindu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas atliekančio viršininko pavaduotojo 2015-06-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui V. G. “ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigose. Pagal Utenos aps. VPK Zarasų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų patvirtintą darbo grafiką, V. G. 2015-04-17 nuo 9.00 val. iki 2015-04-18 9.00 val. dirbo Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK operatyvinėje grupėje.

Tarnybinio patikrinimo metu 2015-04-29 D. A. pateikė paaiškinimą, iš kurio  matyti, jog ji, 2015-04-17 kartu su savo vyru A. A. nuvykusį į sodybą, esančią Samavų k., Zarasų r., nerado jos tėvui V.R. priklausančio automobilio VW GOLF, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini). D. A. apie 22 val.- 22val. 30 min. paskambino numeriu 112 į Bendrąjį pagalbos centrą ir operatorei pranešė apie dingusį automobilį, nurodė markę, modelį, adresą, iš kur dingo automobilis. Operatorė patikino, kad įvykis bus užregistruotas, ir pasiūlė D. A. kreiptis į artimiausią policijos komisariatą bei ten pranešti apie įvykį, kad būtų pradėta automobilio paieška. D. A., susiradusi internete Zarasų rajono policijos komisariato budinčiojo numerį, apie 22 val. 34 min. juo paskambino ir atsiliepusiam policijos pareigūnui pasakė, jog nori pranešti apie automobilio vagystę. Ji pareigūnui pasakė, jog prieš tai skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Pareigūnui nurodė automobilio savininką, automobilio markę, modelį, valstybinius numerius, iš kur dingo automobilis ir galimai automobilį pavogusį asmenį ( tai padaryti galėjo E. P., kaip vėliau paaiškėjo, E. K., tačiau tai buvo tas pats asmuo). Pareigūnas teiravosi, ar automobilis tikrai yra pavogtas, o ne paskolintas. D. A. patikino pareigūną, kad minėtas automobilis yra pavogtas, nurodė, jog kitą dieną ji atveš savo tėvą į policijos komisariatą rašyti pareiškimo dėl automobilio vagystės. Pareigūnas pasakė D.A., jog jis surinks informaciją ir pažadėjo kitą dieną , t y. šeštadienį, apie 8 val. paskambinti bei pranešti apie paieškos rezultatus. Tačiau kitą dieną ji skambučio iš Zarasų r. PK nesulaukė.

Pareiškėjas V. G. skunde nurodė, jog D. A. paaiškinime nurodytos aplinkybės ne visai atitinka jo paaiškinime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu šie prieštaravimai nebuvo pašalinti. Tačiau teismo posėdyje 2015-12-03 V. G. nurodė, jog tarp D. A. paaiškinimų ir pareiškėjo paaiškinimų jokių prieštaravimų nėra. D. A. paaiškinime nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybes, kurias D. A. išdėstė pareiškėjui telefonu pranešdama apie įvykį.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius 2015-04-30 raštu Nr. 41D ( V)-803 informavo Utenos AVPK Zarasų r. PK , kad 2015m. balandžio 17 d. laikotarpiu nuo 22 val. iki 22 val. 30 min. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas skambutis dėl automobilio VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) vagystės Zarasų r. ( b.l. 55).

Nustatyta, jog D. A. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)į Utenos aps. VPK Zarasų r. PK numeriu 8 (duomenys neskelbtini) pirmą kartą skambino 2015-04-17 22 val. 34 min., skambučio trukmė - 7 min. 40 sek., antrą kartą skambino tuo pačiu numeriu 22 val. 42 min., užfiksuota skambučio trukmė - 2 min. 30 sek. O iš Utenos aps. VPK Zarasų r. PK telefono buvo skambinta D.A. 2015-04-17 23 val. 07 min. ir skambučio trukmė - 3 min. 26 sek. D. A. 2015-04-18 12 val. 10 min. skambino į Utenos aps. VPK Zarasų r. PK, užfiksuota skambučio trukmė - 0 min. 35 sek., o tos pačios dienos vakare 17 val. 10 min. ir 17 val. 20 min. D. A. skambino į Utenos aps. VPK Zarasų r. PK, užfiksuotos skambučių trukmės - 0 min.0 sek. ( b.l. 68-72 ).

Tarnybinio patikrinimo metu Utenos aps. VPK Zarasų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas V. B. 2015-05-19 teikė paaiškinimą, kuriame nurodė jog jis pagal patvirtintą grafiką nuo 2015-04-18 9 val. iki 2015-04-19 9 val. dirbo Zarasų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju operatyvinėje grupėje. 2015-04-18 apie 17 val. 20 min. gavo iš Utenos aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą, kad Ignalinos rajone yra sulaikytas asmuo, Zarasų rajone pavogęs automobilį. V. B. paprašė Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojo patikslinti, kada buvo pavogtas automobilis. Pareigūnas nurodė, kad automobilis buvo pavogtas 2015-04-16 Zarasų r., tačiau įvykis apie vagystę nebuvo užregistruotas. V. B. savo paaiškinime nurodė, jog į policijos komisariatą atvyko automobilio savininkas V.R., kuris pranešė apie jam priklausančio automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę ir pagal šio asmens pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22204-15. V. B. savo paaiškinime taip pat nurodė, jog 2015-04-18 ryte keičiant V.G., pastarasis minėjo, jog buvo įvykis Zarasų rajone, kur išgertuvių metu vienas iš sugėrovų išvažiavo automobiliu ir iki šiol negrįžo. V. B. neklausė V.G., ar įvykis buvo užregistruotas. Iš esmės analogiškas aplinkybes V. B. nurodė apklausus jį liudytoju teisme.

Iš pareiškėjo V. G. paaiškinimų, teiktų tarnybinio patikrinimo metu bei teismo posėdyje, matyti, kad jis nepripažįsta padaręs tarnybinį nusižengimą, mano, kad jis savo veiksmais (neveikimu) nepažeidė aukščiau minėtų teisės normų reikalavimų. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis, gavęs iš D. A. telefonu pranešimą apie automobilio vagystę, jo neužregistravo PRĮR, kadangi jis neturėjo pakankamai duomenų, ar automobilis yra pavogtas, jam ypač abejones kėlė D. A. nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjos tėvas V.R. su įtariamu automobilio vagyste asmeniu keletą dienų kartu girtauja. Jam nepavykus susisiekti ir pakalbėti su automobilio savininku V.R. bei išsiaiškinti, ar jo automobilis yra pavogtas, ar paskolintas, nusprendė neregistruoti gauto pranešimo ir palaukti iki ryto.

Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad D. A. pranešė telefonu apie jos tėvo V. R. automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę V.G., pagal darbo grafiką dirbusiam Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK operatyvinėje grupėje. Pranešime D. A. nurodė galimai nusikalstamos veikos (vagystės) faktą, automobilio markę, modelį, valstybinius numerius, dingimo vietos adresą, automobilio savininką, įvardijo vagyste įtariamą asmenį (b.l. 57-60), tačiau tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 17 d. 00,00 val. iki 2015 m. balandžio 18 d. 00,00 val. Policijos registruojamų įvykių registre nebuvo registruotas D. A. pranešimas telefonu apie automobilio vagystę (b.l. 37- 44).

Sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymo neveikimo forma, atsižvelgiama į tai, kad šis nusižengimas pasireiškia tuo, jog asmuo suvokia, kad teisės aktai, reglamentuojantys jo tarnybinę veiklą, reikalauja, kad jis veiktų atitinkamu būdu, tačiau jis tokių veiksmų neatlieka, t. y. lieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (2012-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013). Nustačius, jog pareigūnas objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, tarnybinė atsakomybė negalima (2011-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-642/2011).

Teismas, vertindamas  tarnybinio patikrinimo metu nustatytas ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kad gavęs pranešimą privalo jį registruoti PRĮR, žinojo, kokius privalomus pirminius veiksmus turi atlikti gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, tačiau jų neatliko, nesant objektyvių priežasčių, iki pat budėjimo pagal grafiką pabaigos liko pasyvus. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog laiko pagrįsta tarnybinio patikrinimo medžiagoje suformuluotą išvadą, jog V. G. savo neveikimu neužregistravo Policijos registruojamų įvykių registre iš D. A. telefonu gauto pranešimo apie galimai padarytą nusikaltimą, neatliko privalomų pirminių veiksmų, neapklausė D. A. kaip liudytojos, neišsiaiškino visų galimai nusikalstamos veikos aplinkybių, nepriėmė procesinio sprendimo dėl galimai nusikalstamos veikos. Nors šiems veiksmams atlikti turėjo pakankamai laiko ir galimybių .

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjui neatlikus minėtų veiksmų, yra visi tarnybinio nusižengimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės, kuriems esant yra pagrindas konstatuoti buvus tarnybinį nusižengimą, sukeliantį tarnybinę atsakomybę. Įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis yra priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, konstatuojant pareiškėjo veiksmus (neveikimą), nurodant šiais veiksmais (neveikimu) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo išvada išsami ir motyvuota, skirta nuobaudos rūšis adekvati padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų nuoseklumas, logiškumas bei byloje surinktų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visuma, jų šaltinių vertinimas leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo, leidžia daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas atliekančio viršininko pavaduotojo 2015-06-17 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui V. G.“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,  88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo V. G. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas atliekančio viršininko pavaduotojo 2015-06-17 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui V. G.“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                  Nijolė Čekanauskienė