KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,
sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. P., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei O. K., dėl pažeistų teisių gynimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį 12,10 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, t.y. nugriauti pastatytą tvorą (kurios ilgis šiaurinėje pusėje 26,31 m, vakarinėje pusėje 0,64 m, rytinėje pusėje 0,28 m), sutvarkyti valstybinį žemės sklypą, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį. Nurodo, kad ieškovė 2016-12-05 Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų šiaurinėje pusėje, pastatė tvorą, valstybinėje žemėje ir ieškovės užimtos valstybinės žemės plotą sudaro 12,10 kv. m. Skyrius 2019-05-08 nurodyto žemės sklypo Faktinių duomenų patikrinimo aktu konstatavo, jog situacija nepasikeitusi, pažeidimai nepašalinti - valstybinėje žemėje esanti tvora nepašalinta. Atsakovė nepašalina padarytų pažeidimų, toliau naudojasi savavališkai užimta valstybei priklausančią žemės sklypo dalį, pastatytos tvoros dalies nuo valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nepašalina.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. P. papildomai paaiškino, kad dėl atsakovės nurodomo vamzdžio negali paaiškinti, kadastrinio matavimų nėra, prašo ieškinį tenkinti pilnai.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutinka iš dalies ir nurodo, jog šalia tvoros pamatų praeina neregistruotas vamzdis, kurį atliekant tvoros griovimo darbus atsakovė gali sugadinti, todėl nori, jog valstybė pašalintų iš jos teritorijoje esantį vamzdį, arba ji sutiktų, kad tas vamzdis liktų jos teritorijoje, tačiau tada ieškovė neturėtų reikšti jai pretenzijų dėl to, jog ji užima nurodytą valstybei priklausančią žemės sklypo dalį.
Teismo posėdžio metu atsakovė O. K. papildomai paaiškino, jog ji iš esmės sutinka su ieškinio reikalavimu, tačiau problema su vamzdžiu jos teritorijoje lieka neišspręsta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialas duomenimis žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0641 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2012 m. gegužės 10 d. Dovanojimo sutarties Nr. JP-2748 pagrindu nuo 2012 m. gegužės 12 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei O. K. (Administracinio nusižengimo byla Nr. II-253-718/2018, b.l. 72-75). Bylos nagrinėjimo metu šalys neteikė duomenų bei įrodymų apie šio nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų pasikeitimą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius (toliau - Skyrius) 2016 m. gruodžio 5 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 13ŽN- 152-( 14.13.78.) nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribų šiaurinėje pusėje, pastatė tvorą, valstybinėje žemėje; užimtos valstybinės žemės plotą sudaro 12,10 kv. m..
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. NŽTN – 116963563-17 nustatė, jog O. K. 2016 m. gruodžio 5 d. už savo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribų, šiaurinėje pusėje, naudojasi valstybine žeme (yra pastatyta tvora), todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 45 straipsnio 1 dalį paskyrė 289 Eur baudą žemės savininkei atsakovei O. K..
Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovės O. K. skundo netenkino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. NZTN-116963563-17 paliko nepakeistą, konstatuojant, jog O. K. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą jai savavališkai užėmus valstybinę žemę, t.y. ji savo reikmėm naudojo valstybei priklausančią žemę, esančią už atsakovei priklausančio sklypo ribos, šiaurinėje jo dalyje įrengdama tvorą (Administracinio nusižengimo byla Nr. 11-253-718/2018 (teisminio proceso Nr. 4-06-3-00127-2018-4).
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą ir O. K. skundo netenkino (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-370-417/2018 (teismo proceso Nr. 4-06-3-00127-2018-4), nurodydamas, jog byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso O. K., byloje nėra duomenų, kad žemės sklypas perduotas kitiems asmenims nuomos ar kitais pagrindais, ir šiuo atveju pažeidimui konstatuoti pakako dviejų sąlygų: žemės sklypas priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir kad buvo pažeistos gretimo žemės sklypo savininkės teisės; taip pat konstatuodamas, jog byloje esančiais išrašais iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir patikrinimo aktais nustatyta, kad už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje pastatyta tvora, kuri yra už sklypo ribos ir užima valstybinę žemę, ir kad valstybinės žemės dalį, kurią pastatydama torą užėmė O. K., ji naudojo savo reikmėm.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2019 m. gegužės 8 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-351-(14.13.138.); patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai nepašalinti, valstybinėje žemėje esanti tvora nepašalinta.
Bylos nagrinėjimo metu šie ieškovo pateikti įrodymai bei paaiškinimai atsakovės nebuvo ginčijami, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų taip pat nebuvo teikiama, šalys šiuos faktus pripažino ir grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl teismas jais vadovaujasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, jog nurodytos valstybinės žemės atsakovė nėra atlaisvinusi ir nurodytų pažeidimų nėra pašalinusi; atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių iš esmės neneigė, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, taip pat bylos nagrinėjimo metu pati pateikė filmuotą medžiagą, iš kurios matosi, jog ginčo tvora valstybinės žemės dalyje nepašalinta. Atsakovė iš esmės nesutinka su reikalavimu tik dėl tos priežasties, jog jai priklausančiame žemės sklype yra ne jos įrengtas vamzdis, kuris ten jau buvo prieš jai įsigyjant šį žemės sklypą, todėl šį vamzdį turėtų pašalinti iš jos teritorijos ieškovė. Bylos nagrinėjimo metu šalys negalėjo paaiškinti kam šis vamzdis priklauso bei kas jį įrengė, kas turėtų fiksuoti jo kadastrinius duomenis, tačiau, kaip matosi iš atsakovės pateiktos video medžiagos šis įrengimas yra - labiau tikėtina – susiję su lietaus ar kitomis nuotekomis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei ne kartą buvo išaiškintos jos teisės kreiptis į advokatą, advokato padėjėją dėl teisinės pagalbos atstovaujant jos interesus nagrinėjamoje byloje, taip pat siūloma teikti byloje papildomus įrodymus, tačiau šiomis teisėmis atsakovė nesinaudojo, priešinių reikalavimų ieškovei nekėlė, duomenų bei įrodymų apie jos nurodomą vamzdžio įrengimą, nuosavybę ir/ar kitas galimai reikšmingas byloje aplinkybes bei jos reikšmės/įtakos ieškovės reikalavimui neteikė, paskutinio teismo posėdžio metu nedalyvavo ir jos nedalyvavimo nurodytas priežastis teismas nepripažino svarbiomis, papildomų duomenų, įrodymų, prašymų dėl reikalavimo neteikė, todėl teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir tirdamas byloje pateiktus duomenis bei įrodymus neturi pagrindo spręsti, jog atsakovės nurodomas vamzdis gali turėti/turi įtakos ieškovo reikalavimo pagrįstumui ar/ir teisėtumui. Byla nagrinėjama ginčo teisena, todėl teismas negali būti kurių nors iš dalyvaujančių byloje asmenų advokatas ir patarėjas dėl jų pozicijos, reikalavimų, įrodymų teikimo ir kita nagrinėjant bylą.
Ieškovė yra visos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Žemės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo ieškovė, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244) (toliau - Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo ieškovė.
Turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi savininko teises, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 - 4.99 straipsniuose (CK 4.110 straipsnis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat reikšti reikalavimą ginti pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikalauti atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant joje esančią tvorą, želdinius, dalį kūdros.
Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat ir šalių paaiškinimus bei nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, atsakovė įpareigotina per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį 12,10 kv.m. ploto (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, t.y. nugriauti pastatytą tvorą, kurios ilgis šiaurinėje pusėje 26,31 metrai, vakarinėje pusėje 0,64 metrai, rytinėje pusėje 0,28 metrai, ir sutvarkyti nugriaunamai tvorai tenkančią teritoriją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovė įpareigojama atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovės lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Atsakovei išaiškintina, kad per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovei savo lėšomis neatlaisvinus valstybinės žemės dalies 12,10 kv.m. ploto (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, t.y. nenugriovus pastatytos tvoros, kurios ilgis šiaurinėje pusėje 26,31 metrai, vakarinėje pusėje 0,64 metrai, rytinėje pusėje 0,28 metrai, ir nesutvarkius nugriaunamai tvorai tenkančios teritorijos, tai leidžiama ieškovei reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285 – 288 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovę O. K. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį 12,10 kv.m. ploto (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, t.y. nugriauti pastatytą tvorą, kurios ilgis šiaurinėje pusėje 26,31 metrai, vakarinėje pusėje 0,64 metrai, rytinėje pusėje 0,28 metrai, ir sutvarkyti nugriaunamai tvorai tenkančią teritoriją.
A. O. K. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius šio teismo sprendimo, tikslu atlaisvinti valstybinės žemės dalį 12,10 kv.m. ploto (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, leisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pačiai nugriauti atsakovės pastatytą tvorą, kurios ilgis šiaurinėje pusėje 26,31 metrai, vakarinėje pusėje 0,64 metrai, rytinėje pusėje 0,28 metrai, ir sutvarkyti nugriaunamai tvorai tenkančią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės O. K..
Priteisti iš atsakovės O. K. į valstybės biudžetą 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.
Sprendimas 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Raimondas Dilys