Civilinė byla Nr. 3K-3-489/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
42.9; 52.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m.
lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės
(pranešėja), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės
,,Mechanika“ kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės ,,Melesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei
,,Mechanika“ dėl rangos sutarties įvykdymo ir neatlygintinio trūkumų
pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB
,,Melesta“ pareiškė ieškinį trijų su atsakovu sudarytų sutarčių pagrindu – 2004
m. vasario 11 d., 2004 m. kovo 22 d. ir 2006 m. birželio 28 d., nurodydamas,
kad pagal visas šias sutartis atsakovas pagamino kranus, neatitinkančius
sutartyse nurodytų sąlygų. Byloje nustatyta, kad 2006 m. birželio 28 d.
sutartimi šalys susitarė, jog rangovas (atsakovas) pagamins ir sumontuos
užsakovui (ieškovui) du atraminius viensijus elektrinius tiltinius kranus ir du
atraminius dvisijus elektrinius tiltinius kranus. Sutartyje ir vienų, ir kitų
kranų techninių duomenų aprašymuose nurodyta, kad jų darbo režimo grupė – FEM 3
m (sunkus). UAB ,,Mechanika“ pateiktuose kranų techniniuose pasuose nurodytos
mechanizmų darbo režimų grupės 2 m FEM.
Kasaciniu skundu byloje keliami klausimai dėl rangos sutarties tinkamo
įvykdymo ir sutarties aiškinimo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių apygardos
teismas 2009 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas
reikalavimams pagal 2004 m. vasario 11 d. ir 2004 m. kovo 22 d. rangos
sutartis atsakovo prašymu taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.
Dėl 2006 m. birželio 28 d. rangos sutarties teismas pažymėjo, kad užsakovui
buvo žinoma apie nukrypimą nuo sutarties priimant sutarties objektą. Teismo
teigimu, šis nukrypimas nuo sutarties techninių duomenų yra neesminis ir
rangovui įstatymo leidžiamas. Įstatyme reikalaujama, kad darbų rezultatas jo
perdavimo užsakovui momentu turėtų rangos sutartyje numatytas ar įprastai
reikalaujamas savybes ir būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.
Ieškovas patvirtino faktines aplinkybes, kad nuo 2006 m. gruodžio mėn. kranai
dirba ir eksploatuojami pagal paskirtį. Remdamasis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi,
ieškovui neįrodžius ir byloje nenustačius tokių trūkumų, dėl kurių atsakovo
pagaminti kranai negalėtų būti naudojami pagal visus (bendrus) techninius
duomenis (ne vien pagal važiuoklės vežimėlio darbo režimą), teismas ieškinį
atmetė kaip neįrodytą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 26 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo
2009 m. birželio 22 d. sprendimą pakeitė - ieškinį patenkino iš dalies:
įpareigojo atsakovą UAB „Mechanika“ neatlygintinai pašalinti rangos sutarties,
sudarytos 2006 m. birželio 28 d., trūkumus, pateikiant sutarties sąlygas
atitinkančius kranus, kurių darbo režimas būtų FEM 3M (sunkus); kitą sprendimo
dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija dėl 2006 m. birželio 28 d.,
sutarties nurodė, kad vyriausiojo eksperto M. A. rašte UAB
,,Melesta“ direktoriui pažymėta, jog sutartyje nurodyta darbo režimo grupė
kranų mechanizmams M6 atitinka pagal FEM standartus kranų darbo rėžimui, kuris
žymimas 3M, o UAB ,,Mechanika“ pateiktuose kranų techniniuose pasuose nurodytos
mechanizmų darbo režimų grupės 2m FEM. Teisme apklaustas kaip liudytojas, M. A. nurodė, kad mechanizmo su darbo režimu 2M tarnavimo
laikas trumpesnis nei 3M, taip pat kad kėlimo greitis su darbo režimu jokio
ryšio neturi, tai yra atskiras parametras. Teismo paskirtos techninės
ekspertizės ataskaitoje nurodyta, kad pagal techninį reglamentą ,,Mašinų sauga“
krano darbo režimo grupė priklauso nuo krano talės darbo režimo grupės. Taip
pat ekspertizės akte nurodyta, kad darbo režimo FEM 3m ir FEM 2 m grupės
skiriasi apkrovos faktoriaus dydžiu, maksimalaus paleidimų per valandą
skaičiaus dydžiu, saugaus darbo laiko valandų skaičiaus dydžiu ir bendro
naudojimo laiko valandų skaičiaus dydžiu. Visas šias aplinkybes patvirtino
ekspertas A. B., apklaustas pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų posėdžiuose. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškinys buvo
pareikštas ne dėl kranų kokybės reikalavimų, o dėl jų tam tikrų techninių
sąlygų (darbo režimo grupės) neatitikties sutarties sąlygoms. Kolegija,
remdamasi išvardytais įrodymais, sprendė, kad ieškovas įrodė, jog pagal 2006 m.
birželio 28 d. rangos sutartį atsakovas pagamino keturis kranus,
neatitinkančius sutartyje aptartos sąlygos – kad kranų darbo režimo grupė būtų
FEM 3m (sunkus), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio
ieškinio reikalavimo.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Mechanika“ prašo panaikinti apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, ir
palikti galioti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį bei
perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. Pagal CK
6.664 straipsnio 1 dalį užsakovas turi ne teisę, bet pareigą priimti rangovo
atliktą darbą. Šios pareigos įvykdymo tvarka reglamentuota CK 6.662
straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį užsakovas privalo prieš priimdamas
darbą jį apžiūrėti ir pastebėjęs nukrypimus nuo rangos sutarties sąlygų, apie
juos pranešti rangovui. Atliktų darbų rezultato perdavimas-priėmimas
įforminamas aktu, kuriame rangovas patvirtina perdavęs, o užsakovas – su
išlygomis ar be išlygų priėmęs atliktus rangos darbus. Išlygos gali būti
surašomos darbų perdavimo-priėmimo metu, o ne vėliau. Perdavimo-priėmimo aktas
yra įrodymas, patvirtinantis rangovo sutartinio įsipareigojimo įvykdymo
tinkamumą. Atsakovas pateikė ieškovui kranų techninę dokumentaciją, kurioje
nurodyti jų techniniai parametrai. Ieškovo atstovas, be išlygų pasirašęs perdavimo-priėmimo
aktą, patvirtino, kad rangovas sutartį įvykdė tinkamai. Pagal CK 6.662 straipsnio
3 dalį, jei užsakovas priėmė darbą jo nepatikrinęs, jis netenka teisės remtis
darbų trūkumais, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.662 straipsnio 3
dalimi.
2. Pagal CK
6.663 straipsnio 1 dalį rangovo darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties
sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo kranų kokybės,
nurodė, kad šie sėkmingai veikia. Apeliacinės instancijos teismo argumentas,
kad ieškinys pareikštas ne dėl kranų kokybės reikalavimų, o dėl tam tikrų
techninių sąlygų (darbo režimo grupės) neatitikties sutarties sąlygoms, yra
nepagrįstas. Rangovo darbo rezultato atitiktis sutarties reikalavimams dėl
techninių sąlygų yra sudėtinis krano kokybės elementas. CK 6.662 straipsnio
nuostatos neišskiria darbų rezultato neatitikties sutarties reikalavimams ir
darbų rezultato trūkumo, todėl bet kuris iš šių faktų turi būti nurodomas
pasirašomame akte.
3. Pagal CK
6.665 straipsnio 1 dalį, jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų,
dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą
paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį
galimybės (sąlygos), tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš
rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba
atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas,
jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Byloje
nenustatytos pagrindą išvardytiems užsakovo reikalavimams sudarančios
aplinkybės. Be to, net ir nustačius tokias aplinkybes, teismas turėtų parinkti
sutarties šalių interesų pusiausvyrą atitinkantį gynybos būdą, net jei
užsakovas pasirinko kitą būdą. Priimdama skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija
įpareigojo neaiškiomis priemonėmis ir būdu pašalinti ieškovo nurodytą neatitiktį
sutarties sąlygoms ir sudarė sąlygas ieškovui nesąžiningai praturtėti.
4. Sutartis
turi būti aiškinama pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas, atsižvelgiama į
tikruosius šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę,
tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Iš sutarties
2.1 ir 2.2 papunkčių turinio matyti, kad kranų techniniai duomenys susideda iš
kelių rodiklių, kurie tarpusavyje neretai nedera. Ieškovo tikrasis ketinimas
sudarant sutartį buvo susijęs ne tiek ir ne tik su darbo režimo grupės
rodikliu, kiek su kėlimo greičio, talės judėjimo greičio ir krano judėjimo
greičio rodikliais. Ieškovui reikšmingą kėlimo greitį atitinka FEM 2M talė, o
FEM 3M norimo greičio neužtikrintų. Sutartyje nebuvo nustatyta jokių sąlygų dėl
kranų darbo valandų skaičiaus ir apkrovos galimybių. Ieškovas jokių pretenzijų
iki 2007 m. rugsėjo 13 d. nereiškė, kranus naudoja pagal paskirtį. Šių
aplinkybių visuma leidžia teigti, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartinę
prievolę pagaminti ir perduoti keturis kranus.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
1. Bylą nagrinėję teismai
nustatė, kad ieškovas kranus iš atsakovo priėmė tik 2007 m. rugpjūčio 30 d.,
dalyvaujant ekspertui, kuris kranų priėmimo metu atkreipė dėmesį į kranų darbo
režimą. Išlyga dėl kranų neatitikties sutarties sąlygoms padaryta priėmimo
metu. Ji yra ne tik ieškovo, bet ir atsakovo priėmimo-perdavimo akto
egzemplioriuje. Kasatorius nesąžiningai teigia, kad išlyga nurodyta tik po 8
mėnesių nuo priėmimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo
taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad jei užsakovas priėmė darbą
jo nepatikrinęs, jis netenka teisės remtis darbų trūkumu, kurie galėjo būti
nustatyti normaliai priimant darbą.
2. Apeliacinės instancijos
teismas neturėjo šioje byloje taikyti CK 6.663 straipsnio 1 dalies
nuostatų, nes šalių ginčas yra kilęs ne dėl rangovo atliktų darbų kokybės, bet
dėl pagaminto daikto (krano) neatitikties sutarties sąlygoms. Šiuo atveju ginčo
santykiui turi būti taikomos CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.
3. Pagal CK 6.665 straipsnį
užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus,
jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas
negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo
naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos). Byloje
nustatyta, kad atsakovas pagamino kranus, kurių darbo režimo grupė neatitinka
sutarties sąlygų, dėl to gerokai mažesniu valandų skaičiumi bus apribotos
galimybės dirbti sunkios apkrovos grupėje. Nustatęs šias aplinkybes teismas
pagrįstai taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
4. Atsakovas, sudarydamas
sutartį, įsipareigojo pagaminti kranus, atitinkančius visus joje nurodytus
techninius duomenis, o ne tik kėlimo greičio parametrą. Darbo režimo grupė yra
reikšmingas parametras, nes nuo jo priklauso krano ilgaamžiškumas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl rangos
sutarties tinkamo įvykdymo
Bylos šalys
susitarė dėl kranų pagaminimo ir rangos sutartyje nustatė jų techninius parametrus.
Byloje kilus ginčui dėl sutarties įvykdymo tinkamumo, šis klausimas
svarstytinas vadovaujantis bendrosiomis sutarčių ir specialiosiomis rangos
sutarčių vykdymą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis.
Rangos sutartimi
viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal
kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o
užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644
straipsnio 1 dalis). Sudarytos sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią
ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir
visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė visų pirma
privalo atitikti rangos sutarties sąlygas ir tik nesant sutartyje nustatytų
kokybės sąlygų, atsižvelgiama į įstatymo ar įprastai tokios rūšies darbams
keliamus reikalavimus. Jei sutartyje nenustatyta ko kita, būdus sutartam
rezultatui pasiekti rangovas pasirenka savarankiškai ir darbus atlieka savo
rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir
sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ją vykdydamos -
bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnis).
Byloje
nustatyta, kad rangos sutartimi kasatorius įsipareigojo pagaminti ir
sumontuoti kranus, kurių mechanizmų darbo režimo grupė – FEM 3m, tačiau jo
pagamintų kranų mechanizmų darbo režimų grupė - FEM 2m. Kasatorius neginčija
nukrypimo nuo sutarties sąlygų fakto, tačiau teigia, kad tai padarė siekdamas
kitų sutartyje nustatytų parametrų įvykdymo, be to, toks nukrypimas nelėmė
ginčo kranų kokybės, nes šie sėkmingai veikia.
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad rangos sutartimi sutartų darbų, t. y. darbų
rezultato, kokybės samprata apibrėžta CK 6.663 straipsnyje ir siejama ne su
darbų rezultato – pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu, bet
su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui.
Rangovo siekimas, kad darbų rezultatas atitiktų vienas savybes, nevykdant
įsipareigojimo užtikrinti visus parametrus, nustatytus sutartyje, nėra
pateisinamas, nes toks sutarties vykdymas, nesuderinus su kontrahentu,
neatitinka sutarčių vykdymo principų nuostatų dėl sutarties tinkamo, sąžiningo
vykdymo, šalių bendradarbiavimo. Kasatorius byloje neįrodė, kad suderino su
užsakovu nukrypimą nuo sutarties sąlygų. Taigi nukrypus nuo sutarties sąlygų ir
pagaminus daiktą, neturintį visų sutartyje nustatytų savybių, turinčių esminę
reikšmę jo naudojimo trukmei, nėra pagrindo teigti, kad jis atitinka jam
keliamus kokybės reikalavimus.
Dėl atliktų
darbų perdavimo ir priėmimo
Kasatoriaus
nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.662
straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jei užsakovas priėmė darbą jo
nepatikrinęs, jis netenka teisės remtis darbų trūkumu, kurie galėjo būti
nustatyti normaliai priimant darbą.
Ieškovas nesutinka su
kasatoriaus teiginiu, kad jis perdavimo-priėmimo aktą pasirašė be išlygų,
teigia, kad išlyga įrašyta kranų perdavimo-priėmimo metu 2007 m. rugpjūčio 30
d., pažymėdamas, kad išlyga yra ne tik jo, bet ir atsakovo priėmimo-perdavimo
akto egzemplioriuje.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad kasacinis teismas bylos faktų nenustatinėja, bet remiasi pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio
1 dalis). Nors byloje yra pateiktas ieškovo nurodytas atsakovo antspaudu
pažymėtas priėmimo-perdavimo akto egzempliorius su ieškovo išlyga, ieškovas
viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad kranų priėmimas-perdavimas įvyko ne 2006
m. gruodžio 22 d., bet 2007 m. rugpjūčio 30 d., atsakovo atstovas pripažino,
kad „ieškovai pretenziją pareiškė priduodant paskutinį kraną“ (T. 2, b. l. 77),
teismai nurodytų aplinkybių, reikšmingų nustatant išlygos pareiškimo faktą ir
momentą, nevertino. Esant nevisapusiškai išnagrinėtoms reikšmingoms bylos
aplinkybėms, teisėjų kolegija negali spręsti kasatoriaus keliamų teisės taikymo
tinkamumo klausimų. Dėl to byla, siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes,
grąžintina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad sprendžiant dėl rangos sutartyje sutarto darbo rezultato perdavimo-priėmimo,
taikomi sutarčių vykdymo principai. Kolegija pasisakė, kad sutarties vykdymas,
nesilaikant visų jos nuostatų, neatitinka sutarčių vykdymo principų reikalavimų
sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Tuo
atveju, jei užsakovas neinformuotas apie nukrypimą nuo sutarties ją vykdant,
jis turi būti apie tai informuojamas darbo rezultato priėmimo-perdavimo metu. Rangovas
gali būti laikomas nesąžiningu, jei nukrypo nuo sutartų užsakymo sąlygų ir to
neatskleidė vykdant sutartį ar darbo perdavimo metu. Pažymėtina, kad sutarties
šalis, atsižvelgdama į civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją,
turi teisėtą lūkestį, kad kontrahentas, vykdydamas sutartį, bus sąžiningas,
todėl jei rangovas veikia nesąžiningai, užsakovas net ir nenurodęs trūkumų
darbų priėmimo-perdavimo akte, nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu
rangovo nesąžiningumas turėjo įtakos nuslepiant trūkumus.
Dėl teismo
sprendimo išdėstymo
Jei rangovo atlikto
darbo rezultatas neatitinka sutarties sąlygų, užsakovas pagal CK
6.665 straipsnio 1 dalį turi teisę savo pasirinkimu reikalauti apginti jo
teises vienu iš įstatyme nustatytų gynybos būdu. Šioje byloje ieškovas savo
įstatyme nustatytą teisę įgyvendino, pasirinkdamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies
1 punkte nustatytą gynybos būdą – reikalauti rangovo neatlygintinai pašalinti
trūkumus per protingą terminą. Kasatorius nesutinka su teismo sprendimu, teigdamas,
kad jam neaiškūs sprendimo įvykdymo būdai ir priemonės, kad jo įvykdymas gali
sudaryti sąlygas ieškovui nesąžiningai praturtėti. Teisėjų kolegija su šiuo
kasatoriaus argumentu sutinka tuo aspektu, kad apeliacinės instancijos teismo
sprendimas įpareigoti atsakovą UAB ,,Mechanika“ neatlygintinai pašalinti rangos
sutarties, sudarytos 2006 m. birželio 28 d., trūkumus, pateikiant sutarties
sąlygas atitinkančius kranus, gali būti suprantamas ne tik kaip atsakovo
įpareigojimas pakeisti sutarties reikalavimų neatitinkančius ieškovo įsigytų
kranų mechanizmus – tales, bet ir kaip įpareigojimas pateikti kitus kranus. Be
to, teismas nesilaikė CPK 271 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad, priimdamas
sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo
tvarką bei terminą. Teisėjų kolegija, taikydama ieškovo teisių gynybos būdą
pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktą – įpareigoti rangovą neatlygintinai
pašalinti trūkumus per protingą terminą, sprendime nenustatė jo įvykdymo
tvarkos ir termino, byloje nesiaiškino, koks terminas šioje byloje atitiktų
nurodytą protingo termino sampratą, kokia sprendimo vykdymo tvarka užtikrintų
tinkamą ieškovo teisių apgynimą.
Dėl išvardytų
priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pakeistas
pirmosios instancijos teismo sprendimas, naikintina ir byla grąžintina
nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 26 d.
nutarties dalį, kuria pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d.
sprendimas, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti
apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė
Algis
Norkūnas
Vincas Verseckas