Civilinė byla Nr. e2-187-985/2020

        (Proceso Nr. 2-28-3-02649-2019-8)

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 1.3.2.10; 1.3.5.1; 1.3.5.3.15.1;

 (S)

1.3.5.5; 3.2.6.1; 3.4.1.7.  

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 24  d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų  teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant Dainorai Vaitiekūnaitei,

dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovams advokatui E.R. advokato padėjėjui A. K., 

atsakovės   (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui D. V.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei V. K. dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad ji iš darbų saugos specialistės pareigų (duomenys neskelbtini) atleista DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, o būtent dėl to, kad ieškovei du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jai priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga)); 2) išieškoti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį nuo (duomenys neskelbtini), viso 5006,90 Eur; 3) išieškoti iš atsakovės netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) išieškoti iš atsakovės dviejų vidutinio jos darbo užmokesčio dydžio išmoką DK 56 straipsnio 2 dalies pagrindu, viso 3392,66 Eur; 5) išieškoti iš atsakovės kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       2019 m. spalio 23 d. nutartimi sujungtos civilinės bylos. Atsakovės ieškinys, pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-6270-399/2019 laikytinas priešieškiniu, kuriuo prašoma panaikinti 2019 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisijos) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovai prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad į jos pareigas įėjo darbo tvarkų parengimas, priešgaisrinės saugos ir darbuotojų saugos žurnalus pildydavo ne ji, į bylą pateikti žurnalai, rašyti ne jos. Atsakovės atstovas ginasi nuo reikalavimo, išgalvodamas, kad ji nedirbo, nes tai netiesa. Ji dirbo ne tik darbų saugos specialistės pareigas, bet ir papildomas pareigas, nes ji gyvena Marijampolėje, todėl važiuodavo į aikšteles paimti iš vairuotojų įvairius dokumentus arba juos perduoti, nes įmonės buveinė (duomenys neskelbtini). Ji dirbdavo viršvalandžius. Įmonėje dirbo ir jos vyras, iš pradžių buvo atsiskaitoma, vėliau, kai įmonėje blogėjo finansinė padėtis, pradėjo nemokėti. Darbo užmokestis buvo pakeltas atsakovo iniciatyva, nes jai buvo pavesta papildomų pareigų, nesusijusių su darbo sutartyje nurodytomis funkcijomis, reikėdavo dirbti ir savaitgaliais.

4.       Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, motyvuodamas, kad ieškovė ginčo laikotarpiu nedirbo, todėl jai ir nebuvo mokamas darbo užmokestis. (duomenys neskelbtini) posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, S. S. nurodė, kad į bylą negali atvykti dėl ligos, prašė bylą atidėti. Teismas bylą išnagrinėjo nustatęs, kad ginčas kyla iš darbo santykių, terminai yra trumpi, be to pagal DK 214 str. jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Darbdavys atstovą turėjo nuo pat bylos pradžios, nors teismas ir tenkino atstovo prašymą dėl (duomenys neskelbtini) dalyvavimo byloje būtinu, tačiau įvertinus tai, kad naujų rašytinių įrodymų nepateikta, duomenų apie (duomenys neskelbtini) ligos eigą, nėra, teismas laikė, kad bylos duomenis atsakovo atstovo (duomenys neskelbtini) dalyvavimas nelaikytinas būtinu, atšauktinas ir bylą išnagrinėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas

Dėl reikalavimo pripažinti atleidimą pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą 

5.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovę darbų saugos specialiste, sulygtas atlyginimas 380 Eur (1.3 sutarties punktas); darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) (7 sutarties punktas). (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė Priedą Nr. 1 prie darbo sutarties, dėl 1.3 punkto pakeitimo, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei mokamas 485 Eur darbo užmokestis; (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė Priedą Nr. 2 prie darbo sutarties, dėl 1.3 punkto pakeitimo, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei mokamas 1316 Eur darbo užmokestis; (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė Priedą Nr. 3 prie darbo sutarties, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei mokamas 1696,33 Eur darbo užmokestis (darbo bylos l. 3-7). (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė prašymą, atleisti ją pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo (duomenys neskelbtini) išmokėti pagal atskaitingo asmens avanso apyskaitos, ataskaitos pinigus (darbo bylos l. 3-8). (duomenys neskelbtini) savininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl V. K. atleidimo iš darbo, ieškovė atleista iš darbų saugos specialistės pareigų nuo (duomenys neskelbtini) pagal DK 58 straipsnio 1 dalį už pravaikštas (darbo bylos l. 39).

6.       CPK 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naštos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu būdu apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiškusiam atitinkamą materialųjį subjektinį reikalavimą (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo našta paskirstoma kitaip – pvz., darbuotojui teismine tvarka ginčijant jo atleidimą iš darbo, ne darbuotojui, kuris reiškiamu ieškiniu siekia apginti savo galimai pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad nebuvo pagrindo atleisti jį iš darbo, o darbdaviui, kuris priėmė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, 64 punktas; 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 44 punktas).

7.       DK 58 straipsnio 1 dalis numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 straipsnio 5 punkto nuostatas, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, nė kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys.

8.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad ieškovė ginčo laikotarpiu nedirbo, todėl jai nepriklauso mokėti atlyginimą, tai paaiškėjus buvo informuota SODRA, atlikti pataisymai. Iš Darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos ir (duomenys neskelbtini) sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kurių atsakovės atstovas neginčijo, liudytoja L. N. nurodė, kad dirba pas atsakovę buhalterės pareigose nuo (duomenys neskelbtini), jei pradėjus dirbti atsakovas nurodė ištaisyti 2019 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) pažymėti pravaikštas, nes ankstesniuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytu laikotarpiu ieškovei buvo pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini) dirbtas laikas, t. y. 8 val. per darbo dieną ir priskaičiuotas darbo užmokestis. Kaip matyti iš į darbo bylos, 2019 m. sausio, vasario, kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai darbdavio nepasirašyti (darbo bylos l. 33-34), o duomenys pakeisti buhalterės L. N., kuri ginčo laikotarpiu nedirbo, be to patvirtino, kad duomenis jai liepė pakeisti darbdavys. SODROS Marijampolės skyriaus sprendimu Dėl apdraustojo duomenų tikslinimo pagal (duomenys neskelbtini) PT prašymą nuspręsta tikslinti duomenis, kur nurodyta iki tikslinimo ieškovė atleista pagal DK 56 str. 1 d. 2 p., pajamos 5962,70 Eur, įmokos 1447,15 Eur; po patikslinimo atleista pagal DK 58 str. 1 d., pajamos 935,71 Eur, įmokos 227,09 Eur (darbo bylos l. 48-49). Atsakovė pateikė 2019-04-08 raštą pagal faktą dėl ieškovės nedarbo įmonėje (darbo bylos l. 25), kuriame nurodyta, kad ieškovė nė vienos dienos nedirbo įmonėje, tačiau byloje atsakovė ieškovei iki 2019 m. sausio 1 d. mokėjo atlyginimą ir dėl to nėra ginčo, kas teismui kelia abejonių dėl darbdavio veiksmų sąžiningumo, nutrūkus ieškovės darbo santykiams, kai tuo tarpu darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją <...> apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę (DK 148 str. 1 d.). Apie faktinį ieškovės darbą patvirtino ir liudytojas A. K., nurodęs, kad ieškovė yra vykusi ir į komandiruotę, ir nors šis liudytojas yra ieškovės sutuoktinis, netikėti jo liudijimu teismas neturi pagrindo, be to atsakovė nepateikė priešingų įrodymų dėl ieškovės nurodytų aplinkybių.

9.       Taigi atsakovei neginčijant, kad ieškovei nebuvo mokamas atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d. ir neįrodžius ieškovės pravaikštų darbe, ieškovės teisės ginamos teismo sprendimu pripažįstant, kad ieškovės darbo sutartis su atsakove nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo ginčų komisija nurodė, kad ieškovė nepareiškė reikalavimų pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Ieškovė nurodė, kad apie tai, jog darbdavys pakeitė atleidimo pagrindą, ji informuota nebuvo, apie tai tapo žinoma tik nagrinėjant bylą darbo ginčų komisijoje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų buvusi darbdavio informuota apie galimą atleidimo pagrindo pakeitimą, matyti iš ieškinio darbo ginčų komisijai ieškovė yra nurodžiusi atleidimo pagrindą DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, todėl šios aplinkybės teismui leidžia pakeisti ieškovės darbo sutarties su atsakove nutraukimo pagrindą.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

10.       Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovę darbų saugos specialiste. (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė Priedą Nr. 3 prie darbo sutarties, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei mokamas 1696,33 Eur darbo užmokestis. Pagal darbo sutarties 6 punktą ieškovė dirba visą darbo laiką. Iš darbo bylos medžiagos matyti, kad SODROS duomenimis ieškovei priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, tai yra darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. 0 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 0 Eur, už 2019 m. kovo mėn. – 935,71 Eur. Atsakovė neginčija, kad atlyginimas mokėtas nebuvo, motyvuojant ieškovės neatvykimu į darbą be pateisinamos priežasties, tačiau atsakovei jos teigiamų aplinkybių neįrodžius, yra pagrindas ieškovei priteisti darbo sutartimi sulygtą 1696,33 Eur darbo užmokestį - už 2019 m. sausio mėnesį 1696,33 Eur, 1696,33 Eur už 2019 m. vasario mėn., 1614,24 Eur už 2019 m. kovo mėn., viso 5006,90 Eur (suma neatskaičius mokesčių), kaip prašo ieškovė.

Dėl netesybų ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas

11.       DK 146 str. 2 d. numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. DK 147 str. 2 d. numatyta, kad Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

12.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių, jam vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi darbo kodekse nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Darbo kodekse nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).

13.       Darbo ginčų komisija nurodė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 1696,33 Eur, šio dydžio atsakovė neginčija, paskaičiavo netesybas už 3 mėnesius, kurios sudarė 6631,11 Eur, tačiau sumažino iki 1000 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė atleista 2019 m. kovo 13 d., su ieškove iki šios dienos nėra atsiskaityta. Byloje nėra duomenų, apie ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos. Netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos, šiuo atveju 2019 m. kovo 13 d. ir negali būti didesni nei už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu šis 6 mėnesių terminas jau suėjęs, todėl netesybų dydis 10 177,98 Eur (1696,33 Eur x 6 mėnesiai) netesybų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (dabartinio DK kodekso normatyve netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsniu (tiek senojo, tiek naujojo DK) įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas atsižvelgęs į ieškovei neišmokėtos sumos dydį, į neatsiskaitymo su ja laikotarpį ir darbdavio poziciją dėl reikalavimo, t. y. visišką neigimą, nebendradarbiavimą su ieškove, į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, atsakovė neprašė mažinti netesybų, laiko, kad 10 177,98 Eur išmoka už visą uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui, todėl priteistina 10 177,98 Eur netesybų.

14.        DK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šiuo atveju ieškovė dirbo daugiau kaip metus, todėl jei priklauso dviejų jos vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis 1696,33 Eur, todėl priteistina suma 3392,66 Eur. 

15.       DK 126 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Iš Darbuotojo atlyginimo kortelės už 2018 metus pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog ieškovei už 2018 m. laikotarpį nėra paskaičiuoti atostoginiai ar kompensacija už nepanaudotas atostogas; 2019 m. darbuotojų atlyginimo kortelėje nurodyta atostogų kompensacija 935,71 Eur, kuri nėra išmokėta.  Darbo santykių pasibaigimo atveju darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį (DK 127 straipsnio 6 dalis). Šios sumos šalys neginčijo, byloje nėra duomenų, kad ji išmokėta, todėl priteistina 935,71 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.

16.       Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1696,33 Eur vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl priešieškinio

17.       Atsakovė prašo panaikinti (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir ieškovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovė ginčo laikotarpiu faktiškai nedirbo. Ieškovė su tuo nesutinka. Nurodo, kad iki 2019 m. sausio mėnesio jai buvo mokamas darbo užmokestis, atsakovė to neginčija. Be to iš Darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos ir (duomenys neskelbtini) sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kurių atsakovės atstovas neginčijo, liudytoja L. N. nurodė, kad dirba pas atsakovę buhalterės pareigose nuo (duomenys neskelbtini) jei pradėjus dirbti atsakovas nurodė ištaisyti 2019 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) pažymėti pravaikštas, nes ankstesniuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytu laikotarpiu ieškovei buvo pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini) dirbtas laikas, t. y. 8 val. per darbo dieną ir priskaičiuotas darbo užmokestis. Kaip matyti iš į darbo bylos, 2019 m. sausio, vasario, kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai darbdavio nepasirašyti (darbo bylos l. 33-34), o duomenys pakeisti buhalterės L. N., kuri ginčo laikotarpiu nedirbo, be to patvirtino, kad duomenis jai liepė pakeisti darbdavys. DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atleidimo iš darbo bylose atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys, tačiau darbdavio pozicijai prieštarauja tiek ieškovės, tiek ir liudytojos L. N. liudijimas darbo byloje, todėl nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovės priteisiama 439 Eur (5006,90 Eur + 10 177,98 Eur + 3392,66 Eur + 935,71 Eur) x 3 procentai/100 ) x 75 procentai) žyminio mokesčio ir 11 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

        Pripažinti, jog ieškovė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš darbo (duomenys neskelbtini)atleista pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

        Priteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5006,90 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių).

        Priteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 177,98 Eur netesybų.

        Priteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3392,66 Eur išeitinės išmokos.

        Priteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 935,71 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių).

        Sprendimo dalį dėl 1696,33 Eur vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdyti skubiai.

                Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 450 Eur sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                Ingrida Navickienė