Civilinė byla Nr. e2A-277-638/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07165-2022-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;  

        (S)

       2.6.29.1; 2.6.29.3

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edmara“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys - A. J. ir R. J..

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Medžio stilius“ (toliau – UAB ir ieškovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edmara” (toliau – UAB ir atsakovė) 1 464,95 Eur skolą, 53,32 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. birželio 17 d. pasirašė rangos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė (rangovė) už sutartyje numatytą užmokestį įsipareigojo atsakovei (užsakovei) tiekti bei sumontuoti parketlentes, grindjuostes ir duris. Ieškovė 2020 m. spalio 6 d. atsakovei išsiuntė raštą dėl garantijos taikymo sąmatai. Rašte ieškovė informavo atsakovę, jog objekte, esančiame(duomenys neskelbtini), dėl betone esančios perteklinės drėgmės (faktinis drėgnumas 4,5 proc. – 6 proc.) patalpose negali įrenginėti dvisluoksnės konstrukcijos parketo grindų dangos pagal technologinius reikalavimus iki paviršinės drėgmės kiekis betone pasieks žemesnę nei 2,8 proc. reikšmę. Užsakovė sutiko, jog lentos bus montuojamos patalpose ant netinkamai paruošto pagrindo, dėl ko gamintojas ir montuotojas nesuteiks garantijos nuo to momento kai lentos bus priklijuotos. Savo parašu užsakovė patvirtino, jog prisiima visišką atsakomybę ir sutinka dėl galimų deformacijų ir ateityje pretenzijų dėl to nereikš. Ieškovė 2020 m. spalio 20 d. atsakovei pateikė darbo aktą Nr. V-003930, kuriame pritaikius nuolaidą, galutinė sutarties kaina sudarė 13 031,95 Eur (15 768,66 Eur su PVM). Atsakovės atstovas šį aktą pasirašė, jame jokių išlygų dėl netinkamai atliktų darbų kokybės nenurodė. Tą pačią dieną ieškovė atsakovei išsiuntė PVM sąskaitą faktūrą Serija MSV Nr. 13883 – 13 031,95 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė avansu jau buvo apmokėjusi 8 900 Eur sumą, likusi mokėtina suma sudarė 4 131,95 Eur. Atsakovei 2020 m. lapkričio mėnesį sumokėjus 2 667 Eur, galutinis ir iki šiol neapmokėtas skolos likutis sudaro 1 464,95 Eur. Nesulaukusi atsakovės mokėjimo, ieškovė ne kartą telefonu ir el. paštu kreipėsi su raginimais vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė pradžioje nurodė, jog laikinai neturi pakankamai piniginių lėšų ir mokėjimą padarys sekančią savaitę, o vėliau savo poziciją pakeitė ir nurodė, jog dėl neva esančių darbų ir medžiagų defektų ir trūkumų atsiskaitys, kai šie bus ištaisyti. Darbai ir prekės atsakovei buvo perduotos tinkamai, sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsakovės argumentai, jog neva tai darbai atlikti su trūkumais – nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovės nurodyti argumentai dėl medžio spalvos ir tekstūros nelygumų nėra laikomi prekės trūkumais. Dėl atsakovės nurodytų durų staktos nelygumų ieškovė pažymėjo, jog atsakovė savo rizika prisiėmė atsakomybę dėl prekių montavimo netinkamomis sąlygomis. Atliktų darbų aktas Nr. V-003930 yra galiojantis, ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes atsakovei. Atsakovė pretenzijas dėl darbų kokybės, kuri ją tenkino priimant darbų rezultatą, pradėjo reikšti tik tuomet, kai ieškovė priminė apie pareigą sumokėti skolą, todėl atsakovės nurodyti tariami darbų defektai yra tik siekis išvengti civilinės atsakomybės.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad statybos darbus ieškovė atliko nekokybiškai bei pateikė apmokėjimui neteisingus duomenis dėl atliktų darbų kiekio, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių. Pažymėjo, kad šalims pasirašius rangos sutartį, siekiant nustatyti tikslias darbų apimtis bei medžiagų kiekius, į objektą atvyko ieškovės atstovas ir dar kartą tiksliai išmatavo durų angas bei grindų kvadratūrą. Pagal jo išmatavimus, grindų plotas buvo 115,2 kv. m., o grindjuostes sudarė 51,5 m. Nors ieškovei buvo žinomas tikslus grindų plotas ir grindjuosčių ilgis, sumontavus grindis liko nepanaudota 8 kv. m. parketlenčių, kurias ieškovė vis tiek įtraukė į PVM sąskaitą faktūrą, nors šios medžiagos liko pas ieškovę. Dėl per didelio užsakyto parketlenčių kiekio atsakovė patyrė 399,20 Eur nuostolį (8 kv. m. x 42,2 Eur + PVM = 399,20 Eur). Taip pat ieškovė šiame objekte sumontavo 55,5 bėginius metrus grindjuosčių, tačiau PVM sąskaitoje faktūroje nurodė žymiai didesnį kiekį negu buvo iš tikrųjų sumontuota - 60 bėginių metrų. Dėl to atsakovė patyrė 6,37 Eur nuostolių. Bet to, dalį darbų ieškovė atliko nekokybiškai ir dėl to atsakovė ieškovei turėjo pretenzijų, su kuriomis ieškovės atsakingi darbuotojai sutiko. Iš sąmatoje numatytų 6 durų - 4 durys buvo sumontuotos nekokybiškai. Apie tai buvo informuoti ieškovės atsakingi darbuotojai, kurie pažadėjo jas permontuoti, tačiau šio savo pažado neįvykdė. Taip pat ieškovė nekokybiškai atliko ir grindų klojimo darbus. Viename objekto (gyvenamojo namo) kambaryje viduryje grindų buvo sumontuota brokuota parketlentė. Šį faktą taip pat pripažino ieškovės darbuotojai ir pažadėjo ją pakeisti gera, tačiau to taip pat nepadarė. Kitame kambaryje buvo sumontuotos brokuotos grindys, ant kurių paviršių matosi mažos tamsios dėmės. Tai taip pat buvo parodyta atsakovės darbuotojams, kurie sutiko, jog šias parketlentes reikia pakeisti kokybiškomis. Galiausiai ir grindjuostės buvo sumontuotos nekokybiškos, o ieškovės darbuotojams parodžius jų brokus, jie atsakė, jog tai kita pusė, todėl nesimatys. Apie nekokybiškai atliktus darbus ir nekokybiškas medžiagas ieškovė ne kartą buvo informuota tiek žodžiu, tiek jai buvo reiškiamos pretenzijos elektroniniu paštu, kartu išsiunčiant nekokybiškai atliktų darbų ir medžiagų fotografijas. Tačiau trūkumų ieškovė iki šiol nepašalino. Darbų akto Nr. V-003930 atsakovės atstovas nepasirašė. Atsakovė, gavusi šį aktą bei PVM sąskaitą faktūrą, elektroniniu paštu nusiuntė ieškovei pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų ir brokuotų medžiagų. Ieškovei pateikus darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą, atsakovei iš karto kilo įtarimas dėl atliktų darbų kiekio ir medžiagų. Todėl išsikvietus ieškovės darbuotojus, grindų kvadratūra ir sumontuotų grindjuosčių ilgis buvo permatuotas. Pirminiame akte buvo nurodyta, jog sumontuota 120 kv. m. grindų, o realiai buvo paklota tik 115,2 kv. m., grindjuosčių buvo nurodyta paklota 55 bėginiai metrai, o realus kiekis buvo 51,5 m. Kadangi šie kiekiai nesutapo, todėl atsakovės reikalavimu ieškovė perrašė aktą ir jame pakeitė grindų kvadratūrą, tačiau kitų neatitikimų nepakeitė. Ieškovei pateikus PVM sąskaitą faktūrą, joje nurodyti darbų ir medžiagų kiekiai vėlgi neatitiko su darbų akte nurodytais kiekais, atsakovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu informavo ieškovę, kad su ja bus galutinai atskaityta tik tuomet, kai bus ištaisyti nekokybiškai atlikti darbai ir pakeistos nekokybiškos medžiagos. Atsakovės paskaičiavimais, dėl ieškovės brokuotų medžiagų ir nekokybiškai atliktų statybos darbų atsakovė patyrė 2 107,57 Eur nuostolį, kurį sudaro: permoka už nepanaudotus 8 kv. m. grindų - 399,20 Eur, permoka už nepanaudotus 3,5 m. apvadų - 6,37 Eur, 4 vienetų durų demontavimas ir sumontavimas (4x140) - 560 Eur, sienų taisymas ir perdažymas (58 kv. m. x 14) - 812 Eur, grindų remontas, grindjuosčių keitimas (3 d. x 110) - 330 Eur. Tokiu būdu atsakovės patirti nuostoliai yra ženkliai didesni, negu likęs ieškovės nurodomas įsiskolinimas – 1 464,95 Eur. Šia, įstatymo suteikta teise ir yra pasinaudojusi atsakovė, kuri po daugelio raginimų ieškovei statybos objekte ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus bei pakeisti nekokybiškas medžiagas, nutarė išskaityti iš ieškovei priklausančių mokėjimų 1 464,95 Eur skolos sumą, nes savo darbo ir nekokybiškų medžiagų broko ieškovė neištaisė. Ieškovė atsakovei pateikė vieno turinio atliktų darbų aktą Nr. V-003930, jame nurodydama konkrečius atliktus darbus, jų kiekį ir kainą, o 2020 m. spalio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 13883, nurodo visai kitus tų pačių darbų kiekius ir kainas, kas negali būti laikoma teisėta.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovei UAB „Edmara“ iš ieškovės UAB „Medžio stilius“ 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Medžio stilius“ bylinėjimosi išlaidas valstybei – 31,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5.       Teismas

6.       Teismas konstatavo, jog ieškovės argumentas, kad atsakovei nepateikus pretenzijų dėl darbų kokybės, darbai turi būti laikomi priimtais, laikytinas nepagrįstu. Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė ir atsakovė dėl darbų apimties ir netinkamos kokybės kelis kartus tikslino darbų aktą, ieškovės darbuotojai buvo atvykę šalinti atliktų darbų defektus, taip pat buvo šalių tariamasi dėl likusių defektų pašalinimo ateityje (pasibaigus šildymo sezonui).

7.       Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2020 m. spalio 6 d. raštu dėl garantijos taikymo sąmatai Nr. V-003930 atsakovės atstovas buvo informuotas, jog objekte, esančiame(duomenys neskelbtini), dėl betone esančios perteklinės drėgmės (faktinis drėgnumas 4,5-6 proc.) patalpose negali įrenginėti dvisluoksnės konstrukcijos parketo grindų dangos pagal technologinius reikalavimus iki paviršinės drėgmės kiekis betone pasieks žemesnę nei 2,8 proc. reikšmę. Atsakovė sutiko, jog lentos bus montuojamos patalpose ant netinkamai paruošto pagrindo, dėl ko gamintojas ir montuotojas nesuteiks garantijos nuo to momento, kai lentos bus priklijuotos. Užsakovas prisiima atsakomybę ir sutinka, jog pretenzijos dėl galimų parketo deformacijų ar kitų pakitimų tiekėjui ir gamintojui negalės būti reiškiamos.

8.       Teismas padarė išvadą, jog darbų bei medžiagų kokybė, dėl kurios pretenzijas ieškovei reiškė atsakovė, niekaip nėra susijusi su šalių pasirašytu 2020 m. spalio 6 d. raštu dėl garantijos taikymo, kadangi vizualinės apžiūros akte užfiksuoti, bei trečių asmenų teismo posėdžio metu nurodyti rangos darbų kokybės neatitikimai (plyšiai tarp durų, durų apvadų netinkami suvedimai, nekokybiškos grindų lentos su dėmėmis) negali būti siejami su buvusiu drėgmės lygio neatitikimu reikalavimams grindų klojimo metu.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovė byloje pateikė pirminės vizualinės apžiūros aktą, iš kurio matyti, jog darbų bei medžiagų defektai nebuvo pašalinti iki 2022 m. gruodžio 6 d. Tretieji asmenys paaiškino, jog darbų ir medžiagų kokybės defektų pašalinimo darbų ieškovė neatliko, nors iš ieškovės pusės buvo žadama tai padaryti 2021 metais, pasibaigus šildymo sezonui. Byloje pateiktos atsakovės pretenzijos, rašytos ieškovei, taip pat patvirtina, jog atsakovės netenkino ieškovės atliktų rangos darbų kokybė ir atsakovė nurodė, jog likusi nesumokėta kaina bus sumokėta ieškovei pašalinus defektus. Byloje nustatyta, jog dėl ieškovės nekokybiškai atliktų rangos darbų pablogėjo rangos darbų rezultato – medžio grindų bei durų, įrengtų gyvenamajame name, naudojimo galimybės, kadangi grindis ir duris naudojantys tretieji asmenys turi nuolat spręsti tokius klausimus, kaip uždengti grindyse akivaizdžiai matomas dėmes, mato nelygius tarpus duryse, kuomet jas uždaro, bei akivaizdžiai mato nelygų durų sumontavimą. Teismas padarė, išvadą, jog atsakovė, nesulaukusi iš ieškovės neatlygintino rangos darbų trūkumų pašalinimo per protingą terminą, ir pagal lokalinę sąmatą paskaičiavusi, jog ieškovės rangos darbų trūkumų pašalinimo kaina gali siekti 7 234,19 Eur, turėjo teisę, vadovaudamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sumažinti ieškovei mokėtiną sumą už rangos darbus likusia nesumokėta suma, t. y. 1 464,95 Eur, ir atsisakyti sumokėti ieškovei likusią kainą už atliktus rangos darbus. 

           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                       Teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius ir neteisėtai netaikė materialinių teisės normų, nustatančių šalių sudarytos sutarties galią, bei nustatančius vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto galią. Rangos sutarties 3.1.3 punkte numatyta atsakovės pareiga priimti darbus per tris dienas nuo atliktų darbų akto gavimo. Tame pat punkte nustatyta, kad atsakovei per numatytą trijų dienų laikotarpį nepateikus pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, neorganizuojant darbų priėmimo laikoma, kad darbai atsakovės priimti ketvirtą dieną po akto išsiuntimo ir ieškovė turi teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė aktą pasirašė vienašališkai, laikydamasi sutarties nuostatų. Atsakovei buvo siunčiamas tiek pradinis aktas, tiek su koreguotais skaičiais, tačiau paskutinis aktas atsakovui pateiktas 2020 m. spalio 28 d., po kurio gavimo atsakovas nei dėl kiekio nei dėl akte nurodomų darbų kokybės pretenzijų nereiškė.

10.2.                      Teismas ignoravo faktą, kad ieškovė byloje įrodė, jog atsakovė 2020 m. spalio 20 d. pateikė darbo aktą Nr. V-003930, o atsakovė šį faktą pripažino. Taip pat byloje nėra ginčo, kad po to, kai ieškovė atsakovei pateikė atliktų darbų aktą ir atsakovė pareiškė nesutikimą su darbų kiekiais, darbų kiekiai buvo pamatuoti iš naujo ir 2020 m. spalio 28 d. atsakovei pateiktas patikslintas atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktas, kurį gavusi atsakovė jokių pretenzijų dėl darbų kiekio ar kokybės nebereiškė. Atsakovė, būdama profesionali nekilnojamojo turto vystytoja per sutartyje nustatytą terminą neorganizavo darbų priėmimo, nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų rezultato kokybės.

10.3.                      Teismas savo išvadų dėl tariamai pareikštų pretenzijų dėl darbų kokybės nepagrindė jokiais bylos faktiniais duomenimis, datomis, ignoravo teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nuostatas, kad pretenzijos dėl darbų kokybės turi būti pateikiamos per Rangos sutarties 3.1.3 punkte nustatytą terminą. Nors teismas sprendime ir nurodo, kad atsakovė reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, tačiau priimdamas sprendimą teismas nenurodo, kada tokios pretenzijos pareikštos. Tai reiškia, kad teismas ne tik neteisėtai neįvertino fakto, kad pretenzijos dėl kokybės pradėtos reikšti tik praėjus keturiems mėnesiams po darbų rezultato perėmimo, bet ir neteisėtai netaikė Sutarties 3.1.3 punkte nustatyto termino pretenzijoms dėl kokybės pareikšti.

10.4.                      Teismas neteisėtai netaikė CK 6.694 straipsnio, kuriame aiškiai nurodyta, kad darbų rezultato priėmimą privalo organizuoti užsakovas, t. y. tokią užsakovo pareigą įtvirtino ne tik teisėtai sudaryta sutartis, tačiau ir materialinė teisės norma. Atsakovė nekilnojamąjį turtą, kuriame ieškovė atliko darbus, po rangos sutarties sudarymo pardavė tretiesiems asmenims, o pastarieji jokių pretenzijų nei pardavėjui (atsakovui), nei ieškovei dėl ieškovės atliktų darbų rezultato niekuomet nereiškė.

10.5.                      Teismas neteisėtai neįvertino rašytinio įrodymo - VĮ Registrų centras centrinio duomenų bazės išrašo. Šis rašytinis įrodymas vienareikšmiškai patvirtina, kad pastatas, kuriame ieškovė atliko statybos rangos darbus yra 100 procentų baigtumo. Visiškas pastato statybos baigtumas įregistruotas 2021 m. vasario 9 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Teismas skirtingai įvertino tiek faktines aplinkybes, tiek sutarties nuostatas, nors byloje nėra ginčo dėl statinio baigtumo tuo pagrindu, kad statybos darbai užbaigti ir nuosavybės teisės į pastatą įregistruotos. Nors aktas atsakovės nepasirašytas ir pagrindo atsiskaityti nebuvimą ji argumentuoja ir tuo, kad dalis darbų, susijusių su grindų įrengimu, atlikta nekokybiškai, tačiau pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas prieštarauja materialinėms teisės normoms.

10.6.                      Teismas ignoravo ir paties akto turinį, jo neaprašė, nevertino, o tiesiog perrašė jo dalį, t. y. techninio prižiūrėtojo komentarus ir pastabas, kurios nepatvirtina kokybės darbų trūkumo ar juo labiau, kad darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Šioje byloje teismas savo išvadas neteisėtai grindė pirminės vizualinės apžiūros aktu. Joks byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad ieškovės atlikto darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį, o sprendimas byloje grindžiamas įrodymu, kurio turinio pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir neįvertino.

10.7.                      Teismas neteisėtai sutapatino darbų atlikimo ir vienašališkai pasirašyto akto sukeliamas pasekmes su garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo pasekmėmis. Garantiniai rangovo įsipareigojimai pradedami vykdyti tik po to, kai priimamas darbų rezultatas. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė priėmė darbų rezultatą, juo naudojasi namą nupirkę tretieji asmenys, kurie pirkdami namą jokių pretenzijų atsakovui kaip namo pardavėjui dėl paslėptų defektų nėra pareiškę, darbų kokybė trečiuosius asmenis tenkino.

10.8.                      Teismas sprendime nenurodė ir byloje nėra duomenų, kokios kilmės yra grindų lentų dėmės, kurios gali būti ne tik dėl naudotos rangai medžiagos defekto, bet ir dėl pelėsio, atsiradusio dėl perteklinės drėgmės, dėl paviršinių nešvarumų ir t.t. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra domenų, kad atsakovė kada nors būtų reiškusi pretenzijas dėl parketo defektų.

11.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Rašytinė statybos rangos sutartis tarp šalių niekada nebuvo pasirašyta, tačiau iš ieškovės pusės el. paštu tik buvo gautas pasiūlymas tokią statybos rangos sutartį pasirašyti. Tačiau vėliau tarp šalių buvo sudaryta tik žodinė statybos darbų rangos sutartis. Todėl ieškovė visiškai nepagrįstai savo apeliaciniame skunde remiasi šios sutarties projekto punktais ir bando juos įteisinti bei jais vadovautis, nors šios sutarties projekto nėra pasirašęs nei atsakovės vadovas nei jo įgaliotas asmuo.

11.2.                      Ieškovės 2020 m. spalio 6 d. raštas dėl garantijos, kurį atsakovė taip pat gavo kaip priedą prie šios sutarties projekto, taip pat nebuvo pasirašytas atsakovės vadovo ar jo įgalioto asmens. Kadangi nei pati statybos rangos sutartis, nei jos priedas dėl garantijų nebuvo pasirašytas atsakovės, o statybos darbai ir jų kaina buvo aptarta ir suderinta tik žodžiu, todėl tarp šalių susiklostė žodiniai statybos rangos sutarties santykiai, kurių įstatymas nedraudžia sudaryti ir juridiniams asmenims žodine forma.

11.3.                      Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, tačiau savo sprendime teismas taip pat niekur nepažymėjo ir neakcentavo, kad šalys buvo pasirašiusios tokią sutartį. Atsakovė sutinka ir palaiko teismo argumentus, kad atsakovė nors faktiškai ir priėmė ieškovės darbų rezultatą, tačiau byloje nebuvo pateiktas atsakovės pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas.

15.       Iš byloje pateiktų įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų 2023 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 21 d. iki spalio 24 d. atsakovė darbų priėmimo neorganizavo. Darbų akto gavimo dieną, 2020 m. spalio 20 d. atsakovė atsiuntė ieškovei fotonuotraukas, taip pat 2020 m. spalio 20 d. 18:28 val. A. J. (atsakovės darbuotojas) parašė ieškovei el.paštu tokio turinio laišką: „(duomenys neskelbtini) (atsakovės tripliko priedai).

16.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad fotonuotraukos be jokio žodinio komentaro nėra pakankamos kaip pretenzija dėl darbų kokybės, nes neaišku, ką tomis nuotraukomis užsakovas nori pareikšti, kada nuotraukos darytos, kas jose nufotografuota. Žinutėje išreikšta mintis, kad kažkokios pozicijos yra mažesnės, liko 8 kvadratai lentų, reiškia nesutikimą su panaudotų medžiagų kiekiu, tačiau nieko nesako apie darbų kokybę CK 6.663 straipsnio prasme. Teismas daro išvadą, kad per šalių sutartyje sutartą trijų dienų laikotarpį nuo atsiųsto darbų akto dienos, rangovui nebuvo pareikšta konkrečių pretenzijų dėl darbų kokybės.

17.       CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, todėl sprendžiant apie užsakovo prievolę apmokėti sąskaitą, yra aktualu nustatyti, ar per sutartą terminą buvo pareikšta pastabų dėl darbų kokybės, o ne medžiagų kiekio. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad  elektroninis šalių susirašinėjimas patvirtina atsakovės nurodytus argumentus, jog ji turėjo pastabų ir pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų kokybės, nes, kaip minėta, byloje nėra duomenų apie  pretenzijas dėl kokybės per sutartyje numatytą trijų dienų terminą po darbų akto atsiuntimo. Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad užsakovui nepareiškus konkrečių pretenzijų dėl darbų kokybės per sutartyje nustatytą trijų dienų laikotarpį, jam atsirado prievolė apmokėti pagal pateiktą sąskaitą.

18.       Teismas iš bylos įrodymų nustatė aplinkybes, kad pretenzijos dėl darbų kokybės buvo pradėtos reikšti tik 2021 m. kovo 29 d., t. y. praleidus sutartyje nustatytą trijų dienų terminą, tačiau teismas netinkamai taikė tiek šalių rangos sutarties sąlygas (žr. šio sprendimo 14 pastraipą), tiek ir CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti normaliai nustatyti priimant darbą. Šiuo atveju atsakovė, gavusi 2020-10-20 darbų aktą, turėjo organizuoti darbų priėmimą ir nurodyti akivaizdžius kokybės trūkumus, tačiau to nepadarė. Sutiktina, kad šalių diskusija dėl darbų kokybės defektų prasidėjo tik 2021 m. kovo pabaigoje, t. y. pavėluotai, todėl neturi teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl apmokėjimo, o rangovo laiškai, kuriais žada taisyti defektus po šildymo sezono ir pan., laikytini papildomais susitarimais, nesusijusiais su jau įvykusiu darbų priėmimo faktu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės nurodomų  defektų buvimas nebuvo tinkamai fiksuotas, o priežastys nebuvo įrodytos.

19.       Teismas kaip defektų įrodymą sprendime aptarė pirminės vizualinės apžiūros aktą, tačiau netinkamai vertino šį įrodymą teigdamas, kad iš vizualinės apžiūros akto matyti, jog darbų bei medžiagų defektai nebuvo pašalinti iki 2022 m. gruodžio 6 d. Su tokia išvada negalima sutikti. Visų pirma, vizualinė apžiūra, kaip kad nurodoma ir pačiame akte, atlikta 2022 m. gruodžio 6 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po darbų perdavimo užsakovui (2020 m. spalio 20 d. darbų aktas). Be to, į apžiūrą nebuvo pakviestas rangovo atstovas, bent jau akte tai neužfiksuota. Todėl durų ir grindų defektų atsiradimo priežastis lieka neaiški, ar tai jau buvo darbų perdavimo metu, ar atsirado vėliau.

20.       Iš pateikto šalių susirašinėjimo galima daryti išvadą, kad šalys nesutarė dėl panaudotų medžiagų kiekių, nes iškart po darbų aktų gavimo, kaip minėta, atsakovė reiškė pastabas dėl medžiagų likučio. Ieškovė, kaip kad konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tikslino sąskaitos už atliktus darbus ir medžiagas sumą: galutinio mokėjimo sumos buvo mažinamos nuo 907,06 Eur pirmame akto variante, 893,18 Eur antrame variante ir iki 867,00 Eur trečiame akto variante. Ieškinys buvo pareikštas pagal galutinį akto variantą, 867,00 Eur galutinio mokėjimo sumai, įvertinus jau atliktus mokėjimus, ieškovė paskaičiavo likusią mokėti sumą 1 464,95 Eur ir prašė ją priteisti.

21.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šalių teisę susitarti dėl rangos darbų rezultato priėmimo būdo, pretenzijų pareiškimo terminų (CK 6.694 straipsnis, 6.662 straipsnis), netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), nepaisė šalių susitarimo, kad pretenzijos dėl kokybės turi būti pareikštos per tris dienas nuo atliktų darbų akto gavimo dienos, netinkamai vertino vienašalį apžiūros aktą kaip darbų defektų, buvusių darbų pabaigos dieną ( 2020 m. spalio 20 d.)  įrodymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas patenkinti ieškinį - priteisti iš atsakovės 1464,95 Eur likusią neapmokėtą sumą pagal rangos sutartį, 53,32 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų. 

22.       Pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal CPK 93 straipsnio taisykles. Ieškovei priteistina iš atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (37 Eur žyminio mokesčio ir 363 Eur už advokato pagalbą) ir apeliacinės instancijos teisme (37 Eur žyminio mokesčio ir 1210 Eur už advokato pagalbą), iš viso 1 647 Eur.

             Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :        

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Medžio stilius“, įm.k. 135562046, iš atsakovės UAB „Edmara“, įm.k. 302584838, 1464,95 Eur (tūkstantį keturi šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 95 ct) skolos, 53,32 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir 32 ct) delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1464,95 Eur) nuo ieškinio priėmimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1647 Eur ( tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja                                                Diana Labokaitė