Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2. – 3165 – 888/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02546-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

39.2.; 41.4.; 52.3.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. gegužės 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai G. K., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje, įgaliotai atstovei N. P., išnagrinėjusi K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

administracinio teisės pažeidimo protokolas K. S. buvo surašytas už tai, kad  2014 m. rugpjūčio 4 d., atlikus privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, dalyvaujant žemės sklypo savininkui S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir ūkininkui K. S., nustatyta, kad žemės sklypas yra užsėtas vasariniais kviečiais. Pagal dalyvių parodymus, K. S. minėtą sklypą užsėjo javais 2014 m. balandžio mėnesį. Žemės sklypu K. S. naudojosi pagal žemės nuomos sutartį Nr. 1, sudarytą 2013 m. gruodžio mėnesį su S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)). Tačiau minėta sutartis negaliojo, kadangi sudarymo metu žemės nuomotojas S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise ar kitais pagrindais jau nevaldė sutarties objekto – žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiais veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas. K. S. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad 2004 m. pradėjo nuomotis iš S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) žemę, turėjo panaudos sutartį, už žemės nuomą atsiskaitydavo kiekvienų metų gruodžio mėnesį. 2013 m. gruodį K. S. su S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) nuomos sutartį pratęsė sekančiam laikotarpiui, sumokėjo už 2013 metus. K. S. žemę iš rudens patręšė ir įdirbo, o 2014 m. pavasarį pasėjo vasarinius kviečius bei įregistravo nuomos sutartį VĮ Registrų centras S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) vardu. Tačiau vėliau, 2014 m. balandį, S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) sūnus S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) paaiškino, kad žemė priklauso nebe tėvui, o jam, S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) pasiūlė žemę pirkti, tačiau K. S. prašė atsiųsti oficialų pasiūlymą pirkti žemę. Taip pat paaiškėjo, kad VĮ Registrų centras registruodamas sutartį padarė klaidą, nes paaiškėjo, jog pasikeitė savininkas, todėl registracija buvo anuliuota. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) galimai nepatenkintas, kad jis nepirko žemės jo nurodytomis sąlygomis, pradėjo rašyti skundus, kad žemė užsėta savavališkai, tačiau jis žemę prižiūrėjo, nusiėmė derlių ir viskas. K. S. pažymėjo, kad S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) visada imdavo pinigus ir jau nebūdamas žemės savininku, 2013 m. gruodį ėmė pinigus ir pasirašė nuomos sutartį. K. S. nurodė nežinoję, kad 2011 metais pasirašyta dovanojimo sutartis, mokėjo S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) pinigus, todėl galvojo, kad jis ir yra žemės savininkas. K. S. laukus pradėjo dirbti 2014 m. balandžio 10 d., apsėjo 2014 m. balandžio 12 d., iš VĮ Registrų centras paskambino 2014 m. balandžio 14 d. (68-70, 77-83 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. G. parodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius gavo S. Ž. jaunesniojo pranešimą, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra savavališkai užimtas ir naudojamas ūkininko K. S.. Pagal gautą pranešimą Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2014-08-04 atliko žemės naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), užsėtas vasariniais kviečiais. Patikrinimo metu dalyvavo ūkininkas K. S., kuris informavo, kad jis yra užsėjęs sklypą vasariniais kviečiais, pateikė nuomos sutartį, pasirašytą 2013-12-20. Išnagrinėjus visas aplinkybes, Kauno rajono skyrius tyčios nenustatė, tačiau pakartotinai išnagrinėjus aplinkybes buvo nuspręsta, kadangi K. S. turėjo informaciją, kad sklypas priklauso ne S. Ž. vyresniajam, o jaunesniajam, jis buvo savininko informuotas, taip pat Registrų centras pateikė jam informaciją ir neregistravo sutarties, atsižvelgiant į visas šias išvardintas aplinkybes, Kauno rajono skyrius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Liudytoja taip pat parodė, kad nebuvo aiškintasi aplinkybė, ar K. S. buvo tinkamai informuotas apie pasikeitusį žemės sklypo savininką, patikrinimo metu S. Ž. jaunesnysis nurodė, kad K. S. apie pasikeitusį savininką informavo žodžiu (78-79 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklaustas S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) parodė, kad jam priklauso žemės sklypas, kurį nuomavosi K. S., paveldėjęs žemę jis nenutraukė nuomos sutarties su K. S., laukė, kol ji pasibaigs, sutartis baigėsi 2014 m., K. S. be jokios sutarties, be jo žinios, žemę apsėjo, nusiėmė derlių. Apie pasikeitusį savininką K. S. buvo informuotas liudytojo tėvo žodžiu, ir dėl tolesnės nuomos sutarties sudarymo turi kreiptis į liudytoją. Liudytojas buvo nusprendęs parduoti žemę ir informavo apie tai K. S., su juo  2014-03-03 susitiko, jis pasakė, kad norėtų pirkti žemę, tačiau turi nuomos sutartį, tačiau jokios nuomos sutarties būti negali, nes S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) jokios sutarties su juo nesudarinėjo, liudytojas dėl kainos iš pradžių su K. S. sutarė, paskui ją padidino. S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) balandžio pradžioje sužinojo, kad 2014-03-05 yra K. S. užregistravo sutartį, kuri vėliau buvo panaikinta. Liudytojas taip pat patvirtino, kad 2013 m. jo tėvas nebuvo žemės savininkas, bet jis sudarė sutartį, kuri galiojo iki 2013-12-20. K. S. sėjos darbus atliko balandžio 13 d., o 2014 m. kovo 3 d. žinojo, kad liudytojas yra žemės savininkas (77-83 b.l.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

              Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

              Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą – bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Ši norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismų praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, tai yra kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje išnagrinėtoje byloje yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (LVAT nutartys Nr. N62-925/2010, N575-25-08). K. S. viso administracinio teisės pažeidimo bylos teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad jis turėjo nuomos sutartį su S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.), kaip patvirtino ir S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.), jis žinojo, kad jo tėvas sudarė sutartį su K. S. dėl žemės nuomos iki 2013 m. pabaigos. Šios aplinkybės patvirtina, kad K. S. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ir vėliau sudaryta sutartis, kuria žemės sklypas išnuomotas šešiems metams nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., sudaroma ne su tikruoju žemės sklypo savininku. Minėta privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 1 nėra nuginčyta civiline tvarka, o kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo išreikalautos Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Viešosios  policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, kad K. S. būtų suklastojęs žemės nuomos sutartį, įrašęs į ją tikrovės neatitinkančius duomenis ar padirbęs S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) parašą joje. Tai patvirtina K. S. versiją, kad jis 2013 m. gruodžio 20 d. pasirašė žemės sklypo nuomos sutartį su S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.), pagrįstai manydamas, kad sudaro sutartį su žemės sklypo savininku. 2014 m. kovo 6 d. K. S. kreipėsi į Registrų centrą dėl nuomos sutarties įregistravimo, ir tik po Registrų centro darbuotojos skambučio 2014 m. balandžio 14 d. sužinojo, kad naujasis savininkas yra S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.). Tuo tarpu, kaip teigė K. S. teismo posėdžio metu, sėjos darbai buvo atlikti dar iki Registrų centro darbuotojos skambučio, kai K. S., vadovaudamasis sudarytos sutarties nuostatomis, manė turintis teisė dirbti žemės sklypą. Privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 1 17 punktas numato, kad nuomotojas pareiškia, kad žemės sklypas ir jame esantis kitas nekilnojamas turtas yra neįkeistas, niekam neperleistas, neareštuotas, neuždėtas draudimas, dėl jo nėra ginčų teisme. K. S. pažymėjo, kad S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) visada imdavo pinigus, ir jau nebūdamas žemės savininku, 2013 m. gruodį ėmė pinigus ir pasirašė nuomos sutartį (68-70, 77-83 b.l.). Šią aplinkybę, kad tėvas S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) 2013 m. nebuvo žemės savininkas, bet jis sudarė sutartį, kuri galiojo iki 2013-12-20, patvirtino ir sūnus S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.). Todėl K. S. galėjo pagrįstai manyti, kad pratęsė žemės nuomos terminą su žemės sklypo savininku, nes savininkas pasikeitė 2011 m., tačiau visus įprastus veiksmus, tai yra nuomos mokesčio priėmimą, sutarties pratęsimą ir toliau vykdė S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.), todėl K. S. ir toliau su juo elgėsi kaip su nuomojamos žemės savininku. Be to, byloje nėra duomenų, jog žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu 2013 m. gruodžio 20 d. K. S. žinojo, kad žemės sklypo savininkas yra ne S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.), o S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.). Tai, kad S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) nurodė 2014 m. kovo 3  d. informavęs K. S. apie žemės savininko pasikeitimą nepaneigia, kad sutarti K. S. manė sudaręs su tuometiniu savininku S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.). Kadangi, kaip matyti iš kasos išlaidų orderio (12 b.l.), S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.)  priėmė pinigus už nuomą iš K. S., tai patvirtino tiek S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m., 24-25 b.l.), tiek S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m., 79-80 b.l.), neinformavę apie savininko pasikeitimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčinės kaltės nepatvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. nuosekliai neigė, kad jis savavališkai žemės javais neužsėjo, turėjo sudaręs ilgalaikę sutartį su S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kurią nuolat pratęsdavo, 2013 m. gruodį su S. Ž. nuomos sutartį pratęsė sekančiam laikotarpiui, sumokėjo už 2013 metus. Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. G. parodė, kad pagal S. Ž. jaunesniojo pranešimą atlikus naudojimo patikrinimą tyčios K. S. veiksmuose nebuvo nustatyta, tačiau pakartotinai išnagrinėjimus pranešimo aplinkybes, vadovaujantis S. Ž. jaunesniojo nurodyta informacija, kad K. S. žinojo apie pasikeitusį savininką, Registrų centras neregistravo jo pateiktos žemės nuomos sutarties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytoja taip pat parodė, kad nebuvo tirta aplinkybė, ar K. S. buvo tinkamai informuotas apie pasikeitusį žemės sklypo savininką, patikrinimo metu S. Ž. jaunesnysis nurodė, kad K. S. apie pasikeitusį savininką informavo žodžiu (78-79 b.l.). Kaip parodė teismo posėdžio metu apklaustas S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), paveldėjęs žemę jis nenutraukė nuomos sutarties su K. S., laukė, kol ji pasibaigs, sutartis baigėsi 2014 m., K. S. be jokios sutarties, be jo žinios, žemę apsėjo, nusiėmė derlių. Apie pasikeitusį savininką K. S. buvo informuotas liudytojo tėvo žodžiu, ir dėl tolesnės nuomos sutarties sudarymo turi kreiptis į liudytoją. Liudytojas buvo nusprendęs parduoti žemę ir informavo apie tai K. S., su juo  2014-03-03 susitiko, jis pasakė, kad norėtų pirkti žemę, tačiau turi nuomos sutartį, tačiau jokios nuomos sutarties būti negali, nes S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) jokios sutarties su juo nesudarinėjo, o dėl žemės sklypo kainos iš pradžių su K. S. sutarė, paskui ją padidino (77-83 b.l.). Liudytojų parodymai nepaneigia tos aplinkybės, kad K. S. tikrai laukė raštiško žemės pirkimo pasiūlymo, nes S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) patvirtino, kad toks pasiūlymas buvo, dėl kainos buvo sutarta, vėliau jis, kaip pardavėjas kainą padidino, tai rodo, kad dėl kainos vyko šalių derybos, todėl nepaneigta versija, kad jis laukė galutinio pasiūlymo pirkti ginčo žemę.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog K. S. tyčia, sąmoningai ir savavališkai atliko privačios žemės naudojimą, priešingai, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad K. S. sudarydamas žemės nuomos sutartį sąžiningai suklydo, nes nebuvo laiku informuotas apie pasikeitusį žemės sklypo savininką, VĮ Registrų centras priėmė jo pateiktą nuomos sutartį ir tik po mėnesio paaiškėjo aplinkybė, kad žemės savininkas yra pasikeitęs, K. S. žinojimas grindžiamas tik liudytojo S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) tvirtinimu, kad jis ir jo tėvas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį informavo žodžiu, tačiau rašytinių, objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra nustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog K. S. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė S. Ž. (g. (duomenys neskelbtini) m.) priklausančią žemę, aiškiai suprasdamas, kas yra tikrasis žemės sklypų ginčo dalių savininkas, taigi K. S. veikoje nėra būtinojo ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 3024 str.,

n u t a r i a :

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Laima Šeputienė