Baudžiamoji  byla Nr. 1-1287-817/2013

Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00932-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

Č. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, teistas:

1) 2006-01-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007-02-27 nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų areštu,

2) 2009-03-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sumokėti 650 Lt dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą,

3) 2009-07-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: iki 2009-12-31 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ilgiau negu septynioms paroms. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atleistas nuo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-07-17 nuosprendžiu paskirtos ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-10-06 nutartimi subendrintos dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pasibaigus jos vykdymo atidėjimo terminui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str.,

n u s t a t ė :

Č. V. vengia pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-06-13 sprendimu, nuo 2001-05-25 privalėdamas mokėti vaiko išlaikymui priteistus pinigus A. V. naudai sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1/4 visų rūšių uždarbio, bet nemažiau kaip 1 MGL iki sūnaus pilnametystės, bei žinodamas apie teismo sprendimą ir turėdamas galimybę mokėti išlaikymą nuo 2001-05-25 iki 2003-02-02, nuo 2003-04-16 iki 2006-05-08, nuo 2006-05-27 iki 2008-01-24, nuo 2008-06-25 iki 2009-04-01, nuo 2009-09-16 iki 2009-10-29, nuo 2010-06-11 iki 2010-06-15, nuo 2011-06-07 iki 2012-01-09 pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo. Šia veika Č. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str.

Kaltinamojo Č. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamojo Č. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2001-06-28 buvo nutraukta jo ir A. V. santuoka, jam buvo priteisti alimentai sūnaus A. V., mokėti kas mėnesį po 1/4 visų rūšių uždarbio, bet nemažiau kaip 1 MGL iki sūnaus pilnametystės. Sūnus A. V. jiems su A. gimė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Po skyrybų su A. visai nebendravo, dėl alimentų nesusitarė. Po skyrybų vaikas liko gyventi su žmona. Tiksliai neprisimena, bet lankėsi pas antstolę, nes buvusi žmona kreipėsi, kad būtų išskaičiuojami alimentai, tada su antstole susitarė, jog kai dirbs, mokės bent 50 Lt, tačiau vis tiek niekada jokių alimentų nemokėjo, nors ir dirbo skirtingose vietose. Jokie alimentai iš jo atlyginimo nebuvo išskaičiuojami, kodėl nežino. Jokių grynų pinigų žmonai taip pat nemokėjo, pervedimų nedarė, kadangi po skyrybų niekada nebuvo susitikę, nebendravo, nors supranta, jog mokėti pinigus vaiko išlaikymui tai yra jo pareiga. Apie tai, jog A. kreipėsi dėl išmokos į Vaikų išlaikymo fondą, jis nieko nežinojo. Savo kaltę pripažįsta, gailisi, kad nemokėjo reguliariai alimentų, kaip teismo sprendimu skirta (b. 1. 44).

Liudytojos Indrės Apanavičienės ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji paaiškino, kad dirba Vaikų išlaikymo fondo administracijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės ir skolų išieškojimo skyriaus vyresniąja specialiste. 2010-02-02 į Vaikų išlaikymo fondo administraciją su prašymu kreipėsi A. V., gim. 1978-03-17, gyv. Rygos g. 36-19, Vilniuje, dėl išmokos sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, kadangi buvęs sutuoktinis Č. V., gim. 1975-12-01, pagal teismo sprendimą nemoka lėšų vaiko išlaikymui. Šis A. V. prašymas buvo išnagrinėtas ir 2010-02-19 priimtas sprendimas Nr. V2-1518 mokėti A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-02-02, 155 litų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą, t. y. iki vaiko pilnametystės arba kai skolininkas pradeda ir moka išmokas vaiko išlaikymui. Pats vaikų išlaikymo fondas skolininko neieško, tačiau pagal įstatymą gali kreiptis į antstolius dėl išmokėtų iš fondo sumų išieškojimo iš skolininko, taip pat turi teisę kreiptis, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas skolininko atžvilgiu pagal BK 164 str. 2012-08-21 dienai A. V. išlaikymui iš fondo buvo išmokėta 4644,46 Lt motinai A. V., pervedant išmokas į jos nurodytą banko sąskaitą (b. 1. 34-35).

Liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji paaiškino, kad 2001 m. birželio mėnesį Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos santuoka su Č. V., gim.1975-12-01, teismo sprendimu jam buvo priteisti mokėti alimentai sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti, kadangi Č. prieš skyrybas atsisakė mokėti pinigus vaiko išlaikymui, todėl alimentai buvo priteisti iškarto skyrybų proceso metu. Buvęs vyras Č. V. pagal teismo sprendimą turėjo kas mėnesį mokėti po 1/4 visų rūšių uždarbio, bet nemažiau kaip 1 MGL iki sūnaus pilnametystės. Tačiau nepaisant teismo sprendimo, Č. niekada nemokėjo jokių alimentų vaiko išlaikymui, todėl 2009 metais ji su vykdomuoju raštu kreipėsi į R. K. antstolio kontorą, kad būtų pradėtas alimentų išieškojimas iš Č. V., nes pats jokių alimentų nemokėjo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui išlaikyti. Tačiau ir po to, kai kreipėsi į antstolius, jokių pinigų negavo. Kiek žino, Č. niekada nedirbo, jokio uždarbio neturėjo nei oficialiai, nei neoficialiai, kai buvo susituokę, šeimą išlaikė ji pati viena. Po skyrybų, Č. visai nesidomėjo sūnaus A gyvenimu, niekada nebendravo, po skyrybų niekada sūnaus nematė, jokios iniciatyvos pabendrauti ar paremti sūnų nerodė. Kadangi jokios realios pagalbos iš Č.o neturėjo, 2010-02-02 ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją su prašymu dėl išmokos sūnaus išlaikymui, todėl vaikų išlaikymo fondo administracija prašymą tenkino ir priėmė sprendimą Nr.V2-1518 mokėti jos sūnui A nuo 2010-03-19, 155 litų dydžio išmoką kiekvieną mėnesį, kol pagal įstatymą atsiras pagrindai išmokas sustabdyti arba nutraukti. Išmoka sūnaus išlaikymui yra pervedama į jos nurodytą banko sąskaitą. Pati pareiškimo, kad buvęs vyras Č. V. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vengimą išlaikyti vaiką, nerašė, nieko apie jį šiuo metu nežino (b. 1. 37).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. birželio 13 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad teismas nusprendė santuoką nutraukti bei išieškoti iš Č. V. alimentus A. V. vieno vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip vienas minimalus gyvenimo lygis, pradedant nuo 2001 m. gegužės 25 d. iki sūnaus A. V. pilnametystės (b.l. 39-40).

Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos apsaugos ir darbo ministerijos 2012-12-21 raštu, kuriame nurodyta, jog Č. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: 2003-02-03 - 2003-04-15, 2006-05-09 - 2006-05-26, 2008-01-25 - 2008-06-24, 2009-04-02 - 2009-09-15, 2009-10-30 - 2010-06-10, 2010-06-16 - 2011-06-06 bei nuo 2012-01-10 iki šiol. Laikotarpiais 2003-02-03 - 2003-04-15 ir 2006-05-09 - 2006-05-26, Č. V. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. Darbo paieška abejais laikotarpiais buvo nutraukta Č. V. be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvykus į susitikimą su teritorinės darbo biržos specialistu. Laikotarpiu 2008-01-25 - 2008-06-24, Č. V. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. 2008-02-25 - 2008-05-23 Č. V. dalyvavo profesinio mokymo priemonėje, kurios metu jam buvo mokama mokymo stipendija (per minėtą laikotarpį buvo išmokėta 1219,56 Lt). Darbo paieška buvo nutraukta Č. V. darbo biržos siuntimu nuo 2008-06-25 įsidarbinus kroviku UAB „Veftas“. Laikotarpiais 2009-04-02 - 2009-09-15 ir 2009-10-30 - 2010-06-10, Č. V. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. Darbo paieška abejais laikotarpiais buvo nutraukta Č. V. be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvykus į susitikimą su teritorinės darbo biržos specialistu. Laikotarpiu 2010-06-16 - 2011-06-06, Č. V. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. 2010-12-16 - 2010-12-31 Č. V. terminuotai dirbo pardavėju UAB „Norfa“. Darbo paieška buvo nutraukta 2011-06-06 Č. V. be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvykus į susitikimą su teritorinės darbo biržos specialistu (b. l. 52).

UAB „Vilniaus alus“ 2012-11-27 raštu, kuriame nurodyta, jog Č. V., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus alus“ dirbo nuo 2009-05-15 iki 2009-06-29, atleistas 2009-06-26 pagal LR DK 127 str. 1 d. darbuotojo prašymu. Vaikų išlaikymui alimentai išskaičiuoti nebuvo (b.l. 54, 55).

Metininė pajamų deklaracija už 2010 m., iš kurios nustatyta, jog Č. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2010 m. metais gavo 6185,36 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (b.l. 58-60).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012-11-29 raštu, kuriuo nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriuje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, Č. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Arimų g. 22, Vilniuje, socialinė pašalpa skirta ir išmokėta: nuo 2011-03-01 iki 2011-06-01 po 315 Lt/mėn.; nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01 po 350 Lt/mėn.; nuo 2012-05-01 iki 2012-06-01 52,18 Lt. (b.l. 62).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-12-13 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą iš kurio nustatyta, jog Č. V.: iš viso 1998 m. gavo 2090,60 Lt draudžiamųjų pajamų; iš viso 1999 m. gavo 1726,07 Lt draudžiamųjų pajamų; iš viso 2000 m. gavo 1748,48 Lt draudžiamųjų pajamų; 2001 m. iš viso gavo 1060,65 Lt draudžiamųjų pajamų; 2009 m. iš viso gavo 2500,12 Lt draudžiamųjų pajamų; 2010 m. iš viso gavo 6185,36 Lt draudžiamųjų pajamų; 2011 m. iš viso gavo 291,07 Lt draudžiamųjų pajamų; 2012 m. iš viso gavo 2370,55 Lt draudžiamųjų pajamų (b.l. 72-74).

Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, jog Č. V. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti, būdamas darbingas ir sveikas, vengė išlaikyti vaiką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 str.

Kaltinamasis Č. V. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme bei jos dydžiu (b.l. 123-124).

Skiriant bausmę Č. V., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Č. V. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Č. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Č. V. anksčiau teistas (b.l. 84), nebaustas administracine tvarka (b.l. 77), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b.l. 19), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (b.l. 48), VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.1. 50), jis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, gailisi, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, prokuroro siūlomam 1 metų laikotarpiui.

Kaltinamajam Č. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 45-46), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str., teismas

n u s p r e n d ė:

Č. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 str. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 mėnesius, neatlygintinai išdirbti 100 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti Č. V., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo teismo baudžiamąjį įsakymą vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam Č. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti Č. V., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį (-uosius) kaltu (-ais), teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja              Ieva Gavelytė-Kalytienė