Baudžiamoji byla Nr. 1-80-958/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52130-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija

14.10.2.1; 1.1.7.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

UTENOS   RAJONO   APYLINKĖS   TEISMAS

N U O S P R E N D I S

                                          Lietuvos Respublikos vardu

2017 m. gruodžio 6 d.

              Utena

                   Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Latožienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šapokienei,

dalyvaujant prokurorams Ramūnui Dubravai, Aušrai Gylytei,

kaltinamojo gynėjui advokatui Valdui Bivainiui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. J., R. K., S. K., R. M., A. Z., J. S., V. P., E. G., civilinio ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovei V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 187 str. 2 d.

Teismas,

n u s t a t o :

D. M. 2016 m. lapkričio 5 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, visuotinai pavojingu būdu sugadino J. S., S. K., R. M., E. G., V. P., A. Z., J. R., S. S., R. J. bei R. K. bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. atėjęs į bendrabučio antro aukšto bendro naudojimo virtuvę padegė ten po sofa buvusias šiukšles, gaisro metu sudegė virtuvės patalpa ir joje buvę daiktai, tuo J. S. padarydamas 247,26 eur turtinę žalą, S. K. padarydamas 385,74 eur turtinę žalą, R. M. padarydamas 245,36 eur turtinę žalą, E. G. padarydamas 249,92 eur turtinę žalą, V. P. padarydamas 530 eur turtinę žalą, A. Z. padarydamas 239,77 eur turtinę žalą, J. R. padarydamas 237,87 eur turtinę žalą, S. S. padarydamas 293,46 eur turtinę žalą, R. J. padarydamas 244,98 eur turtinę žalą, R. K. padarydamas 308,84 eur turtinę žalą bei Utenos rajono savivaldybei padarydamas 223,71 eur turtinę žalą, tęsdamas nusikalstamą veiką 2016 m. lapkričio 5 d. apie 23.56 val., (duomenys neskelbtini), tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino UAB ,,Utenos butų ūkis" priklausantį bevertį turtą, t.y. atėjęs į bendrabučio šiaurinę laiptinę, per vieną maršą žemiau pirmo aukšto aikštelės padegė ten buvusias spinteles.

Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, apie 17 val., buvo atėjęs į svečius pas savo draugę J. S., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 17 val. iki 24 val., iš J. S. buto niekur išėjęs nebuvo. Jokio gaisro nematė, jo nesukėlė. Į namus išėjo apie 24 val. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes prisipažinti privertė policijos pareigūnai.

Įrodymai, ikiteisminio tyrimo duomenys ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis D. M. ikiteisminio  tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 str. nustatyta tvarka) parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d., apie 17 val. grįžo iš darbo į namus, prieš tai vartojo alkoholio, su vienu bendradarbiu sugėrė vieną butelį 0,5 l degtinės ir vieną litrą alaus. Namuose nusiprausė, pavalgė ir apie 18 val. nuėjo pas savo draugę J. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Eidamas pas J. S., užėjo į parduotuvę ir nusipirko vieną butelį 1 l talpos silpno alaus, eidamas iki (duomenys neskelbtini) sugėrė nusipirktą alų. Nuėjęs į (duomenys neskelbtini), iš karto pas J. S. nenuėjo, prieš tai užėjo pas S., pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjus pas S. jis jam padavė banko kortelę ir paprašė, kad jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų du butelius alaus. Nuėjęs į parduotuvę nupirko du butelius po 1 l talpos 6,5 prom. stiprumo alaus, kurį parsinešė pas S. ir kartu su juo sugėrė. Baigus gerti alų iš S. nuėjo pas J.. Būnant pas J., sugalvojo išsivirti kavos ir jai pasakė, kad eina į bendrabučio bendro naudojimo antro aukšto virtuvę vandens. Virtuvėje į arbatinuką pripylė vandens ir nunešė pas J. į kambarį. Tiek eidamas į virtuvę, tiek grįždamas iš jos pas J. į kambarį nieko nesusitiko. Užkaitęs virdulį su vandeniu pasakė J., kad eina parūkyti ir 18.30 val. nuėjo į bendro naudojimo antro aukšto virtuvę, ten atsisėdo ant sofos, žiebtuvėliu prisidegė cigaretę ir rūkydamas pamatė šalia sofos šiukšles, ten buvo cigarečių pakeliai, visokių popierių. Tada vis dar rūkydamas uždegė turėtą žiebtuvėlį ir pridėjo prie šiukšlių krūvos, kuri iš karto užsidegė. Šiukšlėms užsidegus, jis išsigando ir nuėjo pas J., jai nesakė, kad bendro naudojimo virtuvėje rūkydamas žiebtuvėliu uždegė šiukšles. Būdamas pas J. išgėrė kavos ir išgirdo, kad kažkas koridoriuje šaukia ,,dega". Tada su J. išėjo iš buto ir pamatė, kad kaimynas R. K. gesina degančią virtuvę bei kvietė gaisrininkus. Tuo metu liepsna buvo visoje virtuvėje. Gaisrininkams užgesinus gaisrą, jis ir R. K. buvo išėję į lauką. Eidamas pro pirmo aukšto spinteles R. pasakė, kad ir čia gali kilti gaisras. Tada jis kartu su R. K. nuėjo pas J. į kambarį, ten jie visi trys pasikalbėjo. Apie 21.30 val. nutarė nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus, R. liko pas J., o jis nuėjo į parduotuvę. Nusipirkęs vieną butelį 1 l talpos alaus ėjo atgal pas J.. Einant pas J. jam reikėjo praeiti pro pašto dėžutes, Jis iš pašto dėžučių pradėjo traukti reklamines skrajutes, kodėl jas traukė nežino. Betraukiant skrajutes jam ant žemės iškrito alaus butelis, kuris buvo užkištas priekyje už kelnių. Ištraukęs reklamines skrajutes iš pašto dėžučių išėjo į lauką ir ten bandė su žiebtuvėliu jas uždegti, tačiau neužsidegė žiebtuvėlis. Todėl ištrauktas skrajutes nunešė iki konteinerio ir jas išmetė. Išmetęs šiukšles ir išgėręs nusipirktą alų grįžo pas J. Jam atėjus pas ją dar buvo R. ir jie visi gėrė kavos. Pirmas iš J. išėjo R., tada apie 23.30 val. išėjo iš J. namų į savo namus. Išėjęs iš J. namų antro aukšto koridoriuje užsidegė cigaretę. Į namus ėjo pro kitas laiptinės duris. Eidamas į lauką turėjo praeiti pro spinteles, kurios kaip nereikalingos buvo išmestos po laiptais. Pro jas praeidamas į spintelių vidų įmetė beveik baigtą surūkyti cigaretę. Matė, kad spintelėse yra primesta kažkokio popieriaus skiaučių. Ar spintelės užsidegė, nematė, nes išėjo į namus. Apie tai, kad dėl jo kaltės sudegė (duomenys neskelbtini) antro aukšto bendro naudojimo virtuvė niekam nepasakojo, taip pat nepasakojo, kad padegė spinteles. Dėl to, kaip pasielgė, gailisi (tomas 1, b.l. 91-92). Papildomos apklausos metu D. M. parodė, kad jis 2016-11-05 19.10 val. gaisro, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje nesukėlė, taip pat nepadegė ir spintelių, kurios stovėjo po laiptais (tomas 2, b.l. 110).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamasis D. M. parodė vietą bendro naudojimo virtuvėje, (duomenys neskelbtini), kur stovėjo sofa ir šalia jos buvusios šiukšlės bei paaiškino, jog jis minėtas šiukšles uždegė, dėl ko kilo gaisras. Taip pat parodė vietą prie minėto namo laiptinės, kur į buvusias spinteles, į jų vidų įmetė neužgesintą cigaretę (tomas 2, b.l. 94-105).

Nukentėjusioji R. J. teismo posėdžio metu parodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta, jis ateina pas kaimynę J. S. į svečius. 2016 m. lapkričio 5 d., apie 19 val. buvo virtuvėje, tuo metu virė puodas, prie sofos buvo šiukšlių ir popierių. Išėjus iš bendro naudojimo virtuvės, eidama koridoriumi į savo kambarį sutiko D. M.. D. M. buvo neblaivus, svirduliavo. Po maždaug 10-15 min. pajuto dūmų kvapą, išėjo į lauką. Gaisro metu aprūko koridorius, gaisro metu sudegė virtuvėje buvę baldai. Civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). 2016-11-05 buvo namuose. Apie 18.30 val. nuėjusi į bendro naudojimo virtuvę matė, kad verda kažkieno paliktas puodas. Neilgai pabuvusi virtuvėje grįžo į savo butą. Eidama antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje matė praeinantį lyg ir į tualetą D. M., kaip suprato jis buvo neblaivus, nes eidamas svirduliavo. Grįžusi į butą po 15 minučių užgirdo kaip bendro naudojimo koridoriuje kažkas suriko, bet tai buvo trumpai ir ji iš karto nesureagavo, tik vėliau gal po kokių 10-15 min. pajutusi bute dūmų kvapą išėjo į koridorių. Suprato, kad kažkas dega, todėl išbėgo į lauką. Neužilgo atvyko ugniagesiai. Gaisro metu jai buvo padaryta turtinė žala, t.y. 224,98 eur už virtuvės remontą bei 20 eur už bendro naudojimo koridoriaus remontą (tomas 1, b.l. 194-195).

Nukentėjusysis R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 5 d., apie 17 val. išėjo į svečius. Apie 20.15 val. jam paskambino iš gaisrinės ir pranešė, jog įvyko gaisras. Grįžęs į namus matė, jog gaisro metu sudegė virtuvės patalpos, koridoriaus sienos buvo aprūkusios. Apsižiūrėjęs vėl nuėjo į svečius. Į namus grįžo apie 24 val. Grįžtant matė liepsną kitoje bendrabučio vietoje, šiaurinėje pusėje, ten degė lentos. Gaisro metu bendro naudojimo virtuvėje sudegė jo asmeniniai daiktai, t.y.  puodai, keptuvės, indai, dujinė viryklė. Šiuo metu moka kiekvieną mėnesį už koridoriaus ir virtuvės remontą. Civilinį ieškinį palaiko. Tvarkant gaisro padarinius, kaltinamasis D. M. jam minėjo, jog prieš gaisrą su nepažįstamu vyriškiu rūkė bendro naudojimo virtuvėje.

Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), butas nuosavybės teise priklauso jam. 2016-11-05, iki 17 val., buvo namuose, darėsi valgyti bendro naudojimo virtuvėje, baigus virti maistui išjungė puodus ir kartu su drauge L. J. išėjo į Smėlio mikrorajoną, į svečius. Būnant svečiuose apie 20 val. paskambino jam pažįstamas gaisrininkas ir pranešė, kad dega jo butui priklausanti virtuvė. Grįžo į namus ir pamatė, kad yra visiškai sudegusi bendro naudojimo virtuvė bei aprūkęs bendro naudojimo koridorius. Bendro naudojimo virtuvėje sudegė jai priklausanti 30 eur vertės dujinė viryklė, 8 eur vertės puodas, 8 eur vertės dvi keptuvės, 8 eur tortams kepti skarda. Virtuvės remontas kainavo 223,84 eur, koridoriaus remontui sumokėjo 31 eur. Po gaisro teko bendrauti su D. M., tačiau apie gaisrą nepasakojo. Apžiūrėjęs gaisrą, kuris buvo kilęs virtuvėje grįžo atgal į svečius ir namo kartu su drauge ėjo apie 24 val. Eidami pamatė, kad kažkas lauke prie laiptinės dega, arčiau priėję pamatė, kad dega į lauką išneštos spintutės. R. K. vandeniu gesino spinteles, kas jas padegė nežino (tomas 2, b.l. 4-5).

Nukentėjusioji S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vasaros metu bendrabutyje negyvena, grįžta tik žiemoti. Grįžusi pamatė sudegusią bendro naudojimo virtuvę, aprūkusias sienas. Gaisro metu apdegė ir virtuvėje buvę asmeniniai daiktai, t.y. puodai, keptuvės, radijas, užuolaidos. Civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad kartu su vyru V. K. gyvena (duomenys neskelbtini). 2016-11-05 degė virtuvė bei apdegė koridoriaus sienos, kurie jos butui priklauso kaip bendro naudojimo patalpos. Ji pati gaisro kilimo aplinkybių nežino, nes tą dieną nebuvo bendrabutyje. Sudegusioje virtuvėje buvo keletas jai priklausančių baldų ir namų apyvokos daiktų, t.y. 30 eur vertės trys virtuvinės spintelės, 15 eur vertės bufetas, 10 eur vertės dieninės ir naktinės užuolaidos, 10 eur vertės žurnalinis staliukas, 10 eur vertės dvi kėdės, 5 eur vertės radijo imtuvas, 15 eur vertės keptuvė, 5 eur vertės keptuvė, 30 eur vertės trys puodai, 5 eur vertės stalo įrankiai, 5 eur vertės kilimas. Jai padaryta turtinė žala, kurią sudaro 140 eur dėl sudegusių daiktų ir 225,74 eur dėl virtuvės remonto, o dėl koridoriaus remonto yra davusi 20 eur. Ji pažįsta D. M., jis seniai lankosi pas J. S.. Su juo niekada nėra turėjusi konfliktų, gali pažymėti, kad jis dažnai būna neblaivus (tomas, 1, b.l. 130-131,132).

Nukentėjusysis R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena  (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną buvo pas draugę, kai po 19 val. jam paskambino mama ir pasakė apie kilusį gaisrą. Grįžęs matė sudegusias bendrabučio patalpas. Apžiūrėjęs savo kambarį vėl išvažiavo pas draugę. Vėliau vėl jam skambino ir pranešė apie kitą incidentą pirmame aukšte. Gaisro metu buvo padaryta turtinė žala, civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. nustatyta tvarka) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šis butas nuosavybės teise priklauso jam, butui taip pat priklauso bendro naudojimo patalpos, t.y. (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto koridoriaus, virtuvė bei prausykla. 2016-11-05, apie 15 val., jis išvažiavo pas savo draugę į Aukštakalnio mikrorajone. Apie 19.30 val. jam paskambino mama B. S. M., kuri pasakė, kad dega ir liepė jam eiti iš namų. Apie 20.30 val. buvo prie (duomenys neskelbtini). Lauke matė gaisrinės automobilius. Taip pat lauke susitiko R. K., matė girtą D. M.. Nuėjęs į namo antrą aukštą pamatė, kad sudegė virtuvė. Užėjęs į savo butą atidarė langus, po to užėjo pas mamą pasižiūrėti kaip ji jaučiasi. Apsilankęs pas mamą, grįžo į butą, uždarė savo buto langus ir vėl išvažiavo pas savo draugę į Aukštakalnį. 2016-11-06 truputį po vidurnakčio jam vėl paskambino mama ir pasakė, kad jų name vėl kilo gaisras, tačiau jis į namus nebevažiavo. Kas 2016-11-05 sukėlė gaisrus (duomenys neskelbtini) name nežino, pirmojo gaisro metu buvo sudeginta virtuvė su visais joje buvusiais daiktais, taip pat gaisro metu aprūko koridoriaus sienos. Jam padarytą 245,36 eur turtinę žalą sudaro: 225,36 eur už virtuvės remontą, šiuos pinigus jau sumokėjo UAB ,,Utenos butų ūkis", bei 20 eur už bendro naudojimo koridoriaus remontą (tomas 1, b.l. 122-123, 124).

Nukentėjusioji A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau gyvena kitu adresu. Apie 2016 m. lapkričio 5 d. kilusį gaisrą sužinojo iš laikraščio. Nuvykus į bendrabutį matė išdegusią bendro naudojimo virtuvę, aprūkusias sienas. Civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji A. Z. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad jai priklauso butas (duomenys neskelbtini). Jame negyvena apie 6 metus. Apie 2016-11-05 kilusį gaisrą nieko nežino ir negali papasakoti. Gaisro metu jai buvo padaryta 239,77 eur turtinė žala, t.y. 219,77 eur už virtuvės remontą bei 20 eur už bendro naudojimo koridoriaus remontą (tomas 1, b.l. 157-158, 159).

Nukentėjusioji J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 5 d., apie 17 val. pas ją į svečius atėjo draugas D. M.. Pabuvęs apie 10 min., D. M. nutarė nueiti į bendrabučio bendro naudojimo virtuvę užvirti vandens kavai. Tuo metu jis buvo neblaivus. Grįžus pajuto kvapą, besiveržiančius dūmus. Abu išbėgo į lauką. Užgesinus gaisrą, grįžo į kambarį, kartu su D. M. atsigėrė kavos ir jis apie 23 val. išėjo namo. Apie antrą gaisrą ji nieko nežino. Tąkart D. M. rūkė pas ją kambaryje, bendro naudojimo virtuvėje nerūkė.

Nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. nustatyta tvraka) parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016-11-05, apie 18 val., grįžo į namus. Po 10 minučių pas ją atėjo draugas D. M.. D. M. ji pažįsta apie 5-6 metus, jis kartais pas ją ateina. D. M. buvo truputį išgėręs. Pabuvęs pas ją panašiai apie 20 minučių D. M. ėjo į tualetą, atidaręs buto duris pasakė, kad koridoriuje jaučiasi dūmų kvapas. Pajautęs dūmus D. M. grįžo į butą. Būdami bute pamatė, kad atvažiavo gaisrinės automobilis. Po kiek laiko į duris pasibeldė gaisrininkai ir liepė eiti į lauką. Gaisrininkai pasakė, kad kilo gaisras virtuvėje. Kartu išėjo ir D. M.. Užgesinus gaisrą ir išvykus gaisrininkams ji su D. M. grįžo į jos butą. Po kiek laiko atėjo kaimynas R. Jie visi pas ją bute sėdėjo ir kalbėjo. D. M. turėjo žiebtuvėlį ir rūkė kambaryje. Ji nemėgsta, kai rūkoma kambaryje. Jam sakė, kad nerūkytų ir supykusi paklausė, kur jis miegos pas ją ar eis į namus. D. M. pasakė, kad eis namo. Jis buvo truputį susinervinęs. Apie 23 val. R. ir D. M. išėjo iš jos buto. Jiems išėjus ji nuėjo miegoti. Sekančią dieną iš to paties kaimyno R. sužinojo, kad name buvo kilęs dar vienas gaisras. R. sakė, kad degė spintelės laiptinėje. D. M. jai niekad negrasino padegimu ir nekalbėjo apie jokius padegimus. Kas galėjo sukelti gaisrus, nežino. Byloje civilinio ieškinio reikšti nenori, pretenzijų dėl turtinės žalos D. M. neturi (tomas 1, b.l. 109-112, 113-114).

Nukentėjusysis E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gaisro metu namuose nebuvo, apie gaisrą pranešė kaimynė. Gaisro metu sudegė virtuvės patalpos, ten asmeninių daiktų neturėjo. Civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusysis E. G. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 2016-11-05 gaisrą, kuris kilo (duomenys neskelbtini) antro aukšto bendro naudojimo virtuvėje nieko papasakoti negali, nes tą dieną namuose nebuvo. Apie gaisrą sužinojo iš kaimynės. Bendro naudojimosi virtuve beveik nesinaudojo, jis ten nueidavo tik išsiplauti indų, ten savo asmeninių daiktų nelaikė. Gaisro metu jam buvo padaryta 249,92 eur turtinė žala (tomas 1, b.l. 142-143, 144).

Nukentėjusioji V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad turi butą (duomenys neskelbtini). Gaisro metu namuose nebuvo. Dėl apgadinto turto jai padaryta 200 eurų turtinė žala, kurią prašo priteisti.

Nukentėjusysis J. R. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Tame bute niekas negyvena, ten yra jo advokato kontora. Kontoroje būna retai, savaitgaliais visai nebūna. Apie 2016-11-05 kilusį gaisrą nieko nežino ir negali papasakoti. Gaisro metu jam buvo padaryta turtinė žala, kadangi sudegė jo butui priklausančios bendro naudojimo patalpos, t.y. virtuvė bei aprūko bendro naudojimo koridorius (tomas 1, b.l. 165-166).

Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad gyvena nuosavame bute, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, šalia bendro naudojimo virtuvės. 2016-11-05, apie 19.30 val., pabudęs pamatė, kad kambarys yra pilnas dūmų. Į jo kambarį atėjo kaimynas R. K. su priešgaisrinės tarnybos darbuotoju. Kaimynas jam pranešė, kad dega bendro naudojimo patalpoje įrengta virtuvė ir jį išvedė į lauką, kur buvo susirinkę kiti daugiabučio namo gyventojai. Jam einant į lauką koridoriumi pasidarė negera ir silpna. Kaimynas R. K. jam iškvietė greitąją med. pagalbą. Jam svaigo galva, buvo silpna. Atvykę medikai jį pristatė į ligoninę. Ten jam buvo nustatytas apsinuodijimas smalkėmis. Gaisro metu sudegė virtuvėje buvę baldai, apdegė patalpos sienos, aprūko koridorius. Dėl gaisro bendro naudojimo virtuvėje jis patyrė turtinę žalą. Gydymasis, t.y. vaistai jam kainavo 25 eurus. Gaisro metu aprūko buto sienos ir lubos. Perdažymas ir dažai kainavo 50 eur. Apdegusios virtuvės remontas jam kainavo 223, 46 eur. Bendro naudojimo koridoriaus  remontui mokėjo 20 eur. Viso gaisro metu jam padaryta 318,46 eur (tomas 1, b.l. 173-175, 176-177).

Civilinio ieškovo Utenos rajono savivaldybės atstovė V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Utenos rajono savivaldybei. Juo naudojasi R. K.. Gaisro metu buvo apgadintos bendro naudojimo patalpos, už jų remontą sumokėjo Utenos rajono savivaldybė.

Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu parodė, jog butas esantis (duomenys neskelbtini), buvo padovanotas jos broliui V. G.. Važiuodama pro minėtą namą pamatė gaisrą, apie jį pranešė broliui. Atvykus broliui apžiūrėjo butą ir pamatė aprūkusias kambario sienas.

Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad jai ir vyrui G. D. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Tame bute gyvena jos brolis V. G., ji pati jame negyvena. Apie 2016-11-05 kilusį gaisrą nieko nežino ir negali papasakoti. 2016-11-05, apie 19.15 val., ji su vyru atvyko prie bendrabučio ir pamatė gaisrinės automobilius. Užėjusi į daugiabutį pamatė, kad sudegė bendro naudojimo virtuvė bei aprūko bendro naudojimo koridorius. Butas, kuriame gyveno brolis, buvo apgadintas, teko remontuoti vonios kambarį. Butas be bendro naudojimo patalpų buvo apdraustas, todėl draudimo bendrovė atlygino patirtą žalą. Joks nuostolis jai padarytas nebuvo, todėl norėtų, kad būtų panaikintas jos kaip nukentėjusiojo asmens statusas byloje. 2017 m. vasario mėn. buvo pasirašyta buto (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis ir butas nuosavybės teise dabar priklauso jos broliui V. G. (tomas  1, b.l. 185-186, 187-188).

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini).  2016 m. lapkričio 5 d., matė kilusį gaisrą namo antrame aukšte, atvykusias gaisrines. Kas padegė, nežino.

Analogiškus parodymus liudytojas M. K. davė ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. nustatyta tvarka) (tomas 1, b.l. 75-76).

Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jame negyvena. Apie gaisrą sužinojo tik iš interneto.

Analogiškus parodymus liudytoja J. Š. davė ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) (tomas 2, b.l. 2).

Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 5 d., apie 19 val., kilo gaisras bendrabučio antrame aukšte. Dėl ko kilo gaisras nežino. Užgesinus gaisrą ir grįžus į butą, apie 21.30 val., išėjo į laiptinę parūkyti ir pamatė prie pašto dėžučių kaltinamąjį, kuris traukė iš pašto dėžučių lankstinukus ir bandė kažką užsidegti. Matėsi, jog yra neblaivus, jam iškrito alaus butelis. Po to užbėgo į antrą aukštą. Tą patį vakarą apie 24 val., vėl pajuto dūmus, kilo gaisras pirmame aukšte, tačiau kur dega nematė.

Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), bendrabučio pirmajame aukšte. 2016-11-06, apie 19.00 val., bendrabučio pirmajame aukšte, bendro naudojimo patalpose, dingo šviesa. Išėjus į koridorių iš bendrabučio gyventojo R. K. sužinojo, kad dega bendrabučio antrajame aukšte bendro naudojimo virtuvė. Užgesinus gaisrą grįžo į savo butą. Apie 21.40 – 21.50 val., ji išėjo į bendrabučio bendro naudojimo koridorių (vestibiulį), pirmajame aukšte, kuriame įrengtos pašto dėžutės, parūkyti. Pradėjusi rūkyti išgirdo, kad kažkas atbėga laiptais žemyn. Tai išgirdusi, bijodama, kad jos niekas neužkluptų rūkant, ji pasislėpė už kampo. Į vestibiulį įbėgo jai iš matymo matytas vyriškis. Šis vyriškis pribėgęs prie pašto dėžučių pradėjo visa jėga iš jų traukti išlindusias reklamines popierines skrajutes ir degioti žiebtuvėlį. Pačio žiebtuvėlio pas jį nematė, tačiau garsas buvo panašus kaip į uždegant žiebtuvėlį. Tuo metu jam iš striukės iškrito alaus butelis. Pakėlęs alaus butelį ir laikydamas rankoje iš pašto dėžučių priplėšytų popierinių reklaminių skrajučių atplaišas jis užbėgo laiptais aukštyn. Vyriškis jos nepastebėjo. Iš jo veiksmų matėsi, kad jis buvo supykęs arba įsiutęs. Tai nusprendė iš jo staigių, grubių judesių. Baigusi rūkyti ji grįžo į savo butą. Tą patį vakarą apie 23.55 val. ji pajuto dūmų kvapą. Išėjusi į lauką ji pamatė prie bendrabučio stovinčius priešgaisrinės tarnybos ir greitosios pagalbos automobilius. Gaisrininkai baigė gesinti ant žemės, šalia bendrabučio gulinčius kažkokius smilkstančius daiktus. Ji suprato, kad bendrabutyje tą patį vakarą kilo antras gaisras (tomas1, b.l. 64-66, 68)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog  liudytoja I. Š. atpažino D. M. ir paaiškino, jog šis asmuo traukė skrajutes iš pašto dėžučių ir degiojo žiebtuvėlį (tomas 1, b.l. 68-73).

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini).  Kaltinime nurodytu laiku kilo gaisras bendrabučio antrame aukšte, bendro naudojimo virtuvėje. Atėjęs matė degančią sofą, bandė gesinti, bet nepavyko, todėl iškvietė gaisrinę. Kaltinamąjį pažįsta, jis ateina pas J. S. į svečius. Prieš gaisrą buvo užėjęs į virtuvę vandens, ten ant dujinės viryklės matė verdantį puodą, o šalia sofos šiukšlių krūvą. Pirmo gaisro metu D. M. nematė, jį matė laiptinėje tik po gaisro, jis buvo neblaivus. Prieš antrą gaisrą laiptinėje girdėjo D. M. balsą. D. M. tąkart turėjo žiebtuvėlį, sakė, jog tuoj padegs, jog dar čia gali būti gaisras. Po kiek laiko pajuto dūmus, matė pirmame aukšte po laiptais degančias spintas, girdėjo lauke D. M. balsą. Išėjęs bandė gesinti, šalia stovėjo dar kažkoks vaikinas. Vaikino paklausė, kas tai padarė, o šis atsakė, jog D.. 

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-11-05, apie 19.00 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), pajuto dūmų kvapą. Išbėgęs į koridorių pastebėjo, kad dega sofa, esanti bendrojo naudojimo virtuvėje. Prieš gaisrą prie sofos virtuvėje buvo išpiltos šiuklės. Iškvietė gaisrininkus.  Atvykus gaisrininkams parodė, kur gyvena neįgalus žmogus bei paaiškino kur, kokie baldai buvo virtuvėje. Jam berodant atėjo girtas D. M., kuris lankosi pas jo kaimynę J., gyvenančią 216 kambaryje.  Po virtuvės apžiūros jis kartu su gaisrininkais išeidinėjo į lauką. Laiptinėje iš paskos ėjo D. M.. D. M. eidamas rodė į pirmame aukšte, po laiptais esančiais spinteles ir sakė, kad dar čia gali kilti gaisras. Gaisrininkams išvažiavus jis nuėjo pas J..  Pas ją buvo ir D. M.. D. M. žaidė žiebtuvėliu, juokomis sakė "čia viską padegsiu". J. jį sudrausmino, liepė baigti. Kadangi D. M. išgėręs kvailioja, J. liepė eiti namo. Išėjus D. M. jis liko pas J.. Praėjus panašiai pusvalandžiui kai išėjo D. M., jis išėjo iš J. ir nuėjo į virtuvę kur buvo kilęs gaisras. Būdamas virtuvėje, per sudegusi langą be stiklų, išgirdo lauke kažką kalbant. Kalbėjo du vyrai. Vieno iš jų balsą pažino, tai buvo D. M. balsas. Tada jis ėjo į lauką ir atidaręs laiptinės duris pamatė laiptinėje dūmus. Nubėgęs laiptais į pirmą aukštą pamatė degančias spinteles, į kurias po pirmo gaisro rodė D. M. sakydamas, kad čia dar gali kilti gaisras. Jis išbėgo į lauką. Lauke stovėjo jam nepažįstamas, niekad nematytas vaikinas su gobtuvu ant galvos. D. M. nebebuvo.  Jis vaikino paklausė kas padegė spinteles. Jis atsakė, kad D. "kumpis". D. M. pravardė "Kumpis". Tada jis bėgo į savo butą ir pasiėmęs dubenį atsinešiau vandens. Vandeniu šiek tiek užgesino spinteles ir tada jas ištraukė į lauką. Spintelės dar šiek tiek degė. Po kokių penkių minučių kai užgesino spinteles, atvažiavo gaisrininkai. Mano, kad spinteles galėjo padegti D. M.. Kas galėjo padegti virtuvę jis nežino. Prieš kylant gaisrui virtuvėje, jis koridoriuje girdėjo laiptinės durų trenksmą ir kažką nubėgant laiptais. Praėjus kokioms 5-10 minučių jis pajuto dūmus ir kaip minėjo išėjęs iš buto pamatė gaisrą virtuvėje. Išėjęs iš buto jokių kitų asmenų nematė (tomas 1, b.l. 59, 61-62)

Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo mama. Žino, jog sūnus D. M. lankosi pas draugę J. S.. Apie kilusį gaisrą (duomenys neskelbtini), sužinojo iš kitų žmonių. Sakė, jog degė virtuvė. Kur buvo sūnus 2016 m. lapkričio 5 d., neatsimena. Sūnus nuo vaikystės gydomas dėl psichinių ligų, baigė pagalbinę mokyklą. Pokalbio metu su sūnumi kalbėjosi apie gaisrą, sūnus sakė, jog jį policija kaltina dėl gaisro, nors jis gaisro nesukėlė.

Liudytoja J. L. teismo posėdžio metu parodė, jog yra kaltinamojo D. M. sesuo. Įvykio dieną buvo pas motiną namuose ir matė, kaip brolis D. M. po darbo išėjo pas draugę. Iš draugės grįžo apie 22.30 val., sakė, jog pas J. buvo gaisras. Vėliau sužinojo, jog brolį kaltina dėl kilusio gaisro. Brolis D. M. jai aiškino, jog nieko nepadegė, o policijos pareigūnams sakė, ką jam liepė sakyti.

Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu parodė, jog atliko ikiteisminį tyrimą byloje. Apklausė D. M. areštinėje, kai jis buvo laikinai sulaikytas, po to atliko parodymų patikrinimą vietoje. D. M. prisipažino padegęs, atliekant parodymų patikrinimą vietoje parodė virtuvėje vietą, kur stovėjo šiukšlės prie lovos, kurias jis padegė. Atliekant telefoninių pokalbių kontrolę matyti, jog jis buvo mokamas neprisipažinti, po ko jis toliau nebeprisipažino. Joks spaudimas nebuvo daromas.

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, jog dirbo su kaltinamuoju atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, t.y. sulaikant D. M.. Su juo bendravo tarnybinėse patalpose, kalbėjo apie padegimą. D. M. prisipažino padegęs virtuvėje buvusias šiukšles. Apie tai parašė savo ranka paaiškinimą. Joks fizinis ar psichologinis murtas jo atžvilgiu nebuvo naudotas. Tuo metu kartu buvo kolega A. V..

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su kolegomis M. J., N. M. nuvyko į namus sulaikyti D. M.. Tarnybinėse patalpose girdėjo kaip D. M. prisipažino padegęs virtuvę, po to padegė po laiptais. Vis kartojo, jog netyčia. Nebuvo naudojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas. Taip pat dalyvavo atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kai D. M. rodė ir aiškino kaip prie pašto dėžučių traukė lankstinukus, šiukšles.

Liudytojas N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dalyvavo sulaikant D. M. ikiteisminio tyrimo byloje. Atvežus į policijos komisariatą D. M. prisipažino dėl padegimo, surašė paaiškinimą, aiškino, jog padegė šiukšles. Joks smurtas jo atžvilgiu naudotas nebuvo.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, jog dirba Utenos priešgaisrinėje komandoje pamainos vadu. Kaltinime nurodytu laiku buvo atvykęs į gaisravietę (duomenys neskelbtini).  Gaisras kilo virtuvėje, bendro naudojimo patalpoje, antrame aukšte. Atvykus į gaisrą galimai kaltinamasis vaikščiojo kartu ir vis sakė, jog dar čia gali degti. Išvažiavus, po kiek laiko buvo antras gaisras tame pačiame name, pirmame aukšte, prie durų degė daiktai, šiukšlės.

Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu parodė, jog dirba Utenos priešgaisrinėje komandoje skyrininku. Buvo atvykęs į gaisravietę (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu vyko du kartus. Degė virtuvė antrame aukšte bei daiktai pirmame aukšte prie laiptinės. Kaltinamojo nepamena ar buvo įvykio vietoje. Tačiau pirmo gaisro metu girdėjo iš žmonių, jog baldai pirmame aukšte dar gali degti, prašė juos paimti.

Liudytojas M. D. teismo posėdžio metu parodė, kad   2016 m. lapkričio 5 d., 19.06 val. buvo gautas pranešimas apie gaisrą (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Kitas pranešimas dėl gaisro buvo gautas 23.47 val. nekilo abejonių, jog tai buvo tyčinis padegimas. Pirmo gaisro židinys buvo virtuvėje, lovoje arba po ja, nes buvo išdegusios grindys. Antro gaisro metu židinys buvo pirmame aukšte, spintelėse. Gaisras negalėjo būti susijęs su dujine virykle. Degaus skysčio pėdsakų nenustatė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, jog (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, koridoriuje stebimos aprūkusios sienos ir lubos. Bendro naudojimo virtuvėje po gaisro stebimos spintelės, dvi kriauklės, dvi dujinės viryklės, stalai, pufas, taburetės. Virtuvės tolimajame dešinės pusės kampe yra galima gaisro židinio vieta, nes sienų tinkas nukritęs. Virtuvės patalpos aprūkusios, apipiltos vandeniu. Iš lauko pusės matosi antrame aukšte sudegęs lango rėmas. Ant žemės mėtosi įvairūs daiktai (dvi lovos, spintelės, virdulys, kėdė, paveikslo rėmas) bei degtukų dėžutė, kuri paimta saugojimui. Po antro gaisro laiptinėje, po laiptais stebimos sudegusios, vandeniu aplietos spintelės, šiukšlės, nuorūkos, cigarečių pakelis bei du apdegę degtukai. Degtukai paimti saugojimui  (tomas 1, b.l. 14-20, 27-28, 82-87).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(5515)-IS1-7020 matyti, kad ant tirti pateiktos degtukų dėžutės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (tomas 1, b.l. 25-26).

Iš specialisto išvados Nr, 140-(5516)-IS1-401 matyti, kad ant tirti pateiktų dviejų apdegusių degtukų, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (tomas 1, b.l. 92-93).

Iš aktų Nr. 119 dėl kilusio gaisro matyti, jog (duomenys neskelbtini), apdegė antro aukšto virtuvės patalpos ir patalpoje buvę baldai. Antro gaisro metu sudegė dvi spintelės, stovėjusios po laiptais pirmame aukšte. Gaisrų kilimo priežastis- tyčinė žmogaus veikla (tomas 1, b.l. 31, 96).

Iš tarnybinių pranešimų matyti, jog (duomenys neskelbtini), po pirmo gaisro, pagal lauke rastos sudegusios lovos likučius galima teigti, kad lova buvo gaisro židinio zonoje. Po antro gaisro nustatyta, jog gaisro židinys yra vienoje spintelėje. Vertinant tai, kad po penkių valandų kilo kitas gaisras to paties namo laiptinėje su aiškiais padegimo požymiais, neatsargaus elgesio su ugnimi versija mažai tikėtina (tomas 1, b.l. 32, 97).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog pagal atliktą gautų išklotinių analizę, 2016-11-05 nuo 15.10 val., D. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pradeda veikti 614 B veikimo zonoje, kuri veikia ir bendrabučio (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Nuo minėto laiko iki 2016-11-05, 23.44 val., šioje celės veikimo zonoje užfiksuota 20 D. M. telefono suveikimų. Taip pat 2016-11-05, 23.54 val., išklotinėje užfiksuotas vienas skambutis celėje 614C, kuris taip pat veikia bendrabučio (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Skambutis atliktas numeriu 112 (tomas 1, b.l. 57,60).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog atlikus D. M. naudojamo telefono kontrolę užfiksuotas pokalbis D. M. ir jo draugės J. S. bei D. M. ir jo motinos G. M.. Pokalbio metu su motina G. M. matyti, jog motina nurodė sūnui neprisipažinti dėl kilusio gaisro, liepia aiškinti, jog jį vertė duoti parodymus (t.2, b.l. 69-74, 79).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad D. M. tyčia, visuotinai pavojingu būdu, t.y. padegdamas sugadino (duomenys neskelbtini), antro aukšto bendro naudojimo virtuvę, koridoriaus sienas bei sunaikino bevertes spinteles, stovėjusias po laiptais. Kaltinamasis D. M. teismo posėdžio metu savo kaltės neprisipažino, nurodė, jog jokio gaisro nesukėlė. Tačiau teismas vertindamas kaltinamojo parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, juos gretindamas su kitais ištirtais įrodymais daro išvadą, jog D. M. padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus nesiremia D. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 30 d., kuomet jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą, jis pirmą kartą apklaustas įtariamuoju (tomas 1, b.l.91-92). Nors pagal byloje esančius duomenis D. M. nėra įrašytas į psichiatro kabineto įskaitą (tomas 2, b.l. 153), tačiau iš D. M. elgesio bylos nagrinėjimo teisme metu, bei atsižvelgiant į specialisto išvadą, ekspertizės aktą, jog D. M. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, teismas laiko, jog tyrimą atlikusi tyrėja, nepaisant D. M. atsisakymo nuo gynėjo, privalėjo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Bendraujant su D. M. yra akivaizdžių psichikos trūkumų, kurių negalėjo nematyti tyrimą atlikusi tyrėja, todėl ji pažeidė ir suvaržė D. M. teisę į gynybą, o tokiu būdu gauti duomenis BPK 20 straipsnio prasme negali būti laikomi įrodymais. Tačiau nepaisant padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog D. M. padarė jam inkrimuojamą nusikalstamą veiką. Nukentėjusioji R. J. tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog prieš gaisrą virtuvėje, eidama koridoriumi sutiko D. M., po to netrukus pajuto dūmus. Nukentėjusioji J. S. taip pat nurodė, jog D. M. buvo nuėjęs į virtuvę prisipilti į virdulį vandens, po to kai grįžo, pajuto dūmus. Tai rodo, jog netrukus po to, kai D. M. išėjo iš virtuvės, kilo gaisras. Nors R. J. nurodė mačiusi virtuvėje verdantį puodą, tačiau liudytojas M. D., kuris yra priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas, atlikęs tyrimą dėl minėto gaisro, teisme paaiškino, jog gaisras negalėjo kilti dėl verdančio puodo, nes virtuvėje buvo išdegusios grindys kitoje vietoje nei buvo viryklė ir tai byloja apie kitą gaisro židinio vietą. Be to, vertindamas, jog tame pačiame bendrabutyje vėliau buvo kitas gaisras, nekilo abejonių, jog tai buvo tyčinis padegimas. Tokius liudytojų parodymus patvirtina, kita rašytinė bylos medžiaga. Iš akto apie kilusį gaisrą, tarnybinio pranešimo dėl gaisro, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog gaisro židinio vieta buvo būtent lova, kuri po gaisro išmesta į lauką pro virtuvės langą. D. M., kaip matyti pagal telefoninius pokalbius su motina G. M., pastarosios įtakotas, tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose nepripažino kaltės dėl padegimų ir nurodė, jog parodymus davė verčiamas policijos pareigūnų. Tačiau teismo posėdžio metu apklausti tiek D. M. sulaikę pareigūnai M. J., A. V., N. M., tiek tyrimą atlikusi tyrėja N. K. neigė darę bet kokį poveikį kaltinamojo parodymams. Atvirkščiai, kaip nurodo minėti liudytojai, D. M. savo noru davė parodymus, nurodė tiksliai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios visiškai sutapo su gaisro  paliktais pėdsakais įvykio vietoje. Teismas kritiškai vertina liudytojos J. L., kuri yra  kaltinamojo sesuo, parodymus. Jos teigimu, brolis tą vakarą į namus grįžo apie 22.30 val., pasak jos, D. M. negalėjo sukelti gaisro. Tačiau pateiktos D. M. naudoto mobilaus ryšio telefono išklotinės rodo, jog D. M. telefonas  įvykio dieną, iki 23.54 val., veikė (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kas rodo, jog  jis buvo įvykio vietoje, po paskutinio gaisro pats skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Be to, ir pats D. M. teismo posėdžio metu pripažino, jog pas J. S. buvo iki 24 val. Apie D. M. neadekvatų elgesį įvykio vakarą byloja liudytoja I. Š., kuri nurodė mačiusi, kaip kaltinamasis prie pašto dėžučių traukė skrajutes, degiojo žiebtuvėlį. Be to, po gaisro bendro naudojimo virtuvėje D. M. pasakojo kitam bendrabučio gyventojui R. K., jog dar gali kilti gaisras, rodydamas į spinteles, esančias po laiptais. Liudytojas R. K. šias aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Liudytojas R. K. prieš antrą gaisrą, lauke girdėjo D. M. balsą, o kilus gaisrui ir išbėgus į lauką jį gesinti, ten sutiko nepažįstamą vyriškį, kuris nurodė matęs kaip D. M., pravarde „kumpis“, padegė spinteles. Į gaisravietę bendro naudojimo virtuvėje atvykę priešgaisrinės gelbėjimo komandos darbuotojai V. V., G. V. taip pat nurodė girdėję kaip galimai kaltinamasis D. M. sakė, jog gali kilti dar vienas gaisras, kas tą patį vakarą ir įvyko.

Taigi, aukščiau aptarti įrodymai sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, jie yra gauti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir leidžia daryti neginčijamą išdavą, jog būtent kaltinamasis D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, praeityje neteistas, 30 kartų baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų susiję su alkoholio vartojimu, psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, pagal ekspertizės aktą Nr. 75U-A-22/D. M. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu bei šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas.

Įvertinus D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę apibudinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.) – laisvės apribojimas, kurio dydis skaičiuotinas nuo vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).

Dėl civilinių ieškinių

              Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. pateikė civilinį ieškinį 245,36 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b.l. 127). Nukentėjusysis nurodė, jog 225,36 eurus kainuoja bendro naudojimo virtuvės remontas ir 20 eurų koridoriaus remontas. Iš pateikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendros virtuvės remonto išlaidų paskaičiavimo kiekvienam butui matyti, jog R. M. nustatyta išlaidų suma -225,36 eurų (tomas 1, b.l. 138). Kadangi kaltinamasis tyčiniais, neteisėtais veiksmais sugadino bendro naudojimo virtuvę, koridoriaus sienas, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. M. priteistina 245.36 eurų turtinei žalai atlyginti R. M. naudai.

              Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. pateikė civilinį ieškinį 249,92 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b.l. 147). Nukentėjusysis nurodė, jog 229,92 eurus kainuoja bendro naudojimo virtuvės remontas ir 20 eurų koridoriaus remontas. Iš pateikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendros virtuvės remonto išlaidų paskaičiavimo kiekvienam butui matyti, jog E. G. nustatyta išlaidų suma -229,92 eurų (tomas 1, b.l. 138). Kadangi kaltinamasis tyčiniais, neteisėtais veiksmais sugadino bendro naudojimo virtuvę, koridoriaus sienas, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. M. priteistina 249,92 eurų turtinei žalai atlyginti E. G. naudai.

              Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. R. pateikė civilinį ieškinį 237,87 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b.l. 169). Nukentėjusysis nurodė, jog 217,87 eurus kainuoja bendro naudojimo virtuvės remontas ir 20 eurų koridoriaus remontas. Iš pateikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendros virtuvės remonto išlaidų paskaičiavimo kiekvienam butui matyti, jog J. R. nustatyta išlaidų suma -217,87 eurų (tomas 1, b.l. 138). Kadangi kaltinamasis tyčiniais, neteisėtais veiksmais sugadino bendro naudojimo virtuvę, koridoriaus sienas, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. M. priteistina 237,87 eurų turtinei žalai atlyginti J. R. naudai.

              Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. S. pateikė civilinį ieškinį 318,46 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b.l. 181). Nukentėjusysis nurodė, jog 223,46 eurus kainuoja bendro naudojimo virtuvės remontas, 20 eurų koridoriaus remontas, 50 eurų buto remontas bei 25 eurų gydymo išlaidos. Iš pateikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendros virtuvės remonto išlaidų paskaičiavimo kiekvienam butui matyti, jog S. S. nustatyta išlaidų suma -223,46 eurų (tomas 1, b.l. 138). Kadangi kaltinamasis tyčiniais, neteisėtais veiksmais sugadino bendro naudojimo virtuvę, koridoriaus bei buto sienas, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo D. M. priteistina 293,46 eurų turtinei žalai atlyginti S. S. naudai. Kitoje dalyje civilinis dėl 20 eurų priteisimo gydymo išlaidoms padengti, atmestinas, kadangi nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų, jog jis patyrė 20 eurų žalą gydymui.

              Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. pateikė civilinį ieškinį 308,84 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (tomas 2, b.l. 8). Nukentėjusysis nurodė, jog 223,84 eurus kainuoja bendro naudojimo virtuvės remontas, 31 euras koridoriaus remontas bei 54 eurai dėl sudegusių asmeninių daiktų (puodų, dujinės viryklės, keptuvės). Iš pateikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendros virtuvės remonto išlaidų paskaičiavimo kiekvienam butui matyti, jog R. K. nustatyta išlaidų suma -223,84 eurų (tomas 1, b.l. 138). Kadangi kaltinamasis tyčiniais, neteisėtais veiksmais sugadino bendro naudojimo virtuvę, koridoriaus sienas, asmeninius daiktus, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo D. M. priteistina 308,84 eurų turtinei žalai atlyginti R. K. naudai.

              Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. pateikė civilinį ieškinį 385,74 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b.l. 135). Nukentėjusioji nurodė, jog 225,74 eurus kainuoja bendro naudojimo virtuvės remontas, 20 eurų koridoriaus remontas bei 140 eurų dėl sudegusių daiktų (spintelės, puodų, keptuvės, užuolaidų, radijo imtuvo, kitų namų apyvokos daiktų). Iš pateikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendros virtuvės remonto išlaidų paskaičiavimo kiekvienam butui matyti, jog S. K. nustatyta išlaidų suma -225,74 eurų (tomas 1, b.l. 138). Kadangi kaltinamasis tyčiniais, neteisėtais veiksmais sugadino bendro naudojimo virtuvę, koridoriaus sienas, nukentėjusiajai priklausančius virtuvės baldus, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. M. priteistina 385,74 eurų turtinei žalai atlyginti S,K. naudai.

              Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. P. pateikė civilinį ieškinį 530,00 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b.l. 154). Nukentėjusioji nurodė, jog 350,00 eurus kainuoja bendro naudojimo virtuvės ir koridoriaus remontas, sudegė priešais virtuvę buvusios buto durys 150 eurų vertės, virtuvėje buvusi sofa 20 eurų vertės, dujinė viryklė 10 eurų vertės. Iš pateikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendros virtuvės remonto išlaidų paskaičiavimo kiekvienam butui matyti, jog V. P. nustatyta išlaidų suma -228,39 eurų (tomas 1, b.l. 138). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė nuo 330 eurų civilinio ieškinio, prašė priteisti iš kaltinamojo 200 eurų (tomas 3, b.l. 153). Kadangi kaltinamasis tyčiniais, neteisėtais veiksmais sugadino bendro naudojimo virtuvę, koridoriaus sienas, jos buto duris, bei atsižvelgiant į nukentėjusiosios atsisakymą nuo dalies civilinio ieškinio, iš kaltinamojo D. M. priteistina 200,00 eurų turtinei žalai atlyginti S,K. naudai.

              Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Z. pateikė civilinį ieškinį 239,77 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b.l. 162). Nukentėjusioji nurodė, jog 219,77 eurus kainuoja bendro naudojimo virtuvės remontas, 20 eurų koridoriaus remontas. Iš pateikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendros virtuvės remonto išlaidų paskaičiavimo kiekvienam butui matyti, jog A. Z. nustatyta išlaidų suma -219,77 eurų (tomas 1, b.l. 138). Kadangi kaltinamasis tyčiniais, neteisėtais veiksmais sugadino bendro naudojimo virtuvę, koridoriaus sienas, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. M. priteistina 239,77 eurų turtinei žalai atlyginti A. Z. naudai.

              Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J. pateikė civilinį ieškinį 244,98 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b.l. 199). Nukentėjusioji nurodė, jog 224,98 eurus kainuoja bendro naudojimo virtuvės remontas, 20 eurų koridoriaus remontas. Iš pateikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendros virtuvės remonto išlaidų paskaičiavimo kiekvienam butui matyti, jog R. J. nustatyta išlaidų suma -224,98 eurų (tomas 1, b.l. 138). Kadangi kaltinamasis tyčiniais, neteisėtais veiksmais sugadino bendro naudojimo virtuvę, koridoriaus sienas, nukentėjusiajai priklausančius virtuvės baldus, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. M. priteistina 244,98  eurų turtinei žalai atlyginti R. J. naudai.

              Civilinė ieškovė –Utenos rajono savivaldybės administracija pateikė civilinį ieškinį 223,71 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (tomas 2, b.l. 11-12). Civilinio ieškovo atstovė nurodė, jog už bendro naudojimo patalpų remontą sumokėjo 223,71 eurą ir prašo šią sumą priteisti. Iš pateikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendros virtuvės remonto išlaidų paskaičiavimo kiekvienam butui matyti, jog Utenos rajono savivaldybės administracijai priklausančiam butui nustatyta išlaidų suma -223,71 eurų (tomas 1, b.l. 138). Kadangi kaltinamasis tyčiniais, neteisėtais veiksmais sugadino bendro naudojimo virtuvę, koridoriaus sienas, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. M. priteistina  223,71 eurų turtinei žalai atlyginti Utenos rajono savivaldybės  naudai.

Dėl kardomųjų priemonių

D. M. paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: degtukų dėžutė, du degtukai, perduoti saugoti į Utenos apskrities VPK saugojimo patalpą (tomas 1, b.l. 27-28), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

CD laikmenos (tomas 1, b.l. 57, 104, tomas 2, b.l. 60, 79), paliktinos saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :                     

D. M. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose; gydytis nuo alkoholizmo.

                      Vadovaujantis BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d., 12.00 val., iki 2016 m. lapkričio 30 d., 16 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

              Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M. priteisti 245,36 eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui R. M. naudai.

              Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M. priteisti 385,74 eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui S. K. naudai.

              Nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M. priteisti 249,92 eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui E. G. naudai.

              Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M. priteisti 200,00 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui V. P. naudai.

              Nukentėjusiosios A. Z. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M. priteisti 239,77 eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui A. Z. naudai.

              Nukentėjusiojo J. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M. priteisti 237,87 eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui J. R. naudai.

              Nukentėjusiojo S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. M. priteisti 293,46 eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui S. S. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

              Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M. priteisti 244,98 eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui R. J. naudai.

              Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies visiškai ir iš D. M. priteisti 308,84 eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui R. K. naudai.

              Utenos rajono savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M. priteisti 223,71 eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui Utenos rajono savivaldybės administracijos naudai.

                    Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. M. palikti kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą.

Degtukų dėžutę, du degtukus, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

CD laikmenas palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.                     Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai  apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėja                                                                                                                        Kristina Latožienė