Civilinė byla Nr. e2S-1021-889/2021

                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01284-2021-1

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                      3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.5                                                                                 

                                                                                                                                          (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės A. D. ieškinį atsakovui S. D. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė ieškinyje prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų V. D. ir D. D. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skoliniai įsipareigojimai kreditorei AB SEB bankui ir prievoliniai įsipareigojimai kreditoriui „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialui, taip pat visos teisės pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį ir toliau lieka asmeniniais A. D. įsipareigojimais ir teisėmis; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.                      Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų V. D. ir D. D. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo S. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. D. ir D. D., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. D.; priteisė iš atsakovo S. D. laikiną išlaikymą vaikams V. D. ir D. D. po 200 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. liepos 30 d., iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1.       Teismas nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti laikino išlaikymo suma yra tokia pati, kaip ir ieškinyje reikalaujamas priteisti išlaikymas. Visiškai patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė iš dalies prarastų suinteresuotumą, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta, tai prieštarautų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principams, taip pat iš esmės būtų išspręstas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas. Išlaidų būtiniems ir protingiems vaikų poreikiams patenkinti apskaičiavimas nėra pateiktas. Iki bus nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ir išnagrinėta civilinė byla, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas iš atsakovo S. D. priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

3.2.       Klausimai dėl vaikų, tarp jų ir gyvenamosios vietos nustatymo, sprendžiami vadovaujantis vaikų interesais. Šalių mažamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, yra itin mažo amžiaus, juos sieja glaudus ryšys. Teismas padarė išvadą, kad laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų vaikų interesams, vykstant tėvų skyrybų procesui, padėtų jiems jaustis saugiau ir stabiliau. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.                      Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo                                     2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:

4.1.       Apeliantas nurodo, jog, nors ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jam trūksta pagrindimo. Nėra nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių kilo būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesivadovavo įstatymų nuostatomis, be to, aiškinant Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio turinį, nebuvo atskleista jo esmė. Ieškinyje nėra nurodyta jokių aplinkybių, keliančių abejonę dėl atsakovo, kaip tėvo, pareigų vykdymo. Atsakovas nurodo esantis geras vaikų tėvas, rūpinasi jų išlaikymu, priežiūra, auklėjimu. Maisto, vaikiškų rūbelių, higienos priemonių pirkimas buvo kasdienis atsakovo rūpestis ir vaikų motinai tuo rūpintis beveik nereikėjo. Dėl šios priežasties formalus klausimo sprendimas atsakovui yra visiškai nepriimtinas, nes jis žeidžia atsakovo orumą.

4.2.       Atsakovas mano, kad būtų teisinga, jog nepilnamečio sūnaus V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Atsakovas nuolat bendrauju su sūnumi, jis dažnai būna atsakovo namuose. Teigia, jog faktiškai užaugino sūnų, šiuo metu sūnus yra labiau prisirišęs prie tėvo negu motinos. Atsakovas akcentuoja, kad vaikų gyvenimas skyrium nepažeis jų interesų. Pažymi, jog jų šeimoje taip pat auga ieškovės sūnus D.. Atsakovo teigimu, jis daro blogą įtaką sūnui V..

4.3.       Atsakovas pažymi, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad jis turi žalingų įpročių ar netinkamai vykdo tėvo pareigas. Kadangi ieškovė kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad nepilnamečio sūnaus V. gyvenamoji vieta su jo tėvu yra nesaugi, taip pat neįrodė, jog vaiko gyvenamoji vieta su motina šiuo laikotarpiu geriausiai atitinka jo interesus, priimtą sprendimą atsakovas vertina kaip nemotyvuotą ir prieštaraujantį teisės normoms.

5.                      Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovė nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti mažamečių vaikų interesus. Ginčo šalys nesutaria, konfliktuoja, mediacijos proceso metu ginčo išspręsti nepavyko, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Teismo procesas, tikėtina, užtruks, dėl to yra būtinas teisinis tikrumas, išsprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. Be to, nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas tėvas įpareigotinas teikti laikiną išlaikymą. Atsakovas nustojo teikti materialinį išlaikymą vaikams, taip neproporcingai apsunkindamas ieškovės turtinę padėtį.

5.2. Atsakovas, skųsdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali reikšti naujo reikalavimo nustatyti vieno iš vaikų gyvenamąją vietą su tėvu. Be to, priešingai nei teigiama skunde, abu vaikai yra prisirišę prie mamos, sūnui, atsižvelgiant į jo amžių, reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra, o ieškovė šiuo metu yra dukters priežiūros atostogose. Taip pat būtina užtikrinti vaikų tarpusavio ryšį. Sūnus nuo rugsėjo 1 dienos pradės lankyti darželį dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Taigi nėra jokio pagrindo sūnaus laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.

5.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesumenkina tėvo vaidmens vaikų gyvenime, nereiškia, kad jis netinkamai atliko tėvo pareigas – taip tik išsprendžiami socialiai reikšmingi klausimai vaikų gyvenime.

5.4. Atsakovo teiginiai apie ieškovės sūnų iš pirmosios santuokos yra visiškai deklaratyvūs. Ieškovė neprivalo paneigti to, kas neegzistuoja.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.                      Atsakovas kartu su atskiruoju skundu ir ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį ir jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo ir užtikrinti rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, priima ir prideda prie bylos kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą naujai pateiktus įrodymus.

8.                      Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Ieškovė A. D. pateikė teismui ieškinį, jame prašo nutraukti jos ir atsakovo S. D. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų V. D. ir D. D. gyvenamąją vietą su mama ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skoliniai įsipareigojimai kreditorei AB SEB bankui ir prievoliniai įsipareigojimai kreditoriui „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialui, taip pat visos teisės pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį ir toliau lieka asmeniniais A. D. įsipareigojimais ir teisėmis; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.                      Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų V. D. ir D. D. gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo S. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. D. ir D. D., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

10.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. D., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. D.; priteisė iš atsakovo S. D. laikiną išlaikymą vaikams V. D. ir D. D. po 200 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. liepos 30 d., iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

11.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkino motyvuodamas tuo, jog šalių mažamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, yra itin mažo amžiaus, juos sieja glaudus ryšys. Teismas padarė išvadą, kad laikinos gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neprieštarautų vaikų interesams ir, vykstant tėvų skyrybų procesui, padėtų jiems jaustis saugiau ir stabiliau. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismu. Mano, jog ieškinyje pareikštam prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūksta pagrindimo, nėra nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių kilo būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais atsakovo argumentais.

12.                      CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020-08-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Taigi turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.

13.                      Tuo atveju, kai iš bylos duomenų galima konstatuoti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nenustatymas su vienu iš tėvų galėtų būti žalingas tam nepilnamečiam vaikui, būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį ir specifiką, teismas neturi remtis vien grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kriterijumi: sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo prioritetas teiktinas nepilnamečio vaiko interesams.

14.                      Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas ir viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

15.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, prašydama nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ja, ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę. Ieškinyje iš esmės apsiribojama vienu sakiniu, jog procesas byloje gali užtrukti, todėl, siekiant apsaugoti ir nepažeisti nepilnamečių vaikų interesų, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Daugiau jokių argumentų, susijusių su būtinybe nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą, nenurodyta.

16.                      Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus bylos medžiagą, šioje proceso stadijoje nėra jokio pagrindo išvadai, kad, nenustačius nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieškove, vaikų teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti. Kadangi abiejų tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams yra lygiavertė, aktualių duomenų apie vaikų interesų pažeidimą byloje nėra, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje, t. y. išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.

17.                      Įvertinęs ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje tenkindamas ieškovės prašymą nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, jog yra būtina imtis skubių priemonių dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, nėra nustatyta, kad vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

18.                      Preliminariai vertinant bylos aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti jos nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Vien susidariusi situacija, jog šalys gyvena skyriumi ir nesutaria dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, nėra pagrindas nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su motina.

19.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuolatinė nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

20.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas mano nesant pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neatima iš ieškovės teisės, surinkus pakankamai įrodymų dėl būtinybės taikyti tam tikras laikinąsias apsaugos priemones, pakartotinai kreiptis į teismą.

21.                      Atsakovas atskirajame skunde išreiškė poziciją, jog būtų teisinga, kad sūnaus V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakys, nes atsakovas nereiškė tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismui. Manydamas, jog yra pakankamas pagrindas taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę, surinkęs pakankamai įrodymų dėl būtinybės ją taikyti, atsakovas gali pateikti pirmosios instancijos teismui atitinkamą prašymą.

22.                      Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas ieškovės prašymas ir nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ši prašymo dalis atmestina.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

23.                      Pirmosios instancijos teismo nutartimi iš atsakovo taip pat priteistas laikinas išlaikymas vaikams, mokant po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. liepos 30 d., iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Atsakovas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau nenurodo iš esmės jokių konkrečių argumentų dėl teismo nutarties, kuria priteistas laikinas išlaikymas, dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

24.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

25.                      Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena kartu su ieškove, šalys taip pat neginčija fakto, jog apeliantas kartu su ieškove nebegyvena. Kaip matyti iš ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų, šalių sūnus nuo     2021 m. rugsėjo 1 d. yra priimtas į ieškovės gyvenamojoje vietoje esantį lopšelį–darželį „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą 2020 m. lapkričio 30 d. Taigi šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai konstatuota būtinybė, siekiant užtikrinti vaikų interesus, taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Atskirajame skunde nenurodomi jokie argumentai dėl būtinybės šia laikinąja apsaugos priemone užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų poreikius iki šalių ginčo išsprendimo.

26.                      Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio ir to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo. Šioje proceso stadijoje (teisminio proceso pradžioje) teismas neturi pagrindo atlikti išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir daryti išvados apie šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti būtinų išlaidų dydį, taip pat realią šalių turtinę padėtį ir jų galimybes prisidėti prie nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo.

27.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinojo išlaikymo klausimą svarbu atsižvelgti į minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris šiuo metu (nuo                    2021 m. sausio 1 d.), atskaičius mokesčius, yra 468 Eur, ir kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo  2021 m. sausio 1 d. yra 70 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui nusprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

28.                      Kadangi minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) yra 468 Eur, o ieškovė turi teisę gauti 70 Eur valstybės išmoką (vaiko pinigus), todėl vertinant preliminariai kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko poreikiai gali būti patenkinami apie 398 Eur suma (468–70=398). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikino išlaikymo suma – 200 Eur, atsižvelgiant į vaikų amžių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

29.                      Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje         Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

30.                      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymo dalį dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ja nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, ir ieškovės prašymo dalį dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys paliktinos nepakeistos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria iki teismo sprendimo priėmimo laikina nepilnamečių vaikų V. D., (duomenys neskelbtini), ir D. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove A. D., ir ieškovės A. D. prašymo dalies dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo netenkinti.

        Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                                 Milda Skersienė