Civilinė byla Nr. e2A-481-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00841-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.1.2.6 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo COMPAGNIE FRANCAISE D’ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR, veikiančio per COMPAGNIE FRANCAISE D’ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialą,apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DAW Lietuva“ (buvęs pavadinimasuždaroji akcinė bendrovė „CAPAROL LIETUVA“)ieškinį atsakovui COMPAGNIE FRANCAISE D’ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR, veikiančiam per COMPAGNIE FRANCAISE D’ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialą, dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „DAW Lietuva“ (buvęs pavadinimasUAB „CAPAROL LIETUVA“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR, veikiančio per COMPAGNIE FRANCAISE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Balticsfilialą (toliau – ir COFACE), 49 000Eur draudimo išmoką, 2 142,58 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią atsakovas apdraudė ieškovę nuo pirkėjų nemokumo bei pirkėjų finansinių įsipareigojimų nevykdymo rizikos. Ieškovės pirkėjo UAB „Orfis“ atžvilgiu 2015 m. lapkričio 28 d.buvo suteiktas 50 000 Eur dydžio kredito limitas, kurį ieškovė vėliau paprašė padidinti iki 100 000 Eur, tačiau atsakovas šį ieškovės prašymą atmetė. UAB „Orfis“ laiku neatsiskaitė su ieškove, 2016 m. lapkričio 22 d. įsiskolinimas sudarė 192 149,39 Eur. Ieškovė 2017 m. kovo 14 d. pranešė atsakovui apie uždelstą UAB „Orfis“ skolą, pranešimą pavėlavusi pateikti 112 dienų. Atsakovas2017 m. kovo 15 d. atšaukė nustatytą kredito limitą UAB „Orfis“atžvilgiu. Ieškovė 2017 m. kovo 22 d. pateikė atsakovui prašymą išmokėti 161 383,26 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė sprendimo dėl draudimo išmokos projektą, kuriuo pripažino įvykį nedraudžiamuoju, o nuostolius – neapdraustais, ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasis Prekinio kredito draudimo liudijimo (poliso) GAC Nr. 2425/16 (toliau –Draudimo polisas GAC Nr. 2425/16) specialiųjų sąlygų 5.1 papunkčiu, Draudimo poliso GAC Nr. 2425/16 bendrosios dalies 4.1 papunkčiu, B15.01 rizikos modulio 5 punktu, Prekinio draudimo taisyklių (toliau – Draudimo taisyklės) 1.2.3 i), 1.2.3 iv) bei 2.1.1 papunkčiais. Ieškovė nesutiko su šiuo sprendimu, prašė jį peržiūrėti, tačiauatsakovas 2017 m. spalio 10 d. raštu informavo, kad sprendimas yra nekeičiamas ir draudimo išmoka negali būti mokama.
3. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju įvyko draudžiamasis įvykis.Draudžiamuoju įvykiu yra laikomas pirkėjo negalimumas visiškai ar iš dalies apmokėti skolų, susidariusių draudėjui, pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui, kai neatsiskaitymo tiesioginė ir vienintelė priežastis yra draudėjo pirkėjo „komercinė rizika“, atsiradusi dėl finansinių sunkumų, t. y. dėl pirkėjo nemokumo ir pirkėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tai, kad komerciniuose santykiuose ieškovė suteikė didesnį kredito limitą už tą, kurį atsakovas suteikė ieškovei UAB „Orfis“ atžvilgiu, neturėjo jokios įtakos sprendžiant, ar įvykis yra draudžiamasis. Draudimo sutarties sudedamąja dalimi esančiameDraudimo išmokos mokėjimo modulyje yra numatyta 1 000 Eur dydžio sąlyginė frančizė, taigi ieškovei priklausanti draudimo išmoka yra 49 000 Eur.
4. Ieškovės manymu, tai, kad ji laiku nepranešė apie uždelstą skolą, nereiškia, jog kredito limito neviršijantys nuostoliai yra neapdrausti. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra nagrinėjęs analogišką ginčą ir yra išaiškinęs, kad Draudimo taisyklių 1.2.3 iv) papunktyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog nedraudžiamuoju įvykiu galima laikyti tik tas skolas, kurios atsirado (sąskaitos buvo išrašytos) po pranešimo apie uždelstą skolą termino pabaigos dienos. Tačiau sąskaitoms, kurios išrašytos iki tada, kai suėjo nurodytas terminas, draudžiamoji apsauga yra taikoma.
5. Draudikas remiasi ir aplinkybe, kadieškovė, teikdama prašymą padidinti kredito limitą, nepateikė nepalankios informacijos bei informacijos apie uždelstas skolas, kurių atidėto mokėjimo terminas buvo pasibaigęs. Tačiau, ieškovės teigimu, tai nesudaro pagrindo visiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Ieškovė ėmėsi vykdyti Draudimo taisyklių 2.4 papunktyje numatytą pareigą imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti –derino atsiskaitymo grafikus, tokiu būdu įsiskolinimas mažėjo. Taigi ieškovė elgėsi atsargiai ir rūpestingai, atgavo dalį skolos, tačiau tiesiog neapdairiai nepranešė atsakovui apie uždelstą skolą irUAB „Orfis“įsiskolinimą. Šis pažeidimas laikytinas formaliu. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad draudikas nėra numatęs jokių standartinių iš anksto parengtų anketų, kurios pildomos internetu, kai yra prašoma kredito limito padidinimo.
6. Atsisakydamas mokėti išmoką draudikas teigia, kad UAB „Orfis“finansinė padėtis iki kreditolimito atšaukimo nebuvo kritinė, kadangi kitas draudiko klientas, nepažeisdamas draudimo sutarties termino pranešti apie uždelstą skolą pranešė apie UAB „Orfis“skolą draudikui irdraudikui atlikus ikiteisminio išieškojimo veiksmus visa skola buvo padengta. Tačiau, ieškovės vertinimu, faktas, kaddraudiko pastangų dėka UAB „Orfis“vienam iš savo tiekėjų grąžino skolą, nesuteikia pagrindo išvadai, jog ieškovės nuostoliai taip pat būtų buvę padengti. Be to, draudikas nenurodė nei to kito kliento pavadinimo, nei įsiskolinimo sumos, kurią klientui pavyko susigrąžinti, nepateikė jokių šį motyvą pagrindžiančių įrodymų ir apskaičiavimų. Todėl laikytina, kad atsakovas nepagrindė teiginio, jogieškovei pranešus apie uždelstą skolą draudikui, draudiko pastangų dėka UAB „Orfis“būtų padengęs visą įsiskolinimą ieškovei, taigi draudikui nereiktų mokėti jokios draudimo išmokos dalies.
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 49 000 Eur draudimo išmoką, 2 142,58 Eur dydžio kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi, gavęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad sąskaitos, kurioms draudžiamąją apsaugą prašo taikyti ieškovė, išrašytos laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d., taigi sprendžiant, ar įvyko draudžiamasis įvykis, ar ne, turėtų būti taikomos draudimo liudijimo (poliso) GAC Nr. 2425/15 (toliau – Draudimo polisas) nuostatos, atitinkamai būtent šio poliso taikymas numatytas ir draudiko 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendime dėl draudimo išmokos. Pagal Draudimo poliso specialiųjų sąlygų 8.1 papunktį, draudimo sutartis įsigalioja nuo 2015 m. lapkričio 28 d. ir tęsiasi iki 2016 m. lapkričio 30 d.
9. Atsakovo teigimu, ieškovė pažeidė pareigą pateikti nepalankią informaciją apie savo pirkėją UAB „Orfis“ (Draudimo taisyklių 2.3 i) papunktis), o būtent, nepateikė informacijos apie atsiskaitymų sutrikimą ir prekybos su pirkėju sustabdymą. UAB „Orfis“ prašymai dėl mokėjimo terminų atidėjimo, UAB „Orfis“ ir draudėjo susirašinėjimas dėl skolos grąžinimo įrodo, kad draudėjui buvo akivaizdžiai žinoma apie pirkėjo mokėjimų vėlavimą, atsiskaitymų sutrikimą, taigi jis privalėjo informuoti draudiką nedelsdamas, kai tik atsirado nepalanki informacija. Draudėjas pažeidė pareigą imtis visų atsargumo priemonių, neinformavo draudiko apie pratęstus skolos mokėjimo terminus ir negavo draudiko sutikimo skolų grąžinimo pratęsimui, tuo pažeisdamas Draudimo taisyklių 2.1.1 ir 2.2.3 papunkčiuose įtvirtinus įsipareigojimus.Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai laiko, jog 112 dienų pavėlavimas pateikti pranešimą apie uždelstą skolą yra formalus. Tarp šalių sudaryta didelės rizikos draudimo sutartis, dėl to šalys sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai, nes jų nevykdymas gali lemti draudžiamosios rizikos padidėjimą. Jeigu draudėjas laiku būtų informavęs apie uždelstas skolas, draudikas būtų galėjęs imtis veiksmų išieškoti susidariusį įsiskolinimą. Tačiau pranešimą apie uždelstas skolas draudėjas pateikė tik 2017 m. kovo 14 d., o po 3 dienų pirkėjas UAB „Orfis“ kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi draudiko galimybės imtis skolos išieškojimo veiksmų buvo apribotos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniausapygardos teismas 2019 m. rugsėjo3 d.sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 49 000 Eur draudimo išmoką, 2 142,58 Eur dydžio kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Teismas sprendė, kad atsakovas, atsisakydamas mokėti išmoką, rėmėsi formaliu Draudimo taisyklių ir Draudimo poliso sąlygų, nustatančių pareigą pranešti apie uždelstą skolą, pažeidimu bei neįrodytu teiginiu, jog kitam atsakovo klientui sėkmingai atliko ikiteisminį skolos iš UAB „Orfis“ išieškojimą. Teismas sprendė, kad negalima teigti, jog ieškovė elgėsi nerūpestingai. UAB „Orfis“ vėluojant atsiskaityti su ieškove, ji vykdėDraudimo taisyklių 2.4 papunktyje numatytą pareigą imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti – ėmėsi neteisminių išieškojimo veiksmų: derėjosi, derino atsiskaitymo grafikus, tarėsi dėl tolimesnio prekių tiekimo UAB „Orfis“su sąlyga, kad UAB „Orfis“ne tik apmokės už tiekiamas prekes, bet ir mažins bendrą įsiskolinimą. Dėl tokio bendradarbiavimo UAB „Orfis“įsiskolinimas mažėjo, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad UAB „Orfis“savo įsiskolinimą ir toliau mažins. Teismo vertinimu, ieškovė elgėsi rūpestingai, atgavo dalį skolos, tačiau neapdairiai nepranešė apie uždelstą skolą.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovui nebuvo pagrindų atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Kadangi UAB „Orfis“ nepadengė viso įsiskolinimo ieškovei pasibaigus maksimaliam mokėjimo atidėjimo terminui, įvykis atitinka draudžiamojo įvykio kriterijus. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog yra priežastinis ryšys tarp to, kad ieškovė laiku nepranešė apie draudžiamąjį įvykį ir to, jog atsakovas turėjo išmokėti išmoką, taigi atsakovas bet kokiu atveju būtų turėjęs išmokėti draudimo išmoką. Termino pranešti apie uždelstą skolą ir kreiptis dėl draudimo išmokos sumokėjimo praleidimo priežastis teismas laikė pateisinamomis ir nurodė, kad jos negali būti laikomos esminiu draudimo sutarties pažeidimu.
III. Apeliacinioskundo ir atsiliepimo į jįargumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovas COFACE prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja draudžiamasis įvykis ir sąlygos išmokėti draudimo išmoką. Teismas netinkamai įvertino draudėjo sutartiniųpareigų(ne)vykdymąirneatsižvelgė,kadvisu Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiupirkėjas sistemingai vėlavo apmokėti sąskaitas, todėl draudėjas turėjo teikti pranešimus apie uždelstas skolas tiek 2016 m. balandžio – birželio mėn., tiek ir 2016 m. birželio – lapkričio mėn., tačiau pranešimą pirmąkart pateikė tik 2017 m. kovo 14 d. Draudėjui tinkamai vykdant šią savo pareigą, draudikas būtų galėjęs tinkamai kontroliuoti savo riziką, išieškojimo veiksmus pradėti dar 2016 m. pirmoje pusėje ir atšaukti pirkėjo kreditolimitą. Draudimo taisyklių 1.2.3 iv)papunktyje aiškiai nustatyta, kad draudimo sutartimi nedraudžiami nuostoliai, susiję su prekių pristatymu, išsiuntimu arba paslaugų suteikimu pirkėjui, apie kurį buvo pateikta arba turėjo būti pateikta nepalankiinformacijaarba pranešimas apieuždelstąskolą. Pagal Draudimo taisyklių 11 punkte pateikiamų sąvokų apibrėžimą, nepalanki informacija suprantama kaip bet koks įvykis, dėl kurio pablogėjo arba gali pablogėti pirkėjo finansinė padėtis, įskaitant atsiskaitymų sutrikimas, verslo santykių nutraukimas dėl pirkėjo finansinės padėties.Draudikui teigiant ir įrodinėjant, kad egzistavo nepalanki informacija dar iki ginčo sąskaitų išrašymo (nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d.), teismas privalėjo vertinti ir nustatinėti, ar egzistavo sistemingas draudėjo pirkėjo sąskaitų neapmokėjimas.
13.2. Draudėjas, siekdamas nukelti pirkėjo skolos apmokėjimo terminą, turėjo pareigą gauti draudiko sutikimą (Draudimo taisyklių 2.2.3 papunktis). Draudėjas sąmoningai ir tyčia nevykdė šios pareigos, savavališkai pratęsdamas uždelstų skolų grąžinimo terminus pirkėjui ir tai nuslėpdamas nuo draudiko bei tokiu būdu užkirsdamas kelią draudikui pradėti pirkėjo skolų išieškojimo veiksmus. Be draudiko sutikimo pratęsęs uždelstų skolų mokėjimo terminus, užkirtęs kelią draudikui anksčiau pradėti išieškojimo veiksmus, draudėjas nepagrįstaiprašodraudiko atlygintitokiasskolas. Draudėjui sąmoningai nevykdžius nurodytų pareigų, tokio neveikimo neigiamos pasekmės tenka pačiam draudėjui.
13.3. Teismas neteisingai konstatavo, kad tarp draudėjo sutartinių pareigų pažeidimo ir mokėtinos draudimo išmokos dydžio nėra priežastinio ryšio. Sąlygų, kuriomis draudėjas įsipareigoja laiku pranešti nepalankią informaciją apie pirkėją bei apie jo uždelstas skolas tikslas – tinkamai valdyti kredito riziką. Draudikas nurodyta sąlyga užsitikrina, kad draudėjas (prekių tiekėjas) bus apdairus ir tinkamai įvertins savo partnerių finansinę padėtį, taip pat pats aktyviai valdys kredito riziką.Draudėjas nevykdė savo sutartinių pareigų, jau nuo 2016 m. balandžio mėnesio neinformavo apie pradelstas skolas, pažeisdamas Draudimo taisyklių 2.2.3 papunktį, nuslėpė nuo draudiko kitą egzistuojančią nepalankią informaciją apie pirkėją, pratęsdamas uždelstos skolos mokėjimo terminus be draudiko sutikimo ir apie tai draudikui nepranešdamas, tokiais savo veiksmais draudiko riziką padarė iš esmės nekontroliuojamą ir itin didelę. Be to, pažeisdamas Draudimo taisyklių 2.3 papunktį, draudėjas neinformavo draudiko apie prekybos su pirkėju faktinį sustabdymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. kovo 1 d. Draudėjas 2016 m. lapkričio 23 d., tai yra po to, kai jau turėjo informuoti draudiką apie pradelstą pirkėjo UAB „Orfis“ įsiskolinimą, sudarė su draudiku naują prekinio kredito draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau tiek apie uždelstą pirkėjo UAB „Orfis“ įsiskolinimą,tiekir apie padidėjusią draudžiamąją riziką, neinformavo.Be to, 2017 m. sausio mėn. pradžioje, kai ieškovė derėjosi su pirkėju dėl skolų mokėjimų atidėjimo, ji pareiškė draudikui, kad draudžiamųjų įvykių pagal Draudimo sutartį (polisą) GAC Nr. 2425/15 nėra, nors po kelių dienųnetfaktiškai nutraukė prekybąsu pirkėju.
13.4. Iš ieškovės 2017 m. sausio 4 d. elektroninio laiško pirkėjui matyti, kad draudėjas suvokė, jog yra pagrindas pateikti pranešimą draudikui apie pradelstą skolą, tačiau jis pasielgė priešingai – pasiūlė pirkėjui skolos grąžinimo grafiką. Draudėjas jau tuo metu suprato, kad jam vykdant sutartinę pareigą ir pranešus draudikui apie uždelstą skolą, draudikas būtų ėmęsis veiksmų skolai išieškoti, todėl draudėjas nesąžiningai siekė tam užkirsti kelią. Minėti draudėjo veiksmai reiškia akivaizdų tyčinį nepranešimą apie uždelstą skolą.
13.5. Šalys draudimo sutartimi susitarė, kad apdraustoji procentinė pirkėjo skolos dalis yra 90 procentų (Draudimo poliso specialiųjų sąlygų 1.2.2 papunktis), todėl teismas nepagrįstai priteisė 100 procentų draudėjo prašomų atlyginti nuostolių. Nors draudikas kategoriškai nesutinka, kad ieškovės nurodomoms neapmokėtoms pirkėjo sąskaitoms turėtų būti taikoma draudimo apsauga, tačiau net ir tuo atveju, jei tokia apsauga galėtų būti taikoma, maksimaliai draudėjui galėjo būti atlyginta tik 44 000 Eur suma.
14. Ieškovė UAB „DAW Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „CAPAROL LIETUVA“) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Draudžiamuoju įvykiu yra laikomas pirkėjo negalimumas visiškai ar iš dalies apmokėti skolų, pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui, kai neatsiskaitymo tiesioginė ir vienintelė priežastis yra draudėjo pirkėjo „komercinė rizika“, atsiradusi dėl finansinių sunkumų, t. y. dėl pirkėjo nemokumo ir pirkėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo.Priešingai nei teigia atsakovas, nagrinėjamu atveju įvyko draudžiamasis įvykis, kurio pagrindu atsakovas privalo išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
14.2. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde pateikė aplinkybes, kuriomis nesirėmė atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendime nurodė, kad ieškovės nuostolius pripažino neapdraustais vadovaudamasis Draudimo poliso specialiųjų sąlygų 5.1 papunkčiu, Draudimo poliso bendrosios dalies 4.1 papunkčiu, draudimo sutarties sudedamąja dalimi esančio B15.01 rizikos modulio 5 punktu, Draudimo taisyklių 1.2.3. iv), 1.2.3. i) ir 2.1.1 papunkčiais. Ginčui pasiekus teismą, atsakovas pradėjo iš naujo tirti įvykį bei nurodė papildomas (naujas) aplinkybes, kurios, jo teigimu, sudaro pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Atsakovas tik apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl to, jog ieškovė nepateikė nepalankios informacijos apie pirkėją UAB „Orfis“, buvusios (egzistavusios) dar iki ginčo sąskaitų, kurioms draudžiamąją apsaugą prašo taikyti draudėjas, išrašymo. Nors vienas iš teisinių pagrindų, kurį nurodė atsakovas atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, ir buvo Draudimo taisyklių 1.2.3. iv) papunktis, tačiau jis buvo nurodytas kitame kontekste, o būtent, kad ieškovė praleido 45 dienų terminą pateikti pranešimą apie uždelstą skolą. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme taip pat nesirėmė ir aplinkybe, kad ieškovė, pažeisdama Draudimo taisyklių 2.2.3 papunktį, tarėsi su klientu – pirkėju UAB „Orfis“ – dėl mokėjimo grafikų, apie tai neinformuodamas draudiko. Ieškovės teigimu, atsakovas negali remtis aplinkybėmis, kurių nenurodė atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką.
14.3. B15.01 rizikos modulio 5 punkte nurodyta, kad prašydamas suteikti arba peržiūrėti kredito limitą, draudėjas privalo pateikti bet kokią nepalankią informaciją bei informaciją apie uždelstas skolas, kurioms prašymo pateikimo dieną yra pasibaigęs maksimalus atidėto mokėjimo terminas. Atsakovas teigia, kad 100 dienų apmokėjimo pagal ieškovės 2016 m. birželio 30 d. sąskaitą terminas jau buvo suėjęs tuo metu, kai ieškovė kreipėsi dėl kredito limito UAB „Orfis“ atžvilgiu padidinimo. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Tačiau atsakovas negali remtis B15.01 rizikos modulio 5 punkto pažeidimu, kadangi pats nėra sudaręs sąlygų prašant padidinti kredito limitą pranešti apie nepalankią informaciją.Atsakovas nėra numatęs jokių standartinių anketų, kurios pildomos internetu, kai yra prašoma kredito limito padidinimo, nėra paklausiama, ar yra nepalankios informacijos, ar yra uždelstų skolų konkretaus pirkėjo, kurio limitą padidinti yra prašoma, atžvilgiu. Tokiu būdu pats atsakovas pažeidžia bendradarbiavimo principą.
14.4. Draudimo taisyklių 1.2.3 iv) papunktyje numatyta, kad draudimo sutartimi nedraudžiami nuostoliai, susiję su prekių pristatymu, išsiuntimu arba paslaugų suteikimu pirkėjui, apie kurį buvo pateikta arba turėjo būti pateikta nepalanki informacija arba panešimas apie uždelstą skolą. Draudimo poliso specialiųjų sąlygų 5.1 papunktyje nustatyta, kad ieškovė pranešimą apie uždelstą skolą privalo pateikti per 45 dienas nuo sąskaitos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas numatyto atidėto termino mokėjimo pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013 konstatavo, kad sąskaitoms, išrašytoms nepraleidus pranešimo apie uždelstą skolą termino, taikytina draudimo apsauga, o draudėjo veiksmai nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką nurodytoms sąskaitoms, objektyviai egzistuojant draudžiamojo įvykio faktui. Taigi teismas išaiškino, kadDraudimo taisyklių 1.2.3 iv) papunktyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog nedraudžiamuoju įvykiu galima laikyti tik tas skolas, kurios atsirado (sąskaitos buvo išrašytos) po pranešimo apie uždelstą skolą termino pabaigos dienos. Tačiau sąskaitoms, kurios išrašytos iki suėjo nurodytas terminas, draudžiamoji apsauga yra taikoma.
14.5. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju šalys sudarė didesnės rizikos draudimo sutartį, nesudaro jokio pagrindo išvadai, jog vien draudimo sutarties sąlygų pažeidimas sudaro pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Atsakovas yra draudikas, užsiimantis licencijuojama draudimo veikla.Nors ieškovė yra verslininkė, tačiau jos veikla niekaip nesusijusi su draudimo veikla. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys negali būti laikomos lygiavertėmis ginčo teisiniuose santykiuose.
14.6. Atsakovo nurodyti pažeidimai neturėjo įtakos prašomų priteisti nuostolių dydžiui, nes nėra įrodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškovė pažeidimų būtų nepadariusi, UAB „Orfis“ įsiskolinimas nebūtų atsiradęs ar būtų buvęs likviduotas. Ieškovė akcentavo, kad 49 000 Eur dydžio nuostoliai atsirado nepaisant pavėluoto pranešimo apie uždelstą skolą ir nepranešimą apie UAB „Orfis“ įsiskolinimą apskritai. Net jeigu ieškovė būtų pranešusi laiku apie įsiskolinimą ar uždelstą skolą, prašomi priteisti nuostoliai jau būtų susidarę.Ieškovė ėmėsi visų protingų priemonių, kad UAB „Orfis“ įvykdytų savo įsipareigojimus ir būtų sumažintas įsipareigojimų dydis. Taigi ieškovė tinkamai įgyvendino Draudimo taisyklių 2.4 papunkčio reikalavimus. Be to, jokios aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovo naudojamos ikiteisminio įsipareigojimų išieškojimo priemonės yra veiksmingesnės nei tos, kurių ėmėsi ieškovė.
14.7. Atsakovas neteisingai interpretuoja ieškovės 2017 m. sausio 4 d. elektroninio laiško turinį. Priešingai nei teigia atsakovas, šis laiškas patvirtina, kad ieškovė nesupranta, jog jau turi pareigą pranešti apie uždelstą skolą. Akivaizdu, kad ieškovė mano, jog tik tuo atveju, jei UAB „Orfis“ nepateiks mokėjimo grafiko, ieškovė privalės apie tai pranešti atsakovui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovo rašytinių paaiškinimų priėmimo
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
16. Atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. birželio4 d., pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išsamiau apibūdino kai kuriuos apeliacinio skundo argumentus, pateikė nesutikimo su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, kad atsakovas šiais paaiškinimais papildo apeliacinį skundą, nors tai daryti pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui draudžiama. Todėl atsakovo rašytinius paaiškinimus priimti atsisakoma.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo esmės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
18. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką. Tarp šalių buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią atsakovas suteikė kredito draudimo apsaugą visoms neginčijamoms skoloms, kylančioms iš šia sutartimi apdraustų pardavimų (Draudimo taisyklių 1.1.1 papunktis, 1 t., b. l. 11–24). Atsakovė 2015 m. lapkričio 5 d. išdavė ieškovei draudimo liudijimą (polisą) GAC Nr. 2425/15, kuriame pažymėjo, kad, be kita ko, yra apdraudžiami ieškovės pardavimai pirkėjui UAB „Orfis“ nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. (1 t., b. l. 95–99). Pirkėjo UAB „Orfis“ atžvilgiu atsakovas 2015 m. lapkričio 28 d. suteikė 50 000 Eur dydžio kredito limitą. Atsakovas 2016 m. lapkričio 23 d. išdavė ieškovei Draudimo liudijimą, kuriuo apdraudė ieškovės pardavimus pirkėjui UAB „Orfis“ nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (1 t., b. l. 42–46).Ieškovė pateikė prašymą atsakovui padidinti pirkėjui UAB „Orfis“ suteiktą kredito limitą iki 100 000 Eur, tačiau atsakovas 2016 m. lapkričio 14 d. šį prašymą atsisakė patenkinti.
19. Ieškovė 2017 m. kovo 14 d. pranešė atsakovui apie uždelstą UAB „Orfis“ skolą pagal 2016 m. birželio 30 d. ir vėliau išrašytas bei neapmokėtas sąskaitas, o 2017 m. kovo 22 d. pateikė prašymą išmokėti 161 383,26 Eur draudimo išmoką pagal šias sąskaitas.
20. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė ieškovei sprendimo dėl draudimo išmokos projektą ir prie jopridėjo Įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, tyrimo aktą. Šiuose dokumentuose atsakovas nusprendė 161 383,36 Eur nuostolį pripažinti nedraustu ir, pripažinus nuostolį nedraudžiamuoju įvykiu, draudimo išmokos nemokėti. Atsakovas nuostolį pripažino nedraustu remdamasis Draudimo poliso specialiųjų sąlygų 5.1 papunkčiu ir Draudimo taisyklių 1.2.3 iv) papunkčiu, nes ieškovė pranešimą apie uždelstą skolą pavėlavo pateikti 112 dienų (apie uždelstą skolą turėjo pranešti iki 2016 m. lapkričio 22 d., o pranešė 2017 m. kovo 14 d.), nors buvo didelė tikimybė, jog jei pranešimas būtų pateiktas laiku, pirkėjas būtų padengęs įsiskolinimą. Be to, atsakovas,remdamasis Draudimo poliso bendrosios dalies 4.1 papunkčiu ir Draudimo taisyklių 1.2.3 i) papunkčiu, nurodė, kad nuostoliai, viršijantys pirkėjui suteiktą 50 000 Eur kredito limitą, nedraudžiami. Taip pat atsakovasnurodė, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sudedamąja dalimi esančio B15.01 rizikos modulio5 punktą, nes 2016 m. lapkričio 14 d., prašydamas padidinti kredito limitą, atsakovui nepateikė informacijos apie uždelstas pirkėjo skolas.Galiausiai, atsakovas nurodė ir Draudimo taisyklių 2.1.1 papunktį, numatantį, kad draudėjas, suteikdamas prekinius kreditus pirkėjams, privalo imtis visų atsargumo priemonių tiek nustatydamas prekinio kredito sumą, tiek atidėto mokėjimo terminą ir privalo visą verslą vykdyti su ne mažesniu rūpestingumu ir apdairumu, kurio galima pagrįstai tikėtis, jeigu jis nebūtų apdraustas. Ieškovė su tokiu atsakovo sprendimu nesutiko ir prašė jį peržiūrėti (1 t., b. l. 28–30), tačiau atsakovas 2017 m. spalio 10 d. raštu nurodė, kad sprendimas dėl draudimo išmokos nekeičiamas (1 t., b. l. 33–35).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nesutikdama su atsakovo sprendimu atsisakyti mokėti draudimo išmoką, įrodinėjo, kad atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti nuostolių nedraustais, nes ta aplinkybė, jog ieškovė laiku nepateikė pranešimo apie uždelstą skolą, neturėjo įtakos skolos susidarymui iki pranešimo apie uždelstą skolą termino pabaigos, todėl draudiminė apsauga turi būti taikoma. Ieškovės teigimu, nuostoliai, susidarę kredito limito ribose, yra apdrausti, nes prašoma priteisti 49 000 Eur draudimo išmoka susidaro pagal sąskaitas, išrašytas pirkėjui UAB „Orfis“ dar iki 2016 m. lapkričio 22 d., kada ieškovė privalėjo pranešti apie vėlavimą sumokėti skolą pagal 2016 m. birželio 30 d. išrašytą sąskaitą. Be to, ieškovės tvirtinimu, atsakovo nurodyti draudimo sutarties sąlygų pažeidimai buvo formalūs ir neturėjo įtakos atsiradusios žalos dydžiui. Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad jeigu draudėjas būtų laiku informavęs apie uždelstas skolas, draudikas būtų galėjęs imtis veiksmų išieškoti susidariusį įsiskolinimą, tačiau šiuo atveju draudiko galimybės imtis skolos išieškojimo veiksmų buvo apribotos, pranešimas apie skolą pateiktas tik ieškovei sustabdžius prekybą su UAB „Orfis“, prieš pat bankroto bylos inicijavimą. Be to, atsakovas byloje įrodinėjo, kad ir sąskaitos, ieškovės išrašytos iki 2016 m. birželio 30 d., buvo apmokamos pradelsus mokėjimo terminus, tačiau draudėjas nepateikė nepalankios informacijos apie egzistavusį atsiskaitymų sutrikimą. Pastarajai aplinkybei pagrįsti atsakovas teikė į bylą duomenis, gautus iš UAB „Orfis“ bankroto administratoriaus apie laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2016 m. birželio 30 d. UAB „Orfis“ vykdytus pirkimus iš ieškovės.
22. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju, nes įvykis atitinka draudžiamojo įvykio kriterijus. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp to, jog ieškovė laiku nepranešė apie draudžiamąjį įvykį, ir atsakovo pareigos išmokėti draudimo išmoką.
23. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad: 1) teismas neįvertino atsakovo argumentų, jog ieškovė apie sistemingą atsiskaitymų sutrikimą privalėjo informuoti draudiką dar iki sąskaitų, kurioms draudiminę apsaugą prašo taikyti, išrašymo; 2) teismas neįvertino, kad ieškovės padaryti draudimo sutarties pažeidimai atsakovui sudarė teisėtą pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką bei neatsižvelgė, jog šalių ginčas kyla iš didesnės rizikos draudimo sutarties; 3) teismas nepagrįstai priteisė 100 procentų draudėjo prašomų atlyginti nuostolių.
Dėl atsakovo teisės remtis naujomis aplinkybėmis
24. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (DĮ 98 straipsnio 3 dalis). Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (DĮ 98 straipsnio 8 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas iš esmės analogiškas anksčiau galiojusios redakcijosDĮ 96 straipsnio 2 ir 8 dalies nuostatas, yra nurodęs, jog šios nuostatos užkerta kelią draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 19 punktas).
26. Kaip matyti iš atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką priežasčių, nurodytų 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dėl draudimo išmokos projekte ir prie jo pridėtame Įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, tyrimo akte, atsakovas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, ar pirkėjas UAB „Orfis“ laiku atsiskaitydavo su ieškove pagal jos iki 2016 m. birželio 30 d. išrašytas sąskaitas, netyrė,aplinkybėmis, kad ieškovė apie sistemingą atsiskaitymų sutrikimą privalėjo informuoti draudiką dar iki 2016 m. birželio 30 d., nesirėmė. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2017 m. kovo 21 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog tyrimui dėl įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, draudėjas turi, be kita ko, pateikti prekių tiekimo ir apmokėjimų už jas lentelę, kurioje būtų duomenys apie prekių tiekimą ir apmokėjimą per 12 mėnesių iki seniausios neapmokėtos sąskaitos, už kurią prašoma priteisti draudimo išmoką (1 t., b. l. 166–168, 172–173), tačiau ieškovei tokios informacijos nepateikus, atsakovas šios informacijos nereikalavo ir, priešingai, 2017 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad visi reikiami draudžiamajam įvykiui tirti dokumentai yra pateikti, o sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką priėmė nesiremdamas ieškovės atsiskaitymo su pirkėju iki 2016 m. birželio 30 d. aplinkybėmis.
27. Kaip minėta, atsakovas nuostolį pripažino nedraustu iš esmės dėl tos priežasties, kad ieškovė pranešimą apie uždelstą skolą pavėlavo pateikti 112 dienų (turėjo pranešti iki 2016 m. lapkričio 22 d., o pranešė 2017 m. kovo 14 d.). Vadinasi, atsakovas, pirmosios instancijos teisme įrodinėdamas, kad sąskaitos, ieškovės išrašytos UAB „Orfis“ iki 2016 m. birželio 30 d., jau buvo apmokamos pradelsus mokėjimo terminus, todėl draudėjas privalėjo pateikti nepalankią informaciją apie egzistavusį atsiskaitymų sutrikimą dar iki 2016 m. birželio 30 d., nurodė naujas faktines aplinkybes, kuriomis nesirėmė atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką ir kurių netyrė įvykio tyrimo metu. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti atsakovo nurodomas aplinkybes, jog ieškovė apie sistemingą atsiskaitymų sutrikimą privalėjo informuoti draudiką dar iki sąskaitų, kurioms draudiminę apsaugą prašo taikyti, išrašymo.
Dėl draudžiamojo įvykio buvimo
28. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudikas tokią teisę gali turėti šiais atvejais: 1) esant nedraudžiamajam įvykiui; 2) draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės; 3) pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad tai yra skirtingi draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai, kuriuos numato atskiros teisės normos, šių pagrindų taikymą siejančios su skirtingomis sąlygomis, todėl juos būtina atriboti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką abinitio (nuo pradžios). Tuo tarpu draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (DĮ 98 straipsnio 8 dalis).
29. Kaip minėta, atsakovas nuostolį pripažino nedraustu remdamasis Draudimo poliso specialiųjų sąlygų 5.1 papunkčiu ir Draudimo taisyklių 1.2.3 iv) papunkčiu, nes ieškovė pranešimą apie uždelstą skolą pavėlavo pateikti 112 dienų (turėjo pranešti iki 2016 m. lapkričio 22 d., o pranešė 2017 m. kovo 14 d.), nors buvo didelė tikimybė, jog jei pranešimas būtų pateiktas laiku, pirkėjas būtų padengęs įsiskolinimą.
30. Draudimo sutartimi buvo apdraustos neapmokėtos skolos, kai neatsiskaitymo tiesioginė ir vienintelė priežastis yra draudėjo pirkėjo „komercinė rizika“, atsiradusi dėl finansinių sunkumų, t. y. dėl pirkėjo nemokumo ir pirkėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo: pirkėjas pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui ne visiškai apmokėjo skolą, tačiau neatsiskaitymo priežastis nėra ginčas ar nedraudžiamieji įvykiai (draudimo sutarties sudedamoji dalis – Nuostolių atlyginimo atsiradimo priežasties modulis, 1 dalis). Kitaip tariant, atsakovas suteikė draudėjui draudiminę apsaugą nuo galimų nuostolių, kurių pastarasis gali patirti, jeigu jo produkcijos pirkėjas (šiuo atveju UAB „Orfis“) neįvykdys savo prievolės, t. y. neapmokės už pateiktas prekes dėl finansinių sunkumų.
31. Draudimo taisyklių 1.2 papunktyje yra išvardyti atvejai, kada įvykiai laikomi nedraudžiamaisiais. Vienas iš šių atvejų nurodytas Draudimo taisyklių 1.2.3 iv) papunktyje, kuriame yra nustatyta, kad draudimo sutartimi nedraudžiami nuostoliai, susiję su prekių pristatymu, išsiuntimu arba paslaugų suteikimu pirkėjui, apie kurį buvo pateikta ar turėjo būti pateikta nepalanki informacija arba pranešimas apie uždelstą skolą. Draudimo taisyklių 11 punkte nurodyta, kad nepalanki informacija – bet koks įvykis, dėl kurio pablogėjo arba gali pablogėti pirkėjo finansinė padėtis, įskaitant atsiskaitymų sutrikimus. Draudimo taisyklių 2.3 papunktyje nurodyta, kad draudėjas privalo informuoti draudiką, kai tik sužino kokią nors nepalankią informaciją apie pirkėją, taip pat apie visas uždelstas skolas, kurios yra neapmokėtos iki pranešimo apie uždelstą skolą pateikimo termino. Pagal Draudimo taisyklių 11 punktą uždelsta skola – šia sutartimi apdrausta skola, neapmokėta pardavimų sutartyje nustatytą dieną.
32. Ieškovė pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką pagal 2016 m. birželio 30 d. ir vėliau pirkėjui UAB „Orfis“ išrašytas bei neapmokėtas sąskaitas.Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad remiantis draudimo sutarties sąlygomis ieškovė apie neapmokėtą 2016 m. birželio 30 d. sąskaitą privalėjo pranešti atsakovui iki 2016 m. lapkričio 22 d., tačiau faktiškai pranešė 2017 m. kovo 14 d. Tačiau, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, toks ieškovės padarytas draudimo sutarties pažeidimas nedaro aptariamo įvykio nedraudžiamuoju. Ieškovė nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. neturėjo pareigos pateikti draudikui nepalankios informacijos apie uždelstą skolą pagal 2016 m. birželio 30 d. ir vėliau išrašytas sąskaitas, todėl negalima teigti, kad ši skola Draudimo taisyklių 1.2.3 iv) papunkčio pagrindu laikytina nedraudžiamais nuostoliais, t. y. kad ji susidarė tada, kai jau turėjo būti pateikta nepalanki informacija apie pirkėją UAB „Orfis“. Šiuo laikotarpiu buvo išrašyta ir neapmokėta sąskaitų už didesnę sumą, nei pirkėjui nustatytas kredito limitas (žr. prekių tiekimo ir apmokėjimo už jas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. kovo 21 d. lentelę). Vadinasi, galimiems nuostoliams pagal laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. išrašytas sąskaitas draudiminė apsauga galiojo.
33. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika dėl analogiškos, kaip ir Draudimo taisyklių 1.2.3 iv) papunktyje, įtvirtintos prekinio kredito draudimo taisyklių nuostatos aiškinimo. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl panašios situacijos, kokia susidariusi ir nagrinėjamoje byloje, laikėsi pozicijos, kad draudimo apsauga nutrūksta ir nuostoliai, atsiradę dėl pirkėjo skolų nemokėjimo (mokėjimo terminų praleidimo), tampa nedraudžiamaisiais įvykiais tik po to, kai draudėjui atsiranda pareiga pateikti draudikui nepalankią informaciją ir ji nepateikiama, tačiau toms sąskaitoms, kurios išrašytos iki termino pateikti draudikui nepalankią informaciją suėjimo dienos, draudimo apsauga taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).Panašios pozicijos kasacinis teismas laikosi ir aiškindamas prekinio kredito draudimo sutartyse nustatytą vadinamąją „automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo“ sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2013).
34. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsakovas neturėjo pagrindo nuostolio, už kurį prašoma draudimo išmokos, pripažinti nedraustu pagal Draudimo poliso specialiųjų sąlygų 5.1 papunktį ir Draudimo taisyklių 1.2.3 iv) papunktį.
Dėl draudimo sutarties pažeidimų
35. Konstatavus, kad įvykis draudžiamasis, pirmosios instancijos teismui buvo būtina įvertinti, kokią įtaką draudimo išmokos mokėjimui turi atsakovo sprendime dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką nurodyti draudėjo padaryti sutarties sąlygų pažeidimai –112 dienų pavėluotas pranešimas apie uždelstą skolą, taip pat informacijos apie uždelstas skolas nepranešimas, 2016 m. lapkričio 14 d.prašant padidinti kredito limitą. Ieškovė byloje neginčijo, kad padarė atsakovo nurodytus sutarties pažeidimus, tačiau teigė, jog tai atsitiko dėl paprasto neatsargumo, nes ji ėmėsi neteisminių pirkėjo skolos išieškojimo veiksmų, derėjosi dėl atsiskaitymo, mokėjimo grafiko, tarėsi dėl tolesnio prekių tiekimo kartu mažinant bendrą įsiskolinimą, tikėjosi, kad pirkėjas įsiskolinimą mažins ir bendradarbiavimo būdu įsiskolinimą pavyks likviduoti. Ieškovės teigimu, sutarties pažeidimai nėra sunkūs, jie neturėjo įtakos atsiradusios žalos dydžiui. Su šia ieškovės pozicija sutiko ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovės padaryti pažeidimai nebuvo sunkūs. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad šalių ginčas kyla iš didesnės rizikos draudimo sutarties, teigia, jogpadaryti draudimo sutarties pažeidimai sudarė teisėtą pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.
36. Kaip jau minėta, draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (DĮ 98 straipsnio 8 dalis). Remiantis DĮ 90 straipsnio 4 dalimi, ši nuostata didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikoma tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo laikytis DĮ 82 straipsnio 7 dalies (šiuo metu galiojančios redakcijos DĮ 98 straipsnio 8 dalies) reikalavimų, ribojančių galimybę piktnaudžiauti šia teise ir atsisakyti vykdyti prievolę dėl nereikšmingo pažeidimo. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti bei sumažinimo dydį turi lemti DĮ 82 straipsnio 7 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos DĮ 98 straipsnio 8 dalyje) įtvirtinti kriterijai. Itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-516/2006, kt.).
38. Kredito draudimo sutartys DĮ priskirtos didelės draudimo rizikos sutartims (DĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad didelės rizikos draudimo sutarties atveju preziumuojama didesnė negu įprasta draudžiamojo įvykio tikimybė, ši aplinkybė lemia poreikį draudimo sutartyje išsamiai aptarti rizikos valdymo ir paskirstymo klausimus bei nustatyti atitinkamas sutarties šalių interesų apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2013). Kasacinis teismas nurodo, kad aiškinant ir taikant prekinio kredito draudimo sutarčių sąlygas turi būti įvertinta, jog draudikas ir draudėjas yra atitinkamų verslo sričių profesionalai ir šių sudaromos draudimo sutartys yra susijusios su jų verslo rizika. Prekinio kredito draudimo atvejais draudikui itin reikšminga tai, kad draudėjas tinkamai ir laiku vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, nes priešingu atveju pirkėjo ar prekių gavėjo rizika galėtų tapti tokia didelė, jog draudikas būtų nepajėgus ją prisiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013).
39. Nagrinėjamu atveju iš Draudimo taisyklių 2 dalyje įtvirtintų rizikos valdymo priemonių matyti, kad draudikas siekė apriboti jam tenkančią riziką nustatydamas reikalavimus, jog draudėjas imtųsi visų reikiamų atsargumo priemonių tiek nustatydamas prekinio kredito sumą, tiek atidėto mokėjimo terminą ir valdytų verslą su ne mažesniu rūpestingumu ir apdairumu, kurio būtų galima pagrįstai tikėtis, jeigu jis nebūtų apdraustas. Be to, draudikas siekė apriboti savo riziką ir Draudimo taisyklių 2 dalyje nustatytais reikalavimais, kad atidėto mokėjimo terminas, kurį suteikia draudėjas savo pirkėjams, neviršytų maksimalaus atidėto mokėjimo termino, kad skolos apmokėjimo datos nukėlimui ilgesniam, nei maksimalus, terminas, būtina gauti jo sutikimą. Draudiko riziką siekta apriboti ir Draudimo taisyklių 2.3 papunktyje numatytomis draudėjo pareigomis informuoti draudiką, kai tik jis sužino kokią nors nepalankią informaciją apie pirkėją (i), gauna informacijos, rodančios, kad pirkėjas tapo ar taps nemokus (ii), informuoti apie visas uždelstas skolas, kurios yra neapmokėtos iki pranešimo apie uždelstą skolą pateikimo termino (iii). Remiantis Draudimo taisyklių 9.3 papunkčiu, bet kokie sutartyje numatytų įsipareigojimų pažeidimai yra laikomi esminiaisir bet kurio pažeidimo atveju draudėjas praranda teisę į draudimo apsaugą su pažeidimu susijusioms skoloms.
40. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė pažeidė reikšmingas draudimo sutarties nuostatas, skirtas valdyti draudiko prisiimamą riziką, ir tokie pažeidimai, remiantis Draudimo taisyklių 9.3 papunkčiu, yra laikomi esminiais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šie pažeidimai draudiko visiškai neatleidžia nuo pareigos mokėti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, pagrįstai atsižvelgė į esminį kriterijų sprendžiant dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar jos sumažinimo – sutarties pažeidimo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovas suteikė draudėjui draudiminę apsaugą nuo galimų nuostolių, kurių pastarasis gali patirti, jeigu pirkėjas UAB „Orfis“ neįvykdys savo prievolės dėl finansinių sunkumų. Nuostolius, susidariusius dėl 2016 m. birželio 30 d. ir vėliau išrašytų sąskaitų neapmokėjimo, ieškovė būtų patyrusi net ir tuo atveju, jeigu būtų tinkamai vykdžiusi sutarties sąlygas ir informavusi apie uždelstą skolą 2016 m. lapkričio 14 d., prašydama padidinti kredito limitą, ar pranešusi apie neapmokėtą 2016 m. birželio 30 d. sąskaitą atsakovui iki 2016 m. lapkričio 22 d. Taigi net ir tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas nebūtų pašalinęs galimų nuostolių atsiradimo rizikos.
41. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui buvo privalu atsižvelgti į tą aplinkybę, kad ieškovės padaryti sutarties pažeidimai turėjo įtakos atsiradusių nuostolių sumažinimo galimybei. Draudimo sutarties nuostatos dėl informacijos pateikimo, kurias pažeidė ieškovė, turi ir tą prasmę, kad draudikas, gavęs nepalankią informaciją apie pirkėją, gali sumažinti atsiradusius nuostolius subrogacijos pagrindu perimdamas draudėjo teises į pirkėją (Draudimo taisyklių3.3 papunktis), duodamas nurodymus dėl priemonių, kurios, draudiko manymu, reikalingos tam, kad nuostoliai būtų sumažinti (Draudimo taisyklių 2.4 papunktis), vykdydamas skolų išieškojimą savo nuožiūra pasirinktomis priemonėmis (draudimo sutarties sudedamoji dalis – Skolų išieškojimo modulis, 3 punktas). Nors šiuo ginčo aspektu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pati ieškovė ėmėsi visų protingų priemonių, jog pirkėjas įvykdytų savo įsipareigojimus, nes derino atsiskaitymo grafikus, tarėsi dėl tolesnio prekių tiekimo su sąlyga, kad UAB „Orfis“ ne tik apmokės už tiekiamas prekes, bet ir mažins bendrą įsiskolinimą, o dėl tokio bendradarbiavimo skola mažėjo, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl padarytų draudimo sutarties pažeidimų draudikas visiškai neteko galimybės pats savarankiškai spręsti dėl nuostolių sumažinimo priemonių, t. y. draudiko teisė imtis priemonių nuostoliams sumažinti ir tokiu būdu sumažinti savo riziką buvo iš esmės paneigta. Ieškovė informaciją apie uždelstą skolą turėjo pateikti draudikui dar 2016 m. lapkričio 14 d., prašydama padidinti kredito limitą, tačiau ją draudikui pateikė tik 2017 m. kovo 14 d., pirkėjui esant jau iš esmės nemokiam (2017 m. kovo 17 d. teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Orfis“, bankroto byla iškelta 2017 m. birželio 12 d. nutartimi). Dėl ieškovės savarankiškai, nederinant su draudiku, atliktų veiksmų (skolos grafikų sudarymo, prekių tiekimo su sąlyga, kad dalimis bus dengiama anksčiau susiformavusi skola) 2016 m. birželio 30 d. ir vėliau išrašytos sąskaitos nebuvo apmokėtos, nors bendra UAB „Orfis“ skola nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. kovo 14 d. ir sumažėjo. Atsakovas sprendime dėl draudimo išmokos nurodė, kad buvo tikimybė, jog jeigu pranešimas būtų pateiktas laiku, pirkėjas sumažinęs įsiskolinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią atsakovo nurodomą aplinkybę iš esmės patvirtina tarp ieškovės ir UAB „Orfis“ vykęs susirašinėjimas, 2016 m. birželio 30 d. – 2017 m. kovo 17 d. laikotarpio suvestinė, kiti bylos duomenys, iš kurių galima spręsti, kad UAB „Orfis“ ūkinę komercinę veiklą ir mokėjimus vykdė iki 2017 m. kovo mėn. pradžios. Taigi, pavėluotas pranešimo apie pirkėjo uždelstas skolas pateikimas iš esmės eliminavo atsakovo galimybes savarankiškai spręsti dėl nuostolių sumažinimo priemonių ir juos realiai sumažinti.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi prekinio kredito draudimo santykiuose egzistuojančią draudėjo prisiimtų įsipareigojimų tinkamo ir savalaikio vykdymo reikšmę, tai, kad ieškovės padaryti draudimo sutarties pažeidimai, remiantis Draudimo taisyklių 9.3 papunkčiu, laikytini esminiais ir jie eliminavo atsakovo galimybę spręsti dėl nuostolių sumažinimo priemonių bei juos realiai sumažinti, tačiau, kita vertus, atsakovas byloje neįrodė, jog jo potencialiai taikytinos skolos išieškojimo priemonės būtų leidę visiškai padengti nuostolius, taip pat atsižvelgusi į aplinkybę, jog bendra pirkėjo skolos suma dėl ieškovės taikytų priemonių sumažėjo, sprendžia, kad ieškovės padaryti sutarties pažeidimai atsakovei nesudarė pagrindo visiškai nemokėti draudimo išmokos, tačiau sudarė pagrindą ją sumažinti ½ dalimi (DĮ 98 straipsnio 8 dalis). Toks atsakomybės už draudėjo padarytus pažeidimus paskirstymas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, geriausiai atitinka kredito draudimo santykių esmę, šalių interesų pusiausvyrą, neleidžia neigiamų draudėjo neveikimo pasekmių perkelti tik vienai draudimo santykių šaliai (draudikui).
Dėl draudimo išmokos dydžio
43. Draudimo taisyklių 3.1 papunktyje nustatyta, kad išmokama apdrausta procentinė grynosios skolos dalis arba, tuo atveju, kai grynoji skola viršija kredito limitą, kredito limito dalis. Remiantis Draudimo taisyklių 11 punktu grynoji skola apskaičiuojama pagal sąskaitų, išrašytų už parduotas prekes ir apdraustų pagal sutartį, sumą.
44. Šiuo atveju draudimo išmoka apskaičiuotina pagal ieškovės nuo 2016 m. birželio 30 d. išrašytas ir neapmokėtas sąskaitaspirkėjui. Šių sąskaitų suma viršija kredito limitą, todėl draudimo išmoka, remiantis Draudimo taisyklių 3.1 papunkčiu,turi būti apskaičiuojama pagal apdraustų nuostolių (kredito limito apimtyje) procentinę dalį. Draudimo poliso specialiųjų sąlygų 1.2.2 papunktyje numatyta, kad apdraustoji procentinė pirkėjo skolos dalis – 90 procentų, todėl draudimo išmoka, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, sudaro 45 000 Eur, tačiau ji dar mažintinasąlyginės franšizės suma (1 000 Eur), numatyta draudimo sutarties sudedamojoje dalyje – Draudimo išmokos mokėjimo modulyje. Taigi apskaičiuotina draudimo išmoka sudaro 44 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, priteisęs 49 000 Eur draudimo išmoką, neatsižvelgė į minėtas Draudimo taisykles, reglamentuojančias draudimo išmokos dydžio apskaičiavimą.
45. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad atsakovas argumentų dėl procentinės apdraustos skolos dalies nenurodė pirmosios instancijos teisme, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo priteisti ieškovei neteisingai apskaičiuotos draudimo išmokos sumos. Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme apskritai nesutiko su ieškinio reikalavimu, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, privalėjo priteisti teisingai, pagal draudimo sutarties sąlygas, apskaičiuotą draudimo išmokos sumą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių sudarytą draudimo sutartį, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neturėjo pagrindo nuostolio, už kurį prašoma draudimo išmokos, pripažinti nedraustu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovės padaryti draudimo sutarties pažeidimai turėjo įtakos atsiradusių nuostolių sumažinimo galimybei, taip pat neatsižvelgė į draudimo sutartyje numatytas draudimo išmokos apskaičiavimo taisykles, dėl to nepagrįstai iš atsakovo priteisė 49 000 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškovei priteisti ½ draudimo išmokos dalį – 22 000 Eur (44 000 Eur / 2).
47. Vadovaujantis DĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Iš Įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, tyrimo akto matyti, kad paskutinio įvykio tyrimui reikalingo dokumento iš draudėjo gavimo data buvo 2017 m. liepos 12 d., todėl ieškovė, atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), pagrįstai prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki kreipimosi į teismą (už 266 kalendorines dienas). Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija priteistiną draudimo išmoką sumažina iki 22 000 Eur, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą pirmosios instancijos priteistos palūkanos mažintinos iki 961,97 Eur (22 000 Eur × 0,06 × 266 / 365). CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (22 961,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
48. Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
49. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
50. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 993 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 8 664,83 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimalią rekomenduojamą priteisti sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas 2018 m. gegužės 9 d. pateikė ieškinį, 2018 m. birželio 22 d. prašymą priimti sprendimą už akių, 2018 m. spalio 15 d. atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2018 m. lapkričio 2 d. atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2019 m. sausio 11 d. atsiliepimą į atsakovo prašymą išreikalauti įrodymus, taip pat dalyvavo 2019 m. birželio 28 d. ir 2019 m. liepos 11 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko 3 val. Nors ieškovės atstovo pateiktose teisinių paslaugų ataskaitose teisinės paslaugos detalizuotos smulkiau (pvz., nurodyta, kad advokatas susipažino su byla, analizavo dokumentus, teikė konsultacijas ir kt.), šios paslaugos Rekomendacijų taikymo prasme laikytinos sudėtine minėtų ieškovei suteiktų teisinių paslaugų dalimi ir, svarstant, ar išlaidos joms neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, atskirai nevertintinos.Už 2018 m. gegužės 9 d. ieškinio parengimą maksimali ieškovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį sudaro 2 211 Eur (2,5 × 884,8 Eur), už 2018 m. birželio 22 d. prašymo priimti sprendimą už akių parengimą maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį sudaro 353,92 Eur (0,4 × 884,8 Eur), už 2018 m. spalio 15 d. atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį sudaro 370,68 Eur (0,4 × 926,7 Eur), už 2018 m. lapkričio 2 d. atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį sudaro 370,68 Eur (0,4 × 926,7 Eur), už 2019 m. sausio 11 d. atsiliepimo į atsakovo prašymą išreikalauti įrodymus parengimą maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį sudaro 374,28 Eur (0,4 × 935,7 Eur), už dalyvavimą 2019 m. birželio 28 d. ir 2019 m. liepos 11 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko apie 3 val., maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį sudaro 378,81 Eur (3 × 0,1 × 1 262,7 Eur). Už šias advokato suteiktas teisines paslaugas maksimali rekomenduojama priteisti suma sudaro 4 059,37 Eur, todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti mažintinos iki šios sumos.
51. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 51 142,58 Eur (49 000 Eur + 2 142,58 Eur) sumą, o šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteisiama 22 961,97 Eur (22 000 Eur + 961,97 Eur) arba 44,90 proc. ieškovės reikalavimų, todėl atsakovas turi ieškovei atlyginti 2 268,51 Eur ((993 Eur+4 059,37 Eur) × 0,449) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
52. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 3 995,20 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsiliepimą į ieškinį, prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, dalyvavimo teismo posėdžiuose. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos maksimalios rekomenduotinos priteisti maksimalios sumos, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 2 201,36 Eur (3 995,20 Eur × 0,551).
53. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 67,15 Eur (2 268,51 Eur – 2 201,36 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.
54. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 960 Eur žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde atsakovas ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir prašė ieškinį atmesti. Šia nutartimi sumažinus pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą sumą iki 22 961,97 Eur, buvo patenkinta 55,10 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų. Dėl šios priežasties ieškovė turi atlyginti atsakovui 528,96 Eur (960 Eur × 0,5510) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 955,85 Eur (1 734,76 Eur× 0,5510) išlaidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 1 484,81 Eur.
55. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nurodė, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 3 630 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Už šias advokato suteiktas teisines paslaugas maksimali rekomenduojama priteisti suma sudaro 1 675,70 Eur (1 289 Eur × 1,3, Rekomendacijų 8.11 papunktis), todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti mažintinos iki šios sumos. Iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 752,39 Eur (1 675,70 Eur × 0,4490).
56. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 732,42 Eur (1 484,81 Eur – 752,39 Eur) suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies3punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DAW Lietuva“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „CAPAROL LIETUVA“) ieškinį iš dalies tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DAW Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300517417) iš atsakovo COMPAGNIE FRANCAISE D’ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR, veikiančio per COMPAGNIE FRANCAISE D’ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialą (filialo kodas 300156205), 22 000 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių eurų) draudimo išmoką, 961,97 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 97 ct) kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 961,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,15 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą ieškovės ieškinio dalį atmesti.“.
Priteisti atsakovui COMPAGNIE FRANCAISE D’ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR, veikiančiam per COMPAGNIE FRANCAISE D’ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialą (filialo kodas 300156205), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DAW Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300517417) 732,42 Eur (septynis šimtus trisdešimt du eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Artūras Driukas
Asta Radzevičienė