Privataus kaltinimo byla Nr. PK-2658-929/2017

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00177-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.11.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareiškėja) pareiškimu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka M. J. (toliau – ir Pareiškimas),-

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 15 d. gautas J. Č. pareiškimas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, kuriame nurodyta, kad ji 2017 m. birželio 23 d., apie 9 h ryte, Polocko g. 21/Žvirgždyno g. 1 rado apgadintą ir perstatytą automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius, gavęs pareiškimą apie įvykį, nustatė asmenį, kuris patraukė automobilį – M. J.. J. Č. į įtariamąjį kreipėsi su prašymu dėl žalos atlyginimo, jis buvo atvykęs apžiūrėti automobilio, matė pažeidimus, tačiau jo sprendimo nesulaukė.

Pareiškimas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Skundo, kuriuo prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą, formai ir turiniui įstatymas numato reikalavimus, kuriuos teismui pateiktas skundas turi atitikti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 412 str. 2 d. nustatyta, kad skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų neatitinkantis skundas yra nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis BPK 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese iš esmės atlieka prokuroro funkciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime pasisakė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, aplinkybes turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, nes privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas turi kaltinamojo akto reikšmę, t. y., apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 straipsnis) ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino, kuo yra kaltinamas, kokiais duomenimis šis kaltinimas yra grindžiamas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktame Pareiškime kaltinimas nėra aiškiai suformuluotas, iš Pareiškimo turinio nėra aišku būtent kokios nusikalstamos veikos padarymu ir pagal kurį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnį yra kaltinamas M. J.. Pareiškime turi būti aiškiai suformuluotos nusikalstamos veikos, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, aplinkybės ir nurodytas BK straipsnis, kurį atitinka kaltinamojo asmens padaryta veika. Kadangi nagrinėjamame pareiškime tai nėra padaryta, toks pareiškimas neatitinka jam keliamų imperatyvių formos ir turinio reikalavimų ir yra varžantis kaltinamojo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo pareikštų kaltinimų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjos skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų ir dėl to, kad Pareiškėja nenurodė nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ir liudytojo gyvenamųjų vietų adresų. Tokių duomenų nenurodymas užkerta kelią teismui įgyvendinti įstatyme numatytus reikalavimus. BPK 413 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu nėra BPK 4121 str. 1 d. numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Kadangi skunde nėra nurodyta kaltinamojo asmens gyvenamosios vietos, tuo atveju, jei privataus kaltinimo skundas būtų priimtas ir byla būtų skiriama nagrinėti taikinamajame posėdyje, teismas negalėtų BPK 413 str. 1 d. nustatyta tvarka išsiųsti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui skundo nuorašo ir kviesti šį asmenį į taikinamąjį posėdį. Be to, BPK 412 str. 2 d. numatyta ne tik tai, kad turi būti nurodomas nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens gyvenamosios vietos adresas, tačiau ir liudytojų gyvenamųjų vietų adresai. Tuo tarpu pareiškėjos skunde nėra nurodomi tokie liudytojos D. D. duomenys. Pažymėtina, kad tokie reikalavimai asmens paduodamam skundui numatyti dėl to, kad teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas, todėl privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl būtent jam, be pareigos tinkamai suformuluoti konkretų ir aiškų kaltinimą, tenka ir pareiga rinkti bei pateikti teismui duomenis apie nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį, liudytojus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos J. Č. paduotas skundas neatitinka įstatyme numatytų imperatyvių reikalavimų, todėl atsisakytina tokį skundą priimti ir jis grąžintinas padavusiam asmeniui.

Pareiškėjai išaiškintina, kad atsisakymas priimti skundą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka neatima galimybės pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pašalinus skundo trūkumus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str., 440 str.,

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjos J. Č. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka M. J. ir pareiškimą kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                      Rasa Paužaitė