Civilinė byla Nr. e2-1106-807/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17442-2021-2
Procesinio dokumento kategorijos:
(S)
2.6.8.1. 2.6.8.8. 2.6.8.9. 2.6.8.12. 2.6.16.5. 3.1.7.6; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,
sekretoriaujant R. V.,
dalyvaujant ieškovo UAB „RSD Group“ atstovei advokatei R. A.,
atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui advokatui E. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „RSD Group“ ieškinį atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovas UAB „RSD Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), prašydamas pripažinti atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vienašalį 2018-06-20 negyvenamųjų (administracinių) patalpų nuomos sutarties Nr. TUR-33 nutraukimą pagal atsakovo 2021-05-14 pranešimą nepagrįstu ir neteisėtu; pripažinti, kad atsakovas 2018-06-20 negyvenamųjų (administracinių) patalpų nuomos sutartį Nr. TUR-33 vienašališkai nutraukė nesant ieškovo kaltės; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 82 912,80 Eur nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Atsakovas 2021-05-14 pranešimu dėl Sutarties nutraukimo pranešė Ieškovui nuo 2021-07-17 nutraukiantis Sutartį dėl neva esminio Sutarties pažeidimo. 2021-06-17 Ieškiniu Ieškovas ginčijo tokį Sutarties nutraukimą, prašė Teismo įpareigoti Atsakovą vykdyti Sutartį. Ieškinio reikalavimai buvo formuluojami siekiant išsaugoti Sutartį, prašyta taikyti Atsakovui laikinąsias apsaugos priemones – draudimą nutraukti Sutartį kol vyks teismo procesas. 2021-06-23 nutartimi netenkinti ieškovo prašymai, Atsakovui neliko kliūčių išsikelti ir jis 2021-07-19 išsikėlė iš Ieškovo patalpų, esančių Laisvės al. 43, Kaune (toliau – Patalpos) ir toliau nebevykdo jokių savo pareigų pagal Sutartį. Ieškovas laiko, kad Atsakovas savo pareiškimais, jog nuomos santykiai tokia apimtimi kaip yra nurodyta Sutartyje tęstis negali, bei savo elgesiu, t. y. 2021-07-19 išsikraustydamas iš Patalpų, vienašališkai nutraukė Sutartį visiškai kitu pagrindu – be priežasties arba nesant nuomotojo kaltės (Sutarties 9.6 p. antroji nuostata). Ieškovui atsirado pagrindas reikalauti Atsakovo vienašaliu Sutarties nutraukimu nesant Ieškovo kaltės padarytų nuostolių atlyginimo. Ieškovo reikalavimas dėl šalių sulygtų (minimalių) nuostolių atlyginimo taip pat grindžiamas Sutarties 9.6 punktu, numatančiu numato šalių sutartus minimalius nuotolius, kuriuos įsipareigojo atlyginti Atsakovas, jeigu jis vienašališkai nutrauktų Sutartį nesant Ieškovo kaltės.
2. Atsakovui nevykdant Sutarties ir ją nutraukus nesant Ieškovo kaltės, Ieškovui atsiranda teisė reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o Atsakovui atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.221 straipsnis numato, kad Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Dėl Sutarties vienašalio nutraukimo Ieškovo patirti minimalūs nuostoliai, apskaičiuojami kaip nuomos mokestis už visą likusį Sutarties laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2023-07-31, sudaro 82 912,80 Eur (24 mėn. x 3454,70 Eur). Šalių iš anksto Sutartimi aptarti minimalūs nuostoliai atitinka dėl Sutarties vienašalio nutraukimo Ieškovo realiai patirtą žalą.
3. Ieškovas paaiškina, kad jis investavo nemažai lėšų, kad minėtos patalpos būtų pritaikytos Atsakovo nuomai, kuri sudaryta 5 metams, todėl investicija neatsipirko, kas reiškia, kad investicijų suma, kuri yra 74003,11 Eur, į patalpų įrengimą yra Ieškovo nuostoliai. Be to, Ieškovas priverstas dengti ir patalpų išlaikymo išlaidas, ir Ieškovas mažiausiai patirs 9500,58 Eur išlaikymo išlaidų už visą likusį laikotarpį (nuo 2021-08-01 iki 2023-07-31). Pažymi, kad Atsakovui palikus Patalpas, 2021-07-19 Patalpų perdavimo priėmimo akte buvo fiksuoti Patalpų defektai, kurie nepriskirtini normaliam nusidėvėjimui (grindų subraižymas bei dėmės, išteptos ir pragręžiotos sienos, nulaužtos virtuvinių spintelių rankenėlės, apklijuotos ir neišvalytos stiklinės pertvaros). Ieškovas nustatinėja Atsakovo išsikėlimo iš Patalpų metu nustatytų defektų ištaisymo bei remonto kaštus. Taigi aukščiau nurodytos sumos (Patalpų įrengimo ir pritaikymo nuomininko reikmėms išlaidos, Patalpų išlaikymo kaštai, nustatytų defektų pašalinimo kaštai) visiškai pagrindžia šalių sulygtus Ieškovo minimalius nuostolius (82 912,80 Eur), apskaičiuojamus kaip nuomos mokestis už likusį Sutarties laikotarpį.
4. Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu atsiliepimu nesutiko su patikslintu ieškiniu ir nurodė, kad 2017-09-28 priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nuspręsta nuo 2018-07-01 centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą, sukurti nepertraukiamai visą parą veikiančią sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos apsaugant ir ginant kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus formavimą ir taikymą savivaldybėse, operatyvų reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir greitą teisėtų sprendimų priėmimą, centralizuojant sistemos valdymą ir koordinavimą, pagalbos suteikimą kiekvienam vaikui. Ieškovo patalpos, esančios adresu Savanorių pr. 371, Kaunas, neatitiko reikalavimų, buvo pradėtos viešųjų pirkimų procedūros. 2018 m. birželio mėnesį parengtas patalpų nuomos Kauno miesto centre ekonominis ir socialinis pagrindimas, kurio 5 punkte numatytas Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui 43 darbuotojų, 258 m2 kabinetinio ploto Kauno mieste patalpų poreikis. 2018-06-12 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinių patalpų nuomos pirkimo neskelbiamų derybų būdu paslaugų pirkimo komisijos posėdyje patalpų nuomos Kauno miesto centre ekonominis ir socialinis pagrindimas pripažintas tinkamu ir nuspręsta kreiptis į tiekėją UAB „RSD Group“ dėl patalpų nuomos. 2018-06-12 raštu Nr. S-3583 Atsakovas pakvietė pagal pridedamą paraiškos formą atsakyti į kvietimą dėl patalpų nuomos. 2018-06-13 Ieškovas pateikė Atsakovui paraišką dėl administracinių patalpų nuomos Kauno miesto centre pirkimo neskelbiamų derybų būdu. 2018-06-19 Atsakovo dėl administracinių patalpų nuomos pirkimo neskelbiamų derybų būdu paslaugų pirkimo komisijos posėdyje nutarta pritarti galutinei nuomos kainai bei sudaryti nuomos sutartį 5 metų terminui. 2018-06-20 Ieškovas su Atsakovu pasirašė negyvenamųjų (administracinių) patalpų nuomos sutartį Nr. TUR-33 (toliau – Sutartis). Ieškovas išnuomotose patalpose įrengė tik 35 darbo vietas. 2021-01-12 Atsakovas raštu Nr. S-70, vadovaudamasi Sutarties 9.3 punktu, pasiūlė Ieškovui negyvenamųjų (administracinių) patalpų nuomos sutartį nutraukti Šalių susitarimu po 60 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. 2021-01-19 raštu Ieškovas nesutiko nutraukti Sutarties šalių susitarimu bei pasiūlė papildomai išnuomoti 180 kv. m. patalpas to paties pastato aukšte, kurias galima būtų įrengti pagal Šalių suderintą projektą. Ieškovas taip pat pasiūlė išnuomoti archyvavimo ir sandėliavimo patalpas bei garažą. 2021-03-15 Atsakovas raštu Nr. S-662 nurodė, kad neturi galimybės už papildomą atlygį nuomotis patalpų iš Ieškovo, kadangi tokio pakeitimo galimybė nebuvo numatyta viešojo pirkimo dokumentuose, o papildomos patalpos Atsakovui gali būti suteiktos tik už tą pačią Sutartyje nustatytą kainą bei pilna apimtimi įvykdant pirkimo metu Ieškovo pasiūlyme nurodytą 43 darbo vietų įrengimo įsipareigojimą. 2021-03-28 raštu Ieškovas, iš esmės atsisakė papildomas patalpas išnuomoti už Sutarties nuomos kainą bei nutraukti Sutartį šalių susitarimu. 2021-05-14 Atsakovas raštu Nr. S-1278, vadovaudamasis CK 6.217, 6.218 straipsniais, 6.220 straipsnio 2 dalimi, Sutarties 9.6 papunkčiu, pranešė, kad nutraukia vienašališkai Sutartį nuo 2021-07-17, o 2021-07-19 priėmimo perdavimo aktu Atsakovas perdavė, Ieškovas priėmė pagal Sutartį išnuomotas patalpas.
6. Taip pat Atsakovas aiškina viešųjų pirkimų procedūrų ir Sutarties sudarymo aplinkybes, nurodydamas, kad Atsakovas yra valstybės institucija, kuriai taikomos viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Ieškovas ieškojo nuomininkų per tarpininką UAB „Etapas“, kas rodo, jog Ieškovas iš anksto žinojo viešųjų pirkimų procedūras ir galimai neskaidriu būdu tapo viešojo pirkimo dėl Atsakovo veiklai būtinų patalpų nuomos tiekėju. Be to, pagal Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2016-03-17 įsakymą Nr. BV-26 (7.23 papunktis) už tokio sutarties projekto parengimą, suderinimą ir pasirašymą buvo atsakinga Administracinių patalpų nuomos pirkimo komisija, tačiau Sutarties projektas nebuvo derintas tarp abiejų šalių t. y. Ieškovo ir Atsakovo, o buvo parengtas vienašališkai Ieškovo bei pateiktas pasirašyti.
7. Dėl Sutarties sąlygų vykdymo, Atsakovas nurodo, kad Ieškovas Sutarties nevykdė kaip buvo sutarta šalių ir kas buvo matyti iš pirkimo dokumentų (išnuomojant tik 35 darbo vietas vietoje 43 darbo vietų už pirkimo kainą), tai neatitinka racionalaus viešiesiems pirkimams skirtų lėšų naudojimo siekio ir principinio viešųjų pirkimų tikslo, taip pat nesilaikyta CK 6.483 straipsnio 1 dalies nuostatos ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas, kadangi Atsakovas negali tinkamai atlikti savo funkcijų, egzistuoja esminis atotrūkis tarp sutarties netinkamo įvykdymo ir pažadėto vykdymo, Atsakovo interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes Atsakovas negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat Atsakovo teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti dėl Ieškovo veiksmų. Atsakovas nurodo, jog nors Ieškovas ieškinyje ir nurodo, kad galėtų perplanuoti patalpas ir jas pritaikyti Atsakovo poreikiams (43 darbo vietoms), tačiau nei gavęs pranešimą apie Sutarties nutraukimą, nei dabar neketina šių veiksmų atlikti. Atsakovas mano, jog 2021-05-14 Tarnybos raštas Nr. S-1278 „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“ yra pagrįstas ir tai yra proporcinga priemonė. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone.
8. Dėl Ieškovo nurodomų minimalių nuostolių atlyginimo, Atsakovas pastebi, kad Sutarties 9.6 papunktyje nuostata numatyta nutraukimo atvejams „be priežasties“. Sutarties 9.6 papunktyje nėra numatyta, kad nuomininko piniginei prievolei atsirasti būtų reikalinga tik Sutartyje numatyta priežastis, ar ši priežastis privalo būti tinkamai pagrįsta, svarbi ar pan. Be to, Sutarties 9.6 punkte netgi nėra jokios nuorodos į tai, kad Sutartis privalo būti nutraukta ne dėl nuomotojo ar dėl nuomotojo kaltės (priešingai nei nurodo patikslinto ieškinio 2.7 punkte Ieškovas). Atsakovas Sutartį, laikydamasis nustatytų terminų (įspėjęs prieš 2 mėnesius), nutraukė esant priežasčiai. Ieškovas taip pat neneigia, jog Atsakovas Sutartį nutraukė su priežastimi (nors Ieškovas interpretuoja esant kitokią priežastį nei nurodo Atsakovas). Mano, jog Sutarties 9.6 papunkčio pagrindu Atsakovui apskritai negali kilti nurodyta prievolė. Atsakovas pastebi, kad šalys buvo susitarusios dėl baudos dydžio Nuomotojui nutraukus vienašališkai dėl Nuomininko kaltės sutartį (Sutarties 9.5 papunktis), tačiau šios baudos dydis yra lygus 6 mėnesinių nuomos mokesčių dydžiui 20728,20 Eur (6 x 3 454,70 Eur), kas yra gerokai mažiau nei Ieškovo nurodomas netesybų dydis. Taigi, pagal Ieškovą, šalys apskritai Sutartyje nesusitarė dėl minimalaus nuostolių (netesybų) dydžio. Atsakovo pastebėjimu, CK 6.71 straipsnis 2 dalis numato, jog netesybos gali būti nurodytos arba konkrečia pinigų suma, arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Šiuo atveju Sutarties 9.6 punkto nuostatoje numatyta pinigų suma nėra nurodyta nei konkrečia pinigų suma (pinigų suma kintanti priklausomai nuo Sutarties nutraukimo momento), nei prievolės sumos procentu. Atsakovas mano, jog Ieškovo rėmimasis Sutarties 9.6 papunkčio nuostata reikalaujant netesybų yra nepagrįstas.
9. Pažymi, kad Ieškovas ir Atsakovas eksplicitiškai susitarė (Sutarties 8.2 papunktis), kad Sutarties pažeidimo atveju Atsakovui kyla pareiga atlyginti tik tiesioginius Ieškovo nuostolius, tačiau ieškiniu reikalaujama netiesioginių nuostolių (kurie hipotetiniai), t. y. negautų pajamų, kas pačia Sutartimi nenumatyta.
10. Ieškovas pastebi, kad Sutarties 9.6 punktas formuluojamas per tariamą pareigą Atsakovui mokėti Nuomos mokestį, o ne nuomos mokesčio dydžio kompensaciją, baudą ar tiesiog netesybas. Atsakovo manymu, Sutarties 9.6 papunkčio antrame sakinyje esančios nuostatos taikymas apskritai negalimas, kai išnuomotos patalpos yra grąžintos Ieškovui (CK 6.221 straipsnio 1 dalis, CK 6.499 straipsnio 2-3 dalys).
11. Dėl Ieškovo nurodomų tariamai realių nuostolių atlyginimo nurodo, kad Patalpas įsigijo nuomai viešu pirkimu, todėl dar iki pirkimo Patalpos turėjo atitikti reikalavimus. Būsimos išlaikymo išlaidos yra hipotetinės, o nurodomos 2021-07-19 Patalpų perdavimo priėmimo akte fiksuotų Patalpų defektų šalinimo išlaidos nėra pagrįstos jokiais dokumentais. Atsakovas mano, kad neturi pareigos atlyginti nenurodyto dydžio Patalpų defektų šalinimo išlaidų.
12. Dublike ieškovas pažymėjo, kad Atsakovas nuo Patalpų nuomos termino pradžios 2018-07-31 iki pat 2021-01-12 nereiškė jokių pretenzijų Ieškovui, neginčijo Sutarties ar atskirų jos nuostatų, vykdė Sutartį ir leido ją vykdyti Ieškovui, dėl komunalinių mokesčių ar bendrųjų išlaidų mokėjimo apskritai niekada nebuvo keliamas šalių. Aprašas aiškiai numato, kad atliekant nekilnojamo daikto nuomos pirkimą yra vertinamos ir patalpų eksploatavimo arba komunalinės išlaidos. Kadangi Atsakovas 2018-06-18 pakvietė Ieškovą derėtis, neprašė Ieškovo tikslinti ar papildyti pateiktų duomenų, vadinasi Atsakovas laikė Ieškovo pateiktą paraišką, joje nurodytus duomenis (įskaitant ir duomenis dėl Patalpų preliminarių išlaidų dydžių) bei pridėtus dokumentus aiškiais, priimtinais bei atitinkančiais viešųjų pirkimų reikalavimus. Vidaus audito ataskaitoje Sutarties 3.1 ir 3.2 punktų sąlygų atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo. Atsakovo atstovai patys pagal skelbimą susirado Ieškovo siūlomas nuomai Patalpas, domėjosi galimybe jas įrengti pagal Atsakovo poreikius, derino projektinius pasiūlymus, patvirtina būtent paties Atsakovo pasirinkimą veikti tokiu būdu. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad Sutarties projektas nebuvo derintas tarp abiejų šalių, o tariamai vienašališkai buvo parengtas Ieškovo ir pateiktas pasirašyti. Ieškovas pažymi, kad sąlygos dėl 43 darbo vietų įrengimo niekaip negalėjo numanyti ar suprasti, nes ji jam jokia forma nebuvo atskleista. Be to, ši sąlyga nebuvo nuspėjama iš pačios Sutarties turinio ar tikslo; viešųjų pirkimų būdu sudarytoje sutartyje apskritai negali būti numanomų sąlygų. Nurodo, kad jeigu būtų turėjęs pretenzijų dėl Patalpų, Atsakovas galėjo jas pareikšti per protingą terminą po Patalpų perdavimo, tačiau jokių Atsakovo pretenzijų Ieškovas nėra gavęs, kas patvirtina, kad Atsakovui buvo perduotos tinkamos naudojimui Patalpos. Atsakovo 2021-04-15 pareiškimas dėl Sutarties nutraukimo buvo sąlygotas ne tariamo Sutarties pažeidimo iš Ieškovo pusės, o visiškai kitų priežasčių – Sutarties vykdymo eigoje pasikeitusių Atsakovo poreikių. Todėl Atsakovo vienašalis Sutarties nutraukimas pagal Atsakovo 2021-05-14 pranešimą turi būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Pats Atsakovas sprendė, kaip išplanuoti bei panaudoti šį plotą darbo vietoms įrengti. Jeigu Atsakovas turėjo poreikį konkretaus skaičiaus kompiuterinių darbo vietų įrengimui, jis privalėjo tokį poreikį aiškiai suformuluoti ir atskleisti Ieškovui bei įtraukti į Sutarties nuostatas. Kadangi tai nebuvo padaryta, visa negatyvių padarinių rizika dėl neaiškiai suformuluotų sąlygų ar reikalavimų tenka pačiam Atsakovui. Negalima sutikti su tuo, kad Sutarties 9.6 punkto nuostata yra neaiški, kaip ir su tuo, kad nebuvo susitarta dėl minimalių nuostolių (netesybų dydžio). Sutarties 9.4-9.6 punktai yra specialios nuostatos, reglamentuojančios ne Sutarties vykdymą, o vienašalio Sutarties nutraukimo atvejus bei numatančios galimų minimalių konkrečios šalies patirtų nuostolių atlyginimą netesybų (Sutarties 9.5 p.) arba negautų pajamų (Sutarties 9.6 p.) forma. Paaiškina, kad investicijų į Patalpas suma yra Ieškovo nuostoliai, nepriklausomai nuo to, ar investicijos atliktos per trumpą laiką iki viešojo pirkimo procedūrų pradžios ar joms jau vykstant. Detalizuojamos būsimos Patalpų išlaikymo išlaidos.
13. Triplike atsakovas nurodė, kad pats Ieškovas pripažino, jog paraiškoje buvo kabinetinio ploto nurodymas. Ieškovas neginčija, kad a) Ieškovas vienašališkai parengė Sutarties projektą, b) neginčija, kad buvo nurodęs 2018-06-13 Ieškovo paraiškoje (14 punktas) dėl administracinių patalpų nuomos kabinetų plotą - 301,20 m2, c) neginčija, kad, Atsakovui pareikalavus, neužtikrino ne tik kad 301,20 m2, bet ir 258 m2 kabinetinio ploto. Todėl Sutarties sąlyga dėl kabinetinio ploto ir darbo vietų įrengimo turėtų būti aiškinama Atsakovo naudai. Ieškovas aiškindamas Ieškovo ir Atsakovo susitarimą dėl kabinetinio ploto ir darbo vietų įrengimo, be pagrindo, nesiremia tais pačiais dokumentais - 2018-06-13 paraiška, 2018-06-12 kvietimu Ieškovui pateikti paraišką, kuriuose yra išreikštas aiškus kabinetinio ploto dydis ir juos ignoruodamas laiko, jog Sutartyje ši sąlyga buvo išeliminuota. Atsakovas palaiko savo poziciją anksčiau pateiktuose dokumentuose, nebesikartoja. Prašo atmesti Ieškovo ieškinį.
14. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas jau nuo 2021 m. sausio mėn. ieškojo galimybių įvairiais būdais nutraukti nuomos sutartį; kuomet nepavyko nutraukti šalių susitarimu - ėmė ieškoti kitų nutraukimo priežasčių. 2021-05-14 atsakovas pateikė pranešimą dėl sutarties vienašalio nutraukimo. Sutartis sudaryta viešu būdu (derybos neskelbiamos); niekur nebuvo reikalavimų dėl darbo vietų įrengimo, reikalavimas buvo tik dėl kabinetinio ploto. Atsakovo reikalavimas dėl 43 darbo kabinetinių vietų ieškovui yra siurprizinis, nes tokios sąlygos nebuvo nei sutartyje, nei viešų pirkimų dokumentuose. Ekonominis socialinis pagrindimas nėra viešojo pirkimo dokumentas. Sutartyje šalys tarėsi tik dėl patalpų ploto, jokių daugiau sąlygų nebuvo. Pats 9.6 punktas numato sutarties nutraukimas dėl nuomotojo kaltės, jeigu nutraukiama be priežasčių (be nuomotojo kaltės), nuomininkas turi sumokėti likusį nuomos mokestį.
15. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas yra viešas subjektas, įstaigoje ženkliai išaugo darbuotojų skaičius, imta ieškoti patalpų bent jau 43 darbo vietoms. Tai apibrėžta ir ministro įsakymu, yra ir normatyvai dėl ploto 1 darbuotojui 10 kv. m., kas taikoma visoms nuomos sutartims. Ekonominiame socialiniame pagrindime numatyta 46 darbo vietos, paraiškose plotai irgi numatyti, o sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo projektą, kur nebuvo tokių sąlygų. Baigiamosiose kalbose pažymėjo, kad pats ieškovas pripažinęs dublike faktą dėl reikalavimo kabinetiniam plotui; sutartis rengta ieškovo; svarbi yra audito išvada.
16. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. paaiškino, kad jis dirbo 2018 metais pas atsakovą skyriaus vyr. specialistu. 2018-06-20 sutarties projektą jis rengė ir derino su teisininkais, su direktoriumi J. M. kiekvieną detalę. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad jis išėjo iš darbo šalių sutarimu, jam niekas priekaištų dėl darbo nereiškė. Paaiškino, kad tai nebuvo viešas pirkimas, bet siųsti el. laiškai dėl patalpų, nes Kaune su patalpomis buvo blogai, t.y. patalpų nebuvo. Kai patalpos buvo rastos Laisvės pr., jos ir buvo išsinuomotos. Viskas prasidėjo 2018-03-26, tuo metu vyko reforma ir kiekvienam skyriui reikėjo patalpų. Ieškovas įrenginėjo patalpas pagal tuometinį esamą darbuotojų skaičių ir perdavė aktu; dizaineriai nurodė, kaip turėtų atrodyti darbo vietų išdėstymas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. 2018-06-12 „Kvietimas dėl administracinių patalpų nuomos Kauno miesto centre pirkimo neskelbiamų derybų būdu“ patvirtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos minėtą dokumentą pateikė UAB RSD GROUP; pridėta „Paraiška dėl bazinių reikalavimų, ekonominio naudingumo reikalavimų, kitų reikalavimų“.
18. Iš 2018-06-13 Paraiškos, užpildytos UAB RSD GROUP, pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, kad patalpų įrengimas bus atliktas pagal užsakovo pateiktą ir suderintą projektą, bendras plotas – 356,89 kv. m., kabinetų plotas – 301,20 kv. m., terminas – ne trumpiau 5 metai, pateikta projektiniai pasiūlymai 37 darbo vietoms.
19. 2018-06-18 Kvietimas deryboms patvirtina, kad neskelbiamos derybos numatytos tarp UAB RSD GROUP ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-06-19. 2018-06-19 komisijos posėdžio protokolas patvirtina vykusias minėtas derybas.
20. Pateikta 2018-06-20 „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi“ (toliau – Sutartis), sudaryta tarp UAB RSD GROUP (toliau - Nuomotojas) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Nuomininkas), nustatyta, kad Sutarties dalykas yra: Nuomotojas už užmokestį perduoda Nuomininkui šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis 178,66 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias administracinio pastato III-ame aukšte ir 178,23 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias administracinio pastato IV-ame aukšte, viso bendras plotas 356,89 kv. m adresu Laisvės al. 43, Kaunas (unikalus Nr. 1999-0030-0018, (toliau - Objektas), o Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ir komunalinius ir bendrųjų išlaidų mokesčius žemiau nurodytomis sąlygomis ir terminais. Nuomojamo Objekto plotas yra bendras Objekto plotas įskaitant pertvarų plotą (1.1 punktas); Pastatą, kuriame yra Objektas, charakterizuojantis Nekilnojamojo turto registro išrašas (priedas Nr. 1) ir patalpų planas (priedas Nr. 2) yra pridedami prie šios Sutarties kaip neatsiejamos Sutarties dalys (1.2 punktas). Minėta Sutartimi šalys susitarė dėl: nuomos mokesčio - 9,68 Eur/kv. m., per vieną mėnesį (bendras plotas 356,89 kv. m.) bendra nuomos mokesčio suma 3454,70 Eur (2.1 punktas), kurie yra be komunalinių mokesčių (2.2 punktas, 3 punktas); nuomos termino ir objekto grąžinimo – terminas iki 2023-08-01 (5.1 punktas), galimas termino keitimas, pratęsimas šalių abipusiu rašytiniu susitarimu (5.2 punktas), patalpų perdavimas pagal aktą iki 2018-08-01 (5.3 punktu), numatė Sutarties nutraukimo ar jos pasibaigimo atveju objekto perdavimą (5.5 punktas); Sutarties galiojimo ir nutraukimo – dėl nuomos termino pradžios ir pabaigos, pratęsimo (9.1, 9.2 punktai), dėl abipusio susitarimo (9.3 punktas), dėl vienašališko sutarties nutraukimo (9.4 – 9.6 punktai).
21. 2021-01-12 dokumentas dėl „Nuomos sutarties nutraukimo šalių susitarimu“ patvirtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos minėtą dokumentą pateikė UAB RSD GROUP, nurodydama, jog didėjant darbuotojų skaičiui Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, nebeužtenka vietos darbuotojų darbo vietoms įrengti ir užtikrinti Higienos normos reikalavimus, kurių neužtikrinus, tai laikytina darbo saugos pažeidimu, o Tarnybai gresia atsakomybė už teisės aktų nesilaikymą. Tarnybos funkcijoms atlikti yra reikalingos archyvavimo, sandėliavimo patalpos, reikalinga įrengti vaiko apklausų kambarį, kuriame darbuotojai galėtų saugiai, objektyviai ir nešališkai išklausyti vaiko nuomonę bei virtuvėlę, kurioje darbuotojai galėtų pailsėti ir pavalgyti, kadangi nuo 2018-07-01 Tarnyba gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijoje visą parą. Vadovaujantis Sutarties 9.3 punktu, siūloma negyvenamųjų (administracinių) patalpų nuomos sutartį nutraukti Šalių susitarimu po 60 (šešiasdešimties) dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
22. 2021-01-19 UAB RSD GROUP Atsakymu į „Siūlymą dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu“ nesutiko su 2018-06-20 Negyvenamųjų (administracinių) patalpų nuomos sutarties Nr. TUR-33 nutraukimu Šalių susitarimu po 60 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, nurodant, kad neatsiperka investicijos ir bus patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) (98737,55 Eur), pažymint, kad Tarnybai turėjo būti žinomos Sutarties sudarymo metu jai 2018-07-01 vykdyti priskirtos funkcijos. Pasiūlyta išnuomoti papildomai 180 kv. m. ploto patalpų V aukšte, taip pat pasiūlyta išnuomoti archyvavimo ir sandėliavimo patalpas bei garažą.
23. 2021-03-15 dokumente „Dėl pasiūlymo pakeisti nuomos sutartį“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodyta, kad pirkimo metu UAB „RSD Group“ pateikė pasiūlymą, kuriuo įsipareigojo Tarnybai įrengti 43 darbo vietas už 3454,70 Eur nuomos mokestį, visgi įrengė tik 37 darbo vietas; pasiūlytos papildomos patalpos negalimos dėl kainos didinimo.
24. Atsakymu į 2021-03-15 raštą „Dėl pasiūlymo pakeisti nuomos sutartį“ UAB RSD GROUP nesutiko su Tarnyba, nes nebuvo tartasi dėl 43 darbo vietų.
25. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-05-14 rašte „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“ UAB RSD GROUP nurodė, jog būdama biudžetinė įstaiga neturi teisės ir negali pernuomoti Objekto, taip pat negali veikti patalpose, kuriose ji negalės tinkamai vykdyti savo funkcijų, taip pat tai, kad Sutarties 1.3 papunktyje susitarta, jog išnuomotas Objektas bus naudojamas tik tikslinei Tarnybos veiklai, t. y. valstybinėms Tarnybos funkcijoms atlikti. Tarnyba nurodė, jog ji nebegali tęsti Sutarties, kadangi tolesnis Sutarties tęsimas iš esmės pažeis Tarnybos interesus. Tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutarties sąlygas gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1. 5 straipsnis). UAB „RSD Group“ Sutarties nevykdė tokiu būdu kaip buvo numatyta pirkimo dokumentuose (išnuomojant tik 35 darbo vietas vietoje 43 darbo vietų už pirkimo kainą), tai neatitinka racionalaus viešiesiems pirkimams skirtų lėšų naudojimo siekio ir principinio viešųjų pirkimų tikslo – įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingo pirkimo objekto, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi dėl to, Tarnyba negali tinkamai atlikti savo funkcijų, pranešant, kad UAB „RSD Group“ apie tai, jog nutraukia Sutartį vienašališkai nuo 2021-07-17.
26. Atsakymu į 2021-05-14 raštą „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“, UAB „RSD Group“ nurodė, kad Sutarties nutraukimas dėl nurodomo neva esminio Sutarties pažeidimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
27. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Dėl administracinių patalpų nuomos pirkimo neskelbiamų derybų būdu paslaugų pirkimo komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad svarstytas Patalpų nuomos pirkimo ekonominio ir socialinio pagrindimo vertinimas, kuris pripažintas tinkamu bei jo 5 punktu yra numatytas nuo 2018-07-01 43 kabinetų plotas – 258 kv. m., kurių neatlygintinai panaudai nėra.
28. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Informacijos apie pareigybių skaičių duomenimis, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2018-07-31 patvirtintų pareigybių skaičius – 31, užimtų pareigybių – 24, atitinkamai 2019-07-31 buvo 41 ir 32, 2020-17-31 buvo 42 ir 40, 2021-07-05 buvo 42 ir 41.
29. 2020-08-07 Vidaus audito ataskaitoje Nr. A7-11 nustatyta, kad sudarytos terminuotos nuomos sutartys atitinka CK reikalavimus, įkainiai atitinka vidutines rinkos kainas, sutartys sudarytos vykdant viešų pirkimu procedūras, bei pažymėta, kad sutartys sudarytos su nelygiavertėmis sąlygomis neužtikrinant VVTAĮT interesų, nesivadovauta Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsniu, taip pat neužtikrintas pirkimo komisijos narių nešališkumas ir konfidencialumas, nesivadovauta Vyriausybės nutarimu.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje reglamentuota nuomos sutarties samprata: viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.477 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kas gali būti nuomos sutarties dalyku (bet kokie nesunaudojamieji daiktai). Nuomos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga, nes, kaip numatyta CK 6.477 straipsnio 3 dalyje, nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Kitas, nuomos sutartį kvalifikuojantis požymis yra nuomos mokestis, kuris laikomas nuomos sutarties kaina. Pagal CK 6.477 straipsnio 4 dalį, nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Nuomininku gali būti bet kuris fizinis asmuo ar juridinis asmuo. CK 6.479 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, t. y. nuomos sutarties terminas nėra esminė sutarties sąlyga. CK 6.479 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuotos nuomos sutarties terminas nustatomas sutarties šalių susitarimu, kadangi pagal nuomos sutartį daiktas perduodamas laikinam valdymui ir naudojimuisi. Nuomos sutartis gali baigtis tokiais pagrindais kaip suėjus terminui, nutraukus sutartį ir kt. Terminuota sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, kai tokia galimybė numatyta sutartyje, o taip pat, kai yra sutarties pažeidimai, ir priklausomai nuo to, pažeidimas yra esminis ar neesminis, priklauso kokia tvarka – teismo ar vienašališkai, laikantis CK numatytų sąlygų – gali būti nutraukia sutartis. Nuomos sutarties nutraukimą esant pažeidimui (tiek terminuotos, tiek neterminuotos sutarties), reglamentuoja CK 6.497 ir 6.498 straipsniai, kurie yra sistemiškai aiškinami su CK 6.217, 6.218 straipsnių nuostatomis.
31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnį, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-155/2010; Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-98/2008; Nr. 3K-3-428/2010; Nr. 3K-3-340/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Dėl 2018-06-20 nuomos sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu
32. Nagrinėjamoje byloje ieškovas vienu iš reikalavimų prašo pripažinti atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vienašalį 2018-06-20 negyvenamųjų (administracinių) patalpų nuomos sutarties Nr. TUR-33 nutraukimą pagal atsakovo 2021-05-14 pranešimą nepagrįstu ir neteisėtu.
33. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis 6.497, 6.498 straipsniai) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais. Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 straipsnis). Pažymėtina, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai, t. y. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-300/2009).
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pasakyta ir pakartota, kad sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas tiek, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityviosios teisės normos, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Negyvenamųjų patalpų komerciniams nuomos santykiams specialus teisinis reguliavimas civiliniame kodekse nenustatytas, todėl tokiems nuomos santykiams turi būti taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-203/2007, 3K-3-430/2008).
35. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių yra sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis atitinka negyvenamųjų patalpų nuomos komercinius santykius, kurie neturi specialaus teisinio reguliavimo, todėl jiems taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos. Dispozityviškumo principas tokiuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva, nesikreipiant į teismą, vienašališkai nutraukti sutartį, arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje numatytos aplinkybės. Taigi sutarties nutraukimą kitaip, nei numatyta CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose, šalys gali numatyti sutartyje ir toks šalių pasirinkimas neprieštarautų įstatymui, nes paminėtos teisės normos nustato sutarties nutraukimą esant sutarties pažeidimui. Tuomet teisminis sutarties nutraukimas yra privalomas, nes tik teismas gali nustatyti tokio pažeidimo esmingumą bei negalimumą pašalinti pažeidimus kitokiais būdais.
36. Kaip minėta, 2018-06-20 sudarytos nuomos sutarties 9 punktu, sutarties šalys susitarė dėl sutarties galiojimo ir nutraukimo nuostatų. Sutarties 9.3. punktu susitarta, jog sutartis gali būti nutraukta abipusiu raštišku šalių susitarimu. Kitu, 9.4 punktu, šalys susitarė dėl nuomotojo teisės nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipiant į teismą prieš pasibaigiant nuomos terminui, įspėjus nuomininką prieš 60 dienų ir nuomininkui nepašalinus pažeidimo per įspėjimo terminą tam tikrais atvejais (9.4.1 – 9.4.4 punktai). Be to, sutarties 9.6. punktu šalys susitarė, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti šią sutartį prieš pasibaigiant nuomos terminui, įspėjęs nuomotoją prieš 60 dienų jei nuomotojas nepašalina pažeidimo per įspėjimo terminą, bei nuomotojas iš esmės pažeidžia šią sutartį. Jeigu įspėjus nuomotoją šiame punkte nustatytais terminais nuomininkas nutraukia Sutartį be priežasties, nuomininkas įsipareigoja iki sutarties nutraukimo dienos, sumokėti nuomotojui už visą likusį laikotarpį, kuris nurodytas sutarties 5.1. punkte, nuomos mokestį.
37. Taigi visuose iš nurodytų sutarties punktų yra numatyta, kad sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį kitai jos šaliai vienaip ar kitaip pažeidus nuomos sutarties sąlygas, yra įtvirtinti papildomi nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo pagrindai ir tokio nutraukimo teisinės pasekmės, tame tarpe ir nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą be priežasties, o taip pat numatytas sutarties nutraukimas ir bendru sutarimu.
38. Teismų formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-424/2004, Nr. 3K-3-274/2004, Nr. 3K-3-128/2010, Nr. 3K-3-318/2011).
39. Taigi, išanalizavus nuomos sutarties galiojimo ir nutraukimo nuostatas yra akivaizdu, kad šalys susitarė dėl šalies teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas nutraukė sutartį nepagrįstai ir neteisėtai, tuo tarpu atsakovas atsikirsdamas teigė, kad jis sutartį nutraukė dėl ieškovo kaltės. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-05 rašto Dėl nuomos sutarties nutraukimo, nustatyta, kad Tarnyba (atsakovas) nurodžiusi UAB „RSD Group“, jog negalinti tinkamai atlikti savo funkcijų dėl nuomai įrengtų patalpų trūkumo, ir praneša UAB „RSD Group“ apie tai, jog nutraukia sutartį vienašališkai nuo 2021-07-17.
40. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį vienašališkai, kadangi tokia nuomotojo teisė yra numatyta pačia nuomos sutartimi (9.6 punktas). Be to, atsakovas nutraukdamas vienašališkai nuomos sutartį nurodė ieškovui nuomos sutarties nutraukimo pagrindus.
Dėl nuomos sutarties vienašalio nutraukimo nesant ieškovo kaltės pripažinimo ir nuostolių atlyginimo
41. Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat prašo pripažinti, kad atsakovas 2018-06-20 negyvenamųjų (administracinių) patalpų nuomos sutartį Nr. TUR-33 vienašališkai nutraukė nesant ieškovo kaltės ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 82 912,80 Eur minimalių nuostolių atlyginimą.
42. Minėta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-05 raštas „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“ patvirtina, kad Tarnyba (atsakovas) UAB „RSD Group“ nurodė, kad negali tinkamai atlikti savo funkcijų (dėl per mažai įrengtų patalpų) ir pranešė UAB „RSD Group“ apie tai, jog nutraukia sutartį vienašališkai nuo 2021-07-17.
43. 2016-06-20 nuomos sutartimi šalys susitarė dėl sutarties dalyko – 178,66 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių administracinio pastato III-ame aukšte ir 178,23 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių administracinio pastato IV-ame aukšte, viso bendro plotas 356,89 kv. m., adresu Laisvės a. 43, Kaunas, kurio unikalus Nr. 1999-0030-0018, nuomos (1.1 punktas). Nustatyta, kad sutartimi šalys susitarė ir dėl papildomų sąlygų, tokių kaip: nuomininkas, norėdamas vykdyti kitą veiklą ar naudoti Objektą kitiems tikslams nei aptarta šioje Sutartyje, privalo gauti išankstinį raštišką nuomotojo sutikimą (1.3 punktas); tam tikrai atvejais nuomininkas turi gauti išankstinį nuomotojo sutikimą (registruoti įmones, subnuomoti ar kitaip perleisti Objekto ir/ar iš šios Sutarties kylančias teises bei pareigas bet kokiems tretiesiems asmenims; įkeisti Objekto nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą bet kokiam trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti šia Sutartimi įtvirtintą Objekto nuomos teisę; Objekte (patalpų viduje bei išorėje) įrengti atitinkamas iškabas, reklaminius stovus ar kitokius stendus; atlikti remonto/pagerinimo darbus, numatytus 6.13. punkte; sudaryti tiesiogines paslaugų teikimo sutartis su komunalinių ir kitų paslaugų teikėjais; Objekte vykdyti kitą veiklą, nei nurodyta 1.3. punkte) (6.14 punktas); nuomotojo teisė kontroliuoti patalpas (7.1.5 punktas) ir kt.
44. Taigi įvertinus pačios nuomos sutarties nuostatas ir byloje esančius rašytinius įrodymus iki sudarant nuomos sutartį (paraiškas), matyti, kad nuomos sutarties tikslas – patalpų, kurias nuomotojas turėjo įrengti savo lėšomis, terminuota nuoma tam, kad jose tam tikrą laiką būtų vykdoma atsakovo, kaip viešo juridinio asmens, funkcijos. Vadinasi, šios nuomos sutarties sudarymo tikslas buvo nuomos santykių tęstinumas, o ne vienkartinio pobūdžio veiksmų atlikimas. Kas reikštų, kad sutarties šalių valia ir tikrieji ketinimai (išreikšti derybų metu), o taip pat ir nekilnojamojo turto nuomos sutarties tikslas – nuomininkui ir nuomotojui gauti realią (finansinę ir kt.) naudą iš tam tikrą laiką trunkančių nuomos teisinių santykių.
45. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad visos atsakovo nurodytos sąlygos buvo išpildytos, atsakovas virš 2,5 metų be priekaištų naudojosi ginčo patalpomis, be to, atsiradus atsakovo poreikiui dėl papildomų kabinetų, ieškovas pasiūlė išnuomoti ir papildomą kiekį patalpų už papildomą mokestį. Tuo tarpu atsakovas nesutikdamas ginčijo, kad ieškovas neišpildė atsakovo prašomo 43 darbo vietų kabinetinio ploto, o kadangi buvo įdarbinta papildomai darbuotojų, buvo kabinetų trūkumas; atsakovo, kaip viešo juridinio asmens, biudžetas yra ribotas.
46. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Paraiškoje atsakovo yra nurodytas tik kabinetų plotas, kuris yra ne mažiau 258 kv. m., 2018-06-20 prie nuomos sutarties pridėti priedai (patalpų planas) patvirtina, kad ieškovas suteikė 301,20 kv. m. kabinetams tenkančio ploto, o bendrai – 356,89 kv. m. (Paraiškos 12,13 punktai).
47. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ginčo pastatą, kuris yra administracinės paskirties, nuosavybės teise, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, įsigijo tik 2017-11-29. Kaip nustatyta minėtų patalpų pradiniu planu ir parengtu projektiniu planu, sutarties šalys sutiko ir raštiškai patvirtino patalpų išplanavimą dėl 37 darbo vietų įrengimo 301,20 kv. m. kabinetiniame plote. Byloje nenustatyta, kad atsakovas iki nuomos sutarties nutraukimo būtų reiškęs ieškovui pretenzijas kokias nors klausimais, ir atvirkščiai – ieškovas taip pat neturėjo jokių pretenzijų atsakovui. Sutiktina su atsakovo pateiktais argumentais dėl padidėjusio priimtų į tarnybą darbuotojų skaičiaus, kadangi šios nurodomos aplinkybės realiai galėjo būti, ir be to - jos yra pagrįstos atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie darbuotojų skaičiaus didėjančius pokyčius. Tačiau kartu minėta aplinkybė rodo ir tai, kad atsakovui iš anksto, t.y. dar ir iki 2018-06-20 nuomos sutarties sudarymo, jau buvo žinoma, kad darbuotojų skaičius (vykdant perduotas valstybės papildomas funkcijas) galimai didės arba reikės papildomai priimti darbuotojų dėl to, kad yra neužpildytos skirtos pareigybės. Pažymėtina, kad atsakovas rėmėsi ir tuo, jog būtina išlaikyti 6 kv. m. plotą vienam asmeniui, tačiau kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovui išnuomojus 301,20 kv. m. kabinetams tenkančio ploto, minėtame plote, remiantis teoriniu skaičiavimu, buvo galimas daugiau nei 43 darbo vietų skaičiaus įkūrimas. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad patalpų (kabinetų) pertvaros (pagal Paraiškos duomenis) buvo numatytos iš gipsakartonio plokščių, tarpuose su užpildu (Paraiškos 10 punktas), kas rodo, jog patalpas buvo galima pertvarkyti be didelių papildomų investicijų ir laiko sąnaudų. Tačiau iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, kad ginčo šalys nepakankamai dėjo pastangas bendradarbiauti, siekti išspręsti kilusius klausimus ir praktiškai be jokių pakankamų derybų ėmėsi veiksmų dėl nuomos sutarties nutraukimo.
48. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad šalys, nustačiusios sutartyje pagrindus, kuriais tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį įgyja teisę sutartyje nurodytais pagrindais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipdamos į teismą, kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-102/2011). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje suteikta teisė sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl sąlygų, kuriomis sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, nesikreipiant į teismą, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas Nr. 3K-P-346/2004).
49. Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad sutarties nutraukimo momentu, vienašališko nuomos sutarties nutraukimo sąlygos dėl ieškovo kaltės nebuvo. Teismas pripažįsta, kad aplinkybė dėl 258 kv. m. kabinetinio ploto sutarties sudarymo metu atitiko abiejų sutarties šalių pateiktus duomenis (paraiškas), ji nenuginčyta; paraiškose ir projektiniuose planuose buvo numatyti vertinimo kriterijai pagal kuriuos patalpos turėjo atitikti atsakovo poreikius ir sutartis turėjo būti sudaryta 5 metų nuomos terminui. Atsakovas, prieš sudarydamas ginčo sutartį, turėjo įvertinti ir finansines, ir funkcines galimybes pasirašyti tokias sutarties sąlygas. Nuomos sutarties sąlygos, numatančios šalių teises ir pareigas sutarties nutraukimo momentu galiojo, nebuvo pakeistos, todėl nėra pagrindo jų netaikyti.
50. Kartu pažymėtina, kad ir atsakovo veiksmai ieškant kitų patalpų, vykusios derybos tarp ieškovo ir atsakovo dėl nuomos sutarties nutraukimo bendru sutarimu, taip pat negali būti vertintinos kaip nesąžiningas nuomininko veiksmas. Vienašališkai nutraukti sutartį nuomininkas galėjo, tai padarė suprasdamas apie pasekmes, todėl pripažintina, kad atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį anksčiau termino, bei išsikeliant į kitas patalpas nuo 2021-07-17, turi būti taikomos sutarties 5.1 punkto pasekmės.
51. Atsakovo argumentas, kad nebuvo susitarta nutraukti nuomos sutartį bendru sutarimu nėra pagrindas pripažinti ieškovą pažeidus sutartį. Taigi, teismas pripažįsta, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui minimalius nuostolius (negautas pajamas), atsiradusius dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų pažeidimo.
52. Pasisakant dėl minimalių nuostolių, pažymėtina, kad netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-109/2010).
53. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens nuostoliais - negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Šalis gali reikalauti atlyginti negautas pajamas (netiesioginius nuostolius), kurių iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta, vykdoma iki sutarties termino pabaigos. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-391/2013).
54. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Šis principas inkorporuotas ir į sutarčių teisės nuostatas (CK 6.158 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Reikalaudamas nuostolių atlyginimo, skolininko (atsakovo) neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti kreditorius (ieškovas). Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-107/2010).
55. Byloje konstatavus, kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį ne dėl ieškovo kaltės, yra pagrindas spręsti dėl ieškovo prašomų nuostolių atlyginimo. Ieškiniu prašoma priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 82 912,80 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Ieškovo teigimu, atsakovas siekė ilgesniam terminui (5 metams) išsinuomoti specialiai jo veiklai, pagal jo pageidavimus įrengtas patalpas, šalys aiškiai išreiškė valią sudaryti sutartį ilgesniam terminui, nuomininkas pageidavo patalpas pritaikyti jo poreikiams, ir atitinkamai buvo sutartas nuomos mokestis. Pripažintina, kad šalių iš anksto aptarti nuomotojo nuostoliai atitiko šalių ketinimus ir įtvirtino šalių valią, tai patvirtina ir faktas, kad šalys pasirašė 9.6 punktuose nuostatas, dėl dalies nuomotojo negautų pajamų, nuomininkui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį.
56. Ieškovas teikė į bylą skaičiavimus ir sąmatas, kuriose nurodytos išlaidos patirtos įrengiant ir pritaikant nuomojamas patalpas pagal nuomininko poreikius (74003,11 Eur), taip pat apskaičiavo papildomas kitas priežiūros išlaidas (9500,58 Eur). Ieškovo reikalavimas dėl minimalių nuostolių atlyginimo pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovas sutartį nutraukė anksčiau termino. Tačiau teismo vertinimu, šie duomenys neįrodo ieškovo išlaidų, kurias jis patyrė įrengdamas išnuomotas patalpas ir pritaikydamas jas atsakovui. Kaip minėta, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui administracinės patalpos (bendro 1017,04 kv. m. ploto) priklauso nuo 2017-11-29, tuo tarpu nuomos sutartis sudaryta tik 2018-06-20 (dėl bendro 356,89 kv. m. ploto), taigi akivaizdu, kad ieškovas įsigijo neremontuotas patalpas. Iš išlaidų suvestinės nėra aišku kokios prekės (daiktai) buvo įsigyti konkrečiai atsakovui remontuotinoms patalpoms, nes nurodomi duomenys nėra informatyvūs. Be to, pateiktos sąskaitos yra išrašytos 2018 metų gegužės mėnesį, birželio mėnesio 6, 7 dienomis, kuomet šalys dar nevedė jokių derybų, arba, pirktos tokios paslaugos/prekės, dėl kurių kyla abejonių (pavyzdžiui, 2019-03-14 statybos darbų baigimo paslauga už 550 Eur, kuri atlikta pagal verslo liudijimą R. B., jau atsakovui perdavus naudotis patalpas nuomai; arba, tokios prekės kaip dažai 9 litrai, dažai 5 litrai, dažai 3 litrai, dažai 2,7 litrai, glaistas, plytelių klijai ir pan., bendroje 1364,82 Eur (su PVM) sumoje pagal 2018-07-31 sąskaitą-faktūrą, kai atsakovui tą pačią dieną buvo perduotos patalpos naudojimui). Kritiškai vertintina ir ieškovo pateikta 2021-08-08 lokalinė sąmata dėl ginčo patalpų remonto atsakovui išsikrausčius. Pažymėtina, kad minėtame dokumente yra numatyta grindų ardymas, išardant lentų pagrindą ir kiti grindų darbai, tačiau kaip matyti iš paskelbto ieškovo 2021-09-01 skelbimo apie nuomojamas patalpas, yra akivaizdu, kad grindų danga nebuvo keista ar kitaip atnaujinta, matyti tokie patys nusidėvėjimai kaip ir atsakovui pridavus patalpas ieškovui (pagal sudarytą defektų aktą).
57. Taigi, pasisakant dėl ieškovo argumento apie patirtas išlaidas, pažymėtina, kad ieškovo pateikti dokumentai neįrodo, jog bendro 356,89 kv. m. ploto įrengimui realiai buvo patirtos 74003,11 Eur išlaidos ir papildomos 33860,17 Eur remonto išlaidos (po atsakovo išsikėlimo). Kartu pažymėtina tai, kad investuodamas į ginčo patalpas ir atlikdamas einamąjį remontą, ieškovas, kaip nuomotojas, patalpomis naudojasi ir po sutarties nutraukimo, ateityje gaudamas pelną, todėl tokių išlaidų, kaip einamųjų, bet ne specialiųjų, paskaičiavimas neturi jokios įtakos šio ginčo išsprendimui ir tokios išlaidos negali būti įskaičiuotos į ieškovo minimalius nuostolius.
58. Jau minėta, kad ieškovas dėl sutarties vienašalio nutraukimo patirtus minimalius nuostolius apskaičiuoja kaip nuomos mokestį už visą likusį sutarties laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2023-07-31, kas sudaro 82 912,80 Eur (24 mėn. x 3454,70 Eur). Teismas negali sutikti su tokiu ieškovo skaičiavimu. Visų pirma pažymėtina, kad ginčo nuomos sutartimi šalys susitarė dėl 60 dienų pranešimo apie sutarties nutraukimą termino. Byloje nenustatyta, kad atsakovas tokį terminą būtų pažeidęs. Taigi, ieškovas apie sutarties nutraukimą buvo informuotas tinkamai. Kaip nustatyta bylos medžiaga, duotais šalių paaiškinimais, Kauno mieste nekilnojamojo turto – nuomojamųjų negyvenamųjų patalpų – pasiūla rinkoje yra mažesnė nei paklausa. Vadinasi, gavęs informaciją apie atsakovo vienašalį sutarties nutraukimą prieš 60 dienų, ieškovas, kaip įmonė užsiimanti nekilnojamojo turto valdymo ir vystymo verslu, turėjo galimybes imtis aktyvių veiksmų dėl naujo nuomininko paieškos ir išsikrausčius atsakovui, turėjo realias galimybes patalpas išnuomoti greitu laiku. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas, gavęs informaciją apie sutarties nutraukimą 2021-05-14, iš karto dėjo pastangas rasti naują nuomininką (pavyzdžiui, patalpino skelbimą, vedė derybas ir pan.), taip pat nepateikta duomenų apie tai, kad ginčo patalpos iki šiol vis dar neišnuomotos; ieškovas dėl tokių aplinkybių neteikė jokių įrodymų. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad skelbimas dėl ginčo patalpų nuomos ieškovo yra paskelbtas 2021-09-01 (2021-09-24 duomenimis fiksuota 21 peržiūra), kaina mėnesiui 2850 Eur už 353 kv. m. (kai tuo tarpui atsakovui kaina 2018-2021 metais buvo 3454,70 Eur, t. y. didesnė). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas sutarties nutraukimo veiksmus ėmė inicijuoti dar 2021 m. sausio mėnesį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas apie sutarties nutraukimą nuo 2021-07-17 ieškovui pranešė 2021-05-14, o patalpas perdavė 2021-07-19.
59. Teismas šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl minimalių nuostolių dydžio, įvertinęs tai, kad atsakovas sutartį vykdė virš 3 metų (nuo 2018-06-20 iki 2021-07-17), kad yra sumokėjęs apie 124400 Eur nuomos mokesčio, kad apie sutarties nutraukimą ieškovą informavo prieš du mėnesius, kad ginčo patalpų nuoma paskelbta praėjus vienam mėnesiui po atsakovo išsikėlimo už mažesnę kainą, nei buvo nustatyta atsakovui bei tai, kad patalpų įrengimas ir pritaikymas nebuvo specialus ir galimas naudotis tik atsakovui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas minimalius nuostolius mažinti iki teismo nustatyto ir apskaičiuoto realaus ieškovo nuostolių dėl sutarties nutraukimo dydžio – t. y. iki 10364,10 Eur (3 mėn. x 3454,70 Eur).
60. Kadangi kiti bylos šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo ginčo išsprendimui, teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
62. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie jo patirtas išlaidas 1657 Eur žyminiam mokesčiui ir 10654,96 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus dėl patirtų 5731,77 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas 12,50 proc. dalimi (netenkinta dalis 87,50 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistinas 1539,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (207,13 Eur žyminio mokesčio ir 1331,87 Eur teisinių paslaugų išlaidų), o atsakovui iš ieškovo priteistinas 5015,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Taikant įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistinas 3476,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
63. Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nesusidarė (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo UAB RSD GROUP ieškinį tenkinti iš dalies.
Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 356,89 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų Kaune, Laisvės a. 43, laikyti pasibaigusia 2021-07-17 nesant ieškovo UAB RSD GROUP kaltės.
Priteisti iš atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įmonės kodas 188752021, ieškovo UAB RSD GROUP, įmonės kodas 185601181, naudai 10364,10 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 10 ct) nuostolių.
Priteisti iš ieškovo UAB RSD GROUP, įmonės kodas 185601181, atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įmonės kodas 188752021, naudai 3476,30 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Jankienė