Administracinė byla Nr. eA-2795-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00521-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – V. D., uždaroji akcinė bendrovė „Ekotopas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Evus LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde prašė: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Vilniaus valdybos 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. (18.8)-AD5-1992 „Dėl skundo“ (toliau – ir Raštas, skundžiamas sprendimas) priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), apžiūros metu užfiksuotas atliekas, t. y. perduoti jas atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti klausimą dėl atliekų pašalinimo iš Žemės sklypo.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovei, Lietuvos Respublikai, E. V. ir E. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6826 ha kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos Žemės sklypas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise 2008 m. balandžio 8 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-3942-(01) pagrindu. Bendraturčiai Bendrovė, E. V. ir E. T. atitinkamų sklypo dalių savininkėmis tapo tik 2019 m. gegužės, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. 2020 m. vasario mėnesį Bendrovė gavo Departamento Raštą, kuriame nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali jas pats tvarkyti. Departamentas Bendrovei nustatė terminą iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti Žemės sklype apžiūros metu užfiksuotas atliekas, t. y. perduoti jas atliekų tvarkytojui (-ams), turinčiam (-tiems) teisę tvarkyti tokias atliekas, sutvarkius atliekas, informuoti Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) specialistus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio lydraščius ar kt.).

3.       Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktas nustato, jog atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. To paties įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“ nustato, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Nustatydamas terminą sutvarkyti atliekas, atsakovas privalėjo nustatyti esmines faktines aplinkybes ir išsiaiškinti, kas yra pirminis atliekų darytojas, kas yra ankstesnis atliekų turėtojas, ir tik nenustatęs šių aplinkybių aiškintis, kas yra dabartinis atliekų turėtojas bei įpareigoti dabartinį atliekų turėtoją sutvarkyti atliekas. Tačiau atsakovas, reaguodamas į pareiškėjo skundą, nieko nesiaiškino, o tiesiog įpareigojo pareiškėją sutvarkyti atliekas jo sąskaita, nors pareiškėjas nėra nei atliekų, esančių Žemės sklype, turėtojas, nei atliekų darytojas.

4.       Pareiškėjas pažymėjo, kad iki 2019 metų Žemės sklypo savininkė buvo Lietuvos Respublika, sklypą patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Bendrovei yra nesuprantama ir neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis Departamentas terminą atliekoms pašalinti nustatė tik vienam iš bendraturčių. Atliekos Žemės sklype atsirado dar tuomet, kai jis priklausė Lietuvos Respublikai, todėl ji turėtų būti laikoma atliekų turėtoja. Atsakovas vietoje to, kad išsiaiškintų situaciją bei nustatytų tikrąjį atliekų darytoją ir turėtoją, priėmė skundžiamą sprendimą, kuris akivaizdžiai pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes – pareiškėjas negali jo nevykdyti, nes per nustatytą terminą atliekų nepašalinus jam gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnį „Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas“.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK)) atsakymo matyti, kad pareiškėjas net negali patekti į jam nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklausantį Žemės sklypą, nes jis yra užtvertas UAB „Ekotopas“ priklausančia tvora, vartai užrakinti UAB „Ekotopas“ priklausančia spyna, aptvertoje teritorijoje esantys daiktai priklauso UAB „Ekotopas“, teritorija išimtinai naudojasi UAB „Ekotopas“, bet UAB „Ekotopas“ aptvertoje ir naudojamoje teritorijoje esančios atliekos ir šiukšlės jau ne UAB „Ekotopas“ nuosavybė. Atsakovo įpareigojimas yra net neįvykdomas, nes pareiškėjas neturi jokios galimybės patekti į savo Žemės sklypą.

6.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

7.       Atsakovas

8.       Atsakovas nurodė, kad Departamento Vilniaus valdyba privalomo pobūdžio sprendimus įformina tik per privalomųjų nurodymų institutą, įtvirtintą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo IV skyriaus II skirsnyje. Raštas buvo parengtas pagal skundą Vilniaus valdybai atlikus aplinkybių patikrinimą. Tai yra su skundo tyrimu susijęs informacinis dokumentas, jame suformuluotas prašymas, o ne privalomasis nurodymas, įpareigojantis pareiškėją atlikti kokius nors veiksmus ar nuo jų susilaikyti, todėl Raštas nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių. Rašte yra Vilniaus valdybos pareigūnų prašymas, paraginimas, o ne įpareigojimas, už kurio neįvykdymą pareiškėjo teisės ar pareigos pasikeistų. Neįvykdžius tokio prašymo, atsakomybė pareiškėjui nėra nustatyta. Vilniaus valdyba turi įgaliojimus prašyti Žemės sklypo savininkų sutvarkyti teritoriją, gerinti jos aplinkosaugos būklę. Pareiškėjui teisines pasekmes galėtų sukelti tik privalomasis nurodymas ar kitoks procesinis sprendimas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo. Pareiškėjui nebuvo surašytas privalomasis nurodymas ar kokie nors kiti sprendimai Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 18–24 straipsnių pagrindais, netaikytos kokios nors poveikio priemonės.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė dėl skundo pagrįstumo spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. 

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis teisės aktais ir veikti pagal jam suteiktą kompetenciją ir priimti būtent tokio pobūdžio raštus, kuriuos jį įgalina priimti jų nuostatai arba jų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Privalomi vykdyti aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų įpareigojimai yra duodami privalomaisiais nurodymais, o ne rašto forma (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas). Teisines pasekmes pareiškėjui sukeltų privalomasis nurodymas.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekotopas“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Evus LT“ yra tik vienas iš Žemės sklypo bendraturčių. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, iš kokio subjekto UAB „Evus LT“ įsigijo Žemės sklypą. Iš skundo yra aišku, kad E. V. ir E. T. tapo Žemės sklypo bendraturėmis 2019 m. gegužės–liepos mėnesiais. Taip pat nėra aišku, kokios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjas sutiko įsigyti Žemės sklypą, kuriame, jo teigimu, yra daug atliekų, kodėl iki įsigijimo jis nereikalavo pardavėjo sutvarkyti Žemės sklypą.

13.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, jeigu pareiškėjas Žemės sklypą įsigijo su atliekomis ir nereiškė dėl to pretenzijų buvusiam savininkui, tai, tikėtina, jis sutiko su tuo, kad atliekas reikia susitvarkyti ir priduoti jas įstatymais nustatyta tvarka atliekų tvarkytojams. Pareiškėjas skundą grindžia teikiamais rašytiniais ir vaizdo įrodymais, kurių dauguma yra nesusiję su byla. Pareiškėjas iškreipia faktus, nurodydamas, kad jis ir kiti bendraturčiai negali patekti į savo Žemės sklypą. Naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Įvažiuoti transportu į Žemės sklypą galima pro UAB „Ekotopas“ priklausančius vartus. UAB „Ekotopas“ yra medicinines atliekas surenkanti, bet jų nesandėliuojanti, nesauganti ir netvarkanti įmonė. Surinktas atliekas įmonė nustatyta tvarka pateikia tokias atliekas tvarkančioms įmonėms.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Evus LT“ skundą atmetė.

15.       Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centro išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo NŽT), pareiškėjui ir V. D.. Pareiškėjas 2020 m. sausio 16 d. su skundu kreipėsi į Departamento Vilniaus valdybą dėl galbūt savavališkai laikomų medicininių ir kitų atliekų. Departamento Vilniaus valdyba, atsakydama į pareiškėjo skundą, Raštu informavo, kad skundas pasitvirtino iš dalies, nurodė, kad Inspekcijos pareigūnai 2020 m. sausio 20 d. nuvyko į skunde nurodytą vietą. Dalyvaujant UAB ,,Ekotopas“ atstovei, pareigūnai apžiūrėjo Žemės sklypą. Apžiūros metu Žemės sklype užfiksuotos statybinės atliekos (taip pat ir pavojingos asbesto lakštų atliekos), medicininių atliekų nenustatyta. Apžiūros metu atliekų turėtojo (darytojo) nustatyti nepavyko.

16.       Teismas nurodė, kad vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti jas pats, atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka, todėl buvo paprašyta Bendrovės iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti Žemės sklype apžiūros metu užfiksuotas atliekas, t. y. perduoti jas atliekų tvarkytojui (-ams), turinčiam (-tiems) teisę tvarkyti tokias atliekas; sutvarkius atliekas, informuoti Inspekcijos specialistus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio lydraščius ar kt.).

17.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl tarpinių dokumentų apskundimo.

18.       Įvertinęs Rašto turinį, teismas konstatavo, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, jame tik nurodomos nustatytos faktinės aplinkybės, išdėstytas prašymas, bet ne įpareigojimas pareiškėjui, kaip Žemės sklypo vienam iš bendraturčių, iki atitinkamos datos sutvarkyti minėtas atliekas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Raštas nėra privalomasis nurodymas ir pats savaime pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Todėl pareiškėjo skundą atmetė.

19.       Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III.

20.       Pareiškėjas UAB „Evus LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas, t. y. panaikinti Departamento Raštu priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti Žemės sklype apžiūros metu užfiksuotas atliekas, perduodant jas atliekų tvarkytojui (-ams), turinčiam (-tiems) teisę tvarkyti tokias atliekas; sutvarkius atliekas, informuoti Inspekcijos specialistus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio lydraščius ar kt.); įpareigoti atsakovą klausimą dėl atliekų pašalinimo iš Žemės sklypo spręsti iš naujo.

21.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1.       Nepagrįsta teismo išvada, kad Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisių pasekmių, nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Priešingai, kyla ne tik teisinės, bet ir materialinio pobūdžio pasekmės – pareiškėjas turėtų pašalinti atliekas, iš jų ir pavojingąsias, iš Žemės sklypo savo sąskaita, nors jis nėra nei teršėjas, nei šiukšlių turėtojas. Pareiškėjas 2020 m. sausio 14 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, prašydamas išsiaiškinti, kokiu būdu į Žemės sklypą pateko UAB „Ekotopas“ priklausanti transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, ar minėtame Žemės sklype medicinines bei kitas atliekas paliko UAB „Ekotopas“; nustačius, kad atliekas paliko UAB „Ekotopas“, įpareigoti nedelsiant saugiai pašalinti minėtas atliekas iš Žemės sklypo. Vilniaus AVPK skundą perdavė tirti atsakovui. Vietoje to, kad išspręstų skundą iš esmės bei atsakytų į skundą pagal skundo turinį, atsakovas skundo netyrė, neatsakė nei į vieną skunde keliamą klausimą, o tiesiog nurodė konkrečią datą, iki kurios pareiškėjas turėtų sutvarkyti Žemės sklypą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Yra akivaizdu, kad pareiškėjas skundu siekė apginti pažeistas savo teises, tačiau ne tik nesulaukė tyrimo, kurį pagal kompetenciją atsakovas turėtų atlikti, bet ir problemą atsakovas perkėlė pačiam pareiškėjui. Atsakovas Žemės sklypą apžiūrėjo, tačiau jokių aktyvių veiksmų, kad nustatytų atliekų turėtoją ar darytoją nesiėmė. Tokiu būdu pareiškėjo skundas iš esmės liko neišnagrinėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, Raštas, kaip administracinės procedūros sprendimas, nagrinėtinas administraciniame teisme. Tai, kad Rašte vietoje žodžio „įpareigojimas“ parašytas žodis „prašymas“, esmės nekeičia, nes šalia „prašymo“ pareiškėjas gavo kitų nurodymų, kurių vykdymą atsakovas susiejo su konkrečia data, t. y. iki 2020 m. balandžio 5 d.

21.2.       Pareiškėjas, nesutikdamas su jo skundo nagrinėjimo rezultatu, skundą teismui pateikė tuo pagrindu, kad skundžiamas sprendimas neatitinka faktinių duomenų, o taip pat neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Kokio pobūdžio tai sprendimas ir kaip išsprendžiamas pareiškėjo skunde nurodytas jo teisių pažeidimo klausimas, nėra aišku, nes teisės aktai nenumato atsakovui teisinės galimybės administracinę procedūrą dėl pareiškėjo skundo užbaigti prašymu, kuris baigiasi nurodymu iki konkrečios datos išvežti atliekas ir informuoti Inspekcijos pareigūnus bei patekti atliekų išvežimą įrodančius dokumentus.

21.3.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-529-492/2020, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas, pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl skundžiamo akto pagrįstumo ir teisėtumo, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalimi, turi patikrinti, ar skundžiamas teisės aktas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 p.); ar skundžiamą aktą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas (2 p.); ar skundžiamas aktas buvo priimtas nepažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 p.). Be to teismas turėjo patikrinti, ar atsakovas turi kompetenciją priimti tokio pobūdžio aktą, ar skundžiamas aktas buvo priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, įvertinti ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Nei vieno iš apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų veiksmų pirmosios instancijos teismas neatliko ir apsiribojo vien formaliu konstatavimu, kad Raštas yra tarpinis, teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas.

21.4.       Teismas, padaręs išvadą, kad Raštas yra tik tarpinis dokumentas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, nepasisakė ir nesprendė antrojo pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti atsakovą klausimą dėl atliekų pašalinimo iš Žemės sklypo spręsti iš naujo. Dėl šios priežasties teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismui konstatavus, kad tai tik tarpinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjas pažymi, kad Raštas priimtas 2020 m. vasario 7 d., tačiau iki šiol nėra jokio galutinio dokumento, kurį atsakovas pagal kompetenciją turėtų priimti, t. y. pareiškėjo skundas iš esmės nesprendžiamas. Tai tik rodo, kad pozicija, jog Raštas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, yra teisiškai nepagrįsta.

21.5.       Rašte yra keli svarbūs nurodymai: 1) iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti Žemės sklype apžiūros metu užfiksuotas atliekas, perduodant jas atliekų tvarkytojui; 2) sutvarkius atliekas, informuoti Inspekcijos specialistus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Abiem atvejais ANK numato administracinę atsakomybę: ANK 247 straipsnio 29 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų tvarkymo dokumentų saugojimo reikalavimų pažeidimą; to paties straipsnio 30 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą, o 31 dalyje – už tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatyto termino. Skundžiamas sprendimas įformintas tarsi prašymas, tačiau jame nurodoma konkreti prašymo įvykdymo data bei reikalavimas pateikti atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus Inspekcijos pareigūnams suponuoja išvadą, kad tai nėra prašymas ir kiekvieno iš nurodytų reikalavimų neįvykdymas gali užtraukti pareiškėjui administracinę atsakomybę pagal nurodytus ANK straipsnius. Tai tik dar kartą patvirtina, kad teisės aktų reikalavimų neatitinkantis sprendimas dėl pareiškėjo skundo negali egzistuoti, todėl naikintinas teismo sprendimu ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

21.6.       Teismas turėjo pareigą pasisakyti dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos nustatytos bei jų veiksmai (įgalinimai) atliekant patikrinimą išvardyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12, 15, 16 straipsniuose. Nagrinėdamas pareiškėjo skundą, atsakovas turėjo teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurie išvardyti minėtame įstatyme, o ne klaidinti pareiškėją. Pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovo kaltės, dėl gero viešojo administravimo principo pažeidimo, todėl, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo naudai priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

22.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

23.1.       Departamento Vilniaus valdyba neturi duomenų apie tai, kad būtų notariškai patvirtinta Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas priklauso ir pareiškėjui, aplinkos apsaugos pareigūnai jam ir surašė ne privalomąjį nurodymą, įpareigojantį sutvarkyti atliekas – po kurio neįvykdymo pareiškėjui kiltų privalomos teisinės pasekmės pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį, o tik Raštu apsiribojo prašymu gera valia sutvarkyti Žemės sklype apžiūros metu užfiksuotas atliekas, perduodant jas atliekų tvarkytojui (-ams), turinčiam (-tiems) teisę tvarkyti tokias atliekas, sutvarkius atliekas, informuoti Inspekcijos specialistus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio lydraščius ar kt.). Aplinkosauginę būklę nuosavybės pagrindais valdomose žemėse prižiūri jų teisėti savininkai, valdytojai, t. y., šiuo atveju ir pareiškėjas. Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 d. 4 p.).

23.2.       Raštas yra raštas, pasireiškiantis Vilniaus valdybos pareigūnų prašymu, paraginimu, o ne kokia nors sukurta pareiga, už kurios neįvykdymą pareiškėjo teisės ar pareigos pasikeistų. Už tokių raštų / prašymų neįvykdymą atsakomybė niekur nenumatyta – pats pareiškėjas nenurodė ir negalėjo skunde nurodyti, kokios teisinės pasekmės jam kilo ar kils dėl tokio siūlymo / prašymo / raginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų 2 punktu, atsakovas turi kompetenciją priimti tokio pobūdžio aktą. Skundžiamas Raštas buvo priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų.

23.3.       Pareiškėjas 2020 m. sausio 14 d. pareiškimu, kurį Vilniaus AVPK persiuntė Departamentui nagrinėti ir į kurį pareiškėjui buvo atsakyta Raštu, prašė nustatyti, kaip pateko į Žemės sklypą automobilio priekaba su tentu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra – UAB „Ekotopas“; nustatyti, ar Žemės sklype medicinines bei kitas atliekas paliko UAB „Ekotopas“ ir pasitvirtinus, kad medicinines bei kitas atliekas paliko UAB „Ekotopas“, įpareigoti nedelsiant, saugiai pašalinti minėtas atliekas iš jiems priklausančio žemės sklypo bei nustatyti, kas neteisėtai užvaldė Žemės sklypą ir pakabino ant įvažiavimo vartų spyną. Departamentas pažymi, kad jam nėra suteikta kompetencija ir nėra nustatyta funkcija nustatinėti, kaip automobilio priekaba pateko į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą ir kas neteisėtai užvaldė pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą bei pakabino ant įvažiavimo vartų spyną. Medicininių atliekų Žemės sklype apžiūros metu nenustatyta ir šios aplinkybės pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigia ir nekvestionuoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą klausimą dėl atliekų pašalinimo iš Žemės sklypo spręsti iš naujo, yra nepagrįstas, abstraktus, neaiškus ir neleidžia tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą.

23.4.       Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Departamentas neatliko apskritai jokių veiksmų, kad tinkamai išnagrinėtų jo 2020 m. sausio 14 d. skundą. Iš Rašto turinio matyti, kad skundas dėl UAB „Ekotopas“ išnagrinėtas. Inspekcijos pareigūnai 2020 m. sausio 20 d. nuvyko į skunde nurodytą vietą. Dalyvaujant UAB „Ekotopas“ atstovei, Inspekcijos pareigūnai apžiūrėjo Žemės sklypą. Apžiūros metu žemės sklype užfiksuotos statybinės (iš jų ir pavojingosios asbesto lakštų) atliekos, medicininių atliekų apžiūros metu nenustatyta. UAB „Ekotopas“ atstovė neigė, kad atliekos priklauso šiai bendrovei. Apžiūros metu iš statybinių atliekų turinio atliekų turėtojo (darytojo) nustatyti nepavyko, todėl privalomasis nurodymas nebuvo surašytas.

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo UAB „Evus LT“ skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Departamento Vilniaus valdybos 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. (18.8)-AD5-1992 priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuotas atliekas, t. y. perduoti jas atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas; įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti klausimą dėl atliekų pašalinimo iš Žemės sklypo, pagrįstumas ir teisėtumas. 

26.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs Rašto turinį ir byloje pateiktus įrodymus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tarpinių dokumentų apskundimo, padarė išvadą, kad Raštas yra tarpinis (procedūrinis), informacinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, ir dėl to skundą atmetė. 

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, argumentuodamas tuo, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, jame nurodytas prašymas su konkrečia data sutvarkyti atliekas, joks kitas dokumentas po šio Rašto nebuvo priimtas, todėl jis negali būti laikomas tarpiniu dokumentu. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatliko nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-529-492/2020, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas, nurodyto veiksmo, sprendime nepasisakė dėl antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo.

28.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo esmės ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 14 d. su pareiškimu „Dėl neteisėto saugojimo pavojingų atliekų, mums priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Pareiškime teigiama, jog pareiškėjas negali laisvai patekti į Žemės sklypą, kadangi įvažiavimo vartai yra užrakinti pareiškėjui nežinomų asmenų. Patekęs į Žemės sklypą, pareiškėjas jame rado daug sumestų medicininių bei kitokių atliekų. Taip pat nurodoma, kad pagal turimus duomenis yra pagrindo manyti, kad medicinines bei kitas atliekas galbūt galėjo išmesti būtent UAB „Ekotopas“, kurios transporto priemonė stovi jam priklausančiame žemės sklype. Pareiškėjas pareiškime prašė: 1) nustatyti, kaip pateko į jam priklausantį žemės sklypą automobilio priekaba su tentu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra UAB „Ekotopas“; 2) nustatyti, ar jam priklausančiame žemės sklype medicinines bei kitas atliekas paliko UAB „Ekotopas“; 3) pasitvirtinus, kad medicinines bei kitas atliekas paliko UAB „Ekotopas“, įpareigoti nedelsiant, saugiai pašalinti minėtas atliekas iš jam priklausančio žemės sklypo; 4) nustatyti, kas neteisėtai užvaldė jam priklausantį žemės sklypą ir pakabino ant įvažiavimo vartų spyną; 5) atsisakius tenkinti prašymą – motyvus pagrįsti galiojančiomis teisės normomis; 6) atsisakymą pateikti el. paštu (duomenys neskelbtini); 7) siunčiamus elektroninius laiškus laikyti įteiktais tik tuo atveju, jeigu iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gaus patvirtinimą apie elektroninio laiško gavimą.

29.       Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Antrasis veiklos skyrius 2020 m. sausio 15 d. raštu „Dėl UAB „Evus LT“ pareiškimo persiuntimo“ (registracijos data ir numeris – 2020 m. sausio 16 d. Nr. 10-S-2258(1.39E-10)), vadovaudamasis ANK 589 straipsniu, UAB „Evus LT“ 2020 m. sausio 14 d. pareiškimą dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnyje „Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas“, pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Departamento Vilniaus valdybos viršininkui.

30.       Departamento Vilniaus valdyba, atsakydama į 2020 m. sausio 16 d. skundą, ginčijamame Rašte pareiškėjui nurodė, kad Inspekcijos pareigūnai 2020 m. sausio 20 d. nuvyko į skunde nurodytą vietą. Dalyvaujant UAB ,,Ekotopas“ atstovei, pareigūnai apžiūrėjo Žemės sklypą. Apžiūros metu Žemės sklype užfiksuotos statybinės (taip pat ir pavojingosios asbesto lakštų) atliekos, medicininių atliekų nenustatyta. Taip pat nurodoma, kad UAB ,,Ekotopas“ atstovė neigė, kad atliekos priklauso bendrovei, apžiūros metu atliekų turėtojo (darytojo) nustatyti nepavyko. Rašte paaiškinta, kad, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti jas pats, atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Rašte pareiškėjo paprašyta iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti Žemės sklype apžiūros metu užfiksuotas atliekas, perduodant jas atliekų tvarkytojui (-ams), turinčiam (-tiems) teisę tvarkyti tokias atliekas; sutvarkius atliekas, informuoti Inspekcijos specialistus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio lydraščius ar kt.).

31.       Taigi, kaip matyti, iš Rašto turinio šiuo Raštu buvo išnagrinėtos ir įvertintos pareiškėjo 2020 m. sausio 14 d. pareiškime ir Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus 2020 m. sausio 15 d. rašte nurodytos aplinkybės dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnyje „Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas“.

32.       Departamentas Rašte nenustatė, kad pareiškėjas ar kiti asmenys padarė ANK 247 straipsnyje numatytą pažeidimą. Iš Rašte nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą tuo aspektu, kad UAB „Ekotopas“ galėjo išmesti medicinines bei kitas atliekas, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų išsiaiškintos šios aplinkybės, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Departamentas jokio tyrimo pagal pareiškėjo pareiškimą neatliko.

33.       Akcentuotina, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokį tyrimą pagal kompetenciją Departamentas turėjo atlikti, nustatęs, kad Žemės sklype yra laikomos statybinės (taip pat ir pavojingosios asbesto lakštų) atliekos (atliekų turėtojas (darytojas) nenustytas), taip pat nenurodė, kokius teisės aktus atsakovas pažeidė, tokio tyrimo neatlikęs.

34.       Pažymėtina, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Antrasis veiklos skyrius Departamentui perdavė nagrinėti tik pareiškimo dalį dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnyje „Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas“, nustatymo. Dėl šios pareiškimo dalies Departamentas pareiškėjui ir pateikė atsakymą (Raštą). Dėl kitų pareiškime nurodytų klausimų pasisakyta minėtame Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus rašte arba jie nėra susiję su Departamento veiklos sritimi (pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnį, Departamentui pavesta vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, Departamento nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Departamento paskirtis – siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę). Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Departamentas neturėjo pareigos Rašte atsakyti į pareiškėjo prašymus, kurių pagal kompetenciją Departamentas negali spręsti.

35.       Pareiškėjas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą kreipėsi su pareiškimu, nurodydamas, kad jam priklausančiame Žemės sklype be jo (pareiškėjo) sutikimo UAB „Ekotopas“ savavališkai laiko medicinines ir kitas atliekas. Pažymėtina, kad kiti Žemės sklypo bendraturčiai nesikreipė į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Atliekomis užteršto žemės sklypo savininkas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką ir turi pareigą sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-789/2021).

36.       Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad Rašto dalis, kuria pareiškėjas paprašytas iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti Žemės sklype apžiūros metu užfiksuotas atliekas, t. y. perduoti jas atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas, pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes jame nurodytas prašymas su konkrečia data sutvarkyti atliekas, pažymėtina, kad šis prašymas grindžiamas Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies norma, nustatančia, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. Rašte nurodytas prašymas grindžiamas bendro pobūdžio pareiga atliekų turėtojams tvarkyti atliekas. Kaip nurodyta Rašte, apžiūros metu iš atliekų turinio atliekų turėtojo (darytojo) nepavyko nustatyti. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad Rašte nurodytas prašymas pareiškėjui yra įpareigojančio pobūdžio ir dėl šio prašymo nevykdymo jam galėjo atsirasti (atsirado) kokios nors teisinės pasekmės. Tokių galimų pasekmių nenurodyta ir Rašte. Bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėjui nevykdant šio prašymo, nebuvo imtasi jokių teisinių priemonių dėl šio prašymo įvykdymo.

37.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Departamentas privalomojo pobūdžio sprendimus įformina per privalomųjų nurodymų institutą, įtvirtintą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo IV skyriaus II skirsnyje „Privalomieji nurodymai“. Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Departamentas pareiškėjui būtų davęs privalomąjį nurodymą sutvarkyti Rašte paminėtas atliekas Žemės sklype. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas padarė ANK 247 straipsnyje numatytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Raštas priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. sausio 14 d. pareiškimą (skundą), kurį Departamentui nagrinėti pagal kompetenciją persiuntė Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Antrasis veiklos skyrius. Iš Rašto turinio matyti, kad jame pateiktas atsakymas į minėtą pareiškėjo pareiškimą, jokie kiti atsakovo veiksmai, kurie galėtų būtų atliekami po šio Rašto priėmimo, nenurodyti, tokių galimų veiksmų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, reaguodamas į pareiškėjo pareiškimą, po Rašto priėmimo būtų priėmęs kokį nors kitą dokumentą.

38.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 d.) nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentų, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas.

39.       Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-529-492/2020, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas, nurodyto veiksmo, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-529-492/2020 minėtą teismo nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracini teismas nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą, vertindamas, jog atsakovo Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių; teismas turėjo patikrinti, ar atsakovas turi kompetenciją priimti tokio pobūdžio aktą, ar skundžiamas aktas buvo priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, įvertinti ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracini teismas taip pat nurodė, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Rašto priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ir atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

40.       Taigi nagrinėjamu pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės gali būti nustatyta, ar pareiškėjui Raštas sukelia teisines pasekmes, t. y. įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, išsiaiškinus Rašto priėmimo pagrindus ir ar Raštas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties nurodymus, bylą išnagrinėjo iš esmės ir nustatė, kad Raštas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

41.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimo dalį, kurią Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Antrasis veiklos skyrius Departamentui pagal kompetenciją perdavė nagrinėti, Rašte nurodyti veiksmai, kurių ėmėsi atsakovas, nagrinėdamas šį pareiškimą, suformuluotas prašymas iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti Žemės sklype apžiūros metu užfiksuotas atliekas, perduodant jas atliekų tvarkytojui (-ams), turinčiam (-tiems) teisę tvarkyti tokias atliekas, o, sutvarkius atliekas, informuoti Inspekcijos specialistus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio lydraščius ar kt.), nėra įpareigojančio pobūdžio pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad Raštas pats savaime pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų. 

42.       Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl atliekų pašalinimo iš Žemės sklypo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Rašte nurodytą skundžiamą sprendimą. Nepripažinus pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl pirmojo skundo reikalavimo, antrasis skundo reikalavimas, kuris laikytinas išvestiniu, taip pat pagrįstai netenkintas.

43.       Nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 3 straipsnyje įtvirtinto gero administravimo principo, nes atsakovas, akivaizdžiai klaidino pareiškėją, priėmė neaiškios formos ir turinio, jokiame teisės akte nenumatytą viešojo administravimo aktą. Kaip jau minėta, atsakovas apskritai Raštu atsakė pareiškėjui į pareiškimo, pateikto Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Antrajam veiklos skyriui, dalį, kuri 2020 m. sausio 15 d. raštu persiųsta atsakovui. Rašte, nurodant apskundimo tvarką, nurodyta, kad tai yra atsakymas.

44.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pasisakyti dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, jo naudai priteistinos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes pareiškėjas jas patyrė dėl atsakovo kaltės, atsakovas, nesilaikydamas gero viešojo administravimo principo, pareiškėją suklaidino, atsakovas turėjo atlikti tik tuos veiksmus, kurie išvardyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12, 15, 16 straipsniuose.

46.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

47.       ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, tai, kad pareiškėjas ginčijo atsakovo Raštą, kuriame nėra jokių privalomų nurodymų, Raštu buvo atsakyta į pareiškėjo pareiškimo, paduoto Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Antrajam veiklos skyriui, dalį, kuri 2020 m. sausio 15 d. raštu persiųsta atsakovui, t. y. Raštas tais aspektais, kuris jis buvo ginčijamas šioje byloje, pats savaime pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nenustatė priežasčių, dėl kurių nereikia laikytis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

49.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atmetus, pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė