Civilinė byla Nr.e2-283-278/2022

Teisminio proceso Nr.2-59-3-00072-2022-4

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:  

 (S)

                                                             2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.2.4.5; 3.2.6.5

                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                          S P R E N D I M A S

                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                               2022 m. spalio 26  d.

                                                        Panevėžys

Panevėžio

sekretoriaujant D. B.,

dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui advokato padėjėjui Ž. K.,

atsakovei N. P.,

atsakovių atstovei advokatei A. P.,

trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai I. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal   ieškovės  I. M. ieškinį atsakovams N. P., Salako krašto ekologinio švietimo ir amatų centrui, trečiajam asmeniui Mindaugui A. P. dėl skolos priteisimo ir,

n u s t a t ė :

ieškovė  I. M. nurodė, kad atsakovei N. P., susijusia su ja giminystės ryšiais, 2017-2020 m. laikotarpiu paskolino pinigines lėšas, be to, dalį lėšų paskolino atsakovei, kaip S. krašto ekologinio švietimo ir amatų centro vadovei. Teigė, kad atsakovei lėšos buvo skolinamos atsakovei verslo reikmėms, todėl atskirais atvejais nebuvo sudarytos paskolos sutartys, nes nekilo abejonių dėl lėšų grąžinimo ateityje, be to, dalis lėšų buvo pervedama į sąskaitas ar perduodamos atsakovei N. P. tiesiogiai. Nurodė, kad 2017-02-24 (9 998 Eur) ir 2017-03-31 (15 000 Eur) paskolos buvo suteiktos 5 metų laikotarpiui, pasirašius paskolos sutartis, o 2017-2018 m.m. sudarytos 7 žodinės sutartys, paskolinant 87 000 Eur, lėšas pervedant į atsakovės N. P. atsiskaitomąją sąskaitą. Tvirtino, kad 2018-2020 m.m. laikotarpiu, atsakovei AB S. U. filiale perduota 24 525 Eur grynais. Nurodė, kad lėšos teiktos ne šeimos poreikiams, o konkrečiai atsakovei.  Teigė, kad prašė atsakovės grąžinti paskolintas lėšas, tačiau po vyro V.A. P. mirties atsakovė su ja nutraukė ryšius, neatsiliepė į skambučius bei žinutes, 2021-12-29 teismui išdavus teismo įsakymą, pareiškė prieštaravimus. Nurodė, kad atsakovei N. P., kaip S/ krašto ekologinio švietimo ir amatų centro vadovei, 2018 m. rugsėjo-spalio mėn. laikotarpiu paskolino 17 000 Eur, lėšas pervesdama į Centro atsiskaitomąją sąskaitą. Prašė teismą priteisti iš atsakovės N. P. 136 259 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, o iš ir  atsakovo Salako krašto ekologinio švietimo ir amatų centro - 17 000 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.  

A. N. P. nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškiniu. Nurodė, kad jos vyras V. A. P., kaip ieškovės pusbrolis, artimai bendravo su  ieškove I. M., be to, buvo gydytojas, todėl, iškilus sveikatos problemoms, ieškovę prižiūrėjo. Teigė, kad 2015 m. buvo rekonstruojamas V.A. P. priklausantis statinys, pradėtas sraigių auginimo bei gaminimo verslas, kurių vykdymui ieškovė pati siūlė pinigines lėšas. Nurodė, kad 2017-02-24 ir 2017-03-31 buvo paskolinta dalis reikalaujamų  priteisti lėšų, jos vardu sudarant dvi paskolos sutartis. Sutinka, kad dalį paskolintų lėšų turi grąžinti ieškovei, tačiau sutuoktiniui mirus, neturi pakankamai lėšų, nes neišspręsti paveldimo turto klausimai. Teigė, kad ieškovės suteiktos dvi  paskolos buvo panaudotos šeimos tikslams, apie ieškovei priklausančių lėšų pervedimą buvo žinoma V.A. P., tačiau jam mirus, ieškovė, kaip kreditorė į notarą su pareiškimu nesikreipė. Tvirtina, kad  į jos sąskaitą ieškovės 2017-2018 m.m. pervestos lėšos (87 000 Eur) buvo padovanotos, ieškovė lėšas davė geranoriškai, o  Centrui suteikė  auką (paramą). Nurodė, kad  2018-2020  m. lėšos,   bendrai 24 525 Eur sumai, jai nebuvo perduotos. Nurodė, kad iki V.A. P. mirties  ieškovė niekada grąžinti dovanotų lėšų neprašė. Nepripažįsta, kad S. krašto ekologinio švietimo ir amatų centrui buvo suteikta paskola, nes Centras yra juridinis asmuo ir paskolos sutartis turėjo būti rašytinė.

Trečiasis asmuo Mindaugas A. P. nurodė, kad jam žinoma, jog ieškovė yra davusi atsakovei pinigų, tačiau nei kokiu teisiniu pagrindu (paskolos, dovanojimo ar kt.), nei koks kiekis pinigų buvo duotas, nei kitos su tuo susijusios aplinkybės, jam nežinomos. Nurodė, kad nors ieškinyje nurodoma, kad pinigai atsakovei N. P. buvo skolinami jos ir jos vyro verslo reikmėms, o atsakovės atsiliepime į ieškinį teigiama, kad pinigai buvo skolinami, nes jų reikėjo statyboms, V. A. P. priklausiusių 2/3 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paskolintos lėšos buvo panaudotos abiejų sutuoktinių poreikiams tenkinti. Teigė, kad iš byloje esančių įrodymų nėra žinoma, kur buvo panaudotos ieškovės perduotos lėšos, o tėvas V.A. P. jam nėra minėjęs, kad namo dalies rekonstrukcijai būtų naudotos iš ieškovės pasiskolintos lėšos. Nurodė, kad bylos aplinkybes patvirtina, kad dėl paskolų ieškovė bendravo tik su atsakove, paskolos sutartys buvo pasirašytos su atsakove ir pinigai buvo perduodami jai, o faktas, kad mirus jo tėvui ieškovė I. M. nepareiškė kreditorinio reikalavimo, byloje neįtraukė jo (teisių perėmėjo) atsakovu ir nėra įrodinėjama, jog prievolė grąžinti paskolą yra abiejų sutuoktinių solidari prievolė, nėra pagrindo konstatuoti ir pripažinti, kad ieškovės perduotos lėšos buvo panaudotos abiejų sutuoktinių poreikiams tenkinti ar V.A. P. asmeninio turto pagerinimui.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės I. M. nurodė, kad ji per keliolika kartų 2017-2020 m.m. laikotarpiu atsakovei N. P. asmeniškai bei kaip Salako krašto ekologinio švietimo ir amatų centro vadovei, penkerių metų laikotarpiui paskolino asmenines lėšas. Tvirtino, kad 2017-02-24 ir 2017-03-31 buvo sudarytos dvi paskolos sutartys su atsakove, 2017-05-05 - 2018-04-03 laikotarpiu 87 000 Eur  pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, o 2018-12-13 - 2020-04-21 – 24 525 Eur, nuėmus nuo sąskaitos, per 6 kartus, buvo perduoti atsakovei N. P. grynais. Be to, 17 000 Eur, atsakovės N. P. prašymu, paskolino S. krašto ekologinio švietimo ir amatų centrui (toliau ir Centras). Tvirtino, kad minėtos lėšos buvo skolinamos asmeniškai atsakovei, su kuria gerai sutarė, bet ne N. P. šeimos poreikiams, todėl, mirus pusbroliui V.A. P., jai nebuvo pagrindo kreiptis į notarą ir reikšti finansinius reikalavimus priėmusiems palikimą. Atsakovė N. P. nurodė, kad paskolos sutartimi suteiktos lėšos bei ieškovės dovanotos lėšos (87 000 Eur) buvo naudojamos šeimos poreikiams – vykdomai namo rekonstrukcijai bei sraigių auginimo verslui, apie suteiktą paskolą bei dovanotas lėšas buvo žinoma sutuoktiniui V.A. P.. Tvirtino, kad 24 525 Eur jai niekada nebuvo perduoti, o S. krašto ekologinio švietimo ir amatų centrui pervestos lėšos yra savanoriška ieškovės  parama, auka.

Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, paaiškinimų, šalys skirtingai kvalifikuoja tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius – ieškovė nurodo, kad asmeniškai atsakovei, jos reikmėms, pervestas ir perduotas lėšas paskolino, atsakovė tvirtina, kad tik dalį lėšų ieškovė I. M. paskolino šeimos poreikiams, o dalį lėšų dovanojo. Nurodė, kad ieškovė jokių įrodymų nepateikė, kad į  jos sąskaitą pervestos piniginės lėšos buvo paskola ir kad ji buvo įsipareigusi  šias lėšas grąžinti.  

Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.870 straipsnio nuostatos nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta, todėl minėtos  aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005, 2020-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 2021-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 ir kt.). Dėl paminėto, nagrinėjamoje byloje ieškovei I. M. pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovės buvo perduoti atsakovei N. P. kaip paskola ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovei grąžinti. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką. Ieškovei, reiškiančiai reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, kyla pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta.

Paskolos sutarties formą reglamentuoja  CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme  (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017-02-24 ir 2017-03-31  ieškovė I. M. ir atsakovė N. P. sudarė dvi paskolos sutartis, kuriose nurodoma, jog ieškovė perduoda paskolos gavėjos nuosavybėn 10 000 Eur ir 15 000 Eur, o paskolos gavėja N. P. įsipareigoja tokią pačią pinigų sumą grąžinti. Nurodoma, kad paskolos suteikiamos penkerių metų laikotarpiui.  Paskolos rašteliuose nėra užfiksuotas pinigų perdavimas. Tais atvejais, kai paskolos dalyko perdavimas nėra tiesiogiai užfiksuotas rašytiniame dokumente, kuriuo grindžiamas paskolos teisinių santykių buvimas, šis faktas gali būti nustatomas aiškinant paties dokumento turinį, įvertinus jo surašymo aplinkybes bei kitais leistinais įrodymais, kurie vertinami pagal Civilinio proceso kodekse (toliau ir CPK) įtvirtintas taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali vadovaujantis jomis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-86-330/2017). Kaip minėta 2017-02-24 ir 2017-03-31 paskolos rašteliuose nėra užfiksuotas pinigų perdavimas, tačiau tai, kad minėtos lėšos buvo perduotos (gautos), atsakovė pripažįsta ir sutinka dalį jų grąžinti. Teismas daro išvadą, kad minėtose paskolos sutartyse nurodytų  lėšų pervedimo faktą patvirtina ne tik ieškovės paaiškinimai, bet ir teismui pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą  2017-02-24 buvo pervesta 9 998 Eur, o 2017-03-31 -15 000 Eur bei atsakovės įsipareigojimas tokią pačią pinigų sumą grąžinti. Dėl paminėto konstatuotina, kad nors paskolos sutartyje nėra užfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, tačiau byloje įrodyta, kad atsakovei piniginės lėšos  buvo perduotos ir atsakovė neneigia, kad buvo įsipareigojusi suteiktas lėšas grąžinti.  Nors atsakovė pripažįsta, kad gautos piniginės lėšos turi būti ieškovei grąžintos, tačiau nurodo, kad  2017-02-24, 2017-03-31 gautos paskolos buvo suteiktos jai esant santuokoje su V. A. P., kuris apie lėšų gavimą žinojo ir lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, todėl ji asmeniškai ieškovei privalo grąžinti tik dalį (1/2 d.) šeimai paskolintų lėšų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose, priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018), todėl sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams. Bendroms sutuoktinių prievolėms pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020). Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad paskolos sutartimis paskolintos lėšos buvo skolinamos asmeniškai atsakovei N. P., tačiau ieškinyje nurodė, kad  paskolos buvo suteiktos N. P. ir jos sutuoktinio verslo reikmėms. Be to, ieškovė neneigė, kad minėtu metu buvo rekonstruojamas ir atsakovės sutuoktiniui V.A. P. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir kad  apie atsakovei  perduotas pinigines lėšos žinojo ir V.A. P.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015-11-23 V. A. P. buvo išduotas leidimas namo rekonstrukcijai ir ieškovė nepaneigė   atsakovės teiginių, kad  2017-02-24, 2017-03-31 paskolos sutartimis suteiktos lėšos buvo panaudotos tiek namo rekonstrukcijai, tiek ir šeimos verslo vystymui, t.y., sutuoktinių šeimos poreikiams tenkinti, todėl konstatuotina, kad prievolė grąžinti paskolas ieškovei yra bendra sutuoktinių prievolė. Byloje nustatyta, kad atsakovė N. P. ir V.A. P. 2019-11-29 sudarė vedybinę sutartį, kurios 3.2 p. susitarė, kad pagal bendras prievoles ir prievoles, susijusias su šeimos interesais, sutuoktiniai atsako solidariai. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad V. A. P. mirė 2020-06-12, ieškovei apie tai buvo žinoma, tačiau savalaikiai į notarą, kaip kreditorė, trijų mėnesių laikotarpyje, ieškovė I. M. nesikreipė. Duomenų, kad ieškovė yra prašiusi atnaujinti praleistą terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams,  nepateikta, todėl darytina išvada, kad ieškovė yra praleidusi terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti į V.A. P. skolos dalį (CK 5.63 straipsnis).  Tačiau, kaip minėta, 2019-11-29 vedybų sutartimi N. P. ir V.A. P. susitarė, kad pagal prievoles, susijusias su šeimos interesais, sutuoktiniai atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškovė prašo pervestas paskolos sumas priteisti iš atsakovės, todėl  konstatuotina, kad pagal 2017-02-24, 2017-03-31 paskolos sutartis, atsakovė N. P. privalo grąžinti ieškovei 24 998 Eur (9 998 +15 000 = 24 998 Eur).

Byloje nustatyta, kad 2017 - 2018 m.m. ieškovė I. M. į atsakovės N. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbanke, 2017-05-05 pervedė - 15 000 Eur; 2017-05-26 - 25 000 Eur; 2017-09-22 - 8 000 Eur; 2017-10-18 - 14 000 Eur; 2017-11-29 - 14 000 Eur; 2018-01-26 - 7 000 Eur; 2018-04-03 – 4 000 Eur, viso 87 000 Eur. Atsakovė nurodo, kad ieškovė minėtas lėšas padovanojo ir iki sutuoktinio V.A. P. mirties niekada neprašė jų grąžinti. Byloje nėra ginčo, kad nurodytas sumas ieškovė I. M. atsakovei pervedė į sąskaitą banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“, tačiau atsakovė N. P. neigia, jog pinigai jai pervesti kaip suteiktos paskolos sutarties dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik  paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.), todėl banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t.y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015, 2021-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Atsižvelgiant į šalių artimus ryšius, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus, o ne paskolos teisinius santykius. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. 

Kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti, įvertinti ir reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja vadovaudamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovė N. P. neginčija, tai patvirtina 2017-02-24, 2017-03-31  paskolos sutartys, kad ieškovė I. M. yra skolinusi pinigines lėšas, jas atsakovė gavo bei įsipareigojo grąžinti. Byloje nustatyta, kad pagal minėtas 2017-02-24, 2017-03-31  paskolos sutartis pervedamas lėšas mokėjimo nurodymuose ieškovė nurodydavo kaip „sąskaitos papildymas“. Iš teismui pateiktų banko mokėjimų nurodymų matyti, kad aukščiau minėtu 2017 - 2018 m. m. laikotarpiu, ieškovei I. M. pervedant pinigines lėšas į atsakovės N. P. atsiskaitomąją sąskaitą, bendrai 87 000 Eur sumai, ieškovė taip pat nurodė, kad tai yra „sąskaitos papildymas“, tačiau šalys paskolos sutarties nesudarė, nors  ieškovės pervedamos sumos ženkliai viršijo šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1dalis).  Ieškovė I. M. teigia, kad jeigu lėšas atsakovei ji būtų dovanojusi, tai būtų aiškiai nurodžiusi mokėjimo paskirties laukelyje, kad tai dovana, nes tokius įrašus nurodydavo, darant bankinius pavedimus, pvz. 2018-06-15, dovanojant pinigines lėšas giminaitei E. R.. Atsakovė pripažįsta, kad į jos sąskaitą buvo pervestos lėšos ir jas naudojo savo bei šeimos reikmėms, tačiau lėšos buvo dovana šeimai, o ne paskola. Minėtus atsakovės teiginius, kad lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams  iš dalies patvirtina ir duomenys, esantys N. P. ir V.A. P. atsiskaitomosios sąskaitos išrašuose, iš kurių matyti, kad ieškovei pervedus pinigines lėšas atsakovei, atskirais atvejais atsakovė N. P. tą pačią dieną dalį lėšų pervesdavo sutuoktiniui, į jo atsiskaitomąją sąskaitą, nurodydama kaip „saskaitos papildymas“ (2017-05-26 - 15 000 Eur; 2017-09-22 – 5 000 Eur) ar gavusi lėšas, sutuoktiniui dalį jų pervesdama, kaip „paskolos grąžinimas“, „skolos grąžinimas“, „papildymas“ (2017-04-07, 2017-05-05, 2017-05-26 2017-10-19, 2018-01-29 ir kt.).

Kasacinis teismas dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo yra nurodęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Aukščiau nurodyti ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai, kuriuose būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Tačiau  kai lėšų pavedimo paskirtis nurodyme aiškiai neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Nors byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad pervedamos lėšos buvo paskolintos, o atsakovė įsipareigojo gautas lėšas grąžinti, tačiau įvertinus, kad kiekviena iš šalių privalo įrodyti savo teiginius, konstatuotina, kad atsakovė N. P. taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ženkli pinigų suma (87 000 Eur) buvo ieškovės padovanota, nes dovanojant didesnę nei 14 500 Eur  turi būti sudaroma notarinės formos sutartis (CK 6.469 straipsnio 2 dalis), nepateikė teismui duomenų, kad apie padovanotas lėšas atsakovė ar sutuoktinis teikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nenurodė pagrįstų tokio ieškovės I. M. elgesio motyvų. Ta aplinkybė, kad ieškovė yra  senyvo amžiaus, vieniša, atsakovės teigimu siekė ateityje, ligos atveju užsitikrinti pusbrolio V.A. P., kaip gydytojo priežiūrą, nėra pakankama pagrįsti didelės pinigų sumos dovanojimą. Be to, tokia dovana labiau tikėtina būtų buvusi skiriama ir pervedama artimam giminaičiui, pusbroliui V.A. P., o ne jo žmonai, kurių tarpusavio santykiai, ieškovės teigimu, nebuvo pakankamai tvirti.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išnagrinėjęs bylą teismas konstatuoja, kad byloje pateikti šalių paaiškinimai, esantys bankiniai pervedimai leidžia daryti išvadą, jog labiau yra tikėtina, kad atsakovės šeimai buvo suteikta paskola, nes  dalis gautų lėšų N. P. buvo pervedamos ir į sutuoktinio sąskaitą, apie pervestas lėšas buvo žinoma V.A. P., kuriam apie tai telefonu pranešdavo ieškovė. Tai, kad lėšos buvo paskolintos, o ne dovanotos leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad ieškovė nuosekliai teigė minėtas lėšas paskolinusi sraigių auginimo verslui vystyti, pasitikėjusi atsakovės pažadais grąžinti paskolas, gavus verslui skiriamą ES paramą bei tai, kad N. P. anksčiau buvo parašiusi dvi paskolos sutartis. Be to, ieškovė guodėsi giminaičiui A. K., kad paskolintos lėšos negrąžinamos, nesivadovaujant šiais liudytojo parodymais būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5, 1.93 straipsniai). Kadangi suteiktos paskolos yra solidari sutuoktinių prievolė (Vedybų sutarties 3.2 p.), o V.A. P. yra miręs, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatomis ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų atsakovė. Dėl paminėto ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės N. P. 2017-05-05 – 2018-04-03 laikotarpiu suteiktas paskolas bendrai  87 000 Eur sumai, tenkintinas. 

Ieškovė I. M. nurodė, kad 2018 - 2020 m. laikotarpyje,  šešių žodinių paskolos sutarčių pagrindu, iš sąskaitos banke nuėmusi jai priklausančias pinigines lėšas,  atsakovei N. P. paskolino 24 525 Eur. Atsakovė neigia gavusi minėtas lėšas. Bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytojomis AB S. U. skyriaus darbuotojas R. K., R. J., D. D., A. V., liudytojos nurodė, kad I. M. yra išdavusios pinigines lėšas, tačiau liudytojos nurodė nemačiusios, kad išduotas lėšas ieškovė būtų perdavusi kitiems asmenims. Kadangi ieškovė nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių 24 525 Eur piniginių lėšų perdavimą atsakovei N. P., todėl konstatuoti, kad minėtos lėšos buvo perduotos (paskolintos)  atsakovei, nėra pakankamo pagrindo. Dėl paminėto, reikalavimas priteisti iš atsakovės 24 525 Eur  atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl aukščiau paminėtų motyvų konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės N. P. suteiktas paskolas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistina 111 998 Eur (24 998 +  87 000 = 111 998 Eur).

Ieškovė nurodė, kad atsakovei N. P., kaip S. krašto ekologinio švietimo ir amatų centro vadovei, 2018-09-17 paskolino 12 000 Eur, o 2018-10-26 - 5 000 Eur, viso 17 000 Eur, lėšas pervesdama į Centro atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas nurodo, kad pervestos lėšos buvo auka (parama) Centrui, o ne paskola. CK 6.476 straipsnio 1 dalis nustato, kad auka laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Minėtu straipsniu reglamentuojama atskira dovanojimo sutartinių santykių grupė - aukos (paramos ar labdaros) sutartis, todėl CK 6.476 straipsnio normos yra specialiosios bendrųjų dovanojimo sutarties instituto normų atžvilgiu. Aukos (labdaros ar paramos) sutartys iš kitų dovanojimo sutarčių išskiriamos pagal specialų sutarties tikslą. Aukos (paramos ar labdaros) institutas teisės normų konkurencijos prasme yra specialus bendrųjų dovanojimo instituto normų požiūriu, todėl, teisinius santykius kvalifikavus  pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalį, kaip auką (paramą ar labdarą), taikomos šiame straipsnyje įtvirtintos taisyklės, o jų nereglamentuotais atvejais - bendrosios dovanojimo instituto nuostatos. CK 6.476 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vienintelė šios taisyklės išimtis - aukoms netaikomas CK 6.467 straipsnis ,,Dovanojimo su sąlyga sutartis“. CK 6.476 straipsnyje nėra aukos (paramos ar labdaros) sutarties formą nustatančių normų, todėl turi būti taikomos 6.469 straipsnio ,,Dovanojimo sutarties forma“ normos. CK 6.476 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, sutartis turi būti rašytinės formos (CK 6.469 straipsnio 1 dalis), o kaip minėta aukščiau pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija, kad reikalavimo dalyku esančias lėšas – 12 000 Eur ir 5 000 Eur, viso 17 000 Eur - ieškovė I. M. pervedė savo valia ir atsakovas šias lėšas priėmė. Ieškovė I. M. pripažįsta, kad paskolos sutartis nei su N. P., kaip Centro vadove ar kitu juridinio asmens atstovu nebuvo sudaryta bei neigia, kad Centrui pinigines lėšas pervedė kaip auką (paramą ar labdarą). T. L. ir paramos įstatymo 11 straipsnio, tiek ir CK 6.476 straipsnio 3 dalis nustato, kad aukos gavėjas, kuris yra juridinis asmuo, privalo tvarkyti visų operacijų, susijusių su paaukoto turto naudojimu apskaitą, teikti mėnesio ir metinę ataskaitą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Salako krašto ekologinio švietimo ir amatų centras neneigia, kad gavo ieškovės pervestas lėšas, tačiau atsakovas jokių duomenų apie teiktas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriose būtų nurodomos I. M. pervestos lėšos  Centrui, teismui nepateikė, todėl atsakovo teiginiai, kad  Salako krašto ekologinio švietimo ir amatų centrui buvo suteikta auka (parama), atmestini, nes atsakovas neįrodė tokios sutarties sudarymo fakto. Konstatavus, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad Centrui buvo suteikta paskola, o atsakovui neįrodžius, kad ieškovė pervedė auką (suteikė paramą ar labdarą), darytina išvada, kad Salako krašto ekologinio švietimo ir amatų centras turtą gavo be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), t. y., juridinis asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo (CK 6.242 straipsnio 1 dalis), todėl privalo grąžinti ieškovei 17 000 Eur, kaip nepagrįstai gautas lėšas.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų teismas konstatuoja, kad ieškovės I. M. ieškinys tenkintinas iš dalies  ir iš atsakovės N. P. ieškovės naudai priteistina 111 998 Eur negrąžinta paskola, o iš atsakovo Salako krašto ekologinio švietimo ir amatų centras priteistina 17 000 Eur.

CPK 93 straipsnio nuostatos nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad už ieškinį I. M. yra sumokėjusi 500 Eur žyminį mokestį, o nuo 1 626 Eur žyminio mokesčio mokėjimo 2022-05-27 nutartimi yra atleista. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 2 901,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 2 065 Eur prašo priteisti iš atsakovės N. P. ir 836,50 Eur iš Salako krašto ekologinio švietimo ir amatų centro. Nustatyta, kad atsakovės N. P. bylinėjimosi išlaidas sudaro 968 Eur, o trečiojo asmens M.A. P. - 300 Eur. Teismas konstatuoja, kad šalių patirtos atstovavimo išlaidos nėra užaukštintos ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl  civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, nustatytiems dydžiams (CPK 98 straipsnis).

Kadangi ieškovės I. M. ieškinys atsakovei N. P. tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 700 Eur atstovavimo išlaidų ir 1 815 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, o iš ieškovės atsakovei priteistina 194 Eur atstovavimo išlaidų.

Trečiojo asmens patirtos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir atsakovės.

Įvertinus, kad ieškovės ieškinys atsakovui Salako krašto ekologinio švietimo ir amatų centrui tenkintinas pilnai, iš atsakovo ieškovės I. M. naudai  priteistina 836,50 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 382,50 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

 n u s p r e n d ž i a :

ieškovės I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės N. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111 998 Eur (vieno šimto vienuolikos tūkstančių  devynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) skolą ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo (2022-05-27) iki teismo sprendimo įvykdymo, 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 5,50 Eur (penkis eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (įmokos kodas 5662),  valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atsakovei N. P. atmesti.

Priteisti iš atsakovo Salako krašto ekologinio švietimo ir amatų centro (juridinio asmens kodas 304429224) 17 000 Eur (septyniolika tūkstančių eurų) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo (2022-05-27) iki teismo sprendimo įvykdymo, 836,50 Eur  (aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 382,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio    (įmokos kodas 5560) bei 5,50 Eur (penkis eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (įmokos kodas 5662),  valstybei.

Priteisti iš ieškovės I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės N. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 194 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų trečiojo asmens Mindaugo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą

Teisėja                                                                              Birutė Valiulienė