Civilinė byla Nr. e2-837-945/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00087-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.6.1; 2.6.2.1; 2.6.6.2; 2.6.7; 2.6.18.3

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vitaterma“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Inovestus“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos priteisimo ir sutartinių netesybų sumažinimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vitaterma“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inovestus“ (toliau – atsakovė) 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 113 757,52 Eur sumai, taikant restituciją sumažinti ieškovės mokėtiną atsakovei baudą iki 56 878,76 Eur ir įtraukti atsakovę į ieškovės kreditorių sąrašą su 56 878,76 Eur kreditoriniu reikalavimu, priteisti ieškovei iš atsakovės 121 052,59 Eur įsiskolinimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Susipažinusi su perimtais ieškovės dokumentais nemokumo administratorė nustatė, kad 2019 m. sausio 21 d. šalys sudarė Subrangos sutartį Nr. AGR_YIT-2019-KA81, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte „Administracinės paskirties pastatas Sqveras“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Subrangos sutartis Nr. 1). 2019 m. balandžio 19 d. šalys sudarė Subrangos sutartį Nr. AGR_YIT-2019-KA838, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte „Lietuvos krepšinio namai“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Subrangos sutartis Nr. 2). 2019 m. liepos 30 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. nutraukia Subrangos sutartį Nr. 1. 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutraukia Subrangos sutartį Nr. 2. Iki Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimo ieškovė atliko rangos darbų už 135 206,61 Eur (be PVM), iki Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimo – už 10 695,14 Eur (be PVM). Atsakovė atliko ieškovei tik vieną 24 849,16 Eur mokėjimą, iš dalies apmokėdama 2019 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės neapmokėta suma – 121 052,59 Eur. 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad atsakovė įskaito ieškovės reikalavimus atsakovei 113 757,52 Eur sumai į ieškovės mokėtinas atsakovei 95 795,98 Eur baudą už Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimą bei 24 860 Eur baudą už Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimą. Ieškovei mokėtiną 7 295,07 Eur sumą pagal minėtas sąskaitas atsakovė sulaikė nurodydama, kad ji skirta užtikrinti ieškovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą. Įskaitymas yra neteisėtas, pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1892-657/2019 buvo priėmęs ieškovės vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei ir šioje nutartyje nurodęs, kad nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos ieškovės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Nutartis buvo išviešinta, t. y. atsakovė apie apribojimus žinojo. Sudarydama ginčijamą sandorį atsakovė patenkino didžiąją dalį savo finansinio reikalavimo ieškovei, apeidama kitus ieškovės kreditorius. Sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki. Ši aplinkybė konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartyje, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Egzistuoja visos sąlygos sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis). Be to, įskaitymas prieštaravo ir imperatyvioms CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (redakcijos, galiojusios tuo metu, kai buvo atliktas įskaitymas) (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kas yra savarankiškas pagrindas jį pripažinti negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis). Ieškovė taip pat nurodo nesutinkanti su atsakovės atliktu baudų už Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimą skaičiavimu, sudarančiu galimybę atsakovei nepagrįstai praturtėti, bei prašanti jas sumažinti per pusę. Subrangos sutarties Nr. 1 pagrindu apskaičiuota bauda (95 795,98 Eur) sudaro daugiau kaip du trečdalius ieškovės faktiškai atliktų darbų vertės (135 206,61 Eur), Subrangos sutarties Nr. 2 pagrindu apskaičiuota bauda (24 860 Eur) daugiau kaip dvigubai viršija ieškovės faktiškai atliktų darbų vertę (10 695,14 Eur). Patenkinus reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsakovė įtrauktina į ieškovės kreditorių sąrašą su 56 878,76 Eur kreditoriniu reikalavimu. Ieškovei iš atsakovės priteistina ne tik 113 757,52 Eur pagal Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 mokėtina suma, kurią atsakovė nepagrįstai įskaitė, bet ir 7 295,07 Eur suma, kurios mokėjimas sulaikytas.

3.       Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad Subrangos sutartis Nr. 1 buvo keičiama 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. liepos 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. susitarimais, Subrangos sutartis Nr. 2 – 2019 m. rugpjūčio 5 d. susitarimu, kurių sudarymą sąlygojo netinkamas ir nesavalaikis ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Ieškovei pradėjus darbus vykdyti mažesniu intensyvumu nei įprasta, sumažėjus ieškovės darbininkų skaičiui objektuose, kilus nesklandumams dėl medžiagų ir įrangos tiekimo, atsakovė sužinojo, kad teismui paduotas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei. Atsakovė pasinaudojo Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 14.6 ir 14.7.5 punktuose numatyta savo teise sutartis nutraukti. Dar ieškovei tebevykdant darbus atsakovės pasitelktas antstolis 2019 m. liepos 30 d. užfiksavo pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ieškovės vykdomų darbų būklę, o 2019 m. rugpjūčio 27 d. – pagal Subrangos sutartį Nr. 2 vykdomų darbų būklę. Atsakovė su ieškove nesėkmingai derėjosi dėl sutarčių nutraukimo pasekmių. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pradžios su ieškovės atstovais tapo neįmanoma susisiekti, todėl atsakovė priėmė sprendimą taikyti sutartines netesybas bei 2019 m. rugsėjo 23 d. atliko baudų įskaitymą. Įskaitymu nebuvo nepažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos. Pasirašydama sutartis ieškovė sutiko tiek dėl baudos jai taikymo padarius esminį sutarties pažeidimą, tiek dėl baudos išskaitymo iš jai mokėtinų sumų (Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 13.6 punktas). Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė padarė esminį sutarčių pažeidimą, t. y. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo. Sutartiniai įskaitymai buvo periodiškai (kas mėnesį) atliekami ir iki Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo, tokiems įskaitymams ieškovė niekada neprieštaravo. Atsakovė nėra su ieškove susijęs juridinis asmuo, todėl neįtakoja ieškovės sprendimų, ieškovė ūkinę – komercinę veiklą vykdė savarankiškai ir savo rizika. Atsakovė negalėjo valdyti ieškovės veiksmų atsiskaitant su ieškovės darbuotojais, tiekėjais ir kitais asmenimis, bet ėmėsi priemonių sudarydama susitarimus dėl ieškovės užsakytų medžiagų įsigijimo į atsakovės objektus ir atsiskaitydama su tiekėjais bei taip sumažindama ieškovės kreditorių ratą. Įskaitymas negali būti vertinamas kaip naujas susitarimas, apie kurį ieškovė nežinojo iš anksto, jis nebuvo nesąžiningas ar sudarytas su tikslu apeiti ar apgauti kitus ieškovės kreditorius. Baudų dydis apskaičiuotas pagal Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 13.6 punktą, t. y. 10 proc. sutarties kainos. Atsakovė geranoriškai sumažino baudų dydį ir jas apskaičiavo nuo sutarčių kainų be PVM. Sutartys nutrauktos dėl ieškovės kaltės, o atsakovė realiai dėl sutarčių nutraukimo patyrė nuostolių, kurie viršija pritaikytas ir įskaitytas sutartines baudas. Dalį ieškovės prašomos priteisti sumos (7 295,07 Eur) sudaro atsakovės sulaikytos sumos, skirtos užtikrinti ieškovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą. Pagal Subrangos sutarčių Nr.  1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 6.2 punktą atsakovė yra sulaikiusi 5% darbų sumos (6 760,32 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir 534,75 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 2). Sulaikytų sumų išmokėti ieškovei nėra pagrindo, nes ieškovė nėra pateikusi atsakovei Subrangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytų banko ar draudimo bendrovės išduotų garantinių įsipareigojimų užtikrinimų, o garantinio užtikrinimo terminas (3 metai po darbų pabaigos arba sutarties nutraukimo) nėra suėjęs (pagal Subrangos sutartį Nr. 1 baigsis 2022 m. rugpjūčio 10 d., pagal Subrangos sutartį Nr. 2 – 2022 m. rugsėjo 5 d.). 

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

4.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Subrangos sutarties Nr. 1 (ieškinio 3 priedas) ir Subrangos sutarties Nr. 2 (ieškinio 4 priedas) pagrindu ieškovė vykdė statybos darbus, jog Subrangos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 buvo nutrauktos prieš terminą atsakovės iniciatyva (2019 m. liepos 30 d. raštu dėl Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimo nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. (ieškinio 5–6 priedai) ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu dėl Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimo nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. tuo pagrindu, kad ieškovei buvo inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas (Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 14.6 ir 14.7.5 punktai) (ieškinio 7–8 priedai)). Atsakovė pripažino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad iki Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimo bendra atliktų darbų kaina sudarė 135 206,61 Eur (be PVM) (ieškinio 9 priedas), iki Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimo – 10 695,14 Eur (be PVM) (ieškinio 10 priedas), jog atsakovė apmokėjo dalį 2019 m. balandžio 2 d. sąskaitos pagal Subrangos sutartį Nr. 1, pervesdama ieškovei 24 849,16 Eur (ieškinio 11 priedas) ir taip sumažinta neapmokėtą darbų kainą iki 121 052,59 Eur (135 206,61 Eur + 10 695,14 Eur – 24 849,16 Eur). Į bylą taip pat pateikti duomenys apie tai, kad 2019 m. spalio 30 d. ieškovei iškelta bankroto byla (ieškinio 1–2 priedai). 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovė informavo ieškovės nemokumo administratorių (ieškinio 12 priedas) apie 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 113 757,52 Eur sumai (toliau – įskaitymas) (ieškinio 13–14 priedai), pažymėdama, kad bendras ieškovės įsiskolinimas atsakovei sudarė 131 936,53 Eur, įskaitant atsakovės ieškovei pritaikytą 95 795,98 Eur baudą už Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimą (ieškinio 15 priedas) ir 24 860 Eur baudą už Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimą (ieškinio 16 priedas). 2019 m. rugsėjo 23 d. rašte dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pažymima, kad atlikus įskaitymą išlieka 7 295,07 Eur (121 052,59 Eur – 113 757,52 Eur) neapmokėta darbų kainos dalis, kurios mokėjimą atsakovė sulaiko, o atsakovės kreditorinio reikalavimo ieškovei suma sudaro 18 179,01 Eur (131 936,53 Eur – 113 757,52 Eur), t. y. 2 228,68 Eur baudos dalis už Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimą ir 15 950,33 Eur baudos dalis už Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimą. Kaip matyti iš teismų sistemos Liteko duomenų, būtent 18 179,01 Eur dydžio atsakovės kreditorinis reikalavimas Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės bankroto byloje (bylos Nr. eB2-1339-657/2020).

5.       Ieškiniu ieškovė ginčija įskaitymo teisėtumą dviem pagrindais – kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), taip pat pažeidžiantį ieškovės kreditorių interesus (actio Pauliana, CK 6.66 straipsnis). Be to, ieškovė prašo per pusę (nuo 113 757,52 Eur iki 56 878,76 Eur) sumažinti atsakovės ieškovei pritaikytų netesybų (baudų) dydį, šias netesybas pripažįstant atsakovės kreditoriniu reikalavimu ieškovės bankroto byloje, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės visą neapmokėtą pagal Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 atliktų darbų kainą (121 052,59 Eur), kurią apima tiek atsakovės neteisėtai įskaityta suma (113 757,52 Eur), tiek ir suma, kurios mokėjimą atsakovė yra neteisėtai sustabdžiusi (7 295,07 Eur).

6.       Vertinant bylos nagrinėjimo ribas pažymėtina, kad pirmą kartą išnagrinėjęs bylą iš esmės Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovės 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu, priteisė ieškovei iš atsakovės 113 757,52 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įskaitymas buvo atliktas po to, kai Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti ieškovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo (ieškinio 17 priedas) ir ši aplinkybė išviešinta (ieškinio 18 priedas), įskaitymo sandorį buvo pripažinęs prieštaraujančiu imperatyviems įstatyme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintiems ribojimams realizuoti įmonės turtą ir (ar) vykdyti išieškojimą iš įmonės, kuriai inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Nesutikdamas su tokia išvada kasacinis teismas išaiškino, kad įskaitymas yra prievolių pabaigos būdas, o ieškovės nurodytose normose aptartas turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš turto yra vykdymo proceso dalis, su kuria įskaitymo teisė negali būti tapatinama, todėl sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo konstatuoti imperatyvių draudimų, įtvirtintų CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje, pažeidimą. Tokiu būdu aptariamo ieškinio faktinio pagrindo egzistavimas jau yra paneigtas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir jį vertinti iš naujo pakartotinai nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo.

7.       Kita vertus, kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovė įskaitymo prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms siejo ir su CK 6.53 straipsnio 2 dalyje bei 6.130 straipsnyje įtvirtintų taisyklių pažeidimu, kadangi, ieškovės vertinimu, įskaitymas atliktas nesuėjus baudų apmokėjimo terminui, t. y. atsakovei dar neįgijus teisės atlikti įskaitymą. Aplinkybę, kad dėl šių argumentų pagrįstumo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepasisakė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino kaip esminį proceso pažeidimą, lemiantį absoliutų teismų procesinių sprendimų negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kas lemia būtinybę įskaitymo teisėtumą įvertinti aptariamu aspektu pakartotinai nagrinėjant bylą iš esmės.

8.       Pažymėtina ir tai, kad pirmą kartą nagrinėdami bylą tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog įskaitymas yra atliktas ne pačios ieškovės, kaip skolininkės, o jos kreditorės (atsakovės), o tai yra esminė kliūtis pareikšti reikalavimą actio Pauliana pagrindu. Nesutikdamas su tokia išvada, kasacinis teismas išaiškino, kad iki ginčijamo įskaitymo ieškovė buvo ne tik atsakovės skolininkė, bet ir jos kreditorė, todėl ieškovės nemokumo administratorius turėjo teisę reikšti ieškinį dėl atsakovės, kaip ieškovės skolininkės, sudaryto sandorio, jeigu toks sandoris pažeidė tiek jos, kaip kreditorės, teises, tiek ir ieškovės kreditorių interesus, kurių užtikrinimui ir skirtas bankroto procesas.

9.       Atsižvelgiant į po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui šalių pateiktus 2022 m. vasario 23 d. prašymus, vadovaujantis CPK 235 straipsnio 6 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Dėl 7 295,07 Eur sumos mokėjimo sulaikymo (ne)teisėtumo ir reikalavimo šią sumą priteisti

10.       Kaip minėta sprendimo 4 punkte, atsakovė neginčija ieškovės argumentų, kad Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu buvo atlikti darbai, kurių vertė 7 295,07 Eur (6 760,32 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir 534,75 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 2), prievolės atsiskaityti už kuriuos atsakovė nėra įvykdžiusi. Kita vertus, atsakovė akcentuoja, kad šios prievolės įvykdymo terminas nėra suėjęs, kadangi, vadovaudamasi Subrangos sutarčių Nr.  1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 6.2 punktu, atsakovė yra sulaikiusi 5% darbų kainos iki kol ieškovė pateiks atsakovei Subrangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytus banko ar draudimo bendrovės išduotus garantinių įsipareigojimų užtikrinimus. Šių užtikrinimų ieškovė nėra pateikusi, o jų terminas (3 metai po darbų pabaigos arba sutarties nutraukimo) nėra suėjęs (pagal Subrangos sutartį Nr. 1 baigsis 2022 m. rugpjūčio 10 d., pagal Subrangos sutartį Nr. 2 – 2022 m. rugsėjo 5 d.).

11.       Pabrėžtina, kad pirmą kartą nagrinėdamas bylą Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu aptariamą reikalavimą atmetė sutikdamas su atsakovės pozicija dėl sulaikymo pagrįstumo, o kartu ir nesuėjusio prievolės apmokėti nurodyto dydžio darbų kainos dalį termino. Vertindamas tokios išvados pagrįstumą Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendime detaliai išanalizavo su mokėtinų sumų sulaikymu (CK 6.69, 4.229 straipsniai) susijusias Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sąlygas, nurodydamas keletą reikšmingų aplinkybių. Atsakovės teisė sulaikyti 5 proc. darbų kainos įtvirtinta Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 6.2 punkte. Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 12.2 punktu ieškovė įsipareigojo per 10 darbo dienų po galutinio atliktų darbų akto pasirašymo pateikti atsakovei garantinio laikotarpio užtikrinimą, išduotą atsakovei priimtinos draudimo bendrovės laidavimo ar banko garantijos forma, užtikrinantį tinkamą ieškovės garantinio termino įsipareigojimų vykdymą. Subrangos sutarties Nr. 1 specialiųjų sąlygų 5.5 punkte ir Subrangos sutarties Nr. 2 specialiųjų sąlygų 5.3 punkte numatyta, kad, ieškovei nepateikus aptarto užtikrinimo, atsakovės sulaikytos sumos 3 metams paliekamos atsakovei kaip ieškovės garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas. Be to, pagal Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 14.11 punktą, nutraukusi sutartis atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei sulaikytas sumas, išskaičiusi ieškovės mokėtinas baudas, palūkanas bei nuostolių atlyginimą per 10 dienų po to, kai ieškovė pateiks garantinio laikotarpio užtikrinimą. Ieškovei nepateikus užtikrinimo, atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei sulaikytas sumas, išskaičiusi ieškovės mokėtinas baudas, įskaitant nustatytą Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 6.2 punkte, palūkanas bei nuostolių užtikrinimą per 30 dienų. Įvertinęs nurodytą sutartinį reglamentavimą Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovės pareiga sumokėti sulaikytas sumas atsiras tik po to, kai ieškovė įvykdys savo priešpriešines prievoles – pateiks garantinio laikotarpio užtikrinimą. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nepagrįstu pripažino ieškovės argumentą, kad, atsakovei nutraukus Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovės garantinio laikotarpio užtikrinimo, nes ieškovės nebaigtus atlikti darbus pabaigė kiti rangovai, kurie ir pateikė atsakovei garantinio laikotarpio užtikrinimus, pažymėdamas, jog ieškovės garantiniai įsipareigojimai, vadovaujantis Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, yra sietini su faktiškai atliktais darbais, už kuriuos kiti rangovai nėra atsakingi. Aplinkybė, kad ieškovei iškelta bankroto byla, taip pat buvo įvertinta kaip savaime nereiškianti, jog atsakovė netenka teisės naudotis Subrangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 sulygta galimybe 3 metams sulaikyti tam tikras sumas garantiniam laikotarpiui, kildinama iš sutarčių laisvės principo. Tuo atveju, jeigu iki garantinių terminų pabaigos jokie ieškovės atliktų darbų defektai neatsiras, atsakovė privalės sumokėti ieškovei sulaikytą darbų kainos dalį. Šių argumentų pagrindu net ir panaikindamas Kauno apygardos teismo sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, aptariamą ieškinio reikalavimą atmetė.

12.       Nors, kaip minėta sprendimo 6 punkte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą panaikino visa apimtimi ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip matyti tiek iš pačios kasacinio teismo nutarties, tiek ir iš abiejų šalių teiktų kasacinių skundų turinio, nei viena iš šalių nereiškė nei reikalavimo pripažinti aptariamą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo dalį neteisėta, nei jokių argumentų, kuriais būtų kvestionuojamas Lietuvos apeliacinio teismo išvadų šiuo klausimu pagrįstumas. Net ir 2022 m. sausio 12 d. nutartyje, kuria buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimą peržengti kasacinių skundų ribas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė tokį sprendimą siejantis su actio Pauliana instituto taikymu ginčijant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kai kiekviena prievolės šalis tuo pačiu metu yra ir kreditorė, ir skolininkė, įskaitymo sandorį, t. y. ne su bylos dalimi, kuria išspręstas klausimas dėl 7 295,07 Eur sumos mokėjimo sulaikymo teisėtumo.

13.       Pabrėžtina ir tai, kad teikdama tiek 2022 m. vasario 23 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, tiek ir 2022 m. kovo 9 d. rašytinius paaiškinimus ieškovė nieko nepasisakė nei dėl ieškinio reikalavimo priteisti 7 295,07 Eur sumą, jos sulaikymą pripažinus neteisėtu, nei dėl sprendžiant šį reikalavimą pirmojo bylos nagrinėjimo metu Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pateiktų išaiškinimų pagrįstumo. Pati ieškovės pozicija tiek kasaciniame procese teikto skundo nesiejant su teismų priimtų procesinių sprendimų dalimi, kuria išspręstas aptartas reikalavimas, tiek ir raštu teikiant savo poziciją pakartotinio bylos nagrinėjimo metu leidžia spręsti, kad jokių Lietuvos apeliacinio teismo motyvų dėl aptariamo ieškinio reikalavimo nepagrįstumo trūkumų ieškovė neįžvelgė. Tokių trūkumų nenustatęs ir pakartotinio bylos nagrinėjimo metu, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad Subrangos sutarties Nr. 1 specialiųjų sąlygų 5.5 punkte ir Subrangos sutarties Nr. 2 specialiųjų sąlygų 5.3 punkte įtvirtintas 3 metų terminas vis dar nėra suėjęs (pagal Subrangos sutartį Nr. 1 baigsis 2022 m. rugpjūčio 10 d., pagal Subrangos sutartį Nr. 2 – 2022 m. rugsėjo 5 d.), teismas sprendžia, kad pripažinti 7 295,07 Eur sumos mokėjimo sulaikymą neteisėtu, o prievolę sumokėti aptarto dydžio Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu atliktų darbų kainos dalį pažeista, bei tenkinti ieškinio reikalavimą dėl šios sumos priteisimo nėra pagrindo.

Dėl baudų dydžio sumažinimo

14.       Kaip minėta sprendimo 4 punkte, atsakovė 2019 m. rugsėjo 20 d. pritaikė ieškovei sutartines netesybas – baudas už Subrangos sutarties Nr. 1 (95 795,98 Eur) ir Subrangos sutarties Nr. 2 (24 860 Eur) nutraukimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad bendra baudų suma sudaro 113 757,52 Eur ir visa ši suma, kaip priešpriešinis atsakovės reikalavimas ieškovei, 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo įskaityta į atsakovės ieškovei už atliktus darbus mokėtinas sumas. Tokia pozicija nėra visiškai tiksli. Kaip teisingai akcentavo atsakovė 2022 m. kovo 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose, bendra baudų suma sudarė 120 655,98 Eur (95 795,98 Eur + 24 860 Eur), dalis šios sumos (18 179,01 Eur, t. y. 2 228,68 Eur baudos dalis už Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimą ir 15 950,33 Eur baudos dalis už Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimą) yra patvirtinta kaip atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje (Kauno apygardos teismo byla Nr. eB2-1339-657/2020), o 2019 m. rugsėjo 23 d. įskaityta netesybų suma sudarė 102 476,97 Eur (120 655,98 Eur – 18 179,01 Eur) (žr. sprendimo 4 punktą).

15.       Pažymėtina, kad Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 13.6 punktu šalys susitarė dėl atsakovės teisės taikyti ieškovei 10 proc. sutarties kainos (su PVM), t. y. 115 913 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir 30 081 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 2 dydžio baudą už esminį sutarties pažeidimą. Ieškovė neginčijo fakto, kad egzistavo Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 14.7.5 punkte nurodytas esminis pažeidimas (pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimas), dėl kurio Subrangos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovės iniciatyva buvo nutrauktos. Nebuvo ginčijama ir atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad ji savo iniciatyva sumažino ieškovei taikytinų netesybų sumą, baudas apskaičiuodama už Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 kainą be PVM (95 795,98 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir 24 860 Eur pagal Subrangos sutartį Nr. 2). Pripažindama atsakovės teisę reikalauti netesybų, ieškovė akcentuoja jų neproporcingumą ir prašo netesybas sumažinti per pusę nuo 113 757,52 Eur iki 56 878,76 Eur (kaip minėta sprendimo 14 punkte, tokio skaičiavimo netikslumą nulėmė ieškovės neteisingai nurodyta bendra atsakovės taikytų netesybų suma).

16.       Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Nors sutarčių laisvės principas garantuoja šalių teisę susitarti dėl netesybų, atvejams, kai sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teisminės kontrolės mechanizmą (teismo teisę netesybas mažinti, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta) (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

17.       Pažymėtina, kad pirmą kartą nagrinėdamas bylą Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendime konstatavo, jog pagrindo pripažinti, kad atsakovės taikytos netesybos yra neprotingos ar akivaizdžiai per didelės, nėra, ir šį reikalavimą atmetė. Nors ieškovė teikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo prašė panaikinus sprendimą tenkinti ieškinio reikalavimus, skunde nebuvo nurodomi jokie nesutikimo su aptariama sprendimo dalimi, kuria nepagrįstu pripažintas ieškinio reikalavimas sumažinti netesybas, motyvai. Visgi Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendime pakartotinai įvertino aptariamą ieškinio reikalavimą ir taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teismas, jį pripažino nepagrįstu akcentuodamas, kad ieškovė iki Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo atliko tik labai nedidelę dalį sutartų darbų (apie 12 proc. pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir apie 4 proc. pagal Subrangos sutartį Nr. 2), sutartys nutrauktos dėl ieškovės kaltės, dėl jų nutraukimo atsakovė turėjo nuostolių, kurie viršija pritaikytas sutartines baudas, kurių dydį pagrindė atliktais skaičiavimais ir pateiktais į bylą įrodymais, o ieškovė jokių įrodymų šiems atsakovės argumentams nuginčyti nepateikė. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad pati atsakovė sumažino taikintinų netesybų dydį, todėl papildomas mažinimas ieškovės prašomu būdu pažeistų CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvą, iš esmės paneigtų šalių susitarimą, o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimą, neatitiktų ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros, neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

18.       Kaip ir aptariant ieškinio reikalavimą dėl 7 295,07 Eur sumos mokėjimo sulaikymo (ne)teisėtumo ir reikalavimo šią sumą priteisti (žr. sprendimo 12–13 punktus) pabrėžtina, kad, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą panaikino visa apimtimi ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip matyti tiek iš pačios kasacinio teismo nutarties, tiek ir iš abiejų šalių teiktų kasacinių skundų turinio, kasacine tvarka buvo ginčijamas tik teismų išvadų dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo pagrįstumas, ieškovė (ir, juo labiau, atsakovė) nekėlė klausimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas sumažinti netesybas, įvertinimo, dėl šio reikalavimo ieškovė taip pat nieko nepasisakė nei teikdama 2022 m. vasario 23 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nei 2022 m. kovo 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Pati ieškovės pozicija kasacinio skundo nesiejant su teismų priimtų procesinių sprendimų dalimi, kuria išspręstas aptartas reikalavimas, tiek kasaciniame procese, tiek ir raštu teikiant savo poziciją pakartotinio bylos nagrinėjimo metu leidžia spręsti, kad jokių Lietuvos apeliacinio teismo motyvų dėl aptariamo ieškinio reikalavimo nepagrįstumo trūkumų ieškovė taip pat neįžvelgė.

19.       Tokių trūkumų neįžvelgdamas ir pakartotinio bylos nagrinėjimo metu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad argumentą, jog ieškovė iki Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo atliko tik labai nedidelę dalį sutartų darbų (apie 12 proc. pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir apie 4 proc. pagal Subrangos sutartį Nr. 2), ieškovė pagrindė atsiliepimo į ieškinį 20, 27 priedais, o motyvą, kad dėl Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo atsakovė turėjo nuostolių, kurie viršija pritaikytas sutartines baudas, kurių dydį pagrindžia atlikti skaičiavimai ir pateikti į bylą įrodymai – duomenys apie išaugusias išlaidas darbams atlikti, patvirtina atsiliepimo į ieškinį 21–26, 28–31 priedai, tripliko 1–87 priedai, atsakovės 2020 m. liepos 14 d. rašytinių paaiškinimų 1–6 priedai. Teismas neturi pagrindo kitaip, nei tai padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendime, vertinti ieškovės su 2020 m. liepos 10 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos susirašinėjimo medžiagos, kurioje fiksuojami ankstesni atsakovės pasiūlymai dalyvauti konkursuose dėl subrangos sutartinių santykių. Prielaidos dėl to, kokius pasiūlymus atsakovė teikdavo potencialiems subrangovams, pačios savaime negali būti vertinamos kaip paneigiančios atsakovės į bylą pateiktų duomenų apie konkrečių nagrinėjamai bylai reikšmingų sutartinių prievolių vykdymą po Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo.

20.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad tenkinti ieškinio reikalavimą dėl sutartinių netesybų sumažinimo nėra pagrindo.

Dėl reikalavimo pripažinti įskaitymą neteisėtu CK 1.80 straipsnio pagrindu

21.       Kaip minėta sprendimo 6–7 punktuose, reikšdama reikalavimą pripažinti atsakovės 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktą vienašališką priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ieškovė akcentavo CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ribojimų vykdyti išieškojimą ir (ar) realizuoti turtą, kai įmonei inicijuotas restruktūrizavimo procesas, pažeidimą (šį argumentą kasacinis teismas atmetė kaip nepagrįstą), o taip pat CK 6.53 straipsnio 2 dalyje bei 6.130 straipsnyje įtvirtintų taisyklių pažeidimą, kadangi, ieškovės vertinimu, įskaitymas atliktas nesuėjus baudų apmokėjimo terminui, t. y. atsakovei dar neįgijus teisės atlikti įskaitymą (pareigą įvertinti šio argumento pagrįstumą kasacinis teismas konstatavo grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo).

22.       Vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 23 d., kai atsakovė nurodo atlikusi ginčijamą įskaitymą, egzistavo atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove už Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu ieškovės atliktus darbus. Atlikdama įskaitymą pati atsakovė pripažino egzistuojančią jos prievolę ieškovės atžvilgiu įskaitymo sumai (113 757,52 Eur). Sprendimo 4 ir 14 punktuose taip pat nurodyta, kad atlikdama įskaitymą atsakovė aiškiai nurodė, jog įskaito dalį 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovei pritaikytų baudų 102 476,97 Eur bei kitas sumas pagal atsakovės ieškovei išrašytas sąskaitas (ieškinio 13 priedas). Šių sumų skaičiavimo pagrįstumo ieškovė neginčijo, tik reiškė reikalavimą sumažinti netesybų (baudų) dydį, kuris šiuo sprendimu yra atmetamas. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovė taip pat buvo ieškovės kreditorė, su kreditoriniu reikalavimu, kurio suma viršijo įskaitymo sumą, t. y. iš šalių tarpusavio sutartinių santykių kilo jų teisės ir pareigos, sąlygojusios priešpriešinių, vienarūšių (piniginių), aiškia suma apibrėžtų reikalavimų atsiradimą. Esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovės prievolės atsakovei įskaitymo metu buvo galiojančios ir vykdytinos. Dar kartą pabrėžtina, kad ieškovė kelia abejones dėl to, kada atsirado ieškovės pareiga sumokėti atsakovės priskaitytas baudas, neginčydama aplinkybės, kad kitų 2019 m. rugsėjo 23 d. rašte į įskaitymo sumą įtrauktų ieškovės prievolių atsakovei įvykdymo terminas buvo suėjęs.

23.       Ginčydama įskaitymo teisėtumą ieškovė akcentuoja, kad sąskaitas dėl 95 795,98 Eur baudos už Subrangos sutarties Nr. 1 nutraukimą (ieškinio 15 priedas) ir 24 860 Eur baudos už Subrangos sutarties Nr. 2 nutraukimą (ieškinio 16 priedas) atsakovė ieškovei išrašė 2019 m. rugsėjo 20 d., o įskaitymą atliko po 3 dienų, t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d. (ieškinio 13–14 priedai). Vertinant ieškovės prievolę mokėti atsakovei netesybas galiojimo aspektu dėmesys atkreiptinas į tai, kad Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 13.6 punktu baudos taikymas buvo susietas su sutarties nutraukimu dėl ieškovės (subrangovo) padaryto esminio pažeidimo. Subrangos sutartį Nr. 1 atsakovė nutraukė nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. (ieškinio 5–6 priedai), Subrangos sutartį Nr. 2 – nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. Nutraukimo pagrindas – Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 14.6 ir 14.7.5 punktuose numatytas esminis pažeidimas – ieškovei inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Būtent iš šių juridinių faktų kilo ieškovės prievolės atsakovei. Vertinant prievolės vykdytinumą akcentuotina, kad šalys nustatė ne sutartinės prievolės mokėti netesybas įvykdymo terminą, bet tiesiogiai aptarė prievolės įvykdymo tvarką – atsakovės teisę išskaičiuoti baudą iš bet kokių ieškovei mokėtinų sumų (kitaip tariant, atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą) (Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 13.6 punktas). Šią aplinkybę teismas įvertina kaip itin reikšmingą ieškovės argumentų dėl prievolių įvykdymo terminus reglamentuojančių teisės normų kuriamo reglamentavimo kontekste. Tiek CK 6.53 straipsnio nuostatos dėl prievolių įvykdymo terminų nustatymo ir apibrėžtumo, įskaitant taisyklę, kad esant neapibrėžtam prievolės įvykdymo terminui skolininkas ją privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę, tiek ir CK 6.63 straipsnyje aptartos prievolės vykdymo pažeidimo taisyklės, įskaitant nuostatą, jog tais atvejais, jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas pripažįstamas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė, savo tikslu ir paskirtimi yra orientuotos į skolininko apsaugą nuo neigiamų prievolės įvykdymo termino praleidimo pasekmių taikymo (sutartinių įsipareigojimų pažeidimo konstatavimo, netesybų taikymo ir pan.), tačiau negali būti vertinamos kaip paneigiančios ar apribojančios kreditoriaus teisę pasinaudoti ne tik įstatyme (CK 6.130 straipsnis), bet ir sutartyje (Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 13.6 punkte) aptartu prievolės įvykdymo būdu – prievolės įskaitymu. Būtent tokio susitarimo egzistavimas paneigia ieškovės pozicijos dėl to, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 20 d. sąskaitose numatydama, jog baudos turi būti sumokėtos tą pačią dieną, nustatė ieškovei neprotingą prievolių įvykdymo terminą, pagrįstumą.

24.       Kaip teisingai nurodo atsakovė, kita reikšminga aplinkybė vertinant piniginių prievolių vykdymo pagal Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 terminus yra tai, kad atsakovės teisė atlikti priešpriešinių sumų įskaitymus buvo įtvirtinta ne tik Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 13.6 punkte susitariant dėl netesybų sutarčių nutraukimo dėl esminio jų pažeidimo atveju, bet ir kitų ieškovės piniginių prievolių atvejais (pvz., Subrangos sutarties Nr. 1 bendrųjų sąlygų 8.27 punkte, Subrangos sutarties Nr. 2 bendrųjų sąlygų 8.26 punkte, Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 10.5, 10.8, 13.4–13.6 punktuose), kas nulėmė dažną atsakovės praktiką išrašant ieškovei sąskaitas jose numatyti, kad sąskaitose nurodoma suma turi būti sumokėta tą pačią dieną, bei atlikti įskaitymą (žr. atsakovės 2022 m. kovo 17 d. rašytinus paaiškinimus bei prie jų pridėtame 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo akte užfiksuotus duomenis), kuriai ieškovė neprieštaravo.

25.       Ieškovė taip pat akcentuoja, kad įskaitymą atlikti atsakovė itin skubėjo, o pranešimo išsiuntimas praėjus dviem dienoms (2019 m. rugsėjo 25 d.) leidžia abejoti ir tuo, ar įskaitymas nebuvo atliktas atgaline data. Teismas pažymi, kad šis argumentas gali būti reikšmingas sprendžiant įskaitymo teisėtumo actio Pauliana instituto taikymo pagrindu klausimą, t. y. vertinant atsakovės sąžiningumą, tačiau negali būti pripažįstamas patvirtinančiu ieškovės argumentus dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Nurodytos aplinkybės ieškovės poziciją leidžia vertinti kaip siekį atsakovės veiksmus, atitikusius Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sąlygas bei tarp šalių besiklosčiusią jų vykdymo praktiką, ginčyti formaliais pagrindais, neatitinkančiais teisės normos, su kurios pažeidimu siejamas sandorio negaliojimas (CK 6.53 straipsnio 2 dalies), esmės ir tikslų.

Dėl reikalavimo pripažinti įskaitymą neteisėtu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu

26.       Ieškovė taip pat prašo pripažinti įskaitymą neteisėtu actio Pauliana instituto pagrindu. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kaip nurodė kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Be šių sąlygų, taip pat skiriami du aptariamo instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl galimo ieškinio senaties termino praleidimo. Be to, ginčijamas vienašalis sandoris, todėl vertintinas tik sandorį sudariusios atsakovės elgesys sąžiningumo aspektu.

27.       Grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės konstatavo egzistuojant pirmąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – prieš sudarant sandorį egzistavusią ieškovės reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Kasacinis teismas nurodė, kad nors atsakovė sudarė vienašalį sandorį (CK 6.130 straipsnis), ieškovė reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo turi teisę pareikšti kaip atsakovės kreditorė, gindama tiek savo, tiek ir, esant iškeltai bankroto bylai, savo kreditorių interesus. Ieškovės turtinio reikalavimo egzistavimo faktas aptartas sprendimo 4 punkte. Kreditorinių reikalavimų ieškovės bankroto byloje dydį (1 366 927,03 Eur) patvirtina ieškovės pateikti kreditorių sąrašai (ieškovės 2022 m. kovo 9 d. rašytinių paaiškinimų 2 priedas, ieškinio 19 priedas). Nors 2022 m. kovo 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė akcentavo galimai netikslią ieškovės įvardijamą pradelstų kreditorinių reikalavimų, egzistavusių įskaitymo metu, sumą (1 224 981,74 Eur; ieškinio 20–26 priedai)), šie argumentai neleidžia abejoti faktu, kad įskaitymo metu egzistavusių ieškovės kreditorinių reikalavimų suma ženkliai viršijo įskaitymo sumą.

28.       Vertinant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kreditorių interesų pažeidimą – akcentuotinos kelios reikšmingos aplinkybės. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, bankroto procesas ieškovei buvo inicijuotas 2019 m. rugsėjo 19 d., pareiškimas priimtas 2019 m. rugsėjo 24 d., priėmimo faktas išviešintas 2019 m. rugsėjo 25 d. (ieškinio 27 priedas), o bankroto byla iškelta 2019 m. spalio 30 d. Kita vertus, su finansiniais sunkumais ieškovė susidūrė ženkliai anksčiau. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, akcentuojama, kad 2019 m. liepos 31 d. duomenimis ieškovė turėjo turto už 1 108 201 Eur, o įsipareigojimų – už 1 677 954 Eur (iš jų trumpalaikių – už 1 410 313 Eur), ataskaitinio laikotarpio nuostoliai sudarė 678 223 Eur. Su ieškovės 2022 m. kovo 9 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti ieškovės kreditorių sąrašas (2 priedas), Nekilnojamojo turto ir Transporto priemonių registrų išrašai (3–4 priedai), duomenys apie pajamas bei išlaidas (5 priedas) ir sąskaitos išrašas (6 priedas) ne tik dar kartą patvirtina, kad absoliuti dauguma bankroto procese patvirtintų kreditorinių reikalavimų jau egzistavo ginčijamo įskaitymo metu, o darbuotojų, VMI ir Sodros kreditoriniai reikalavimai kartu sudėjus viršijo įskaitymo sumą, bet ir parodo, jog ieškovės turimas turtas nėra pakankamas šiems reikalavimams patenkinti. Kitaip tariant, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi ginčijamo įskaitymo, jos prievolės ieškovei suma būtų buvusi skiriama visų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatyme nustatyta tvarka, o atsakovė su priešpriešiniu reikalavimu būtų patekusi į ieškovės kreditorių sąrašą ir negalėtų pretenduoti į reikalavimo, kurio didžiąją dalį sudaro netesybos (t. y. antru etapu tenkinamos sumos; sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 1 dalis ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnio 3 dalis), patenkinimą tokia apimtimi, kokia jis buvo patenkintas. Prioriteto suteikimas vieno iš kreditorių reikalavimo patenkinimui, kai įmonė yra nemoki, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, patvirtina kitų kreditorių teisių pažeidimą.

29.       Pasisakant dėl dar vienos actio Pauliana taikymo sąlygos – pareigos sudaryti sandorį nebuvimo – egzistavimo pažymėtina, kad šios sąlygos atsakovė neginčija. Nors atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai akcentavo aplinkybę, kad sąlyga dėl netesybų įskaitymo buvo šalių susitarimo rezultatas (įtraukta į Subrangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 13.6 punktą), pažymėtina, jog tokiu susitarimu buvo tik atkartota įstatyme (CK 6.130 straipsnyje) įtvirtinta kreditoriaus teisė. Kitaip tariant, net jeigu tokio susitarimo nebūtų buvę, atsakovės subjektinės teisės atlikti įskaitymą apimtis nebūtų pasikeitusi, išskyrus sprendimo 23–24 punktuose aptartą aspektą, susijusį su terminų prievolės įvykdymui skaičiavimu. Pabrėžtina, kad įstatyme įtvirtinta ir sutartyje atkartota priešpriešinės prievolės įskaitymo teisė negali būti vertinama kaip sukurianti pareigą prievolę vykdyti būtent tokiu būdu.

30.       Kartu įskaitymo teisė negali būti aiškinama ir kaip sukurianti galimybę nesąžiningai aptariamu reglamentavimu besinaudojančiam asmeniui iškelti savo, kaip prievolės kreditoriaus, interesus kitų asmenų atžvilgiu. Šiuo aspektu pažymėtinos kelios reikšmingos aplinkybės. Atsakovei tvirtinant, kad duomenys apie sudėtingą ieškovės finansinę padėtį jai galėjo būti nežinomi, akcentuotina, jog prieš inicijuojant bankroto bylos iškėlimą teismui buvo pateiktas ieškovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, apie kurį atsakovė žinojo, kadangi, kaip minėta sprendimo 4 punkte, būtent šią aplinkybę atsakovė įvardijo kaip pagrindą Subrangos sutartims Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukti. Būtent sudėtingos finansinės – turtinės padėties sąlygotą siekį restruktūrizuotis atsakovė įvertino kaip pagrindą taikyti ieškovei netesybas, t. y. didžioji dalis įskaitytos prievolės atsirado tada, kai ieškovė jau buvo nemoki. Kauno apygardos teismui 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1892-657/2019 priėmus ieškovės vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo, nuo nutarties priėmimo dienos ieškovės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdytas. Be to, ginčijamo įskaitymo metu viešajame registre buvo registruoti ir ieškovės turtui taikomi areštai (ieškinio 29 priedas). Šios aplinkybės ne tik leidžia spręsti, kad ieškovei buvo žinoma ar negalėjo būti nežinoma apie sudėtingą ieškovės finansinę padėtį, bet ir atskleidžia, jog ginčijamas įskaitymas buvo atliktas galiojant kreditorių galimybių į reikalavimų patenkinimą apribojimams. Nors, kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje, tai netapo pagrindu konstatuoti ginčijamo įskaitymo prieštaravimą imperatyviems teisės aktų reikalavimams, atsakovė įskaitymą atliko žinodama ar negalėdama nežinoti, kad tokiu įskaitymu bus pažeisti ieškovės kreditorių interesai.

31.       Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Konstatavus, kad įmonei susidūrus su mokumo problemomis jos kontrahentas gali išvengti piniginės prievolės vykdymo pritaikydamas sutartines netesybas ir jas įskaitydamas į prievolės sumą, būtų sukurta erdvė piktnaudžiavimui, spraga, sukurianti galimybę iškreipti kreditorių teisių ir teisėtų interesų balansą, kai dalies kreditorių reikalavimai negali būti tenkinami (negalimas priverstinis išieškojimas, ribojamos paties skolininko galimybės atsiskaityti), o kitas kreditorius įgyvendina savo teises apeidamas ribojimus, su kuriais susidurtų, jeigu priešpriešinės prievolės būtų vykdomos atliekant savarankiškus mokėjimus. Tai, kas nurodyta, pripažintina pagrindu tenkinti ieškinio reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu pasekmių

32.       Įskaitymo sandorį pripažinus negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, atkuriama iki jo sudarymo buvusi situacija, t. y. kiekvienos iš šalių priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo sumai (113 757,52 Eur) galiojimas. Kadangi ieškovė byloje pareiškė reikalavimą dėl atsakovės neapmokėtos darbų kainos pagal Subrangos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 (121 052,59 Eur) priteisimo, sprendimu konstatavus, kad dalies kainos (7 295,07 Eur) mokėjimą atsakovė yra teisėtai sulaikiusi, aptariamas reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės neteisėtai įskaitytą 113 757,52 Eur sumą. Kartu tenkinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

33.       Ieškiniu ieškovė taip pat prašė sumažinti atsakovės skaičiuotų netesybų dydį ir atsakovę su netesybų suma įtraukti į ieškovės kreditorių sąrašą. Reikalavimas dėl baudos sumažinimo buvo atmestas, o klausimas dėl atsakovės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pripažinus įskaitymą negaliojančiu, o ieškovės prievolę atsakovei neįvykdyta, turi būti sprendžiamas ieškovės bankroto byloje nemokumo procesą reglamentuojančiame įstatyme nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       Ieškinį patenkinus iš dalies spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė šioje byloje yra bankrutavusi įmonė, todėl ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už elektronine forma pareikštą turtinį reikalavimą, kurio suma 113 757,52 Eur, mokėtinas 1 828 Eur žyminis mokestis ((2 300 Eur + (13 757,52 Eur × 1 proc.)) × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 96 straipsnio 4 dalimi, nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus tokiose bylose mokėjimo yra atleidžiamos abi šalys ir šios išlaidos apmokamos iš biudžeto lėšų. Kadangi paduodama kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 1 828 Eur žyminį mokestį, kuris jai turėtų būti grąžintas vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas priešpriešines sumas įskaityti.

35.       Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie tokias atstovavimo išlaidas: 2 240 Eur bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2020 m. birželio 19 d. prašymas); 3 182,30 Eur kasaciniame procese (2 819,30 Eur + 363 Eur) (2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. sausio 21 d. prašymai); 1 573 Eur bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2022 m. kovo 23 d. prašymas). Bendra išlaidų suma – 6 995,30 Eur (2 240 Eur + 3 182,30 Eur + 1 573 Eur). Ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių. Vien už 2020 m. I ketvirtį pateiktą ieškinį priteistina maksimali išlaidų atlyginimo suma sudaro 3 294 Eur (2,5 × 1 317,60 Eur), už 2020 m. II ketvirtį pateiktą dubliką –2 037,90 Eur (1,5 × 1 358,60 Eur), o 2021 m. II ketvirtį pateiktą kasacinį skundą – dar 3 353,24 Eur (2,2 × 1 524,20  Eur) (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.13 punktai).

36.       Nors ieškinio suma sudarė 121 052,59 Eur, ieškovė ne tik prašė pripažinti negaliojančiu 113 757,52 Eur vertės sandorį, bet ir per pusę (56 878,76 Eur) sumažinti šio sandorio dalyku buvusią ieškovės prievolę atsakovei. Kitaip tariant, išnagrinėjus bylą patenkintas 113 757,52 Eur reikalavimas, o atmestų reikalavimų suma sudaro 64 173,83 Eur (7 295,07 Eur + 56 878,76 Eur). Patenkintų reikalavimų dalis apskaičiuotina taip: (113 757,52 Eur ÷ (113 757,52 Eur + 64 173,83 Eur)) × 100 proc. = 64 proc. Taikant šią proporciją ieškovei iš atsakovo priteisiamas 4 476,99 Eur (6 995,30 Eur × 64 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ 2019 m. rugsėjo 23 d. atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Vitaterma“, juridinio asmens kodas 303185977, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“, juridinio asmens kodas 133556411, 113 757,52 Eur (šimtą trylika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 52 ct) skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 476,99 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                 Marius Bartninkas