Administracinė byla Nr. eA-2263-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00570-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.7; 18.9; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. G. ir J. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 8S-93-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G.“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių iš naujo pakviesti pareiškėjus rinktis žemės sklypą Kauno mieste.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:
2.1. Ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjai yra V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjai. V. G. buvo S. G. įpėdinis. S. G. siekė atkurti nuosavybės teises į J. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėjai 2020 m. sausio 3 d. gavo NŽT Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-32-(14.8.94.), adresuotą tėvui V. G., kaip S. G. įpėdiniui, iš kurio sužinojo, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G. atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės, jų tėvas yra kviečiamas iki 2020 m. sausio 15 d. susipažinti su sprendimo projektu. Pareiškėjai 2020 m. sausio 14 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad tėvas yra miręs, jog jie palaiko tiek S. G., tiek V. G. išreikštą valią, jog nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos natūra arba suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą, ir pateikė teisių perėmimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjai 2020 m. vasario 17 d. gavo NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 12 d. raštą Nr. 8SD-847-(14.8.94.), kuriame buvo nurodyta, kad S. G. 1999 m. liepos 29 d. pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises į J. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę nurodė, jog nuosavybės teisės būtų atkuriamos nauju sklypu. Atsižvelgiant į tai, kad S. G. iki 2003 m. balandžio 1 d. nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo – nepasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdo gauti lygiavertį žemės sklypą, todėl nėra pagrindo atkurti nuosavybės teises perduodant lygiavertį žemės sklypą. Taip pat nurodė, jog NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą (toliau – ir Piliečių sąrašas), kuriame S. G. eilės Nr. 264. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 8SD-4587-(14.8.94.) pakvietė S. G. įpėdinį V. G. atvykti 2019 m. spalio 15 d. 9.00 val. ir pasirinkti naują iki 0,1200 ha žemės sklypą Kauno mieste (teikimo pranešime apie siuntą nurodyta, kad laiškas buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 9 d. kitam asmeniui, adresu (duomenys neskelbtini)). Atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjai apie 2019 m. spalio 15 d. 9.00 val. vykstantį susirinkimą žinojo ir galėjo pasirūpinti paveldėjimo teisės liudijimu ir dalyvauti susirinkime dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo Kauno mieste. Pareiškėjams neatvykus 2020 m. vasario 7 d. buvo priimtas Sprendimas atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės (vertė 2 669,16 Eur).
2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalimi, jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė. Šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimo procesu rūpinosi pareiškėjų tėvas V. G., kuris buvo S. G. įpėdinis. Pareiškėjai 2019 m. liepos 24 d. paveldėjimo vietos notarui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po V. G. mirties. Tačiau kvietimo atvykti į komisijos posėdį jie negavo ir apie jį nežinojo. Adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena jų mama O. G., kuri yra neįgali, ji galbūt priėmė registruotą laišką ir neįvertinusi gauto rašto reikšmės pareiškėjų neinformavo.
2.3. Svarbu ir tai, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą, kuriame S. G. eilės Nr. 264. Taigi atsakovas pats pripažino teisę atkurti nuosavybės teises neatlygintinai suteikiant nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi bendra nuostata, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Šiuo atveju atsakovas nesilaikė gerojo administravimo principo. Pareiškėjai atvykti 2019 m. spalio 15 d. 9.00 val. ir pasirinkti naują iki 0,1200 ha žemės sklypą Kauno mieste pareiškėjai negalėjo dėl objektyvių priežasčių.
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. J. J. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėjo 10,2690 ha, o (duomenys neskelbtini) mieste 1,63 ha žemės. Prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, giminystės ryšį su savininku bei Lietuvos Respublikos pilietybę įrodančius dokumentus pateikė: savininko duktė A. K., duktė L. M., duktė S. G. ir J. J. mirusio sūnaus J. J. duktė V. Z. ir duktė L. S. S. G. 1999 m. rugpjūčio 29 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. J. iki 1940 m. turėtą žemę pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos suteikiant naują žemės sklypą. Valios iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitė. S. G. priklauso atkurti nuosavybės teises į J. J. turėto 1,63 ha žemės sklypo dalį, t. y. 0,4075 ha. Taip pat nustatyta papildoma jai tenkanti dalis – 0,0498 ha. Į dalį žemės nuosavybės teisės yra atkurtos. S. G. (duomenys neskelbtini)mirė, testamentinis įpėdinis – V. G. NŽT Kauno miesto skyriuje 2018 m. birželio 28 d. gautas V. G. prašymas grąžinti visus priklausančius žemės sklypus natūra, grąžinant sklypus Kauno mieste, pirmenybę teikiant Julijos Geležauskės gyvenvietei ir išreikštas nesutikimas gauti kompensaciją pinigais. 2018–2019 metais V. G. buvo kviečiamas atvykti į komisijos posėdžius, kuriuose galėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo (ne didesnio kaip 0,1200 ha) individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo, tačiau į posėdžius jis neatvyko, dokumentų, patvirtinančių svarbias priežastis kodėl neatvyko, nepateikė. V. G. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėjai.
3.2. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 106 punkte nurodyta, kad NŽT įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. sausio 17 d. raštu Nr. 70-2-140 pakartotinai informavo, kad laisvos (neužstatytos) žemės, buvusios savininko J. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose, nėra.
3.3. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Šiuo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsižvelgė į tai, kad S. G. išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo – suteikti naują sklypą, bei į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Be to, 2015 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-6057 V. G. buvo informuotas apie galimybę pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos lygiaverčiu mišku, tačiau iki 2015 m. kovo 1 d. valia pakeista nebuvo.
3.4. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 8SD-4587- (14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ pakvietė S. G. įpėdinį V. G. atvykti 2019 m. spalio 15 d. 9.00 val. ir pasirinkti naują iki 0,1200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste. Įteikimo pranešime apie siuntą nurodyta, kad laiškas buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 9 d. kitam asmeniui V. G., adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teiginys, kad pranešimą priėmė jų prastos sveikatos motina, nėra pagrįstas, ne iš pranešimo informacijos negalima nustatyti, koks tiksliai asmuo priėmė pranešimą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 8S-93-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G.“, įpareigojo NŽT Kauno miesto skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G. į 0,1200 ha žemės sklypą. Teismas priteisė pareiškėjams iš atsakovo NŽT 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas pažymėjo, jog iš esmės ginčas keliamas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pagal prašyme išreikštą valią, pasirenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą, t. y. natūra arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą.
6. Teismas nustatė, kad J. J. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėjo 10,2690 ha, o (duomenys neskelbtini) mieste 1,63 ha žemės. Prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, giminystės ryšį su savininku bei Lietuvos Respublikos pilietybę įrodančius dokumentus pateikė: savininko duktė A. K., duktė L. M., duktė S. G. ir J. J. mirusio sūnaus J. J. duktė V. Z. ir duktė L. S. S. G. 1999 m. rugpjūčio 29 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. J. iki 1940 m. turėtą žemę pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos suteikiant naują žemės sklypą. Valios iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitė. S. G. priklauso atkurti nuosavybės teises į J. J. turėto 1,63 ha žemės sklypo dalį, t. y. 0,4075 ha. Į dalį žemės nuosavybės teisės yra atkurtos. (duomenys neskelbtini) S. G. mirė, testamentinis įpėdinis – V. G. NŽT Kauno miesto skyriuje 2018 m. birželio 28 d. gautas V. G. prašymas grąžinti visus priklausančius žemės sklypus natūra, grąžinant sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, pirmenybę teikiant (duomenys neskelbtini) gyvenvietei ir išreikštas nesutikimas gauti kompensaciją pinigais. 2018–2019 metais V. G. buvo kviečiamas atvykti į komisijos posėdžius, kuriuose galėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo (ne didesnio kaip 0,1200 ha) individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo, tačiau į posėdžius jis neatvyko. V. G. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėjai. Pareiškėjai 2020 m. sausio 3 d. gavo NŽT Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-32-(14.8.94.), adresuotą tėvui V. G., kaip S. G. įpėdiniui, iš kurio sužinojo, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G. atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės. Jų tėvas yra kviečiamas iki 2020 m. sausio 15 d. susipažinti su sprendimo projektu pasirašytinai. Pareiškėjai 2020 m. sausio 14 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad tėvas yra miręs, kad jie palaiko tiek S. G., tiek V. G. išreikštą valią, jog nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos natūra arba suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą ir pateikė teisių perėmimą patvirtinantį dokumentą. NŽT Kauno miesto skyrius Sprendimu atkūrė nuosavybės teises S. G. atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės (2 669,16 Eur).
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, Tvarkos 3 punktu. Teismas, įvertinęs minėtas teisės normų nuostatas, padarė išvadą, kad tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose vėliausiai ir nepraleidus įstatymo nustatytų terminų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią tuo atveju, kai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vieno iš esminių aspektų – būtent tiek S. G., tiek V. G. valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra arba lygiaverčiu turėtajam žemės sklypui). Byloje nėra jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, jog šioje situacijoje yra sąlygos taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį. Vertindamas atsakovo veiksmus šioje ginčo situacijoje, teismas pažymėjo, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą, kuriame S. G. eilės Nr. 264. Tai leido jos įpėdiniui pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos pasirinktu būdu – suteikiant lygiavertį žemės sklypą, ir tuo pačiu suformavo lūkestį, jog ši teisė nebus paneigta. Teismo vertinimu, asmeniui, pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises, neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės institucija, įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal imperatyvią teisės normą. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į likusį žemės plotą (0,1200 ha), perduodant lygiavertį žemės sklypą, pagal prašymo pateikimo metu galiojančius ar vėliau įsigaliojusius teisės aktus nebuvo galimas.
9. Teismas pažymėjo, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu pakvietė S. G. įpėdinį V. G. atvykti 2019 m. spalio 15 d. 9.00 val. ir pasirinkti naują iki 0,1200 ha žemės sklypą Kauno mieste. Teikimo pranešime apie siuntą nurodyta, kad laiškas buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 9 d. kitam asmeniui, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjai apie 2019 m. spalio 15 d. 9.00 val. vykstantį susirinkimą žinojo ir galėjo pasirūpinti paveldėjimo teisės liudijimu ir dalyvauti susirinkime dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo Kauno mieste, o jiems neatvykus, 2020 m. vasario 7 d. buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.
10. Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas, pažymėjo, kad šioje situacijoje yra svarbu tai, kad 2020 m. sausio 14 d. pranešimu (NŽT Kauno miesto skyriuje gautas 2020 m. sausio 15 d. Nr. 8FP-158) pareiškėjai pranešė atsakovui, kad 2020 m. sausio 3 d. raštu jie buvo informuoti, jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G. atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės; nurodė, kad su tokiu sprendimu projektu pareiškėjai nesutinka, kadangi jų tėvas V. G. yra išreiškęs valią atkurti nuosavybės teises gaunant lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (ekvivalentine natūra) ir pretendentas yra įrašytas į eilę naujam sklypui gauti; nurodė, jog V. G. mirė (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjai yra jo teisių perėmėjai ir jų valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra tokia pati kaip ir buvusio pretendento – gauti lygiavertį žemės sklypą, kad išreikštas būdas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovo buvo pripažįstamas kaip tinkamai išreikštas; nurodė, jog negali būti atlyginta pinigais. Minėtas pranešimas gautas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovas jį privalėjo vertinti ir atsižvelgti į išreikštą pretendentų valią.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti atkurti pretendentui nuosavybės teisės lygiaverčiu žemės sklypu (pagal jo nustatytais terminais ir tvarka išreikštą valią). Teismas nurodytus atsakovo veiksmus vertino kaip neatitinkančius gero administravimo principo nuostatų ir laikė netinkamais, pažeidžiančiais pretendentų atkurti nuosavybės teises bei Atkūrimo įstatymo nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra tai, jog asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
12. Atsižvelgdamas į nurodytą faktinę ginčo situaciją ir jos teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas. Taip pat atsakovas įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G. į 0,1200 ha žemės sklypą.
13. Teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymą priteisti iš atsakovo 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2 punktais, dokumentais, kurie patvirtina, jog pareiškėjai realiai patyrė išlaidas (700 Eur už advokato padėjėjos skundo parengimą; 500 Eur už advokatės pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje). Teismas, įvertinęs, kad visa pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma apskritai nesiekia nei pusės Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio vien už advokato padėjėjo skundo parengimą (maksimali suma – 2 635,20 Eur), pareiškėjų procesinį elgesį, ginčo pobūdį, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tenkino pareiškėjų prašymą ir iš atsakovo priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjų naudai.
III.
14. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įsigilino į visas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
14.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, kad dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių jie neturėjo galimybės kreiptis į NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vykdymo jų, kaip V. G. įpėdinių vardu. NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 8SD-4587-(14.8.94.) V. G. (pareiškėjai jau buvo priėmę palikimą ir turėjo visas įpėdiniams suteikiamas teises ir pareigas) buvo kviečiamas atvykti į komisijos posėdį, kuriame galėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo (ne didesnio kaip 0,1200 ha) individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo. V. G. (arba jo įpėdiniai) į posėdį neatvyko, dokumentų, patvirtinančių svarbias priežastis, kodėl neatvyko, NŽT Kauno miesto skyriui nepateikė. Pareiškėjų teiginys, kad (duomenys neskelbtini), gyvena ir jų motina, atskleidžia galimą pareiškėjų nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise, nes tai patvirtina, kad tiek pareiškėjai, tiek jų motina gyvena tuo pačiu adresu, nors teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė nurodė, jog tiek pareiškėjai, tiek jų motina gyvena skirtingais adresais. Teismas nenagrinėjo įrodymų dėl pareiškėjų skunde nurodo fakto, kad pranešimą priėmė jų prastos sveikatos motina, nes šis faktas nėra pagrįstas. Iš įteikimo pranešimo informacijos negalima nustatyti, koks tiksliai asmuo priėmė pranešimą, o jeigu ir būtų nustatyta, kad asmens parašas įteikimo pranešime buvo O. G., tai tik patvirtintų faktą, jog pranešimas buvo įteiktas tinkamai, nes įteiktas artimam V. G. šeimos nariui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Teismas visiškai nevertino, kad prie pareiškėjų skundo pridedami O. G. medicinos dokumentai yra nuo 2019 m. lapkričio 12 d., kuomet O. G. pasireiškė insulto požymiai, o neįgalumo pažymėjimas išduotas tik 2020 m. sausio 14 d. Taigi O. G. sveikatos būklė 2019 m. rugsėjo 9 d., įteikinėjant pranešimą, visiškai neįrodyta, nes ankstesnių medicinos dokumentų kaip 2019 m. lapkričio 12 d. nepateikta.
14.3. Teismas visiškai nevertino fakto, kad absoliučiai visuose dokumentuose pareiškėjai nurodo savo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nurodo, kad dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių jie negalėjo sudalyvauti NŽT Kauno miesto skyriaus organizuotame 2019 m. spalio 15 d. posėdyje, teismas nevertino, jog pareiškėjai privalėjo po (duomenys neskelbtini), kuomet buvo užvesta paveldėjimo byla po V. G. mirties, kreiptis į NŽT Kauno miesto skyrių galbūt dėl informacijos suteikimo, kokioje stadijoje yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, galbūt dėl savo kontaktinių duomenų (telefono numerių, gyvenamųjų vietų adresų) pateikimo, kad būtų išvengta tokių situacijų. NŽT Kauno miesto skyrius pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai, kaip V. G. įpėdiniai, žinojo apie 2019 m. spalio 15 d. 9.00 val. vykstantį susirinkimą, todėl galėjo kaip teisėti įpėdiniai (nes paveldėjimo byla 2020 m. spalio 15 d. jau buvo užvesta) dalyvauti minėtame susirinkime dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo Kauno mieste.
14.4. Teismas nukrypo nuo skundo dalyko, interpretuojant, kad ginčas vyksta dėl prašyme išreikštos valios. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, tačiau nebuvo akcentuojamas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis.
14.5. V. G. 2018 m. spalio 22 d. raštu Nr. 8SD-5579-(14.8.94.), 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. 8SD-1515-(14.8.94.), 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 8SD-4587-(14.8.94.) buvo kviečiamas atvykti į komisijos posėdžius, kuriuose galėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo (ne didesnio kaip 0,1200 ha) individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo. Kol buvo gyvas V. G., nei į vieną posėdį neatvyko, dokumentų, patvirtinančių svarbias priežastis, kodėl neatvyko, nepateikė. Pareiškėjų 2020 m. sausio 14 d. skunde pateiktame NŽT Kauno miesto skyriui, taip pat nebuvo įvardytos priežastys, kurias būtų buvę galima vertinti svarbiomis, kodėl pareiškėjai neinformavo NŽT Kauno miesto skyriaus apie pretendento V. G. mirtį ir nesikreipė savo, kaip įpėdinių, vardu. NŽT Kauno miesto skyrius atliko visas administracines procedūras teisėtai, įvertino visas aplinkybes (sutampančius adresus, įteikimo pranešimo duomenis) ir priėmė atitinkamą sprendimą, elgėsi vadovaudamasis gero administravimo principu. NŽT Kauno miesto skyrius nuo 2019 m. spalio 15 d. susirinkimų dėl naujų sklypų pasirinkimo neorganizavo, buvo priimti tik keletas sprendimų, kuomet asmenys pateikė įrodymus, kad dėl svarbių priežasčių (ligos ar pan.) paskirtu susirinkimo metu jie negalėjo susirinkime dalyvauti.
14.6. Teismai, spręsdami klausimą dėl išlaidų dydžio priteisimo, privalo atsižvelgti ir į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, todėl išlaidų dydis nėra siejamas vien tik su mokėjimo faktu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismui pateikti dokumentai (pinigų priėmimo kvitai) įrodantys, kad pareiškėjai turėjo išlaidų tiek advokatei, tiek advokatės padėjėjai (kurios vardo ir pavardės jokiame kitame procesiniame dokumente nėra). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatą, bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos tik iš advokato arba iš advokato padėjėjo, bet jokiu būdu ne iš abiejų. Teismas priteisė abejoms atstovėms už susipažinimą su byla po 150 Eur, t. y. iš viso 300 Eur už susipažinimą su dokumentais, atstovavimą teisme advokatei 350 Eur ir 550 Eur advokatės padėjėjai už skundo teismui parengimą, nes šios sumos neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto dydžio. 2020 m. kovo 16 d. skundas susideda vos iš 4 puslapių, nesudėtingo turinio, pagrinde cituojami NŽT raštai, skunde nebuvo keliami sudėtingi teisės aktų aiškinimo klausimai, skundo pagrindas yra faktinių aplinkybių išdėstymas (pacituota tik viena su ginčo situacija susijusi teismo nutartis), taip pat neaišku, kiek jam rengti buvo sugaišta laiko ir kiek tokia paslauga vertinama. Taigi bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik dėl advokatės paslaugų, t. y. dvigubas atlygis už susipažinimą su byla turėtų būti sumažintas, o atlygis už pareiškėjų parengto skundo parengimą negali būti priteisiamas. Įstatymų leidėjas numatė, kad teisinius dokumentus teiks teisės profesionalai, kurie turėdami specifinių žinių patirs minimalias laiko sąnaudas, nesudarydami bereikalingų išlaidų.
15. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti; pareiškėjų naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjai atsiliepime nurodo, kad:
15.1. Šios bylos atveju buvo įrodytas esminis aspektas, dėl kurio atsakovas nepasisako apeliaciniame skunde, t. y. kad tiek S. G., tiek V. G. valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra arba lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu) buvo išreikšta aiškiai ir tinkamai, dėl ko nebuvo jokio teisėto pagrindo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.
15.2. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211 -(14.8.2.) patvirtino Piliečių sąrašą, į kurį buvo įtraukta ir S. G. (eilės Nr. 264). Šiais veiksmais atsakovas pripažino teisę atkurti nuosavybės teises neatlygintinai suteikiant nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste.
15.3. Teismas įvertino faktinę situaciją, surinktus rašytinius dokumentus (ar jų nebuvimą) tiek dėl pareiškėjų objektyvių galimybių dalyvauti 2019 m. spalio 15 d. atsakovo organizuotame posėdyje, tiek dėl atsakovo veiksmų informuojant apie jo organizavimą. Ta aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė visų byloje surinktų įrodymų ar procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, savaime nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas arba, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei nurodytų argumentų. Teismas pagrįstai pritarė jų argumentams, kad atvykti 2019 m. spalio 15 d. 9.00 val. ir pasirinkti naują iki 0,1200 ha žemės sklypą Kauno mieste pareiškėjai negalėjo dėl objektyvių aplinkybių. Teikimo pranešime apie siuntą nurodyta, kad atsakovo 2019 m. rugsėjo 6 d. laiškas buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 9 d. kitam asmeniui, o ne V. G., adresu: (duomenys neskelbtini), ir nei vienam iš pareiškėjų. Teikimo pranešime nenurodyta, kad laiškas įteiktas vienam iš pareiškėjų, priešingai, iš jo turinio nėra galimybių identifikuoti jį priėmusio asmens. Adresatas, kuriam minėtas laiškas buvo siunčiamas, laiško siuntimo metu jau buvo miręs, taigi laiškas buvo siunčiamas apskritai ne tam asmeniui. Teismui pateikė paskutinius ir aktualius medicininius ir kitus dokumentus, patvirtinančius O. G. sveikatos, o tuo pačiu jos sąmoningumo, būklę. Nors jie datuojami nuo 2019 m. lapkričio 12 d., tačiau jų turinyje užfiksuota O. G. sveikatos būklė ir iki 2019 m. rugsėjo mėn. Teismo posėdžio metu buvo aiškiai nurodyta, kad faktiškai abu pareiškėjai gyvena atskirai nuo O. G., t. y. P. G. gyvena apskritai kitu adresu – (duomenys neskelbtini), o J. G., nors ir gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir buvo išsiųstas laiškas – (duomenys neskelbtini), tačiau gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtas kaip dvibutis namas, t. y. turi atskirus įėjimus.
15.4. Taip pat minėtu metu pareiškėjai net kaip V. G. įpėdiniai nebūtų galėję pasirinkti žemės sklypo, nes 2019 m. spalio 15 d. paskirto susirinkimo metu jiems dar nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovo skunde dėstomi samprotavimai, kad jie galėjo greičiau priimti palikimą ar kreiptis į atsakovą dėl informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą eigos, neturi jokios teisinės reikšmės. Juo labiau, kad dėl notarės atostogų palikimo priėmimo procedūra labai užsitęsė, o tikėtina ir pats atsakovas pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturint jokių oficialių V. G. palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, nebūtų nei leidęs pasirinkti lygiaverčio žemės sklypo, nei būtų suteikęs atitinkamą informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.
15.5. Taip pat visiškai nepagrįsti, su ginčo dalyku ir byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis nesusiję atsakovo argumentai, kad V. G. atitinkamai pranešimais buvo kviečiamas atvykti į komisijos posėdžius, kuriuose galėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo (ne didesnio kaip 0,1200 ha) individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo, tačiau be jokių priežasčių kviečiamas neatvyko ir savo neatvykimui patvirtinti nenurodė jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos turinio matyti, kad joje nėra jokių duomenų patvirtinančių tiek 2018 m. spalio 22 d. rašto Nr. 8SL-5579-(14.8.94.), tiek 2019 m. kovo 13 d. rašto Nr. 8SD-1515- (14.8.94.) išsiuntimą ir įteikimą V. G.. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad V. G. elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir kviečiamas neatvyko į susirinkimus.
15.6. Nagrinėjamu atveju teismas teisingai vertino, kad jų procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, kad reikalavimai byloje kildinami būtent iš atsakovo neteisėtų veiksmų itin jautrioje nuosavybės teisių atkūrimo srityje, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma apskritai nesiekė nei pusės Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio vien už advokato padėjėjo skundo parengimą (maksimali suma – 2 635,20 Eur), dėl to teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai aiškino ABTĮ 40 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp proceso šalių, nes ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis neįtvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nesuformuotas ribojamas kreiptis teisinės pagalbos ir į advokatą, ir į advokato padėjėją, ir, juo labiau, nėra suformuota taisyklė, kad šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos tik iš advokato, arba tik iš advokato padėjėjo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais.
17. Byloje nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą, kuriame S. G. eilės Nr. 264. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 8SD-4587-(14.8.94.) pakvietė S. G. įpėdinį V. G. atvykti 2019 m. spalio 15 d. 9.00 val. ir pasirinkti naują iki 0,1200 ha žemės sklypą Kauno mieste (teikimo pranešime apie siuntą nurodyta, kad laiškas buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 9 d. kitam asmeniui, adresu (duomenys neskelbtini)). V. G. mirė (duomenys neskelbtini).
18. Atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjai, V. G. teisių perėmėjai, apie 2019 m. spalio 15 d. 9.00 val. vykstantį susirinkimą žinojo, galėjo pasirūpinti paveldėjimo teisės liudijimu ir dalyvauti susirinkime dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo Kauno mieste, jiems neatvykus 2020 m. vasario 7 d. buvo priimtas Sprendimas atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės (vertė 2 669,16 Eur).
19. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. sausio 14 d. pranešimu (NŽT Kauno miesto skyriuje gautas 2020 m. sausio 15 d. Nr. 8FP-158) pareiškėjai pranešė atsakovui, kad 2020 m. sausio 3 d. raštu jie buvo informuoti, jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G. atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės; nurodė, kad su tokiu sprendimu projektu pareiškėjai nesutinka, kadangi jų tėvas V. G. yra išreiškęs valią atkurti nuosavybės teises gaunant lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste (ekvivalentine natūra) ir pretendentas yra įrašytas į eilę naujam sklypui gauti; nurodė, jog V. G. mirė (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjai yra jo teisių perėmėjai ir jų valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra tokia pati kaip ir buvusio pretendento – gauti lygiavertį žemės sklypą, kad išreikštas būdas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovo buvo pripažįstamas kaip tinkamai išreikštas; nurodė, jog negali būti atlyginta pinigais. Pranešimą atsakovas gavo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo.
20. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo veiksmai šių nurodytų faktinių aplinkybių kontekste neatitinka gero administravimo principo reikalavimų.
21. Nuosavybės teisių atkūrimas pagal Įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto (lot. bonus pater falias) ir gero administravimo principo.
22. Šiuo atveju, kai nėra nustatyta aiškių pareiškėjų piktnaudžiavimo teise ar nesąžiningo teisių įgyvendinimo faktų, nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus labiausiai atitinka tokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais sukuriamos prielaidos pretendentų valiai įgyvendinti, o ne taikyti administracinį nuosavybės teisių atkūrimo būdo nustatymo metodą (Įstatymo 21 straipsnio 7 dalis).
23. Šios konkrečios faktinės situacijos kontekste, teisėjų kolegijos vertinimais, teisinių prielaidų nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti pagal pirmojo pretendento pasirinktą būdą sudarymas labiausiai atitiktų teisingumo atstatymo piliečiams, iš kurių neteisėtai buvo atimtas jų turėtas turtas, tikslus (Įstatymo 1 str.).
24. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių dėl pranešimo apie 2019 m. spalio 15 d. 9.00 val. vykstantį susirinkimą įteikimo, mirusiojo pretendento pasyvumo ir pareiškėjų nepakankamo aktyvumo nuosavybės teisių atkūrimo procese, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima padaryti išvadą, jog pareiškėjai žinodami tikrąją reikalų padėtį veikė nesąžiningai, dėl to neįgyvendino savo teisių. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsisakymas ginti pareiškėjų teises neatitiktų teisingumo imperatyvų.
25. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjams iš atsakovo NŽT priteista 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodo, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatą, bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos tik iš advokato arba iš advokato padėjėjo, bet ne iš abiejų. Be to, atsakovo teigimu, pareiškėjų skundas susideda vos iš 4 puslapių, skunde nebuvo keliami sudėtingi teisės aktų aiškinimo klausimai, skundo pagrindas yra faktinių aplinkybių išdėstymas, taip pat neaišku, kiek jam rengti buvo sugaišta laiko. Todėl bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik dėl advokatės paslaugų, t. y. dvigubas atlygis už susipažinimą su byla turėtų būti sumažintas, o atlygis už pareiškėjų skundo parengimą negali būti priteisiamas.
26. Pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktame 2020 m. rugsėjo 17 d. prašyme nurodyta, kad jie patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės Rasos Gradauskienės ir advokato padėjėjos Julijos Geležauskės teisinę pagalbą. Pareiškėjai nurodė, kad jie patyrė 700 Eur išlaidų už advokato padėjėjos skundo parengimą ir 500 Eur už advokatės pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje. Kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai su advokate ir advokato padėjėja už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad visa pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma apskritai nesiekia nei pusės Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio vien už advokato padėjėjos skundo parengimą, pareiškėjų procesinį elgesį, ginčo pobūdį, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tenkino šį pareiškėjų prašymą.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktuose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius už teisines paslaugas, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje neįtvirtinta taisyklė, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas tik advokato, ar tik advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sprendžia, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaidų atlyginimo yra pagrįsta.
28. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
29. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jų naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjus apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė Rasa Gradauskienė. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjai pateikė 2020 m. lapkričio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2020 m. lapkričio 19 d. pinigų priėmimo kvitą.
30. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjams, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Rekomendacijų 2, 7, 8.11 punktais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą (2020 m. lapkričio 19 d.) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris 2020 m. II ketvirtį sudarė 1 398,5 Eur, iš atsakovo pareiškėjams priteisiama 800 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjams P. G. ir J. G. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Gintaras Kryževičius
Virginija Volskienė