Civilinė byla Nr. e2-1058-1060/2021

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00057-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3.; 1.1.4.2.3; 1.3.6.3.2.11; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

                                                                    (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

0       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 15 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovei advokatei R. M.,

atsakovei UAB „Inkestas“ atstovui advokatui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei uždarajai bendrovei „Inkestas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

1.       Ieškovė A. B. teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, pripažinti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp atsakovės UAB „Inkestas” ir ieškovės A. B., nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimui ieškovei (CBP-245). 

1.1.       Ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. vasario 12 d. ieškovė buvo priimta dirbti buhaltere UAB „Inkestas”. Tuometinis bendrovės direktorius K. R. įsipareigojo mokėti 700,00 Eur darbo užmokestį į rankas, tačiau, darbo sutartyje nurodė, kad mokamas minimalus darbo užmokestis, o skirtumą pažadėjo mokėti neoficialiai. Pradėjus dirbti bendrovėje buvo vienas autovežis, įsigytas pagal lizingo sutartį. Kreditas suteiktas AB, Šiaulių banko. Šiaulių banko sutartyje numatytas punktas, kad pasibaigus ketvirčiui ieškovė turi pateikti balansą, pelno nuostolio ataskaitą, bei detalias lenteles. Balansas visada buvo ir yra nuostolingas. Direktorius K. R. liepė padaryti taip, kad būtų pelnas. Lygiai taip pat, kaip ir su 2018 m. pirktu vadybininko I. R. namu, bei 2018 m. spalio, lapkričio mėn. lizinginiu būdu per Šiaulių banko įsigytais dviem autovežiais. 2018 m. gruodžio mėnesį vyko pokalbis su vadybininku N. J. bei direktoriumi K. R. dėl 2019 m. apmokėjimo visiems įmonės darbuotojams, kadangi keitėsi minimalus darbo užmokestis. Tuo pat metu buvo aptartas ir didesnis ieškovės darbo užmokestis. Vadybininkas N. J. sakė išsimokėti po 150,00 Eur už kiekvieną naujai nupirktą autovežį ar vilkiką. Nuo 2019 m. sausio 2 d. pradėjo važinėti du naujai nupirkti 2018 m. pabaigoje autovežiai. 2019 m. balandžio mėn. buvo nupirktas vilkikas, 2020 m. gegužės mėn. buvo nupirktas dar vienas vilkikas. Įmonėje vadybininko I. R., o nuo 2019 m. spalio 17 d. direktoriaus, buvo perkamos asmeninės prekės, kurios visiškai nesusiję su įmonės veikla. Reikėjo uždaryti asmenines sąskaitas. Vadovaudamasi 2019 m. sausio 2 d. direktoriaus K. R. įsakymu (duomenys neskelbtini)  dėl avanso išmokėjimo atskaitingiems asmenims ieškovė taip ir darė. Lygiai tokiu pat principu vadovavausi ir 2019 m. birželio 30 d. direktoriaus K. R. parašytu įsakymu (duomenys neskelbtini), vadybininkui P. M., kuriam taip pat dalis darbo užmokesčio mokama neoficialiai. Nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ieškovei skirtumas nuo minimalaus darbo užmokesčio buvo mokamas „vokelyje“ ir dar papildomai pašto išlaidos, kurias patyrė Prienų pašte logistikos įmonėms siųsdama PVM sąskaitas faktūras, užsakymus ir CMR. Nuo 2019 m. liepos mėn. buvo pasakyta, kad skirtumą nuo minimumo bei patirtas pašto ir kitas išlaidas persivesti į ieškovės asmeninę sąskaitą, ką ji ir darė. Nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė rašė keturis pasiaiškinimus ir vis skirtingoms pinigų sumoms. Pirmas jos pasiaiškinimas suplėšytas, nes netiko dabartiniam direktoriui I. R., rašant antrą pasiaiškinimą, jai buvo daromas psichologinis smurtas, merginos, kuri įvardino save kaip buhalterė, tačiau šioje įmonėje nedirbo ir tam neturėjo jokių įgaliojimų, negana to įmonės direktorius I. R. šitam poelgiui neužkirto kelio. Trečias pasiaiškinimas buvo rašomas 2020 m. rugpjūčio 17 d., po kurio buvo parašytas direktoriaus pranešimas dėl ieškovės nušalinimo nuo buhalterės pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 49 straipsnio 3 dalį. Ieškovė kategoriškai neigia padariusi darbdaviui turtinės žalos, kadangi jokių lėšų nėra pasisavinusi. Įmonėje visada vykdė direktoriaus K. R., jo sūnaus I. R. nurodymus bei valią, pati savarankiškai jokių sprendimų niekada nepriėmė.

1.2.       2020 m. rugsėjo 8 d. UAB „Inkestas” direktoriaus I. R. įsakymu „Dėl buhalterės A. B. atleidimo” buvo atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, dėl tyčia padarytos turtinės žalos darbdaviui ir suklastotų dokumentų (apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos), be įspėjimo ir išeitinės išmokos. Nurodyta, kad atsiskaitymui su darbuotoju priskaityti jam priklausanti atlyginimą už faktiškai dirbtą laiką ir nepanaudotų atostogų kompensaciją bei remiantis 150 straipsnio 2 punkto 5 dalimi išskaičiuoti padaryta darbdaviui žalą išmokėjimui skirtos sumos dydžiu. 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakyme dėl ieškovės atleidimo nenurodoma konkreti turtinės žalos suma, ieškovei nėra aišku kokią konkrečiai turtinę žalą ji padarė, kokiai konkrečiai sumai yra daromos išskaitos iš darbo užmokesčio.

1.3.       Pripažinus atleidimą neteisėtu, būti grąžinama į savo pareigas UAB „Inkestas” ieškovė nepageidauja, kadangi prieš nušalinimą iš pareigų patyrė didžiulį psichologinį smurtą, sulaukė grasinimų savo ir artimųjų atžvilgiu, buvo priversta pasirašyti skolos raštelį dėl neegzistuojančios skolos bendrovei. Dėl šių įvykių kreipėsi pagalbos į teisėsaugos įstaigas. Grįžus į darbą būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, be to, ieškovė bijo bendrovės direktoriaus I. R. bei jo artimųjų susidorojimo su ja.

1.4.       Dėl įvykių prasidėjusių bendrovėje nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d., kuomet visą dieną ieškovė nebuvo išleista namo iš savo kabineto, kol nepasirašė skolos raštelio dėl neegzistuojančios savo skolos 9 134,60 Eur sumai, bei neteisėto atleidimo už šiurkščius darbo pažeidimus, kurių nepadarė, patyrė neturtinę žalą. Su šeima gyvena kaime, kur nėra daug bendrovių, kuriose galėtų dirbti. Be to, ieškovės gera reputacija negrįžtamai sugadinta, todėl neturi jokių galimybių įsidarbinti buhalterės pareigose, nes žinia apie jos tariamą apgaulingą apskaitą, lėšų pasisavinimą plačiai paplito. Jai mesti kaltinimai akivaizdžiai nepagrįsti, neteisingi ir žeminantys jos garbę bei orumą. Patiria didžiulius išgyvenimus dėl netekto darbo, jaučia pažeminimą ir stresą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, todėl jai padarytą neturtinę žalą vertina 2 000,00 Eur.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu (2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00:15 – 01:42:43).

II. Atsakovės ir atsakovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

3.       Atsakovė UAB „Inkestas“ teismui pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, taikyti ieškinio senatį (DOK-5053).

3.1.       Atsiliepime nurodoma, kad 2018 m. vasario 12 d. ieškovė buvo priimta dirbti į UAB „Inkestas“ buhalterės pareigas. Ji buvo vienintelis darbuotojas, kuris dirbo buhalterės pareigose ir vienintelis atsakingas už atsakovės buhalterinę apskaitą, jos sutvarkymą ir pajamų bei išlaidų kontroliavimą. Jos veikla nebuvo kontroliuojama, kadangi bendrovėje nedirbo asmenų, kurie suprastų buhalterinę bendrovės apskaitą. Ieškovė vienintelė turėjo prieigą prie atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos ir vienintelė turėjo galimybę atlikti bendrovės vardu mokėjimus. Nei vienas kitas darbuotojas, tame tarpe ir atsakovės vadovas, neturėjo galimybių ir neprisijungdavo prie bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos ir niekas jokių mokėjimų neatliko.

3.2.       Netinkamas ieškovės pareigų atlikimas buvo pastebėtas 2020 m. rugpjūčio pradžioje. Galimai neteisėti ieškovės veiksmai paaiškėjo tada, kai atsakovės vadovas I. R. pradėjo naudotis banko suteikta jam prieiga prie asmeninės sąskaitos. Atsakovės vadovas pamatė, kad jis įgijo ir galimybę matyti atsakovės, kaip juridinio asmens, atsiskaitomosios sąskaitos duomenis. Atsakovės vadovui I. R. pažvelgus į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, buvo matyti pinigų pervedimas į ieškovės asmeninę sąskaitą. Atsakovės atstovas ėmė domėtis ir kitų pavedimų turiniu. Buvo matyti ir kitas mokėjimas į ieškovės sąskaitą. Pasidomėjus mokėjimo paskirtimi, buvo matyti, kad mokėjimai buvo atlikti nurodant „Avansas ūkio išlaidoms“. Mokėjimai buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. Šiais pavedimais buvo sumokėta bendra 820,00 Eur suma. Atsakovės vadovui I. R. siekiant išsklaidyti abejones ir paprašius ieškovės pateikti bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos bankinį išrašą, ji pateikė atspausdindama ant popieriaus lapų, tačiau susipažinus su gautu bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašu buvo matyti, kad ieškovė atspausdinusi bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašą jį iškarpė, iškirpdama eilutes, kurios atvaizdavo pervedimus į jos asmeninę sąskaita. Tapo akivaizdu, kad ieškovė ne tik suklastojo bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, bet ir siekė nuslėpti nuo atsakovės vadovo pervestas sau pinigines lėšas. Taigi atsakovei, kaip ieškovės darbdaviui, atsirado siekis ir pagrindas išsiaiškinti ieškovės pasisavintų lėšų mąstą ir laikotarpį, bei atsirado pagrindas kelti klausimą dėl ieškovės atsakomybės dėl netinkamo pareigų vykdymo ir galimai neteisėtų veiksmų. Atsakovė reikalavo pateikti paaiškinamus dėl persivestų piniginių lėšų į savo atsiskaitomąją sąskaitą, tik dėl tų mokėjimų, kurie nebuvo pateisinti esamais buhalteriniais dokumentais. Ieškovė pateikė du rašytinius pasiaiškinimus dėl mokėjimo nurodymų, tačiau ne iš karto, o po atliktų skaičiavimų ir buhalterinių dokumentų patikrinimo.

3.3.       Atsakovės atstovas I. R. buvo linkęs iškilusi ginčą spręsti taikiai, jeigu ieškovė gražintų pasisavintas pinigines lėšas. Siekiant išspręsti iškilusį ginčą taikiai, buvo pakviestas ir ieškovės sutuoktinis, kada paaiškėjo, kad ieškovė negali pateisinti savo vardu gautų lėšų. Pokalbio su ieškove metu, paaiškėjo, kad didžiąją dalį gautų lėšų ieškovė panaudojo šeimos skolų gražinimui, kadangi gaunamo darbo užmokesčio neužteko. Net ieškovės sutuoktiniui atvykus į darbo vietą, nei vienas iš jų neginčijo aplinkybės, kad ieškovė galėjo pasisavinti gautas pinigines lėšas, tačiau abu jie nežinojo kokiu būdu gali gražinti neteisėtai pasisavintas atsakovei priklausančias lėšas. Atsakovė neginčija ieškovės įgaliojimo ir jos teisės nupirkti reikalingus daiktus bendrovės ūkinei-komercinei veiklai, tačiau tai visiškai nesusiję su ieškovės siekiu pasisavinti jai svetimas lėšas, t. y. bendrovės lėšas, už kurių apskaitą ir ji buvo atsakinga. Ieškovė palikdama darbo vietą išsinešė bendrovės kasos knygą ir avansines apyskaitas, siekdama apriboti atsakovės galimybę nustatyti ieškovės pasisavintas lėšas. Šių dokumentų nėra grąžinusi iki šiol. Jau tokie ieškovės veiksmai liudija, kad ji suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau ieškinyje šios aplinkybės nenurodomos. Atsakovė tikėjosi, kad ieškovė grąžins pasisavintas pinigines lėšas bei tokiu būdu bus pašalintos neteisėtais veiksmais padarytos pasekmės, t. y., padalyti nuostoliai, tačiau ji atsisakė grąžinti pinigines lėšas.

3.4.       Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė UAB „Inkestas“ 2009 m. sausio 2 d. įsakymą dėl avanso išmokėjimo atskaitingiems asmenims. Šiuo įsakymu yra numatytas tik pinigų limitas, kurio negalima viršyti. Taip pat yra numatyta avanso paskirtis, t. y. bendrovės ūkio išlaidoms. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovė galėjo pirkti reikalingas darbo priemones ir kitus bendrovės poreikiams naudojamus daiktus, tačiau šiame įsakyme nėra jokių nuorodų naudoti pinigus ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui. Tiek ji, tiek vadybininkas P. M. galėjo atsakovės vardu pirkti transporto priemonėms atsargines transporto priemonių detales, kas būtina atsakovės veiklai vykdyti ar kas susiję su atsakovės veikla. Pirma suma, kurią pasisavino ieškovė yra 2018 m. spalio 12 d. Tai reiškia, kad net nebuvo jokio darbdavio įsakymo, o ieškovė jau savinosi atsakovės pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą.

3.5.       Atsakovė norėdama įsitikinti bendrovės buhalterinės apskaitos teisingumu, nutarė kreiptis į auditą atliekančią įmonę, kad ji patikrintų mokėjimų į ieškovės asmeninę sąskaitą tikslingumą. UAB (duomenys neskelbtini) surašė konsultacinę išvadą, kuria remiantis 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo prašoma ieškovės paaiškinti dėl 46 mokėjimų, kurie buvo atlikti į jos asmeninę sąskaitą bendrai 14 275,84 Eur sumai. Buvo prašoma atvykus į darbo vietą pateikti paaiškinimą, tačiau jis tik buvo atsiųstas. Iš paaiškinimo turinio matėsi, kad ieškovė neketina paaiškinti kodėl nėra mokėjimo paskirtyje nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų ar nurodyti kaip buvo panaudoti pinigai atsakovės bendrovės ūkiniams reikalams. Pasisavindama 14 275,84 Eur atsakovės piniginių lėšų ir galimai nusikalstamai vedusi buhalterinę apskaitą, bei tokiu būdu ieškovė padarė šiurkštų darbo teisės pažeidimą. Ieškovei buvo sudarytos net kelios galimybės nurodyti piniginių lėšų panaudojimą, o įsitikinus, kad ieškovė padarė neteisėtus veiksmus, buvo priimtas sprendimas ją atleisti iš pareigų DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad įsakyme dėl ieškovės atleidimo yra aiškiai įvardytas jo atleidimo pagrindas – DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas. Taigi pačiame įsakyme nurodytas ir faktinis atleidimo pagrindas, t. y. ieškovė buvo atleista dėl to, kad padarė atsakovei turtinę žalą ir suklastojo dokumentus. Atleidimas yra grindžiamas audito įmonės atlikta konsultacine išvada ir pačios ieškovės paaiškinimais ir pripažinimu, kad pinigus panaudojo savo poreikiams. Atsakovė mano, kada padarytos žalos dydis parodo, kad padarytas itin šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, bei galimai ir nusikalstama veika. Ieškovė atleista laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, bei laikantis vieno mėnesio termino, jeigu net skaičiuojant ne nuo konsultacinės išvados gavimo, o nuo pirmojo ieškovės paaiškinimo datos. Galutinė ieškovės padaryta žala paaiškėjo gavus konsultacinę išvadą. Ieškovė dirbo buhaltere. Ši pareigybė siejasi su buhalterinės apskaitos vedimu, nuo kurios vedimo teisingumo ir tinkamo tiesiogiai priklauso bendrovės finansinė padėtis. Būtent šias pareigas užimančiam asmeniui keliami itin dideli reikalavimai, kurie susiję ne tik su specialių žinių turėjimu, bet ir su asmens sąžiningumu ir rūpestingu atliekant šias pareigas. Būtent šis asmuo turi tikrinti kitų asmenų naudojimą pinigų bendrovės naudai, todėl esant bet kokioms abejonėms dėl tokio asmens sąžiningumo, darytina išvada, kad toks asmuo negali užimti juridinio asmens buhalterio pareigų.

3.6.       Atsakovė mano, kad šiame ginče svarbi vieno mėnesio termino teisinė reikšmė ir šio termino priskyrimas ne prie procesinių, o prie sutrumpintų ieškinio senaties terminų. Mano, kad vieno mėnesio terminas pateikti ieškinį, jeigu darbo ginčo šalis nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, laikytinas sutrumpintu ieškinio senaties terminu. Tai reiškia, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo atveju atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi tiek pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, tiek atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, ginčo dėl to, kad praleistas vieno mėnesio terminas ieškiniui pateikti nuo darbo ginčų komisijos priimto sprendimo nėra.

4.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytų aplinkybių pagrindu (2021 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00:07:42 – 00:37:36).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmetamas.

1       III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2018 m. vasario 12 d. dirbo pas atsakovę UAB „Inkestas“ buhaltere. Darbo sutartyje (duomenys neskelbtini) numatyta, kad ieškovei mokamas 500,00 Eur mėnesinis atlyginimas, bet ne mažiau už 1 MMA, 1 kartą į mėnesį iki einamo mėnesio 15 d. (DOK-4583, priedas Nr. 5, b. l. 22-23). 2018 m. gruodžio 18 d. Darbo sutarties (duomenys neskelbtini) pakeitimu numatyta, kad ieškovei mokamas 700,00 Eur mėnesinis atlyginimas, bet ne mažiau už 1 MMA, 1 kartą į mėnesį iki einamo mėnesio 15 d. (DOK-4583, priedas Nr. 4, b. l. 20-21). Pagal vyriausiojo buhalterio pareiginius nuostatus buvo numatytos vyriausiojo buhalterio pareigos: 7 p. organizuoti buhalterinę apskaitą ir kontroliuoti, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai; 9 p. užtikrinti, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi, o atskaitomybė laiku pateikiama finansų statistikos institucijoms; 11 p. kontroliuoti ūkinių operacijų teisėtumą ir tinkamą dokumentų įforminimą; 14 p. organizuoti turto, įsipareigojimų ir ūkinių operacijų, įplaukiančių pagrindinių lėšų, prekių bei materialinių vertybių ir piniginių lėšų apskaitą; 15 p. vykdyti tikslią išlaidų ir įplaukų apskaitą; 17 p. tiksliai pildyti buhalterinės apskaitos formas pagal įrašus ir pirminius buhalterinius dokumentus. Pagal vyriausiojo buhalterio pareiginius nuostatus buvo numatyta vyriausiojo buhalterio atsakomybė: 24 p. atsakyti už buhalterinių įrašų teisingumą; 26 p. už savo pareigų netinkamą vykdymą vyr. buhalterė atsako darbo vidaus taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė su savo pareiginiais nuostatais supažindinta (DOK-4583, priedas Nr. 5, b. l. 29-31). Atsakovė UAB „Inkestas“ 2020 m. rugsėjo 7 d. reikalavime dėl raštiško pasiaiškinimo nurodė, kad galimai padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, t. y. laikotarpiu 2018 m. spalio 12 d. – 2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė A. B. iš atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 46 lėšų pervedimus už 14 275,84 Eur, kuriems nebuvo pagrindo (DOK-4583, priedas Nr. 1, b. l. 14-16). Atsakovė UAB „Inkestas“ 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymo pagrindu nutraukė darbo santykius su ieškove pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – tyčia padarytos turtinės žalos darbdaviui ir suklastotų dokumentų (apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos) (DOK-4583, priedas Nr. 1, b. l. 11).

6.       DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą; pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; pagal DK 58 straipsnio 3 dalies nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (minėto straipsnio 5 punktas), kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (minėto straipsnio 7 punktas); pagal DK 58 straipsnio 4 dalį prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130- 701/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad darbuotojo darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jeigu dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013).

7.       Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą (12 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8.       Sprendžiant ginčą darbo ginčų komisijoje, ieškovė nurodė, kad tuometinis bendrovės direktorius K. R. įsipareigojo ieškovei mokėti 700,00 Eur atskaičius mokesčius. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad mokamas minimalus darbo užmokestis, o skirtumas buvo pažadėtas mokėti „vokelyje” (DOK-4583, priedas Nr. 5, b. l. 58-63). Teismo posėdžio metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad tarp jos ir darbdavio buvo susitarimas mokėti jai darbo užmokestį „vokelyje“, nurodė, kad darbo užmokesčio dydis turėjo būti apskaičiuojamas tokia tvarka: 700,00 Eur atskaičius mokesčius, pridedant po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį už 4 transporto priemones nuo 2019 m., pridedant jos patirtas išlaidas už pašto išlaidas, siunčiant klientams PVM sąskaitas-faktūras ir CMR važtaraščius. Paaiškino, kad šiuos veiksmus atlikto direktoriaus K. R. 2019 m. sausio 2 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Suprato, kad atleista už tyčia padarytą žalą, už tai, kad legaliai persivedė sau pinigus.

9.       Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

10.       Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prieigą prie banko sąskaitos turėjo akcininkas K. R., direktorius I. R. ir buhalterė. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Inkestas“ direktoriaus pareigas ėjo K. R. nuo 2003 m. sausio 22 iki 2019 m. spalio 16 d., I. R. – 2019 m. spalio 17 d. (DOK-31491, priedas Nr. 1, b. l. 26-28). Atsakovė nurodė, kad prieigą prie banko sąskaitos turėjo tik buhalterė, neteisėti ieškovės veiksmai paaiškėjo tada, kai vadovas I. R. pradėjo naudotis banko suteikta jam prieiga prie įmonės sąskaitos. Banko (duomenys neskelbtini) pranešimas patvirtina, kad įmonės vadovui I. R. galimybė jungtis prie UAB „Inkestas“ sąskaitos buvo suteikta 2020 m. kovo 9 d., iki nurodytos datos vadovas I. R. nebuvo prisijungęs prie įmonės interneto banko (DOK-6830). Pagal šiuos duomenis laikomi pagrįstais atsakovės teiginiai, kad įmonės banko sąskaitą turėjo teisę naudotis tik buhalterė.

11.       Atsakovė ieškovę atleido UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinėje išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu (DOK-4583, priedo Nr. 5, 41-44). Pagal šį dokumentą ieškovė atliko mokėjimu į savo asmeninę banko sąskaitą: 2018-10-12 – 45,86 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1425, 2018-12-11 – 133,10 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą, 2018-12-27 – 194,71 už prekes, 2019-01-12 – 300,00 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą, 2019-01-18 – 121,35 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą SVA0019735, 2019-02-07 – 103,17 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą SVA0019891, 2019-02-18 – 199,81 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą SM001021, 2019-03-06 – 300,00 Eur už prekes, 2019-04-18 – 400,00 Eur avansas, 2019-04-28 – 63,05 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą, 2019-05-15 – 400,00 Eur darbo užmokestis, 2019-05-21 – 200,00 Eur avansas, 2019-05-27 – 89,98 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą, 2019-06-08 – 400,00 Eur darbo užmokestis, 2019-06-17 – 198,25 Eur atostogos už birželio mėn., 2019-07-05 – 194,91 Eur atostogos už liepos mėn., 2019-07-16 – 400,00 Eur darbo užmokestis, 2019-07-23 – 266,00 Eur ūkio išlaidos, 2019-08-08 – 257,00 Eur ūkio išlaidos, 2019-08-16 – 400,00 Eur darbo užmokestis, 2019-08-23 – 197,31 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą BBO18754, 2019-09-06 – 268,00 Eur ūkio išlaidos, 2019-09-10 – 500,00 Eur ūkio išlaidos, 2019-10-03 – 275,00 Eur ūkio išlaidos, 2019-10-17 – 500,00 Eur ūkio išlaidos, 2019-11-04 – 269,00 Eur ūkio išlaidos, 2019-11-13 – 500,00 Eur ūkio išlaidos, 2019-12-05 – 276,00 Eur ūkio išlaidos, 2019-12-12 – 600,00 Eur ūkio išlaidos, 2019-12-23 – 274,00 Eur ūkio išlaidos, 2020-01-08 – 265,00 Eur ūkio išlaidos, 2020-01-14 – 500,00 Eur ūkio išlaidos, 2020-02-05 – 271,00 Eur ūkio išlaidos, 2020-02-11 – 500,00 Eur ūkio išlaidos, 2020-03-05 – 282,00 Eur ūkio išlaidos, 2020-03-12 – 500,00 Eur ūkio išlaidos, 2020-04-14 – 325,00 Eur ūkio išlaidos, 2020-05-05 – 321,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-05-15 – 400,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-06-04 – 312,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-06-14 – 500,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-07-04 – 321,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-07-12 – 500,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-07-28 – 132,34 Eur pagal PVM sąskaita faktūra Nr. BUH-PV000029, 2020-08-05 – 500,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-08-11 – 320,00 Eur avansas ūkio išlaidoms. Išvadoje nurodyta, kad pavedimų paskirtyje nurodyta informacija nepagrįsta apskaitos dokumentais, nurodytų apskaitos dokumentų, PVM sąskaitų faktūrų, arba nėra arba pagal šias sąskaitas-faktūras pirkimai vykdyti kitų įmonės darbuotojų; išmokėti avansai ūkio išlaidoms nepagrįsti, nes tokių išlaidų vyr. buhalterė A. B. nepatyrė; išmokėtas darbo užmokestis įvardintais lentelėje atvejais, bei pinigų sumos už atostogas nėra priskaitytos, nedeklaruotos, informacija apie atlyginimą nėra pateikia valstybinėms institucijoms, mokesčiai nesumokėti. 

12.       2019 m. sausio 2 d. buvo priimtas UAB „Inkestas“ direktoriaus įsakymas (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas), pagal kurį įsakyta buhalterei A. B. išmokėti kiekvieną mėnesį ūkio išlaidoms skirtą avansą, kurio limitas yra 700,00 Eur, pervedant jį į asmeninę A. B. sąskaitą (DOK-4583, priedo Nr. 1, b. l. 17). Pagal ieškovės paaiškinimus atlyginimas „vokelyje“ buvo mokamas už 2018 m. iki 2019 m. birželio mėn. grynais pinigais, nuo 2019 m. birželio mėn. buvo mokama pavedimu. Bylos duomenimis ieškovė persivedė į asmeninę sąskaitą: 2018 m. – 373,67 Eur, ši suma neįtraukta į atskaitingų asmenų registrą ir avanso apyskaitą (DOK-31591, priedo Nr. 1, b. l. 4, 44-54). Šie duomenys paneigia ieškovės teiginius, kad 2018 m. atlyginimas buvo mokamas „vokelyje“ grynais ir patvirtina, kad atsakovė persivedė į savo asmeninę sąskaitą atsakovei UAB „Inkestas“ priklausančius pinigus ir jų pagal teisės aktų reikalavimus neapskaitė.

13.       Specialisto išvadoje ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38957-20 nurodyta, kad atlikus UAB „Inkestas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją, nuo 2018-12-11 iki 2020-08-11 iš UAB „Inkestas“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur į vyr. buhalterės A. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Eur buvo pervesti 14 229,98 Eur ir iš kasos pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose pinigų gavėjas įrašyta A. B. (prie pavardės yra parašas), išmokėti 320,00 Eur, iš viso 14 549,98 (14 229,98 + 320) Eur piniginių lėšų, iš kurių 2019 m. sausio mėn. – 2020 m. rugpjūčio mėn. apyvartos žiniaraščiuose „Atskaitingi asmenys“ ir A. B. avanso apyskaitose buvo fiksuota tik 7 022,00 Eur. Likusieji 7 527,98 Eur 2018 m. gruodžio mėn. – 2020 m. rugpjūčio mėn. apyvartos žiniaraščiuose ir avanso apyskaitose nebuvo apskaityti. Pagal įrašus 2019 m. sausio mėn. – 2020 m. rugpjūčio mėn. apyvartos žiniaraščiuose „Atskaitingi asmenys“ ir atskaitingo asmens vyr. buhalterės A. B. avanso apyskaitose, A. B. į bendrovės „Inkestas“ kasą grąžino iš viso 21 74,40 Eur nepanaudoto avanso. Pažymėtina, kad 2019-12-31 kasos pajamų orderis IN Nr. 0000130 dėl 470,03 Eur grąžinimo buvo parašytas tik vyr. buhalterės A. B., tačiau kasininkas P. M. savo parašu nepatvirtinęs A. B. 470,03 Eur įnešimą į bendrovės kasą. Dėl tyrimui nepateiktų 2020 m. sausio – rugpjūčio mėn. (l – 16 d.) grynųjų pinigų apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių), nebuvo galima sutikrinti, ar 1 043,54 Eur nepanaudoto avanso grąžinimas buvo patvirtintas kasininko P. M., kuriam A. B. turėjo perduoti 1 043,54 Eur, parašais. Be to vyr. buhalterė A. B., kaip pateisinamąjį apskaitos dokumentą panaudojusi 2019-01-10 PVM sąskaitą faktūrą IT Nr. 10-2019, pagal kurią už automobilio nuomą UAB (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur nebuvo apmokėjusi, 2019 m. sausio mėn. savo (A. B.) avanso apyskaitoje piniginių lėšų likutį sumažino 200,00 Eur. Jeigu atskaitingas asmuo, vyr. buhalterė A. B. į bendrovės „Inkestas“ kasą grąžino, tai yra kasininkui P. M. perdavė 1 513,57 Eur (470,03 + 1043,54), tai apskaitos dokumentais nepateisintas UAB „Inkestas“ 7 727,98 Eur (7 527,98+200) piniginių lėšų panaudojimas. Dėl to UAB „Inkestas“ patyrė 7 727,98 Eur nuostolį tuo atveju, jeigu A. B. į bendrovės „Inkestas“ kasą grąžino, tai yra kasininkui P. M. perdavė 1 513,57 Eur nepanaudoto avanso (DOK-31491, priedo Nr. 1, b. l. 10).

14.       Specialisto išvadoje nustatyta, kad vyr. buhalterė A. B. 2019 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje piniginių lėšų likutį sumažino 200,00 Eur kaip apmokėtą tiekėjos UAB (duomenys neskelbtini) 2019-01-10 PVM sąskaita faktūra IT Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio nuomą 200,00 Eur, kai tuo tarpu atskaitingo asmens I. R. 2019 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje piniginių lėšų likutis taip pat buvo sumažintas 200,00 Eur kaip apmokėta tiekėjos UAB (duomenys neskelbtini) 2019-01-10 PVM sąskaita faktūra IT (duomenys neskelbtini) už automobilio nuomą 200,00 Eur (DOK-31491, priedo Nr. 1, b. l. 70-71, priedo Nr. 2, b. l. 1). Atskaitingas asmuo, vyr. buhalterė A. B. 2019 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje nepagrįstai (be pateisinamojo apskaitos dokumento) piniginių lėšų likutį sumažo 200,00 Eur (DOK-31491, priedo Nr. 1, b. l. 8).

15.       Taigi, atlikus UAB „Inkestas“ buhalterinės apskaitos tyrimą pagal specialisto išvadą teismas laiko nustatytu faktą, kad 2018 m. gruodžio mėn. – 2020 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu UAB „Inkestas“ priklausančių 7 727,98 Eur (7 527,98 + 200) piniginių lėšų panaudojimas nebuvo pagrįstas pateisinamaisiais apskaitos dokumentais, PVM sąskaitos faktūros, įrašytos mokėjimo nurodymuose kaip pateisinamieji apskaitos dokumentai dėl piniginių lėšų pervedimo, gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale nebuvo rastos (DOK-31491, priedo Nr. 1, b. l. 8).

16.       Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 7 727,98 Eur sumą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tai, kad yra dingę 2020 m. apskaitos dokumentai ir juos galima atkurti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniu pranešimu vadybininkas P. M. informavo, kad iš kabineto dingo Kasos dokumentų segtuvas, kuriame buvo visi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. kasos dokumentai (DOK-31491, priedas Nr. 2, b. l. 81). Teismas atkreipia dėmesį, kad kasos dokumentai yra kasos knyga, kasos išlaidų orderiai ir kasos pajamų orderiai. Šios bylos ginčo dalyką sudaro neteisėtas atleidimas iš darbo dėl to, kad ieškovė persivedė pinigus iš įmonės banko sąskaitos į savo banko sąskaitą, ne iš kasos pasiėmė pinigus. Tokie ieškovės argumentai nepanaikina UAB „Inkestas“ žalos padarymo fakto: 7 527,98 Eur 2018 m. gruodžio mėn. – 2020 m. rugpjūčio mėn. apyvartos žiniaraščiuose ir avanso apyskaitose nebuvo apskaityti, 2019 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje piniginių lėšų likutis nepagrįstai sumažintas 200,00 Eur.

17.       Atsakovės atstovas tvirtino, kad ieškovė suklastojo bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašą ir siekė nuslėpti nuo atsakovės vadovo pervestas sau pinigines lėšas. Ieškovė nurodė, kad tokių veiksmų neatliko. Palyginus 2020 m. rugpjūčio mėn. banko sąskaitos išrašą, sukurtą 2020 m. rugsėjo 30 d., matyti, kad ieškovė A. B. persivedė į savo sąskaitą 2020-08-05 – 500,00 Eur avansą ūkio išlaidoms, 2020-08-11 – 320,00 Eur avansą ūkio išlaidoms. Tačiau šių duomenų 2020 m. rugpjūčio mėn. banko sąskaitos išraše, suformuotame 2020 m. rugpjūčio 10 d., nėra (DOK-4583, priedas Nr. 4, b. l. 3, 35-54, priedas Nr. 5, b. l. 1-19). Banko išrašuose, suformuotuose 2020 m. rugpjūčio 10 d., taip pat nėra duomenų apie atliktus pavedimus: 2020-01-14 – 500,00 Eur ūkio išlaidos, 2020-02-11 – 500,00 Eur ūkio išlaidos, 2020-03-12 – 500,00 Eur ūkio išlaidos, 2020-05-15 – 400,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-06-04 – 312,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-06-14 – 500,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-07-04 – 321,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-07-12 – 500,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-07-28 – 132,34 Eur pagal PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-08-05 – 500,00 Eur avansas ūkio išlaidoms, 2020-08-11 – 320,00 Eur avansas ūkio išlaidoms. Šie pavedimai atsispindi konsultacinėje išvadoje, dėl kurių ieškovė buvo paprašyta pasiaiškinti (DOK-4583, priedo Nr. 5, 41-44). Aptariamų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesių banko sąskaitos išrašų, sukurtų kita ne 2020 m. rugpjūčio 10 d. data, atsakovė nepateikė.

18.       Tačiau, iš specialisto išvados nustatyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti UAB „Inkestas“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur piniginių operacijų išrašas ir vyr. buhalterės A. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur piniginių operacijų išrašas. Pinigų pervedimo faktai, kurie neatsispindi banko išrašuose, suformuotuose 2020 m. rugpjūčio 10 d., atsispindi kaip pinigų operacijų duomenys specialisto išvadoje: 2020-01-14 – 500,00 Eur (ūkio išlaidos, į avanso apyskaitą neįrašyta), 2020-02-11 – 500,00 Eur (ūkio išlaidos, į avanso apyskaitą neįrašyta), 2020-03-12 – 500,00 Eur (ūkio išlaidos, į avanso apyskaitą neįrašyta), 2020-05-15 – 400,00 Eur (avansas ūkio išlaidoms, į avanso apyskaitą neįrašyta), 2020-06-14 – 500,00 Eur (avansas ūkio išlaidoms, į avanso apyskaitą neįrašyta), 2020-07-12 – 500,00 Eur (avansas ūkio išlaidoms, į avanso apyskaitą neįrašyta), 2020-07-28 – 132,34 Eur pagal PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), gautų PVM sąskaitų-faktūrų registravimo žurnale nėra, į avanso apyskaitą neįrašyta) (DOK-31491, priedas Nr. 1, b. l. 6, 7, priedas Nr. 2, b. l. 79-80).

19.       Įvertinus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, teismas laiko nustatytu faktą, kad ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašą UAB „Inkestas“, kuriame realiai neatsispindėjo Sprendimo 17 punkte nurodytos jos atliktos mokėjimo operacijos.

20.       Ieškovė nurodė, kad direktoriaus buvo pasakyta nuo 2019 m. liepos mėn. skirtumą nuo minimumo bei patirtas pašto ir kitas išlaidas persivesti į savo asmeninę sąskaitą, tokiu būdu taip ir darė. Specialisto išvados duomenimis iki 2019 m. liepos mėn. į asmeninę ieškovės sąskaitą buvo persivesta: 2018-12-11 – 133,10 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. nėra, gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnale nėra, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2018-12-27 – 194,71 Eur (už prekes, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2019-01-12 – 300,00 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. nėra, gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnale nėra, į avanso apyskaitą įrašyta); 2019-01-18 – 121,35 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnale nėra, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2019-02-07 – 103,17 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnale nėra, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2019-02-18 – 199,81 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnale nėra, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2019-03-06 – 300,00 Eur (už prekes, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2019-04-28 – 63,05 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. nėra, gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnale nėra, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2019-05-21 – 200,00 Eur (avansas, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2019-05-27 – 89,98 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. nėra, gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnale nėra, į avanso apyskaitą neįrašyta), iš viso 1 705,17 Eur (DOK-31491, priedo Nr. 1, b. l. 4, 5). Šių lėšų panaudojimas nebuvo pagrįstas pateisinamaisiais apskaitos dokumentais. Iš šių duomenų matyti, kad nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. sausio 2 d. Įsakymo Nr. 2 priėmimo ieškovė persivedė į savo sąskaitą pinigus, nors ieškovė ir laikėsi pozicijos, kad atlyginimas „vokelyje“ buvo mokamas grynais.

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2019 m. liepos mėn. ieškovė persivedė į savo sąskaitą: 2019-08-16 – 400,00 Eur (darbo užmokestis, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2019-08-23 – 197,31 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnale nėra, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2019-09-10 – 500,00 Eur (ūkio išlaidos, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2019-11-13 – 500,00 Eur (ūkio išlaidos, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2019-12-12 – 600,00 Eur (ūkio išlaidos, į avanso apyskaitą neįrašyta), iš viso 2 197,31 Eur. Nuo 2020 m. sausio mėn. ieškovė persivedė į savo sąskaitą: 2020-01-14 – 500,00 Eur (ūkio išlaidos, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2020-02-11 – 500,00 Eur (ūkio išlaidos, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2020-03-12 – 500,00 Eur (ūkio išlaidos, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2020-05-15 – 400,00 Eur (avansas ūkio išlaidoms, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2020-06-14 – 500,00 Eur (avansas ūkio išlaidoms, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2020-07-12 – 500,00 Eur (avansas ūkio išlaidoms, į avanso apyskaitą neįrašyta); 2020-07-28 – 132,34 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnale nėra, į avanso apyskaitą neįrašyta), iš viso 3 032,34 Eur (DOK-31491, priedo Nr. 1, b. l. 5, 6, 7). Šių lėšų panaudojimas taip pat buvo neįtrauktas į avanso apyskaitas ir nepagrįstas pateisinamaisiais apskaitos dokumentais.

22.       Vertinant 2019 m. ir 2020 m. sumas, kurios skirtos ūkio išlaidoms ir yra nepaskaitytos įmonės apskaitoje, su sumomis, kurios taip pat skirtos ūkio išlaidoms, bet yra apskaitytos, nustatyta, kad 2019 m. ūkio išlaidoms ieškovė persivedė į savo sąskaitą: sausio mėn. – 421,35 Eur, vasario mėn. – 302,98 Eur, kovo mėn. – 300,00 Eur, balandžio mėn. – 463,05 Eur, gegužės mėn. – 689,98 Eur, rugpjūčio mėn. – 854,31 Eur, rugsėjo mėn. – 768,00 Eur, spalio mėn. – 775,00 Eur, lapkričio mėn. – 769,00 Eur, gruodžio mėn. – 1 150,00 Eur. 2020 m. ūkio išlaidoms ieškovė persivedė į savo sąskaitą: sausio mėn. – 765,00 Eur, vasario mėn. – 771,00 Eur, kovo mėn. – 782,00 Eur, gegužės mėn. – 721,00 Eur, birželio mėn. – 812,00 Eur, liepos mėn. – 953,34 Eur. Nepaisant to, kad šių mokėjimų dalis yra net neįtraukta į avanso apyskaitą, jeigu ir būtų įtraukta į avansinę apyskaitą, ieškovė pagal Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną išleisti limitą 2019 m. – 816,31 Eur, 2020 m. – 604,34 Eur (700,00 Eur nustatytas limitas kiekvieną mėnesį ūkio išlaidoms).

23.       Aukščiau nurodytų įrodymų vertinimo kontekste, teismas ieškovės tvirtinimus apie atlyginimo mokėjimą „vokelyje“ laiko savo subjektyvia gynybine pozicija, kuri nepagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė, gindama savo galimai pažeistas teises, nereiškė reikalavimo pripažinti, kad tarp šalių buvo susitarimas mokėti didesnį darbo užmokestį, ir neįrodinėjo, kad darbdavys realiai vykdė šį susitarimą. Ieškovė savo gynybinę poziciją iš esmės grindė galimai atsakovės UAB „Inkestas“ nelegalia veikla, bet ne savo atliktų mokėjimo operacijų pateisinimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad įmonės banko sąskaitoje esantys pinigai, kurių paskirtis yra darbo užmokestis, turi būti išmokami pagrindžiant juos apskaitos dokumentais. Taigi, teismas sprendžia, jog pagal byloje surinktus įrodymus faktą, kad ieškovės lėšų panaudojimas, persivedant iš UAB „Inkestas“ atsiskaitomosios sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, buvo nepagrįstas pateisinamaisiais apskaitos dokumentais, pakanka laikyti nustatytu.

24.       Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Ieškovė savo veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, Buhalterio pareiginių nuostatų 7 p., 9 p., 11 p., 14 p., 15 p., 17 p., 24 p., 26 p. reikalavimus. Darbuotojo kaltė pasireiškė tuo, kad ieškovė sąmoningai persivedė pinigus į savo sąskaitą ir jų neapskaitė buhalteriniais dokumentais ir kaip tokių veiksmų rezultatą darbdavys patyrė nuostolius. Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovė UAB „Inkestas“ prarado pasitikėjimą ieškove kaip buhaltere, dėl to sprendimas nutraukti darbo sutartį buvo priimtas tinkamai įvertinus pažeidimu sukeltus padarinius, priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir atsiradusių padarinių bei darbuotojo kaltės, pasirinkta priemonė – darbuotojo atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl ieškovės dirbto darbo specifikos ir reikšmingumo šios profesijos asmenims taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2008).

25.       Ieškovė nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 12d. rašė keturis pasiaiškinimus ir vis skirtingoms pinigų sumoms, pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakyme dėl atleidimo, nenurodoma turtinės žalos suma, ieškovei nėra aišku kokią konkrečiai turtinę žalą yra padariusi ir iš skundžiamo įsakymo nėra aišku kokiai konkrečiai sumai yra daromos išskaitos iš ieškovės darbo užmokesčio.

26.       Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė parašė pasiaiškinimą UAB „Inkestas“ ir nurodė, kad savavališkai pasisavino iš įmonės 9 134,60 Eur. 2020 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Inkestas“ vadovas I. R. pateikė prašymą buhalterei A. B. pasiaiškinti, kodėl buvo atitinkamomis dienomis persivedusi pinigus į savo asmeninę sąskaitą. 2020 m. rugpjūčio 17 d. A. B. buvo nušalinta nuo buhalterės pareigų. Ieškovė pateikė pasiaiškinimą į UAB „Inkestas“ vadovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštą. (DOK-4586, priedo Nr. 4, b. l. 29-34). UAB „Inkestas“ 2020 m. rugsėjo 7 d. parengė reikalavimą pasiaiškinti dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus. Reikalavimas parengtas UAB (duomenys neskelbtini)  konsultacinės išvados pagrindu. Reikalavime nurodytos konkrečios mokėjimų datos, sumos ir paskirtis. Reikalavime prašoma paaiškinti kodėl galimai pasisavintos UAB „Inkestas“ lėšos prašyme nurodytomis datomis ir pinigų pervedimais ir kodėl buvo UAB „Inkestas“ buhalterinėje apskaitoje nurodytos galimai klaidingos (melagingos) ūkinės operacijos, atvaizduojant įmonės buhalterinėje apskaitoje neįvykusias ar klaidingas ūkines operacijas. Reikalavime nurodytas terminas iki 2020 m. rugsėjo 8 d. 16.00 val. pateikti rašytinį pasiaiškinimą. Ieškovė A. B. 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė UAB „Inkestas“ rašytinį pasiaiškinimą. 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu A. B. buvo atleista pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 5 punktą (DOK-4583, priedo Nr. 1, b. l. 11-16).

27.       Teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakyme padaryta klaida, nurodant atleidimo pagrindą DK 58 straipsnio 5 dalį. Taip pat įsakyme nurodyta, faktinė aplinkybė – suklastoti dokumentai (apgaulingai vesta apskaita) ir nenurodytas DK 58 straipsnio 2 dalies 6 punktas, kuris buvo nurodytas 2020 m. rugsėjo 7 d. reikalavime pasiaiškinti. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad suprato, jog yra atleista už tyčia padarytą žalą, už tai, kad legaliai persivedė sau pinigus. DK 58 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Iš esmės ieškovė teisingai suprato atleidimo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, ji atleista už faktą – už svetimų pinigų pervedimą į savo asmeninę sąskaitą, dėl to įsakyme padaryta klaida laikoma rašymo apsirikimu, kuris nepažeidė ieškovės teisių. Ieškovė pateikė darbdaviui 2020 m. rugsėjo 8 d. pasiaiškinimą, kuris iš esmės atitiko pasiaiškinime į UAB „Inkestas“ vadovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštą, ieškinyje išdėstytą gynybinę poziciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad netikslus Darbo kodekso normos nurodymas įsakyme dėl drausminės nuobaudos paskyrimo gali būti svarbus pažeidimas, jeigu tai sutrukdo darbuotojui ginti savo teises. Tuo tarpu ieškovė dėl pareikštos pastabos kreipėsi į darbo ginčų komisiją, į teismą ir įstatymo nustatyta tvarka savo teises siekė ginti. Įsakyme esantis netikslumas dėl Darbo kodekso normos nurodymo jai nesutrukdė to daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-73/2005).

28.       Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 5 punktą yra atleidžiama iš darbo nustačius žalos faktą, o ne žalos dydį, dėl to ieškovės argumentai, kad įsakyme dėl atleidimo iš darbo nenurodoma turtinės žalos suma, ieškovei nėra aišku kokią konkrečiai turtinę žalą yra padariusi ir iš skundžiamo įsakymo nėra aišku kokiai konkrečiai sumai yra daromos išskaitos iš ieškovės darbo užmokesčio, jokia apimtimi nėra susiję su įsakymo ydingumu teisine prasme.

29.       Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma pagal įrodymų pakankamumo taisyklę leidžia daryti pagrįstą išvadą apie atsakovės įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ir konstatuoti, kad buvusi darbuotoja buhalterė A. B. buvo pagrįstai atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą, todėl ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir atmetami (CPK 178 ir 185 straipsniai). Ieškovė 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šį ieškinio reikalavimą teismas priima ir nutraukia šios bylos dalies nagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

30.       Atsakovės UAB „Inkestas“ atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismo po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Teismas atkreipia, kad dėmesį, kad vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą yra procedūrinis terminas, kuris teismo rezoliucija buvo atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3185-248/2017; 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017). Ieškinio senaties instituto taikymas yra svarbus tais atvejais, kai yra nustatomas teisės pažeidimas. Tačiau, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje 21 p.).

31.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės A. B. teisės nebuvo pažeistos, ieškinio senaties eiga neprasidėjo, nėra pagrindo nagrinėti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo ieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (DOK-12391). Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį atmetus, atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 400,00 Eur) priteisiamos iš ieškovės. 

33.       Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ieškinį atmetus žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinio dalį dėl neteisėto atleidimo iš darbo atmesti.

Priimti ieškinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo atsisakymą ir šioje dalyje bylos nagrinėjimą nutraukti.

Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkestas“, juridinio asmens kodas 170695933, 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                 Agnė Vyliaudaitė