Administracinė byla Nr. eA-383-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02170-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas LLK Handels U. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir Muitinės departamentas) 2021 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 1A-76 (toliau – ir Sprendimas, ir Muitinės departamento sprendimas); 2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2021 m. kovo 4 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/130136S (toliau – ir Ataskaita). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      Jis Kauno teritorinėje muitinėje 2020 m. gruodžio 14 d. įformino elektroninę importo deklaraciją (toliau – ir EID) Nr. 20LTKC0100IM16E6D7, kuria išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai po laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros deklaravo prekę – skiediklį „Solvent 3268-2”, deklaruotas TARIC kodas – 3814 00 90 99, nacionalinis papildomas kodas – X999 (toliau – ir Prekė). Kauno TM muitinio įforminimo metu 2020 m. gruodžio 16 d. paėmė Prekės mėginių (pavyzdžių). Muitinės laboratorija atliko mėginių tyrimus, nustatė ir padarė išvadą, kad tirtasis mėginys yra naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 procentų produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonines grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba)). Šio produkto rekomenduojamas TARIC kodas yra 2710 19 43 90 (2021 m. sausio 7 d. tyrimo protokolai Nr. 21MLT0015, Nr. 21MLT0016, Nr. 21MLT0017 (toliau – ir Tyrimo protokolai)). Kauno TM, vadovaudamasi Muitinės laboratorijos išvadomis, Ataskaita, konstatavo, jog Prekė turi būti klasifikuojama TARIC kodu 2710 19 43 90 bei pritaikė papildomą kodą akcizui X304, buvo nuspręsta perskaičiuoti importo mokesčius: importo muitą iš 377 Eur į 0 Eur, akcizą iš 0 Eur į 11 134 Eur, PVM iš 2 683 Eur į 4 867 Eur. Pareiškėjui skirta 1 294 Eur bauda ir paskaičiuoti 267 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą akcizo mokestį. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, apskundė ją Muitinės departamentui, kuris Sprendimu patvirtino Ataskaitą.

2.2.                      Muitinės duomenų apdorojimo sistemoje (toliau – ir MDAS) 2020 m. gruodžio 16 d. 10.18 val. pranešimu informavo ir nurodė, kad įgaliojo vairuotoją D. B. atstovauti deklarantą mėginių paėmimo metu. Pavyzdžių ėmimas iš autocisternos muitinės aikštelėje buvo vykdomas 2021 m. gruodžio 16 d. po pietų, apie 15.00 val. Mėginių paėmimą atliko Kauno termofikacijos atstovai R. Z. ir R. O., stebimi dviejų muitininkų ir dalyvaujant D. B. Atsakovas Sprendime klaidingai nurodo, kad pareiškėjas buvo nurodęs, jog nedalyvaus mėginių paėmimo procedūroje. Kad nedalyvaus pavyzdžių paėmimo procedūroje muitinės poste Kaune, MDAS sistemoje buvo nurodęs muitinės tarpininkas iš Vilniaus, kuris muitinės sistemoje pildė deklaraciją, tačiau nurodė, jog deklarantą pavyzdžių paėmimo procedūroje atstovaus D. B. Nors pareiškėjas buvo įvardinęs asmenį, kuris jį atstovaus mėginių paėmimo metu ir pastarasis buvo mėginių ėmimo vietoje, kai mėginių pavyzdžiai buvo imami iš autocisternos, tačiau jam nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti plombuojant mėginius ir surašant protokolą bei jį pasirašyti, neturėjo galimybės pateikti savo pastabas, negavo protokolo kopijos.

2.3.                      Pareiškėjui nėra žinoma mėginių paėmimo aplinkybės, t. y. koks tiksliai kiekis Prekės mėginio buvo paimtas, koks ženklinimas buvo suteiktas ir pan. Prekė, kurios mėginiai buvo imami, yra skystis, kurio sudėtinės dalys talpoje gali nusėsti, todėl labai svarbu laikytis jos paėmimo, saugojimo ir tyrimų atlikimo procedūrų, tačiau pareiškėjui nežinoma, ar jų buvo laikomasi, nes pareiškėjui nebuvo įteiktas mėginių paėmimo protokolas. Tokiu būdu buvo grubiai pažeista mėginių paėmimo ir administravimo tvarka.

2.4.                      Pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. raštu kreipėsi į Kauno TM su prašymu pateikti Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, nes tyrimo rezultatuose protokoluose nurodomas tik abstraktus kiekis rastų „naftos produktams būdingų angliavandenilių, kurių santykinis pasiskirstymas yra būdingas gazoliams (dyzelinui)“ – virš 70 procentų masės, tačiau ši informacija pareiškėjui suteikta nebuvo. Papildomai prašymas buvo pateiktas 2021 m. birželio 18 d., tačiau atsakymas šio skundo padavimo dienai taip pat nebuvo gautas.

2.5.                      KN 2710 pozicijai priskiriami naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų (išskyrus neapdorotas), ir produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 procentų masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės produktų sudėtinės dalys, išskyrus produktus, kurių sudėtyje yra biodyzelino ir išskyrus alyvų atliekas. Tyrimo protokoluose nurodyta 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba reglamentuoja, kad „2710 pozicijoje nuorodos į „naftos alyvas ir alyvas, gautas iš bituminių mineralų“ taikomos ne tik naftos alyvoms ir alyvoms, gautoms iš bituminių mineralų, bet ir panašioms alyvoms, taip pat kaip ir nurodytosios, kuriose didžiausią dalį sudaro sumaišyti nesotieji angliavandeniliai, gautoms naudojant bet kurį procesą, jeigu jų nearomatinių sudėtinių dalių masė didesnė už aromatinių sudėtinių dalių masę. Tačiau šios nuorodos netaikomos skystiems sintetiniams poliolefinams, kurių mažiau kaip 60 procentų tūrio distiliuojasi 300 °C temperatūroje, pakeitus slėgį į 1 013 milibarų, kai taikomas distiliavimo redukuotajame slėgyje metodas (39 skirsnis).

2.6.                      Prieš pradedant gamybą, pareiškėjas gavo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2020 m. liepos 14 d. parengtą ataskaitą apie Prekės sudėtį (kad Prekę sudaro 68,5 procentai dyzelino EN590 ir 31,5 procentai tirpiklio Solvent-Oxo-bottoms). Muitinės laboratorija 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė išaiškinimą „Dėl prekių klasifikavimo“ Nr. (1.5)1B-268, kuriuo nurodė, „jeigu šių produktų sudėtyje naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, (neatsižvelgus į KN 27 skirsnio 2 pastabą), sudaro mažiau kaip 70 procentų masės, jų KN kodas būtų 3824 99 92“. Klaipėdos teritorinė muitinė 2020 m. spalio 8 d. išdavė UAB „Tovė“ leidimą taikyti laikinojo leidimo perdirbti procedūrą Nr. LTIPO LTLM0000-2020-SQ72271, perdirbant 68,5 procentų dyzeliną EN590 ir 31,5 procentų tirpiklio Solvent-Oxo bottoms, iš kurių gaminama Prekė. Leidime nenurodomas TARIC kodas 2710 19 43 90. Be to, 2020 m. gruodžio 17 d. akredituotas ekspertas „Cargo Survey” atliko tos pačios Prekės, kurios mėginys paimtas 2020 m. gruodžio 14 d., tyrimą ir nustatė, kad organiniai junginiai, oksigenatai, kurie nėra naftos junginiai, sudaro 31,3 procentų mišinio. Taigi specialistai ir pats atsakovas (jo struktūriniai padaliniai) pripažino, kad maišant 68,5 procentų dyzelino EN590 ir 31,5 procentų tirpiklio Solvent-Oxo bottoms, produkte papildomai susidariusių gazolių (jeigu jie susidarytų) bet kokiu atveju negalima įvardinti, kaip susidariusių iš naftos alyvų ar panašių alyvų, todėl vadovaujantis KN 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba jai negali būti priskirtas TARIC kodas 2710 19 43 90.

2.7.                      Pareiškėjas, gavęs atsakovo Sprendimą, kreipėsi su paklausimu į Kauno technologijos universitetą dėl išaiškinimo, ar Prekės gamyboje naudojama medžiaga Oxo bottoms (arba Oxooel 9 n): 1) yra naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų arba panašių alyvų?; 2) ar produktas Oxo bottoms (arba Oxooel 9 n) gali būti priskirtas nesotiesiems angliavandeniliams?; 3) ar produktas Oxo bottoms (arba Oxooel 9 n) yra stabilus ir jei toks nėra, ar gali cheminio kitimo rezultate susiformuoti naftos alyvos arba alyvos iš bituminių mineralų ir panašios alyvos, o taip nesotieji angliavandeniliai? Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedra 2021 m. birželio 21 d. ataskaita į paklausimą dėl konsultacijos išaiškino, kad produkte nėra naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų arba panašių alyvų; Oxo bottoms arba Oxooel 9 n negalima priskirti nesotiesiems angliavandeniams; Oxo bottoms arba Oxooel 9 n galimi produkto komponentų vidaus pakitimai apimtyje 1 – 2 proc., tačiau nestabilaus produkto cheminio kitimo rezultate, susiformuoti naftos alyvoms ir alyvoms, gautoms iš bituminių mineralų, arba panašioms alyvoms, o taip pat nesotiesiems angliavandeniams nėra galimybių.

2.8.                      Muitinės laboratorija visas Prekėje rastas alyvas priskyrė savo kilme prie naftos alyvų, o alyvų kilmės nenustatinėjo. Todėl skaičiuodama naftos alyvų kiekį produkte Muitinės laboratorija nustatė, kad jų kiekis sudaro daugiau nei 70 procentų Prekės masės, atitinkamai Prekei suteikė KN 27 skirsnio kodą. Muitinės laboratorija taip pat netyrė ir nenustatė, ar netaikoma išimtis iš KN 27 skirsnio 2 e) papildomos pastabos. Tokiu būdu, nenustačius, iš kokių konkrečiai alyvų ar kitų panašių alyvų susidarė naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 procentų produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonines grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (atsižvelgiant į KN 27 skirsnio 2 e) papildomą pastabą), t. y. ar prekė atitinka KN nurodomam TARIC kodui 2710 19 43 90 keliamus privalomus reikalavimus ir, ar jam netaikomos išimtys, Muitinės laboratorija neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad pateikti mėginiai yra naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 procentų produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonines grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba) ir nurodė, kad produkto rekomenduojamas TARIC kodas 2710 19 43 90. Prekės klasifikavimui KN nurodytų kodų apibrėžimų tikslumas yra itin svarbus, nes nuo jo iš esmės gali skirtis priskiriamas TARIC kodas, Muitinės laboratorija privalėjo tiksliai nustatyti gazolių kilmę, tačiau ji to nedarė, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

3.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1.                      Iš mokestinėje byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjui atstovaujantis ir pareiškėjo vardu ginčo muitinės deklaraciją pateikęs muitinės tarpininkas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltons“ 2020 m. gruodžio 14 d. MDAS pagalba buvo informuotas apie mėginio ėmimą. 2020 m. gruodžio 16 d. UAB „Baltons“ pateikė atsakymą, jog prekės savininką mėginio ėmimo metu atstovaus vairuotojas D. B., tačiau tą pačią dieną į MDAS buvo įkeltas kitas UAB „Baltons“ pranešimas, kuriame nurodyta, kad deklarantas nedalyvaus mėginio ėmimo procese. Dėl minėtos priežasties, vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punktu, mėginių paėmimui buvo paskirti du muitinės pareigūnai. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, mėginių ėmimo metu muitinei nebuvo pateiktas vairuotojo D. B. įgaliojimas atstovauti pareiškėją, taip pat nėra jokių įrodymų ir apie tai, kad tariamai buvo įgaliotas atstovauti Kauno termofikacinės elektrinės atstovas R. Z., todėl laikytina, jog minėti asmenys tokios teisės neturėjo. Įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į muitinę su atitinkamu prašymu imti prekės mėginį, nėra, todėl muitinė neturi galimybės įsitikinti, kokius prekės mėginius tyrė Latvijos Respublikos laboratorija „Cargo Survey“, be to, tyrimo ataskaitose nėra jokių duomenų apie tai, jog tiriamos prekės mėginys buvo paimtas iš prekių, deklaruotų ginčo deklaracija. Pareiškėjas, būdamas deklarantu, tapo atsakingas už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą. Deklarantas, abejodamas deklaruoto kodo teisingumu, turėjo galimybę, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, ir SMK) 33 straipsniu, kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo, tačiau minėta galimybe nepasinaudojo.

3.2.                      Pareiškėjas, siekdamas nuginčyti Muitinės laboratorijos išvadą, turėjo pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą. Pareiškėjas muitinei pateikė Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ parengtą tyrimų ataskaitą Nr. 20.12.17.1.1 (2020 m. gruodžio 17 d.). Pareiškėjo skundo nagrinėjimo Muitinės departamente metu buvo nustatyta, jog tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.1 yra atšaukta, o vietoj minėtos ataskaitos buvo išduota tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.). Iš šios ataskaitos turinio matyti, kad atliktas tyrimas, be kitų, rėmėsi metodais, kurie nebuvo akredituoti, t. y. metodu T-573-GC-MS-2020, kuris naudojamas tirti organiniams junginiams, oksigenatams, kurie nėra naftos junginiai, taip pat ir metodu LVS EN ISO 20884:2020, naudojamu tirti sieros kiekiui. Pareiškėjas taip pat yra pateikęs muitinei ir Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros laboratorijos tyrimų ataskaitą, kurioje minimas produktas nebuvo paimtas dalyvaujant muitinės pareigūnams, nėra jokių įrodymų ir dėl to, kad šis tirtasis produktas yra tapatus prekei, deklaruotai ginčo deklaracija. Laboratorijos „Cargo Survey“ bei Kauno technologijos universiteto tyrimų ataskaitos negali būti laikomos prekių sudėties tyrimo bei klasifikavimo išvadomis, todėl Muitinės departamentas, kiek tai susiję su ginčo prekės klasifikavimu, remiasi tik Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu.

4.       Atsakovas Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

4.1.                      Priešingai, nei teigiama pareiškėjo skunde, muitinei nebuvo pateiktas įgaliojimas, pagal kurį vairuotojui D. B. būtų suteikta teisė atstovauti pareiškėją mėginių paėmimo metu, todėl pagrįstai buvo laikoma, kad minėtas asmuo tokios teisės neturėjo. Pareiškėjas skunde pripažino, kad iš autocisternos (duomenys neskelbtini) mėginiai buvo paimti pareiškėjo atsiųstų specialistų pagalba su specialia mėginių paėmimo įranga. Šis mėginio ėmimo procesas vyko stebint dviem muitinės pareigūnams A. K. ir M. Z. bei dalyvaujant vairuotojui D. B., tačiau įvertinus tai, jog muitinei nebuvo pateiktas įgaliojimas, pagal kurį vairuotojui D. B. būtų suteikta teisė atstovauti pareiškėją mėginių paėmimo metu, vairuotojas D. B. mėginio ėmime dalyvavo kaip vilkiko, atgabenusio tikrinamą krovinį, vairuotojas, o ne kaip pareiškėjo įgaliotas asmuo.

4.2.                      2021 m. gruodžio 16 d., kuomet buvo vykdomas mėginių paėmimas, muitinei nebuvo pateiktas įgaliojimas, pagal kurį pareiškėjo minimam UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“ atstovui R. Z. būtų suteikta teisė atstovauti pareiškėją, taigi šis asmuo mėginio ėmimo procese dalyvavo kaip specialistas, o ne kaip pareiškėjo atstovas.

4.3.                      Kauno TM 2021 m. sausio 15 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas jam atsiųsti Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolų skaitmenines kopijas. Atsakydama į raštą, Kauno TM kartu su 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. (9.6/13)-1B-391 pateikė pareiškėjui minėtus Tyrimo protokolus. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjui buvo pateikti Tyrimo protokolai, kuriuose nurodyti atlikti tyrimai, jų metodai, gauti tyrimų rezultatai, nurodyti visi parametrai, būtini prekės kodui pagal muitinėje naudojamas nomenklatūras nustatyti.

4.4.                      KN 2710 19 43 subpozicijoje yra klasifikuojama „Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų (išskyrus neapdorotas) ir produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 procentų masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės produktų sudėtinės dalys, išskyrus produktus, kurių sudėtyje yra biodyzelino ir išskyrus alyvų atliekas, sunkiosios alyvos – gazoliai, kurie yra skirti kitiems tikslams, nei specifiniams procesams ar cheminiams virsmams, vykstant 2710 19 31 subpozicijoje nenurodytam procesui“.

5.       Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 8 d. teismui pateikė prašymą stabdyti bylą ir kreiptis prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašant atsakyti į formuluojamus klausimus: 1) ar galima galutinį produktą priskirti KN 2710 pozicijai remiantis išimtinai tik ginčo baigtimi suinteresuoto subjekto (muitinės) naudojamų neakredituotų tyrimų metodų išvadomis ar turi būti atsižvelgiama ir į laisvai pasirenkamo nepriklausomo eksperto pateiktas išvadas? 2) ar Sąjungos muitinės kodekso 188 straipsnio d) punktas ir KN nuostatos turi būti aiškinamos kaip leidžiančios nustatant prekės sudėtį vadovautis išimtinai tik nacionalinės Muitinės laboratorijos išvadomis, jeigu toje valstybėje narėje nėra jokios kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes? 3) Ar Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1577 2020 m. rugsėjo 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, V skyriaus 27 skirsnio 2710 pozicija ir KN 2710 skirsnio 2 pastabos paaiškinimai įtraukia galutinius produktus, kurių vieno iš sudedamųjų komponentų žaliavinė kilmė nėra iš naftos alyvų ir alyvų gautų iš bituminių mineralų bei kurių žaliavinė kilmė muitinio tikrinimo nebuvo nustatyta ir į ją nebuvo atsižvelgiama, į produktų sąrašą pagal šio KN kodo klasifikaciją?

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7.       Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo importuotos prekės tarifinio klasifikavimo teisingumo.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 14 d. Kauno TM įformino elektroninę importo deklaraciją Nr. 20LTKC0100IM16E6D7, kuria išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai po laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros deklaravo prekę – skiediklį „Solvent 3268-2“. Deklaruotas TARIC kodas – 3814 00 90 99, nacionalinis papildomas kodas – X999. 

9.       Teismas nurodė, kad Sąjungos muitinės kodekso 188 straipsnis suteikia teisę muitinei, be kitų priemonių, tikrinant muitines deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, imti prekių mėginius (pavyzdžius) analizei bei detaliam patikrinimui. Minėtą Sąjungos muitinės kodekso nuostatą įgyvendina Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. IB-443 patvirtintos Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės (2018 m. balandžio 27 d. įsakymo redakcija Nr. 18-333), kurių 8 punkte yra numatyta, kad muitinei nusprendus paimti prekių mėginį, deklaraciją pateikęs deklarantas apie tai informuojamas elektroniniu pranešimu, kuriame nurodomas mėginio ėmimo laikas ir vieta.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėjui muitinėje, atliekant su prekių deklaravimu ir pateikimu muitiniam įforminimui susijusius veiksmus, atstovavo muitinės tarpininkas UAB „Baltons“, todėl būtent jam kaip deklarantui 2020 m. gruodžio 14 d. MDAS priemonėmis buvo išsiųstas muitinės pranešimas dėl EID Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 deklaruotos prekės mėginių ėmimo. 2020 m. gruodžio 16 d. MDAS pranešimu deklarantas – muitinės tarpininkas UAB „Baltons“, pateikė atsakymą muitinei, kad prekės savininką mėginio ėmimo metu atstovaus vairuotojas D. B., tačiau tą pačią dieną į MDAS buvo įkeltas kitas to paties muitinės tarpininko UAB „Baltons“ pranešimas, jog deklarantas nedalyvaus mėginio ėmimo procese. Kauno TM, kilus abejonei dėl prekių deklaravimo teisingumo, vadovaudamasi Taisyklėmis, muitinio įforminimo metu paėmė pirmiau paminėtos prekės mėginius (2020 m. gruodžio 16 d. mėginio ėmimo protokolai Nr. 20KR201204, Nr. 20KR201205 ir Nr. 20KR201206 ), kurie buvo išsiųsti tyrimui į Muitinės laboratoriją. 2021 m. sausio 7 d. tyrimo protokolais Nr. 21MLT0015, Nr. 21MLT0016 ir Nr. 21MLT0017 Muitinės laboratorija nustatė, jog tyrimui pateikti mėginiai yra naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 proc. produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonines grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba). Remdamasi tyrimo metu nustatytomis mėginio charakteristikomis, Muitinės laboratorija pasisakė, kad, remiantis tyrimų rezultatais, rekomenduojamas ištirto produkto TARIC kodas – 2710 19 43 90. Kauno teritorinė muitinė, atsižvelgusi į Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 7 d. tyrimo protokoluose padarytas išvadas, konstatavo, jog prekė turi būti klasifikuojama pirmiau paminėtu TARIC kodu. Pasikeitus prekės TARIC kodui bei pritaikius papildomą kodą akcizui X304, prekei, deklaruotai EID Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 (2020 m. gruodžio 14 d.), buvo nuspręsta perskaičiuoti importo mokesčius: importo muitą iš 377 Eur į 0 Eur, akcizą iš 0 Eur į 11 134 Eur, PVM – iš 2 683 Eur į 4 867 Eur. Pareiškėjui buvo skirta 1 294 Eur bauda, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, apskaičiuota 267 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą akcizo mokestį. Kauno TM 2021 m. sausio 15 d. gautas pareiškėjo prašymas atsiųsti jai Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 7 d. Tyrimo protokolų skaitmenines kopijas. Atsakydama į šį raštą, Kauno TM kartu su 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. (9.6/13)-1B-391 pateikė pareiškėjui minėtus Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolus. Pareiškėjas nesutiko su Ataskaita ir ją apskundė Muitinės departamentui, kuris 2021 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 1A-76 nusprendė patvirtinti Ataskaitą. Byloje ginčas kilo dėl Kauno TM Ataskaitos (kuria buvo nuspręsta perskaičiuoti importo mokesčius bei skirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai už laiku nesumokėtą akcizo mokestį) ir Departamento sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

11.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 35 straipsniu, Taisyklių 7.2, 8.1 21, 30 punktais, 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332, 6 punktu (taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis). Teismas, įvertinus visą byloje surinktą medžiagą, kartu su šalių atstovų paaiškinimais, pareiškėjo argumentus dėl padarytų procedūrinių pažeidimų atmetė. Teismas nustatė, vairuotojas D. B. nepateikė muitinei įgaliojimo atstovauti pareiškėją, be to, jį atstovavo muitinės tarpininkas, kuris neišreiškė pageidavimo atstovauti pareiškėją imant prekės mėginius (t. y. į MDAS buvo įkeltas deklaranto – muitinės tarpininko UAB „Baltons“ pranešimas, kad deklarantas nedalyvaus mėginio ėmimo procese), todėl pagrįstai mėginiai buvo imami dalyvaujant tik muitinės atstovams, laikantis Taisyklių 13 punkto reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad mėginių paėmimo procedūroje faktiškai dalyvavo ir mėginių paėmimą atliko UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“ atstovai R. Z. (jis taip pat turėjo rašytinį įgaliojimą atstovauti pareiškėją) ir R. O., o D. B. mėginio ėmime dalyvavo kaip vilkiko, atgabenusio tikrinamą krovinį, vairuotojas, o ne kaip pareiškėjo įgaliotas asmuo, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais dėl mėginio paėmimo metu padarytų pažeidimų. Taisyklių 23 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, nes jomis vadovaujantis bei atsižvelgiant į tai, kad deklarantas – muitinės tarpininkas UAB „Baltons“ (pateikęs muitinės deklaraciją Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 muitiniam įforminimui) nedalyvavo mėginių ėmimo procese, vykdant Taisyklių 23 punkto nuostatas, mėginių ėmimo protokoluose ir mėginių ėmimo etiketėse pasirašė antrasis pareigūnas, dalyvavęs imant prekių mėginius, o kadangi deklarantas nedalyvavo mėginių ėmimo procese, mėginių ėmimo protokolų kopijos jam nebuvo įteiktos, kas neprieštarauja Taisyklių 23 punktui.

12.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad nebuvo remtasi Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimo ataskaita. Teismas nurodė, kad Departamento sprendime ir atsiliepime teisingai pažymėta, kad pačiam prekių turėtojui suteikta teisė imti prekės mėginį, remiantis Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalimi, tik kreipusis į muitinę ir gavus tokį leidimą (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintos Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklės). Byloje duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į muitinę dėl leidimo gavimo nėra. Pagrįstai vertinta, kad muitinė neturėjo galimybės įsitikinti, kokius prekės mėginius tyrė Latvijos Respublikos laboratorija „Cargo Survey“, be to, tyrimo ataskaitose nebuvo jokių duomenų apie tai, jog tiriamos prekės mėginys buvo paimtas būtent iš prekių, deklaruotų ginčo deklaracija. Analogiška išvada padaryta ir dėl pareiškėjo pateiktos Kauno technologijos universiteto tyrimų ataskaitos, kadangi tyrimas atliktas taip pat nedalyvaujant muitinės pareigūnams ir tokios ataskaitos negali būti laikomos prekių sudėties tyrimo bei klasifikavimo išvadomis.

13.       Teismas nurodė, kad, vadovaujantis SMK 57 straipsniu, prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą. Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės (toliau – ir BAT) nurodo prekių klasifikavimo principus ir sudaro bendrąsias prielaidas taikyti KN. Pirmoji BAT nustato, kad „prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastaba ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016 yra išaiškinęs, kad, klasifikuojant prekes pagal KN, prekių klasifikavimas pirmiausia turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas. Remiantis antrąja KN aiškinimo taisykle, bet kuri nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas (derinius) su kitomis medžiagomis. Bet kuri nuoroda į prekes iš tam tikros medžiagos turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokias prekes, visiškai ar iš dalies pagamintas iš šios medžiagos. Prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis. Šios taisyklės (b) punktas įtvirtina, kad „mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, <...> kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti.“ Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad, remiantis šia taisykle ir siekiant atlikti produkto tarifinę klasifikaciją, yra būtina nustatyti, kuri iš jį sudarančių medžiagų jam suteikia esminį pobūdį, o tai galima padaryti užduodant klausimą, ar iš produkto išėmus vieną ar kitą jo sudedamąją dalį jis išsaugotų jam būdingas savybes (žr., pvz., 2001 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje VauDe Sport, C-288/99, 25 p.; 2002 m. vasario 7 d. sprendimo byloje Turbon International, C-276/00, 26 p.). Prekės paskirtis taip pat gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jei ji būdinga šiai prekei ir šį būdingumą galima įvertinti remiantis šios prekės objektyviais požymiais bei savybėmis (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo byloje Siebrand, C-150/08, 38 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Esminį pobūdį lemiantis faktorius, atsižvelgiant į prekės rūšį, gali būti nustatomas pagal, pavyzdžiui, sudedamųjų medžiagų ar dalių pobūdį, jų apimtį, kiekį, svorį, vertę arba pagal vienos iš sudedamųjų medžiagų svarbą šių prekių panaudojimui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Roeckl Sporthandschuhe, C-123/09, 42 p.).

14.       Teismas nurodė, kad, vadovaujantis KN, kuri patvirtinta 2019 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1776, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede (KN, 2020 m.), KN 2710 pozicija pavadinta „Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys; alyvų atliekos“. KN 2710 19 43 subpozicijoje yra klasifikuojama „Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų (išskyrus neapdorotas) ir produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės produktų sudėtinės dalys, išskyrus produktus, kurių sudėtyje yra biodyzelino ir išskyrus alyvų atliekas, sunkiosios alyvos – gazoliai, kurie yra skirti kitiems tikslams, nei specifiniams procesams ar cheminiams virsmams, vykstant 2710 19 31 subpozicijoje nenurodytam procesui“. Vadovaujantis Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktu, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

15.       Teismas priėjo prie išvados, kad, vadovaujantis SMK 57 straipsniu, Kombinuotąja nomenklatūra, patvirtinta 2019 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1776, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2020 m.), 1 ir 6 BAT, KN 2710 pozicijos ir 2710 19 43 subpozicijos pavadinimais, KN 27 skirsnio 2 e) papildomąja pastaba, Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 119/1, 2019), remiantis ES integruoto tarifo TARIC duomenimis, Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 7 d. tyrimo protokoluose Nr. 21MLT0015, Nr. 21MLT0016, Nr. 21MLT0017 pateiktomis tyrimo išvadomis bei vadovaujantis Taisyklių 39 punktu, Kauno TM muitinės deklaracijos Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 (2020 m. gruodžio 14 d.) muitinio įforminimo metu paimti produkto SOLVENT 3268-2 mėginiai pagrįstai suklasifikuoti KN kodu 2710 19 43 (TARIC kodu 2710 19 43 90) su nacionaliniu papildomu kodu akcizui - X304 (įforminti Prekės klasifikavimo aktai Nr. 21K0001, Nr. 21K0002, Nr. 21K0003). Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi minėtais prekių klasifikavimą reguliuojančiais teisės aktais ir remdamasi minėtomis Muitinės laboratorijos išvadomis, pagrįstai pakeitė ginčo prekės, deklaruotos muitinės deklaracijoje Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 (2020 m. gruodžio 14 d.), kodą bei apskaičiavo pareiškėjui papildomą mokestinę nepriemoką, o Muitinės departamentas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, išnagrinėjęs pačią Kauno TM Ataskaitą ir visus pateiktus dokumentus, vadovaudamasis MAĮ atitinkamomis normomis patvirtino Ataskaitą.

16.       Teismas konstatavo, kad priimant sprendimus ginčo prekę „Solvent 3268-2“ klasifikuoti kitu, nei pareiškėjo deklaruotas (3814 00 90 99), TARIC kodu, o būtent – TARIC kodu 2710 19 43 90, pagrįstai buvo atsižvelgta į objektyvius šios prekės požymius ir savybes, buvo atsižvelgta į KN pozicijų aprašymus ir skirsnių pastabas, taip pat buvo atsižvelgta į Muitinės laboratorijos motyvus bei rekomendacijas ir kt. dėl ginčo produkto tarifinio klasifikavimo.

17.       Dėl pareiškėjo teismui pateikto prašymo kreiptis į Teisingumą Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje ir dėl to stabdyti bylą, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir teisės normas, kuriomis rėmėsi šalys, teismas nusprendė nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo ginčijamo produkto priskyrimo atitinkamai KN pozicijai bei dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (patvirtintų Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224) atitikimo Europos Sąjungos teisei.

18.       Pareiškėjo skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str.).

III.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo ir užduoti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus: a) ar galima galutinį produktą priskirti KN (Kombinuotosios nomenklatūros) 2710 pozicijai remiantis išimtinai tik ginčo baigtimi suinteresuoto subjekto (muitinės) naudojamų neakredituotų tyrimų metodų išvadomis ar turi būti atsižvelgiama ir į laisvai pasirenkamo nepriklausomo eksperto pateiktas išvadas? b) ar SMK 188 straipsnio d) punktas ir KN nuostatos turi būti aiškinamos kaip leidžiančios nustatant prekės sudėtį vadovautis išimtinai tik nacionalinės Muitinės laboratorijos išvadomis, jeigu toje valstybėje narėje nėra jokios kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes? c) ar Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1577 2020 m. rugsėjo 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, V skyriaus 27 skirsnio 2710 pozicija ir KN 2710 skirsnio 2 pastabos paaiškinimai įtraukia galutinius produktus, kurių vieno iš sudedamųjų komponentų žaliavinė kilmė nėra iš naftos alyvų ir alyvų gautų iš bituminių mineralų bei kurių žaliavinė kilmė muitinio tikrinimo nebuvo nustatyta ir į ją nebuvo atsižvelgiama, į produktų sąrašą pagal šio KN kodo klasifikaciją? Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, nukrypstant nuo LVAT formuojamos praktikos, neįvertinant visų pareiškėjo skundo argumentų ir teikiamų įrodymų, netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus ir neatskleidžiant ginčo esmės (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Be to, sprendimą priėmė teismas, kuris, sprendžiant pagal jo atliktus veiksmus, nebuvo objektyvus ir nešališkas, priėmė sprendimą remdamasis tik muitinės, t. y. atsakovų, byloje nurodytais argumentais. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad nebuvo pažeista pareiškėjo Prekės mėginių paėmimo ir jų įforminimo tvarka, jog sprendžiant dėl Prekės klasifikavimo Muitinės laboratorija tinkamai atliko tyrimus ir pagristai nustatė, kad deklaruotos išvežimui Prekės sudėtyje yra daugiau kaip 70 procentų dyzelino, dėl ko pagal KN produktas priskiriamas 27 skirsniui, jo rekomenduojamas TARIC kodas yra 2710 19 43 90, taip pat, kad nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Teisingumo Teismą dėl preliminaraus prejudicinio sprendimo aktualiais byloje reikšmingais klausimais priėmimo.

19.2.                      2020 m. gruodžio 16 d. paimant deklaruotos prekės mėginius buvo pažeista mėginių paėmimo ir administravimo tvarka. Teismas rėmėsi ne šalių, o tik vienos šalies – atsakovų – atstovų paaiškinimais ir pažeidžiant mėginių ėmimo tvarką surašytais protokolais, nes pareiškėjo atstovai teigė, kad buvo visai ne taip. Teismas netinkamai taikė Taisyklių nuostatas. Deklarantui nurodžius, kad imant mėginius dalyvaus prekės savininko atstovas vairuotojas D. B., vėliau pranešus muitinei, jog nedalyvaus pats deklarantas, bet nenurodžius, kad įgaliotas asmuo D. B. paimant mėginius taip pat nedalyvaus, Kauno TM neturėjo teisės 2020 m. gruodžio 16 d. imti mėginius taip, tarsi nedalyvautų prekės savininko atstovas. Kauno TM neįvykdė Taisyklių 23 punkto reikalavimo perduoti mėginių ėmimo protokolų kopijas deklarantui. Pareiškėjas, teigdamas, kad Kauno TM netinkamai paėmė tyrimui jo krovinio pavyzdžius, tokias faktines aplinkybes byloje siekė įrodyti liudytojų parodymais, prašydamas teismą apklausti prekės mėginių paėmimo metu dalyvavusius D. B., R. Z. ir R. O. Teismas šio pareiškėjo prašymo netenkino. Tačiau vėliau, 2022 m. sausio 20 d. vykusiame teismo posėdyje, teismas priėmė liudytojo R. Z. 2022 m. sausio 17 d. rašytinius parodymus, patvirtintus notaro. Šių parodymų, kurie yra reikšmingi ir tikslūs, teismas dėl nesuprantamų priežasčių iš viso nevertino.

19.3.                      Nagrinėjant bylą pareiškėjas nuosekliai aiškino teismui, kad jis daug kartų prašė, tačiau jam atsakovai nepateikė Muitinės laboratorijos atliktų Prekės mėginių tyrimo medžiagos, iš kurios būtų matyti, kaip, t. y. kokias priemones naudojant ir vadovaujantis kokia metodika, buvo atliekami tyrimai. Šią medžiagą, pripažinęs, kad pareiškėjas pagrįstai jos reikalauja, teismas 2021 m. gruodžio 9 d. posėdyje įpareigojo atsakovus pateikti iki 2022 m. sausio 4 d., tačiau atsakovai šio teismo įpareigojimo neįvykdė, o teismas bylą išnagrinėjo be šių įrodymų, nemotyvuodamas, kodėl šie įrodymai tapo nereikšmingais. Teismas faktiškai pakartojo pažodžiui arba nukopijavo Kauno TM atsiliepimo į pareiškėjo skundą dalį. Teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, kad Muitinės laboratorija visas Prekėje rastas alyvas priskyrė savo kilme prie naftos alyvų, o alyvų kilmės nenustatinėjo. Pareiškėjas byloje prie skundo pridėjo Muitinės laboratorijos UAB „Tovė“ pateiktą išvadą „Dėl prekių klasifikavimo“. Šiame rašytiniame dokumente dėl produktų nurodoma, kad reikia atsižvelgti į skaičiuojamų alyvų kilmę žaliavose, naudotose gaminant Prekę (įvertinant KN 27 skirsnio 2 pastabą). Tačiau atsakovai teisme įrodinėjo, kad Muitinės laboratorija, atlikdama pareiškėjo prekės mėginių tyrimą, nenustatinėjo žaliavų kilmės, nes to daryti nereikia, visos alyvos produkte yra bet kokiu atveju priskiriamos prie KN 27 subpozicijos remiantis KN 27 skirsnio 2 pastaba. Šio labai svarbaus prieštaravimo tarp Muitinės laboratorijos 2020 m. rugsėjo 2 d. išaiškinimo (kad reikia nustatinėti žaliavų kilmę) ir atsakovų paaiškinimų teisme (kad nereikia nustatinėti žaliavų kilmę) teismas nepagrįstai nevertino. Faktiškai Muitinės laboratorija akivaizdžiai nesilaikė TARIC klasifikatoriaus reikalavimų ir tai yra grubus pažeidimas.

19.4.                      Muitinės laboratorijos Tyrimo protokoluose nėra išsamių duomenų apie tai, kaip buvo atliktas tyrimas, tačiau juose nurodyta, kad nustatant tiriamos Prekės sudėtį buvo tiriama metodais, kurie yra neakredituoti Nacionaliniame akreditacijos centre. Tai pareiškėjui ir sukėlė abejones, ar Muitinės laboratorijos atlikti tyrimai tikslūs ir tinkami. Be to, jeigu Muitinės laboratorija atliko tyrimą metodu, pritaikytu dyzelinui tirti, tai jau vien tai yra įrodymas, kad toks tyrimas yra neteisingas. Visos laboratorijos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kur kreipėsi pareiškėjas, atsisakė tirti pagamintą skiediklį SOLVENT 3268-2 dyzelino tyrimo metodu, nurodydamos, kad toks tyrimas yra netinkamas ir būtų klaidingas. Pareiškėjas taip pat prašė teismo įvertinti, ar muitinė apskritai galėjo taikyti Prekės sudėties nustatymui ir KN kodo identifikavimui pagaminto produkto/prekės laboratorinį tyrimą, jeigu tos pačios muitinės išduotame leidime yra nurodymas taikyti panaudotų žaliavų buhalterinės apskaitos metodą.

19.5.                      Teismas nepagrįstai netenkino prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo. Teismas sprendime tik nurodė, kad jam nekilo abejonių dėl nacionalinio akto atitikimo Europos Sąjungos teisei, bet nepaaiškino kodėl, todėl negalima pripažinti, jog ši teismo sprendimo dalis yra motyvuota. Ginčijami sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir atitinkančiais Europos Sąjungos teisės aktus bei Teisingumo Teismo suformuotą praktiką.

20.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21.       Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad apelianto skundo argumentai dėl skundžiamų teismo bei muitinės sprendimų yra nepagrįsti ir neteisingi.

22.       Atsakovas Kauno TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23.       Atsakovas atsiliepime nurodo, kad apelianto paminėtos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos (241 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies) EID muitinio įforminimo metu jau negaliojo, taigi į apeliacinį skundą įrašytas negaliojantis teisės aktas. Priešingai, nei teigiama skunde, Taisyklių 23 punkto nuostatos pažeistos nebuvo, nes jomis vadovaujantis bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju deklarantas – muitinės tarpininkas UAB „Baltons“ (pateikęs muitinės deklaraciją Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 muitiniam įforminimui) nedalyvavo mėginių ėmimo procese, vykdant Taisyklių 23 punkto nuostatas, mėginių ėmimo protokoluose ir mėginių ėmimo etiketėse pasirašė antrasis pareigūnas, dalyvavęs imant prekių mėginius, o kadangi nagrinėjamu atveju deklarantas nedalyvavo mėginių ėmimo procese ir atitinkamai nepasirašė protokolų, tai pagrįstai jam nebuvo ir įteiktos jų kopijos, kas neprieštarauja Taisyklių 23 punktui. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, mėginiai buvo tinkamai paimti, laikomi ir įforminti, todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad byloje nagrinėjamu atveju buvo grubiai pažeista pareiškėjo prekės mėginių, nurodytų 2020 m. gruodžio 16 d. mėginių ėmimo protokoluose Nr. 20KR201204, Nr. 20KR201205 ir Nr. 20KR201206, paėmimo ir administravimo tvarka. Atsakovas pažymi, kad ginčo prekę pareiškėjas deklaravo KN 3814 pozicijoje, kurioje yra klasifikuojami sudėtiniai organiniai tirpikliai ir skiedikliai/ tirpiklių mišiniai (tai daugiau ar mažiau lakūs skysčiai). Produktas „Solvent 3268-2“ iš principo negali būti tirpiklių mišiniu, nes gaunamas sumaišius du komponentus: dyzeliną, klasifikuojamą 2710 pozicijoje (kuris nėra lakus), ir Oxo bottoms preparatą, kuris yra sudėtinis angliavandenilių mišinys, klasifikuojamas KN 3824 pozicijoje. Kadangi pareiškėjas pats teigia, kad Oxo bottoms yra sudėtinis angliavandenilių mišinys, o dyzelinas taip pat yra angliavandenilių mišinys, tuomet sumaišius du angliavandenilių mišinius negali gautis sudėtiniai organiniai tirpikliai ir skiedikliai/ tirpiklių mišiniai (daugiau ar mažiau lakūs skysčiai). Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Teisingumo Teismą. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatė visas bylai svarbias faktines aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, nurodė išsamius argumentus, dėl kurių atmetė pareiškėjo teiginius, bei padarė pagrįstas išvadas vadovaudamasis ginčui aktualiomis teisės aktų normomis bei LVAT ir Teisingumo Teismo suformuota ginčui aktualių teisės normų praktika, nuo jos nenukrypdamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės 2021 m. kovo 4 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1KM19/130136S bei Muitinės departamento 2021 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 1A-76 teisėtumo ir pagrįstumo.

25.       Pareiškėjas Kauno TM 2020 m. gruodžio 14 d. įformino elektroninę importo deklaraciją Nr. 20LTKC0100IM16E6D7, kuria išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai po laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros deklaravo prekę – skiediklį „Solvent 3268-2”, deklaruotas TARIC kodas – 3814 00 90 99, nacionalinis papildomas kodas – X999.

26.       Kauno TM muitinio įforminimo metu 2020 m. gruodžio 16 d. paėmė Prekės mėginių (pavyzdžių).

27.       Muitinės laboratorija, ištyrusi mėginius (2021 m. sausio 7 d. Tyrimo protokolai
Nr. 21MLT0015, Nr. 21MLT0016, Nr. 21MLT0017), priėjo išvadą, kad tirtasis mėginys yra naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70% produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonies grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba), o šio produkto rekomenduojamas TARIC kodas yra 2710 19 43 90.

28.       Kauno TM, remdamasi minėtais Muitinės laboratorijos tyrimo protokolais, 2021 m. kovo 4 d. supaprastinta patikrinimo ataskaita Nr. 1KM19/130136S nustačiusi, jog Prekė turi būti klasifikuojama TARIC kodu 2710 19 43 90, nusprendė: apskaičiuoti importo mokesčius (377 Eur muito, 11 134 Eur akcizo, 4 867 Eur PVM); apskaičiuoti 267 Eur delspinigius už laiku nesumokėtą akcizo mokestį; skirti pareiškėjui 1 294 Eur baudą.

29.       Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2021 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 1A-76 patvirtino Kauno TM 2021 m. kovo 4 d. supaprastintą patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/130136S.

30.       Pats prekių klasifikavimas atitinkamoje Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoje yra teisės taikymo veiksmas. Tačiau tam tikrais atvejais, siekiant atitinkamą prekę tinkamai klasifikuoti, būtina turėti informaciją apie jos sudėtį ir (ar) kitus klasifikavimui reikšmingus prekės požymius. Esant nepakankamai, nepatikimai ar prieštaringai gamintojo ar importuotojo pateiktai informacijai, minėtų duomenų nustatymui tam tikrais atvejais gali reikėti taikyti specialias mokslo, technikos ir kitas žinias (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2477-662/2016).

31.       Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 (redakcija, galiojusi iki 2022 m. spalio 1 d.), 15 punkte buvo nustatyta, kad, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

32.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012; 2016 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016).

33.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad pateiktomis alternatyviomis tyrimo išvadomis nustatant prekės KN kodą negalima remtis, jeigu nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių institucijų, atlikusių tyrimą dėl KN kodo nustatymo, akreditavimą (sertifikavimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-276-442/2015, 2016 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2477-662/2016). Taigi išvadą, kuri gali būti pagrindas prekės kodo pagal TARIC nomenklatūrą nustatymui, gali pateikti tik Muitinės laboratorija arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituota (sertifikuota) tyrimų laboratorija, įgaliota tirti atitinkamas prekes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A442-1156/2013).

34.       Atsižvelgiant į paminėtą Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 15 punkte numatytu analogišku tyrimu.  

35.       Tačiau vien dėl to, jog į bylą pateikti tyrimai buvo atlikti institucijų, neakredituotų (nesertifikuotų) atlikti tyrimus dėl prekių kodo nustatymo, nereiškia, jog  tokios tyrimų išvados negali būti pripažintos įrodymais nagrinėjamojoje byloje.

36.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

37.       ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

38.       Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-96-575/2023).

39.       Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pateiktos laboratorijos „Cargo Survey” tyrimas bei Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaita į paklausimą dėl konsultacijos atitinka formaliuosius procesiniame įstatyme įrodymams nustatytus kriterijus, todėl šie faktiniai duomenys turi būti vertinami pagal ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

40.       Pirmosios instancijos teismas, net ir nesant Taisyklių 15 punkto kontekste teisiškai reikšmingų tyrimų, paneigiančių Muitinės laboratorijos atliktą pareiškėjo Prekės tyrimą dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo, privalėjo byloje esančius Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus įvertinti vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kitus įrodymus – pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

41.       Nors minėti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai negali būti traktuojami, kaip eksperto išvada ABTĮ 61 straipsnio prasme, tačiau, vertinant šiuos protokolus turi būti atsižvelgiama jų specifiką, t. y. į tai, jog juose nurodyti duomenys, kuriais remiantis muitinė nustatė Prekės KN kodą, yra gauti naudojantis specialiomis žiniomis atliktais Prekės pavyzdžių tyrimais, kurių metu buvo naudojami specialūs metodai ir priemonės, ir, įvertinus tyrimų rezultatus, buvo pateikta išvada dėl Prekės KN kodo.

42.       Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad, jo nuomone, Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai, kuriais rėmėsi atsakovai, priimdami ginčijamus administracinius sprendimus, turėtų būti atmesti, nes tyrimui pateikti Prekės pavyzdžiai buvo paimti nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, Muitinės laboratorija, atlikdama tyrimą, naudojo netinkamus metodus.

43.       Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas Muitinės 2021 m. sausio 7 d. tyrimo protokolus Nr. 21MLT0015, Nr. 21MLT0016, Nr. 21MLT0017 privalėjo, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, nustatyti, ar tyrimui pateikti pavyzdžiai buvo paimti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ar atliekant tyrimą buvo naudojami tinkami tyrimo metodai, ar tyrimų duomenys pagrindžia gautus rezultatus ir išvadas dėl prekės KN kodo nustatymo.

44.       ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. 

45.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių bei tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, tuo pažeidė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos panaikinamas, o byla perduodama  pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

46.       Vertinant, ar Prekės mėginių paėmimas buvo atliekamas laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, būtina apklausti mėginių paėmime dalyvavusius asmenis, taip pat ir muitinės pareigūnus, surašiusius mėginių paėmimo protokolus.

47.       Tam, kad būtų nustatyta, ar, atliekant tyrimą, Muitinės laboratorija naudojo tinkamus tyrimo metodus, ar tyrimų duomenys pagrindžia gautus rezultatus ir išvadas, visų pirma, būtina išreikalauti visą tyrimo medžiagą. Be to, tam, kad būtų galima įvertinti panaudotų tyrimų metodų tinkamumą, taip pat patikrinti, ar tyrimų duomenys pagrindžia gautus rezultatus, reikia specialių žinių chemijos srityje, todėl spręstinas klausimas dėl specialisto kvietimo (ABTĮ 60 str.).

48.       Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl pareiškėjo prašymai kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo bei priteisti atstovavimo išlaidas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo LLK Handels U. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                           Gintaras Kryževičius

                                                                                                  Dainius Raižys

                                                                                                  Egidijus Šileikis