Baudžiamoji byla Nr. 1-447-899/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21731-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2

 (S)

Š I A U L I Ų  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

dalyvaujant prokurorui G. G.,

kaltinamajai A. P., jos gynėjai advokatei E. P.,

nukentėjusiajam M. S., jo atstovei advokatei V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ verėja, turinti neįgalumą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. P. 2018 m. gegužės 9 d. apie 7.01 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodama lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 158 punktų reikalavimus, tai yra, (duomenys neskelbtini) gatve įvažiuodama į sankryžą ir sankryžoje sukdama į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), privalėdama duoti kelią dviračių vairuotojams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostas, nepraleido dviračiu taku važiavusio dviratininko M. S. ((duomenys neskelbtini) p.) ir dėl to kliudė dviratininką, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. S. buvo padaryti sužalojimai: kaktikaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato priekinės duobės dešinės pusės lūžis, nosies kaulų ir abiejų žandikaulių sinusų sienelių lūžiai, galvos smegenų sumušimas, muštinė žaizda kairės ausies srityje, odos nubrozdinimai kaktos, nosies, abiejų dilbių ir dešinės plaštakos srityse, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, o dėl kaukolės pamato kaulų lūžio M. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji A. P. teisiamojo posėdžio metu pagal jai inkriminuotiną kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad važiavo ryte į darbą ir gan toli matė dviratininką, važiuojantį nuo viaduko. Pati važiavo iš pietinio miesto rajono dalies ir suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten yra sankryža - (duomenys neskelbtini) gatvė, dviračių takas ir pėsčiųjų perėja. Manė, kad spės įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, pasisuko pažiūrėti į šoną ir pajuto dviratininko smūgį, neįvertino atstumo. Jos važiavimo greitis buvo 15-20 km/h. Žinojo, kad tokioje vietoje pirmumo teisę turi pėstieji, dviratininkai, tik manė, jog dviratininkas dar toli. Neįvertino dviratininko greičio, kad leisdamasis jis greitėja. Pagal smūgį, mano, kad dviratininko greitis buvo gan nemažas. Iš pradžių manė, kad yra ir dviratininko kaltė, kad dviratininkas turėjo važiuoti atsakingai saugiu greičiu. Su ekspertų išvada sutinka. Sutinka, kad sužalojimai nukentėjusiajam atsirado jos veiksmų pasekoje. Nukentėjusiojo atsiprašė, jis atleido. Pati vairuoja 10-11 metų, bet dabar atidžiai žiūri į visus dviratininkus. Pasimokė iš įvykio, vairuoja atsakingai. Automobilis buvo draustas. Po įvykio bausta dėl mašinos pastatymo kieme ne vietoje. Yra išsituokusi, turi vieną vaiką, jis mokosi 12 klasėje. Turtas - automobilis ir butas, kuriame gyvena, sūnus gauna alimentus. Darbe drausminių nuobaudų neturi. Iki darbo atstumas apie 5 km. Pėsčiomis į darbą negali vykti, nes darbas labai anksti, nuo 7.00 val. Mėnesinės pajamos kartais mažiau, kartais daugiau, maždaug 400-500 eurų. Mažai dirba, nes turi stuburo problemų. Prašo netaikyti piniginės įmokos, sutiktų atlikti nemokamus darbus. Laiduotoja būtų mama. Su ja dažnai bendrauja, kas savaitgalį susitinka. Mama jai turi įtaką.

Apklausta kaip galima laiduotoja Z. J. teisme parodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo. Yra A. P. mama, santykiai su dukra labai geri. Susitinka labai dažnai, per mėnesį kelis kartus. Telefonu bendrauja beveik kasdien, dukra jos klauso. Dukrai įvyko avarija su dviratininku, nelaimingas atsitikimas. Dukra guodėsi, pati jai patarė atsargiau vairuoti, laikytis atsargumo ir taisyklių, būti atsakingai už save ir kitus. Kiekvieną kartą reikia bendrauti ir kalbėti apie pavojus ir elgesį. Dėl dukros elgesio ankščiau problemų nebuvo. Ji gyvena viena, išlaiko sūnų, turi neįgalumą. Tikisi, kad ateityje pažeidimų daugiau nepadarys. Pati neteista, nebausta. Šiuo metu nedirba, nes persikėlė gyventi į kitą vietą ir kol kas neranda darbo. Ankščiau dirbo aptarnavimo sferoje. Pensijos negauna, yra išlaikoma vyro. Vyras dirba vairuotoju mieste, jo mėnesinės pajamos siekia 800 eurų.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. P. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, A. P. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, jog spec. liudytoja A. P. parodė vietas, kur būdama ji pamatė dviratininką ir kur tuo metu buvo dviratininkas, kur įvyko susidūrimas (2 t., b. 1. 1-6);

- nukentėjusiojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-05-09 apie 7 val. ryto dviračiu iš namų (duomenys neskelbtini). važiavo į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dviračiu įvažiavo į senąjį viaduką (duomenys neskelbtini) gatvėje, po to važiavo viaduku žemyn, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavo nuo miesto pusės kairiąja puse, važiuojant žemyn, jokio atvažiuojančio automobilio nematė. Kai pamatė automobilį, bandė stabdyti, tačiau sustoti nespėjo ir trenkėsi į automobilį, nukrito. Kažkurį laiką buvo be sąmonės. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą, policijos pareigūnus (1 t., b. 1. 138-140). Papildomos apklausos metu parodė, kad dar gydosi ligoninėje, vėliau bus siunčiamas į reabilitaciją. Važiuodamas dviračiu į viaduką, į jį įmynė, o leidosi taip pat važiuodamas. Kad greitis nebūtų didelis, leidžiantis žemyn, truputį stabdė. Važiuodamas nelabai žiūrėjo, ar (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuoja automobiliai. Žiūrėjo, ar (duomenys neskelbtini) gatvėje link (duomenys neskelbtini) gatvės nėra atvažiuojančių automobilių - jų nebuvo. Jam būnant ties (duomenys neskelbtini) gatve, jau beveik ant gatvės, tik tuo metu pamatė automobilį į (duomenys neskelbtini) gatvę, bandė stabdyti, tačiau trenkėsi dviračiu į automobilį ir daugiau neprisimena. Nežino nei koks buvo automobilio greitis, nei kokiu greičiu jis pats važiavo. Buvo kokia sekundė iki automobilio pamatymo ir smūgio, viskas įvyko labai greitai (1 t., b. 1. 153-155). Papildomos apklausos metu parodė, kad dėl eismo įvykio 2018-05-09 ryte, kurio metu nukentėjo, parodymus davė, buvo apklaustas. Dabar tiksliai visko kaip įvyko neprisimena. Buvo nuvykęs į įvykio vietą ir galėjo parodyti važiavimo krypti, kur važiavo dviračiu, (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodyti konkrečios vietos ant viaduko, kur buvo, kai galimai pamatė automobilį, su kuriuo susidūrė, negali. Ar matė šį automobilį, kai leidosi nuo viaduko dviračiu, ar nematė, negali pasakyti, nes neatsimena. Koks buvo važiavimo greitis tuo metu, kai leidosi nuo viaduko, sunku pasakyti. Mano, buvo toks kaip leidžiantis nuo kalno, buvo gal šiek tiek pristabdęs, bet gal per mažai stabdė. Važiavo tuščiu dviračių taku, jokių kliūčių nebuvo, jokie dviratininkai nevažiavo, pėsčiųjų taip pat nebuvo. Važiavo dviračių ir pėsčiųjų taku, (duomenys neskelbtini) gatve ne automobilių važiavimo kryptimi, bet priešpriešai. Šalmo ant galvos neturėjo. Dviratis tvarkingas, stabdžiai veikė, lemputės ir priekyje ir gale buvo įjungtos. Susidūrimo momento su automobiliu neprisimena. Tik po įvykio matė, kad atsitrenkė į mažą mašiną „(duomenys neskelbtini)“, raudonos spalvos. Kaip griuvo po smūgio, nežino, atsibudo, kai sėdėjo ant važiuojamosios dalies, medikų dar nebuvo, jie atvyko vėliau. Žino, kad dviratį reikia varyti kertant gatvę, tačiau važiavo, nesivarė dviračio, nulipęs nuo dviračio nebuvo. Mano, kad yra pats kaltas. Mano, kad tikrai sumažino greitį, kai kirto gatvę, bet tiksliai negali pasakyti, nes neatsimena. Šiuo metu nedarbingumo pažymėjimo neturi, dirba. Buvo sanatorijoje (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Yra darbingas, neįgalumo neturi. Sveikata papildomai nebuvo drausta. Traumą patyrė vykstant į darbą. Nedarbingumo išmokas gavo. Kaip buvo sužalota galva, ar trenkėsi į mašiną ir po to krito nuo dviračio, ar kažkaip kitaip - nežino, nes neatsimena. Dviračio teisių neturi. Vairuotojo pažymėjimo taip pat neturi (1 t., b. 1. 156-157). Papildomai parodė, kad dėl patirtos turtinės bei neturtinės žalos byloje reikš civilinį ieškinį. Ieškinio pateikimo tvarka yra žinoma ir išaiškinta. Ieškinį pateiks teisme iki įrodymų tyrimo pradžios (1 t., b. 1. 162-164);

- parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. S. parodė vietas, kur jis leidosi nuo viaduko, kur įvyko susidūrimas su automobiliu (1 t., b. 1. 158-161);

- liudytojo G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad vieną rytą, tikslios datos neprisimena, važiavo į darbą. (duomenys neskelbtini) gatvėje, nusileidęs nuo viaduko, leistinoje vietoje apsisuko ir važiavo į darbą (reikėjo sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę). Prieš jį priekyje, kokie 30-40 metrų, važiavo automobilis, kuris taip pat suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tas automobilis važiavo ir darė posūkį nedideliu greičiu. Važiuodamas nepastebėjo, kaip įvyko eismo įvykis, nematė dviratininko. Privažiavęs prie posūkio pamatė, kad įvyko eismo įvykis, todėl sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau po to automobilį pervarė į (duomenys neskelbtini) gatvę ir tada paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją bei medikus. Po to dviratininką su dar vienu nepažįstamu vyriškiu pasodino ant bortelio ir laukė pagalbos, dviratininkui suteikė pirmąją pagalbą. Atvažiavus policijai ir greitajai pagalbai, išvažiavo. Važiuodamas nepastebėjo nei važiuojančio dviratininko, nei kaip įvyko eismo įvykis (1 t., b. 1. 167-170);

- liudytojo E. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-05-09 dirbo kartu su kelių policijos tarnybos vyr. patruliu Š. J.. Iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį, buvusį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini). Budėtojas nurodė, kad susidūrė dviratis ir automobilis. Atvykus į įvykio vietą, greitoji jau buvo atvykus, juos pasitiko automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja, kuri nurodė, kad, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, suko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nepamatė atvažiuojančio dviratininko bei susidūrė, dviratis atsitrenkė į galinę automobilio dalį. Dviratininkas buvo išvežtas į ligoninę. Jis sudarė bei braižė eismo įvykio schemą. Su schema buvo supažindinta automobilio vairuotoja. Vairuotojai buvo patikrintas blaivumas. Vairuotojos anketinių duomenų neprisimena (1 t., b. 1. 173-174);

- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotos įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini). sankryžoje, požymiai, nurodytos automobilio ir dviračio padėtys po eismo įvykio, išmatuoti reikiami atstumai (1 t., b. 1. 23-27, 28-49);

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Š. J. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. M. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog įvykio vietoje alkotesteriu buvo nustatyta, kad A. P. eismo įvykio metu buvo blaivi (1 t., b. 1. 50-51);

- transporto priemonės apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti dviračio sugadinimai ir kiti jo požymiai (1 t., b. 1. 61-70);

- transporto priemonės apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) požymiai ir jo sugadinimai (1 t., b. l. 76-88);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja A. P., važiuodama dešiniojo posūkio kreive į (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio dviračių taku važiavusiam dviratininkui M. S. bei sudarė kliūtį jo judėjimui ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b. 1. 95-99);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad po eismo įvykio paimtame M. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. 1. 136);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog M. S. padaryti sužalojimai: kaktikaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato priekinės duobės dešinės pusės lūžis, nosies kaulų ir abiejų žandikaulių sinusų sienelių lūžiai, galvos smegenų sumušimas, muštinė žaizda kairės akies, ausies srityje, odos nubrozdinimai kaktos, nosies, abiejų dilbių ir dešinės plaštakos srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėms ir laiku; M. S. dėl kaukolės pamato kaulų lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. 1. 150-151).

LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. 

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios visiškas prisipažinimas padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų G. Ž. ir E. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. P. 2018 m. gegužės 9 d. apie 7.01 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodama lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 ir 158 punktų reikalavimus, tai yra, (duomenys neskelbtini) gatve įvažiuodama į sankryžą ir sankryžoje sukdama į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), privalėdama duoti kelią dviračių vairuotojams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostas, nepraleido dviračiu taku važiavusio dviratininko M. S. ((duomenys neskelbtini) p.) ir dėl to kliudė dviratininką, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. S. buvo padaryti sužalojimai: kaktikaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato priekinės duobės dešinės pusės lūžis, nosies kaulų ir abiejų žandikaulių sinusų sienelių lūžiai, galvos smegenų sumušimas, muštinė žaizda kairės ausies srityje, odos nubrozdinimas kaktos, nosies, abiejų dilbių ir dešinės plaštakos srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, o dėl kaukolės pamato kaulų lūžio M. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas atsirado dėl A. P. padarytų KET pažeidimų, tai yra tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. P. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį.

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).

Z. J. pateikė prašymą atleisti kaltinamąją A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. P. ir jos gynėja prašė teismo atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (LR BK 16 str.), veika baigta. Nusikalto būdama neteista (1 t., b. l. 179), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Per pastaruosius 1 metus administracine tvarka bausta tik kartą, paskirtą baudą yra sumokėjusi (1 t., b. l. 180), dirbanti (1 t., b. l. 182), darbdavio A. J. gintaro dirbinių įmonės „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje A. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – Z. J., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista (2 t., b. l. 90-91), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 92), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai), kuri, kaip motina, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, prašymas perduoti A. P. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl A. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotina Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga A. P., kaip dirbančiai ir gaunančiai pajamų, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį bei įvertinus sveikatos būklę (55 proc. darbingumo lygis), įmokos dydis nustatytinas kaip mažesnis nei teismo posėdyje prašė prokuroras. Be to, nustatytinas 6 mėnesių terminas įmokai sumokėti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamoji ir jos gynėja teismo posėdyje prašė vietoje prokuroro prašomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus darbus. Pažymėtina, kad nemokami darbai paprastai skirtini asmenims, kurie oficialiai nedirba, nesiekia gauti pajamų, veda netinkamą gyvenimo būdą, girtuokliauja ar pan., o kaltinamoji A. P. yra dirbanti, gauna pajamas, be to, turi sveikatos problemų – jai nustatytas neįgalumas, todėl teismas sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonės - nemokamų darbų skyrimas A. P. šiuo atveju būtų netikslingas ir nepasiektų savo tikslų, todėl tokia poveikio priemonė A. P. neskirtina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. S. pareiškė 4 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 76-78). Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad žala nukentėjusiajam yra visiškai atlyginta, t. y. civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ savanoriškai išmokėjo nukentėjusiajam M. S. reikalaujamą 4 000 eurų dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 84-89), todėl pradėtas procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (149,50 Eur advokatės užmokestis) priteisimo valstybės naudai (2 t., b. l. 72). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusįjį atstovavo advokatė V. P.. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat į jos turtinę padėtį, į šiuo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumą, šios išlaidos iš jos nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 2 kompaktiniai diskai, esantys pakete Nr. 1, prisegtame prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktini prie bylos;

- dviratis, grąžintas savininkui M. S. saugoti iki bylos baigimo nagrinėti teisme (1 t., b. 1. 71-75), - paliktinas neribotai M. S. nuosavybei;

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros grąžintas savininkei A. P., - paliktinas neribotai A. P. nuosavybei.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.

A. P. perduoti Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią A. P. privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti A. P., kad jei per vienerius metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą, pradėtą pagal nukentėjusiojo M. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nutraukti.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės V. P. 149,50 Eur dydžio) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 2 kompaktinius diskus, esančius pakete Nr. 1, prisegtame prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos;

- dviratį, grąžintą savininkui M. S. saugoti iki bylos baigimo nagrinėti teisme, - palikti neribotai M. S. nuosavybei;

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros grąžintą savininkei A. P., - palikti neribotai A. P. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                   Bronius Vinciūnas