Baudžiamoji byla Nr. M1-1152-297/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12390-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.14.10.3; 2.10.1; 2.10.9; 2.10.11
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gruodžio 9 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,
sekretoriaujant Eglei Bubėnienei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, nukentėjusiajai J. A., teismo psichiatrei ekspertei L. A.,
gynėjui advokatui Juozui Šarkai, atstovui pagal įstatymą V. R.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, susituokusi, nedirbanti (nustatytas neįgalumas), neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
R. R. 2019 m. kovo 22 d. apie 10.30 val., mesdama ikiteisminio tyrimu metu nenustatytą daiktą į J. A. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), langą, sudaužė stiklo paketą, kurio vertė 200 eurų, tokiais veiksmais sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarė nukentėjusiajai J. A. 200 eurų turtinę žalą.
R. R., kurios byla nagrinėjama, dėl jai konstatuoto psichikos sutrikimo teismo posėdyje nedalyvavo ir apklausta nebuvo. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. R. paaiškino, kad 2019 m. kovo 22 d. d. apie 10.30 val. ji išnešė iš buto šiukšles ir eidama pro daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), kurio pirmame aukšte gyvena jai pažįstama J. A., sugalvojo išdaužti jos buto langą. Tokia mintis jai kilo, nes kažkada anksčiau ji buvo sukonfliktavusi su J. A. dėl asmeninių priežasčių. Pamačiusi ant žemės stiklainiuką su nuorūkomis, paėmė jį ir metė į buto langą, nuo ko stiklas išdužo. Stiklainiukas į butą neįkrito, jis nukrito ant žemės. Tą stiklainiuką ji paėmė ir išmetė į konteinerį, o po to grįžo namo. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 69–70).
Tai, kad R. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios J. A. parodymai, tyrimo veiksmų protokolai, rašytiniai dokumentai.
Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji J. A. parodė, kad ji gyvena bute (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukšte. Gyvena viena. 2019 m. kovo 22 d. ryte ji buvo išėjusi iš namų. Grįžusi pamatė, kad išdaužtas svetainės kambario lango stiklas, ant grindų buvo daug stiklo šukių. Daikto, kuriuo buvo išdaužtas stiklas, kambaryje nerado, todėl pamanė, kad lango stiklą sudaužė vaikai, žaisdami su kamuoliu. Jai buvo padaryta apie 200 Eur dydžio žala, dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją. Buvo nustatyta, kad buto lango stiklą sudaužė R. R., kurios nukentėjusioji iki įvykio nepažinojo ir tarp jų anksčiau nėra buvę jokių konfliktų. Tyrimo eigoje R. R. buvo pas ją atėjusi ir atsiprašė, sakė pati nežinanti, kodėl sugadino nukentėjusiosios turtą. Kadangi padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė, nukentėjusioji pretenzijų R. R. neturi, tačiau ji matė, kad ir po įvykio R. R. pro atvirą jos buto langą įmetė vidun šiukšlių. Taip pat ir prieš įvykį kažkas buvo palikęs šiukšles prie jos buto durų.
Teismo posėdyje apklaustas V. R. parodė, kad R. R. yra jo sutuoktinė, jie dviese gyvena bute (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jis buvo išėjęs į lauką parūkyti. Priėjo du jaunuoliai ir pasakė matę, kaip moteris išdaužė buto lango stiklą. Jis nuėjo pažiūrėti ir tuo metu atvažiavo policija. Pareigūnams jis pasakė, kad tai galėjo padaryti R. R., nes prieš tai ji buvo išėjusi į lauką išnešti šiukšlių. R. R. yra neįgali, ji turi psichikos sutrikimų, tačiau nėra pripažinta neveiksnia. Prieš 5–6 metus ji gulėjo psichiatrinėje ligoninėje Kaune, po to kurį laiką problemų dėl jos elgesio nebuvo. 2018 m. vasario mėnesį jos sveikata pablogėjo, ji tapo pikta, agresyvi, pradėjo mėtyti per langą daiktus, indus. 2018 m. liepos mėnesį ji savaitę laiko gulėjo Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje, po to rugsėjo mėnesį ją vėl paguldė į ligoninę, kur prabuvo jau tris savaites. Išėjusi iš ligoninės, ji turėjo tęsti gydymą – lankytis pas gydytojus, gerti paskirtus vaistus. Tačiau sutuoktinė pas gydytojus nesilankė, jis pats dėjo pastangas, kad jai būtų išrašyti vaistai. Sutuoktinė mėnesį laiko, jo prižiūrima, vaistus gėrė, o paskui, kai jis atsigulė į ligoninę, sutuoktinė vaistus išmetė ir jų nebegėrė. Jis prašo jos nueiti pas psichiatrą, bet sutuoktinė jo neklauso. Paskutiniu metu ji kliedi, kad kažkoks „P.“ neva trukdo jai gyventi. Galimai ji įsivaizdavo, kad „P.“ gyvena nukentėjusiosios bute, nes sakė, kad dėl „P.“ langą išdaužė, kad „P.“ jai trukdo miegoti ir jį užmuš kirviu. Dėl neadekvataus sutuoktinės elgesio kartą buvo iškvietęs greitąją medicinos pagalbą, bet sutuoktinė atsisakė važiuoti į gydymo įstaigą. Du kartus kaimynai dėl jos elgesio buvo parašę pareiškimus policijai, po to ji buvo nurimusi, tačiau šį rudenį sutuoktinė geležiniu šiukšlių kibiru apdaužė nepažįstamo vaiko motorolerį. Būna, kad ji naktimis triukšmauja, kaimynams trukdo miegoti. Sutuoktinė neturi artimųjų giminaičių, nes jos motina mirusi, brolių ir seserų ji neturi, o jos tėvas gyvena senelių globos namuose, su juo ryšių nepalaiko, jo nelanko. R. R. turi du tėvų butus (duomenys neskelbtini), tai ji pagyvena viename bute, paskui eina į kitą butą ir V. R. neturi galimybės nuolat ją kontroliuoti. Kai sutuoktinė gerdavo vaistus, ji būdavo ramesnė, tačiau paskutiniu metu, kai ji nesutinka gydytis, nes jai neva to nereikia, ji tampa irzli, pikta, agresyvi, todėl V. R. sutinka su ekspertų išvada, kad sutuoktinei R. R. būtų paskirtas priverstinis gydymas ilgesniam laikui ir stacionaro sąlygomis.
Iš 2019 m. kovo 22 d. J. A. protokolo–pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją dėl to, jog tą pačią dieną apie 13.30 val. grįžusi į namus (duomenys neskelbtini) rado išdaužtą buto lango stiklą (b. l. 1–2).
Apžiūros protokolu ir prie jo pridėtomis nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini); nurodyta, kad buto kambario lango stiklas išdaužtas, ant palangės, kambario grindų mėtosi stiklo šukės (b. l. 23–31).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusioji J. A. pateikė 2019 m. kovo 23 d. užsakymo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad stiklo paketo, reikalingo pakeisti išdaužto lango stiklui, vertė yra 200 Eur, stiklo paketo montavimo darbų kaina – 30 Eur (b. l. 41–42).
Iš 2019 m. rugsėjo 26 d.–spalio 21 d. ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-550/2019 matyti, kad R. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), todėl ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; ir šiuo metu R. R. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; R. R. dėl savo psichinės būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme, ir negali duoti parodymų, dalyvauti teismo posėdyje jai nerekomenduojama; R. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 107–110).
Teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė L. A. patvirtino ekspertizės akto išvadas dėl R. R. psichinės būklės, t. y. kad tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu R. R. serga lėtine psichikos liga – (duomenys neskelbtini) ir jai rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Ekspertė pažymėjo, kad R. R. yra visiškai nekritiška savo sveikatos atžvilgiu, ambulatorinio gydymo metu nutraukė vaistų vartojimą, nesilankė konsultacijoms tuomet, kai buvo stacionarizuota dėl psichomotorinio sujaudinimo, autoagresyvaus elgesio arba agresyvaus elgesio kitų atžvilgiu. Esant mąstymo funkcijos pakitimams (išsako kliedesius), R. R. gali būti socialiai pavojinga, todėl turi būti ilgesnį laiką stacionaro sąlygomis psichiatrų stebima ir gydoma, socialiai adaptuojama.
Dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos kvalifikavimo ir priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad R. R. dėl asmeninių paskatų tyčia sugadino svetimą turtą, tuo padarė nukentėjusiajai J. A. 200 Eur turtinę žalą. Įvertinus sugadinto turto vertę, kuri šiuo atveju viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, pripažintina, kad R. R. veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau R. R. negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, nes atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad dėl jai konstatuoto lėtinio psichikos sutrikimo veikos padarymo metu ji nesuprato savo veiksmų esmės, daromos veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. BK 17 straipsnis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog R. R. savo veiksmais realizavo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, objektyviuosius požymius, nesuvokdama savo veiksmų esmės ir negalėdama jų valdyti, t. y. būdama nepakaltinama. Nepakaltinamas asmuo, kuris negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, nes toks asmuo nėra laikomas ir negali būti teismo pripažintas kaltu. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad jeigu įrodyta, jog asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė. Pastebėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Šiuo atveju įstatymų leidėjas tiesiogiai neįtvirtino reikalavimo atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumą. Pagrindinis kriterijus parenkant minėtą medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).
Byloje atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad R. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtine psichikos liga, t. y. jai (duomenys neskelbtini), rekomenduota taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu (2019 m. rugsėjo 26 d.–spalio 21 d.) R. R. konstatuota (duomenys neskelbtini), R. R. nekritiška juridinės situacijos ir savo sveikatos bei gydymo reikalingumo atžvilgiu; jos mąstymas ne visada nuoseklus ir logiškas, labai silpnas socialinių veiksmų eigos ir pasekmių suvokimas, menkas socialinis nuovokumas; išryškėjo žymūs emocijų valios pakitimai – greita emocijų kaita, žema tolerancija frustracijai, polinkis įtarumams, impulsyvumas (negeba susitvarkyti su kylančia įtampa, provokuojasi greitas pyktis, chaotiškas elgesys, nerandama tinkamų reagavimo būdų, tikėtini agresijos protrūkiai tiek aplinkinių, tiek savo atžvilgiu), nebrandumas, neadekvatumas, nekritiškumas. Teismo psichiatrė ekspertė posėdžio metu patvirtino ekspertizės akto išvadas dėl R. R. psichinės būklės. R. R. 2015–2018 metų laikotarpiu 4 kartus gydyta psichiatrijos stacionare, iš gydymo įstaigos buvo išrašoma pagerėjusios psichinės sveikatos būklės, bet ambulatoriškai gydytis vengė, paskutinį kartą konsultuota, skiriant gydymą, 2018 m. sausio 10 d. (b. l. 108), buvo aptarta stacionarinio gydymosi galimybė, bet R. R. gydymo atsisakė. Taigi, įvertinus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas ir ekspertės paaiškinimus teismo posėdžio metu dėl R. R. nustatytos lėtinės psichikos ligos, būtinumo pacientę stebėti ir gydyti specializuoto stacionaro sąlygomis, daroma išvada, jog yra pagrindas taikyti R. R., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).
Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 37 straipsnis, BPK 405 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 313 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
pripažinti, kad R. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, būdama nepakaltinama ir taikyti R. R. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nutarties įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, jos rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiai R. R. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo jai išsiuntimo dienos, gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą.
Teisėja Danguolė Urbanavičienė