Civilinė byla Nr. e2A-143-407/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01939-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 8  d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutarties bei pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Agromena lt“ ir biudžetinei įstaigai Kultūros infrastruktūros centrui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga „Tytuvėnų piligrimų centras“, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės parapija, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veiklą vykdanti per filialą Lietuvoje, „ERGO Insurance SE“, veiklą vykdanti per filialą Lietuvoje, likviduota dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Eltko“, uždaroji akcinė bendrovė „Gamaka“, P. J., R. T., V. L., bei pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ieškinį atsakovams P. J., V. L. ir R. T. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“, veiklą vykdanti per Lietuvos filialą, viešoji įstaiga „Tytuvėnų piligrimų centras“, Tytuvėnų Švč. M. Marijos Angelų Karalienės parapija. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 

1)       solidariai iš atsakovų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agromena lt“ (šiuo metu – likviduojamos dėl bankroto) ir biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Kultūros infrastruktūros centro priteisti išmokėtą 655 699,72 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2)       solidariai iš atsakovų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centro priteisti 216 230,31 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3)       solidariai iš atsakovių UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centro papildomai priteisti 1 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ nurodė, kad, sumokėjusi draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims, subrogacijos tvarka įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš atsakingų už padarytą žalą asmenų dėl Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblyje ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje kilusio gaisro. Kadangi gaisras kilo dėl netinkamai įrengto dūmtraukio, atsakingais už žalos atsiradimą laikytini asmenys, privalėję užtikrinti dūmtraukio statybą nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

3.       Ieškovė BĮ Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – BĮ Kultūros paveldo departamentas) prašė priteisti valstybei solidariai iš atsakovų P. J., V. L. ir R. T. 2 782 030,69 Eur valstybei padarytiems nuostoliams atlyginti ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.       Ieškovė nurodė, kad atsakovai, būdami valstybės tarnautojams prilyginti asmenys, tinkamai neatliko jiems pavestų pareigų, todėl kilus gaisrui buvo sugadintas Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia ir Bernardinų vienuolyno ansamblio vienuolyno namas, sunaikintos kilnojamosios vertybės.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-866/2023 BĮ Kultūros paveldo departamento ieškinį atmetė; ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių BĮ Kultūros infrastruktūros centro ir UAB „Agromena lt“ 327 849,86 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 6 595,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad subrogacinis reikalavimas buvo reiškiamas statybos proceso dalyviams, veikusiems draudėjo užsakymu (rangovei UAB „Agromena lt“ ir techninę priežiūrą vykdžiusiam subjektui BĮ Kultūros infrastruktūros centrui) bei asmeniui, vykdžiusiam valstybinės priešgaisrinės apsaugos patikrinimą – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD).

7.       Teismas sprendė, kad statybos proceso dalyvių atsakomybės dėl kilusios žalos nėra galimybės individualizuoti, todėl ieškovė pagrįstai reiškia solidarų reikalavimą. Tačiau byloje konstatuota ir tai, kad pats nukentėjęs asmuo prisidėjo prie gaisro išplitimo. Dėl to spręstina, kad žalos atlyginimo prievolėje statybos dalyvių ir nukentėjusiojo asmens atsakomybė dėl kilusios žalos gali būti individualizuota, ją paskirstant sekančiai: rangovei ir techninei prižiūrėtojai solidariai 50 procentų ir nukentėjusiam asmeniui 50 procentų, nes būtent nukentėjusio asmens vadovo signalizacijos išjungimas lėmė gaisro išplitimą ir žalos mastą.

8.       Sprendžiant dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos PAGD, veiksmų neteisėtumo, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

9.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.  e2A-102-467/2024 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“, atsakovo ir trečiojo asmens V. L., atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro, trečiojo asmens UAB „Eltko“ ir trečiojo asmens P. R. apeliacinius skundus bei atsakovo ir trečiojo asmens V. L. prisidėjimą prie atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro apeliacinio skundo, 2024 m. vasario 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: trečiojo asmens P. R. 2023 m. birželio 8 d. prašymą dėl jo pašalinimo iš civilinės bylos patenkino ir pašalino jį iš trečiųjų asmenų; padidino ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovių BĮ Kultūros infrastruktūros centro ir UAB „Agromena lt“ solidariai priteistą draudimo išmoką iki 610 351,02 Eur; priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (610 351,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atitinkamai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10.       Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino atsakovių UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centro neteisėtus veiksmus įrengiant dūmtraukį ir atliekant techninę priežiūrą tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusius su kilusiomis pasekmėmis, t. y. gaisru (atitinkamai ir jo padariniais), tačiau vėlesniame etape nepagrįstai padarė išvadą, kad šis priežastinis ryšys tarp UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centro neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tik gaisro kilimo vienuolyno pastate atveju, o bažnyčios pastato atveju teismas šį priežastinį ryšį nepagrįstai vertino pernelyg nutolusiu ir, atitinkamai, ieškinio dalį dėl už bažnyčios pastate kilusį gaisrą išmokėtos draudimo išmokos priteisimo solidariai iš statybos proceso dalyvių atmetė visa apimtimi.

11.       Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje atsakovų statusu dalyvavę statybos proceso dalyviai turi pareigą solidariai atlyginti žalos, kilusios dėl gaisro, dalį tiek už vienuolyne kilusio gaisro padarinius, tiek už į bažnyčios pastatą išplitusio gaisro padarinius, kadangi pradinė ir būtina sąlyga gaisrui kilti iš esmės buvo netinkamas dūmtraukio įrengimas. Teisėjų kolegija taip pat perskirstė pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakomybės proporcijas, nusprendė, kad žalos atlyginimo prievolėje statybos dalyvių ir nukentėjusiojo asmens atsakomybė dėl kilusios žalos paskirstytina taip: rangovei UAB „Agromena lt“ ir statybos techninei prižiūrėtojai BĮ Kultūros infrastruktūros centrui solidariai 70 procentų, nukentėjusiam asmeniui viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Tytuvėnų piligrimų centras“ – 30 procentų nuo visos išmokėtos draudimo išmokos sumos.

12.       Atsižvelgiant į tai, kad iš viso ieškovė ADB „Gjensidige“ teismo prašė iš atsakovų solidariai priteisti 871 930,03 Eur, kuriuos sudaro iki pradinių draudikių susijungimo išmokėtos draudimo išmokos (655 699,72 Eur už vienuolyno pastatą ir 216 230,31 Eur už bažnyčios pastatą), ieškovės apeliacinį skundą iš dalies tenkinant, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovių UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centro 327 849,86 Eur išmokėtą draudimo išmoką, kuri pakeista ieškovei iš šių atsakovių solidariai priteisiant 610 351,02 Eur.

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024 panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties dalis, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimas, ir bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių BĮ Kultūros infrastruktūros centro ir UAB „Agromena lt“ 610 351,02 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

14.       Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš naujo nagrinėdamas reikalavimo dalį dėl vienuolyno pastatui padarytos žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti rangovės ir statybos techninės prižiūrėtojos vykdytas pareigas pagal rangos ir techninės priežiūros sutartis, nustatyti, kokia dalimi už netinkamos techninės priežiūros atlikimą yra atsakinga pati užsakovė (ar techninė prižiūrėtoja) ir kokia dalimi dėl netinkamo užsakovės (techninės prižiūrėtojos) pareigų vykdymo yra pagrindas mažinti rangovės atsakomybę. Nustatęs šias aplinkybes, teismas turės spręsti dėl techninės prižiūrėtojos atsakomybės dalies atlyginant žalą.

15.       Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteista ieškovei solidariai iš atsakovių 610 351,02 Eur žalai atlyginti (70 procentų nuo visos ieškinio sumos), turi būti panaikinta ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų nustatyta konkreti atsakovių atsakomybės dalis dėl vienuolyno pastatui padarytos žalos ir atitinkamai dėl pagrindo atsakovių solidariajai atsakomybei dėl bažnyčios pastatui padarytos žalos kilti. Ieškovei nepriteista žalos dalis – 261 579,01 Eur, sudaranti 30 procentų nuo visos reikalautos žalos atlyginimo sumos, apeliacinės instancijos teismo nutartimi pagrįstai priskirta pačios nukentėjusiosios atsakomybei.

16.       2025 m. vasario 4 d. teisme gauti likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Agromena lt“ rašytiniai paaiškinimai (registracijos Nr. DOK–4451), kuriuose nurodoma, kad LUAB „Agromena lt“ atleistina nuo atsakomybės (arba jos atsakomybė reikšmingai mažintina), nes techninė prižiūrėtoja BĮ Kultūros infrastruktūros centras atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus bei techniniam prižiūrėtojui teisės aktuose nustatytas imperatyvias pareigas.

17.       2025 m. vasario 4 d. teisme gauti BĮ Kultūros infrastruktūros centro rašytiniai paaiškinimai (registracijos Nr. DOK–4427), kuriuose nurodoma, kad rangovė, kaip pagrindinė statybų proceso dalyvė, kuri tiesiogiai atlieka statybos darbus, yra atsakinga už 85–90 procentus žalos, sukeltos netinkamu statybos darbų atlikimu. Techninė prižiūrėtoja atsako už likusią 10–15 procentų žalos dalį dėl netinkamai prižiūrėto ir kontroliuoto statybų proceso. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pagal įsitesėjusią teismo sprendimo dalį jau yra sumažinta rangovės atsakomybė iki 70 procentų, kadangi už 30 procentų visos žalos yra atsakingi užsakovė bei techninė prižiūrėtoja, papildomos atsakomybės taikymas BĮ Kultūros infrastruktūros centrui, kaip techninei prižiūrėtojai, būtų nepagrįstas ir neteisėtas.

18.       2025 m. vasario 4 d. teisme gauti ieškovės ADB „Gjensidige“ rašytiniai paaiškinimai (registracijos Nr. DOK–4400), kuriuose nurodoma, kad P. J. veiksmai buvo neesminiai žalos atsiradimui, todėl jo atsakomybė procentine išraiška vertinama 10 procentų. Tuo tarpu techninės prižiūrėtojos ir rangovės atsakomybės santykis turėtų būti 90 procentų (po 45 procentus), kadangi būtent jų veiksmai buvo būtinoji gaisro kilimo sąlyga, bet ir esminė bei veikianti kilusių pavojingų padarinių priežastis.

19.       2025 m. kovo 7 d. teisme gauti ieškovės ADB „Gjensidige“ rašytiniai paaiškinimai (registracijos Nr. DOK–9055), kuriuose nurodoma, kad atsakovių atsakomybės dalį (70 procentų) dėl vienuolyno pastato sudaro 458 989,80 Eur suma, o dėl bažnyčios pastato sudaro 151 361,22 Eur. Taigi ieškovės ADB  „Gjensidige“ reikalavimas atsakovėms dėl 458 989,80 Eur žalos atlyginimo (70 procentų nuo 655 699,72 Eur) dėl vienuolyno pastato kilo iš sutartinių teisinių santykių, t. y. iš skirtingų statybos rangos ir techninės priežiūros sutarčių, šiam santykiui netaikoma solidarioji atsakovių prievolė atlyginti žalą, o turi būti vadovaujamasi rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės nurodytomis atsakomybės dalimis pagal procentus.

20.       2025 m. balandžio 11 d. teisme gauti LUAB „Agromena lt“ rašytiniai paaiškinimai (registracijos Nr. DOK–13776), kuriuose papildomai nurodoma, kad, LUAB „Agromena lt“ vertinimu, dėl atsakomybės paskirstymo tarp rangovės ir techninės prižiūrėtojos procentine išraiška negali būti vadovaujamasi. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad kuri nors iš abiejų atsakovių savo veiksmais prie pačios žalos atsiradimo prisidėjo daugiau.

21.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama PAGD, pašalinta iš bylos, trečiasis asmuo P. R. iš tolesnio bylos nagrinėjimo laikomas pašalintu, taip pat iš bylos pašalintas trečiasis asmuo S. K.

22.       2025 m. liepos 17 d. teisme gauti LUAB „Agromena lt“ rašytiniai paaiškinimai (registracijos Nr. DOK–25587), kuriuose nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d., civilinėje byloje Nr. B2-1282-880/2024 iškėlė bankroto bylą bendrovei.

23.       2025 m. liepos 18 d. teisme gauti ieškovės ADB „Gjensidige“ rašytiniai paaiškinimai (registracijos Nr. DOK–25684), kuriuose nurodyta, kad:

23.1.                      Perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, nebereikia vertinti pačios nukentėjusiosios VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ darbuotojo P. J. atsakomybės dydžio, kadangi ieškovės ieškinio dalis dėl P. J. veiksmų jau buvo sumažinta 30 procentų.

23.2.                      Tuo tarpu atsakovių atsakomybė dėl vienuolynui ir bažnyčiai padarytos žalos turi būti skirstoma nuo likusios žalos dalies, t. y. nuo 610 351,02 Eur, kuri sudaro 70 procentų ieškinio sumos.

23.3.                      Atsakovių atsakomybės dalį (70 procentų) dėl vienuolyno pastato sudaro 458 989,80 Eur (655 699,72 Eur x 70 procentų), o nuo bažnyčios pastato sudaro 151  361,22 Eur (216 230,31 Eur x 70 procentų). Taigi, bendra suma dėl atsakovių atsakomybės už abu pastatus yra 610 351,02 Eur, kurią sudaro 458 989,80 Eur (dėl žalos, padarytos Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansambliui (toliau – ir vienuolyno pastatas)) ir 151 361,22 Eur (dėl žalos, padarytos Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčiai (toliau – ir bažnyčios pastatas)).

24.       2025 m. rugpjūčio 4 d. teisme gauti atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro rašytiniai paaiškinimai (registracijos Nr. DOK–27119), kuriuose nurodyta, kad:

24.1.                      Šiuo metu esant neatlygintai 70 procentų daliai visos žalos, už ją yra atsakinga išimtinai tik LUAB „Agromena lt“. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad už neatlygintą 70 procentų dalį visos žalos yra atsakingos abi atsakovės, BĮ Kultūros infrastruktūros centras laikosi pozicijos, jog jos, kaip tik techninę priežiūrą vykdžiusio subjekto, civilinė atsakomybė, lyginant ją su LUAB „Agromena  lt“ civiline atsakomybe, negalėtų viršyti 5 procentų dalies.  

24.2.                      Jeigu projektuotojas, už kurį atsako LUAB „Agromena lt“, nebūtų padaręs pažeidimų, net prielaidos kilti žalai nebūtų atsiradusios. Projektuotojo atsakomybės dalis yra didžiausia. Projektuotojui netinkamai suprojektavus dūmtraukį, rangovė, privalėdama nuolat kontroliuoti statybos rangos darbus, kad jie būtų atliekami kokybiškai pagal statinio projektą, privalėjo sustabdyti rangos darbus ir jų toliau nevykdyti, reikalaujant projektuotoją tinkamai atlikti bei įforminti projekto pakeitimą.

24.3.                      Techninė priežiūra iš esmės dubliavo projekto vykdymo priežiūros funkciją, todėl jeigu projekto vykdymo priežiūrą atlikęs asmuo ją būtų tinkamai vykdęs, klausimas dėl atsakomybės už vėlesnius techninės priežiūros veiksmus nekiltų.

25.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovių LUAB „Agromena lt“ (rangovės) ir BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ (techninės prižiūrėtojos) atsakomybės dalies dėl vienuolyno pastatui ir bažnyčios pastatui padarytos žalos ir atitinkamai dėl pagrindo atsakovių solidariajai atsakomybei dėl bažnyčios pastatui padarytos žalos kilti (ne)buvimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

26.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės LUAB „Agromena lt“ 518 798,37 Eur išmokėtos draudimo išmokos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (518 798,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei iš atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro 91 552,65 Eur išmokėtos draudimo išmokos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (91 552,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

27.       Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 96 punkte ir rezoliucinės dalies penktoje pastraipoje padarytus rašymo apsirikimus, t. y. nurodė, kad ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės LUAB „Agromena lt“ priteisiamas 12 509,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

28.       Teismo sprendime nurodyta, kad bylą nagrinėję teismai nustatė neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų statybos proceso dalyvių veiksmų (neveikimo) ir gaisro kilimo tiek dėl vienuolyno pastato, tiek dėl bažnyčios pastato.

Dėl vienuolynui padarytos žalos ir atsakovių (rangovės bei techninės prižiūrėtojos) atsakomybės dalių

29.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas nurodė, jog ieškovės reikalavimo atsakovėms dalis dėl žalos Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansambliui (vienuolyno pastatui) kilo iš sutartinių teisinių santykių, t. y. iš skirtingų statybos rangos ir techninės priežiūros sutarčių, nepagrįstai buvo konstatuota šalių, t. y. atsakovių, solidarioji prievolė atlyginti vienuolyno pastatui padarytą žalą. Taip pat teismas akcentavo, kad bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, jog atsakovių atsakomybės dalį (70 procentų) dėl vienuolyno pastatui padarytos žalos sudaro 458  989,80 Eur suma (655 699,72 Eur x 70 procentų.), nuo kurios turi būti skirstomos atsakovių (rangovės bei techninės prižiūrėtojos) atsakomybės dalys.

30.       Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 28 d. rangos sutarties pagrindu tinkamai atlikti statinio statybos darbus (įskaitant ir dūmtraukio įrengimą) įsipareigojo jungtinės veiklos pagrindu veikusi atsakovė LUAB „Agromena lt“ (rangovė).

31.       Teismo vertinimu, atsakovė LUAB „Agromena lt“, veikianti kaip savo srities profesionalė, turėjo pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus, buvo atsakinga ir privalėjo užtikrinti, kad dūmtraukis būtų įrengtas laikantis projektinės dokumentacijos, atsakovė LUAB „Agromena lt“ (jos subrangovė UAB „Gamaka“) privalėjo nuolat kontroliuoti, kad dūmtraukio įrengimo darbai vyktų pagal projektą, o pastebėjus, kad nėra galimybės statyti pagal projektą, reikalauti, kad projektas (jo atitinkamas sprendinys) būtų pataisytas. Teismas, nustatęs, kad nėra jokių projekto sprendinių pakeitimo, o faktiškai ginčo dūmtraukis buvo sumontuotas ne pagal projektą, padarė išvadą, jog atsakovė LUAB „Agromena lt“, kaip rangovė, ginčo dūmtraukį sumontavo ne pagal projektą ir taip pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei rangos sutarties nuostatas. 

32.       Teismas akcentavo, kad byloje nustatyta, jog gaisras vienuolyno palėpėje kilo dėl degių medžiagų (pastato medinės palėpės ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl palėpėje įrengto eksploatuojamo kietojo kuro katilų dūmtraukio poveikio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai, remdamiesi baudžiamojoje byloje esančia medžiaga taip pat nustatė, kad V.  M. buvo nuteistas už tai, kad dirbdamas privačioje įmonėje UAB „Gamaka“ statybų vadovu, privalėdamas nuolat kontroliuoti, kad statybos darbai būtų atliekami kokybiškai pagal statinio projektą, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. statybos metu nesilaikė darbo projekto „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P)“ dalies „Šildymas–vėdinimas“ reikalavimų – 2010 m. kovo 29–31 d. įrengė kietojo kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 ne pagal projektą, dėl to jų eksploatavimo metu, aukštai temperatūrai veikiant metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio 25–26 d. naktį Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno pastatas, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios pastatas, sunaikintos bei sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės.

33.       Teismas vertino, kad techninis prižiūrėtojas, sužinojęs, kad statinio (dūmtraukio) projekto sprendiniai dėl atitinkamų priežasčių negali būti realizuojami, teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl sprendinių koregavimo, atliekamų darbų nesustabdė, taigi neužtikrino, kad statybos darbai būtų vykdomi pagal projektą, be to,  statybos žurnale nebuvo padarytos žymos apie kieto kuro katilų dūmtraukio Nr. 1 ir kamino konstrukcijos pakeitimus, o toks statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias gaisro ir su tuo susijusios žalos kilimui.

34.       Teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, remdamiesi baudžiamojoje byloje esančia medžiaga nustatė, kad V.  L. buvo nuteistas už tai, kad, privalėdamas per visą statinio statybos laiką tikrinti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, bei sužinojęs, jog statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, privalėdamas kreiptis į statytoją (užsakovę), o jai pavedus – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, 2010 m. kovo 29–31 d. neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal darbo projekto „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P). Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ dalies „Šildymas–vėdinimas“ reikalavimus, t. y. nepatikrino statybos metu sumontuotų kietojo kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dūmtraukių, nenustatė, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos darbų sąlygų ir negali būti realizuojami, ir nesikreipė į statytoją arba, jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektų sprendinių koregavimo, t. y. statybos rangovei UAB „Gamaka“ įrengus kietojo kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 pažeidžiant Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 4.12, 4.15, 4.16 ir 4.22 punktų reikalavimus ir pakeitus kamino konstrukcijas (išlinkimai, metalinių dūmtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) vienuolyno pastato palėpėje, jų eksploatavimo metu, veikiant aukštai temperatūrai metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio 25–26  d. naktį Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno pastatas, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios pastatas, sunaikintos bei sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės.

35.       Teismo sprendime pažymėta, kad byloje nėra ginčo, jog tiek statybos darbus, tiek techninę priežiūrą sutarčių pagrindu vykdę asmenys nukrypo nuo projekto, pažeisdami statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei rangos ir techninės priežiūros paslaugų sutartis. Teismas nurodė, kad atsakovių LUAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centras neteisėti veiksmai įrengiant dūmtraukį ir atliekant techninę priežiūrą tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, t. y. gaisru.

36.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo dūmtraukį nukrypstant nuo projekto faktiškai įrengė atsakovė LUAB „Agromena lt“ (rangovė), pasitelkdama subrangovę UAB „Gamaka“, o pagal  baudžiamojoje byloje esančią ekspertinių tyrimų medžiagą matyti, jog viena iš pagrindinių gaisro kilimo priežasčių siejama būtent su ginčo dūmtraukio netinkamu įrengimu, todėl vertino, jog rangovės LUAB „Agromena lt“ ir techninės prižiūrėtojos BĮ Kultūros infrastruktūros centro, kaip statybos proceso dalyvių, atsakomybė negali būti suvienodinama. 

37.       Teismas nusprendė, kad netinkamas techninės priežiūros atlikimas nebuvo esminė gaisro ir žalos, padarytos vienuolyno pastatui, atsiradimo priežastis, o pagrindinė trūkumų, lėmusių gaisro kilimą, atsiradimo priežastis buvo rangovės statybos darbai, atlikti ne pagal projektą, t. y. gaisro kilimas buvo rangovės netinkamai atliktų darbų tiesioginių veiksmų pasekmė, o statybos rangos darbų kontrolės trūkumai, nors prisidėjo prie žalos kilimo, tačiau nebuvo pagrindine jų priežastimi. Teismo sprendime padaryta išvada, kad rangovei tenka 85 proc. atsakomybės dalis, o techninei prižiūrėtojai 15 proc. atsakomybės dalis.

38.       Teismo vertinimu, atsakovės LUAB „Agromena lt“ (rangovės) atsakomybės dalį (85 procentai) dėl žalos, padarytos vienuolyno pastatui, sudaro 390 141,33 Eur (458 989,80 Eur x 85 procentai), o atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos) atsakomybės dalį (15 procentų) sudaro 68 848,47 Eur (458 989,80 Eur x 15 procentų).

Dėl bažnyčiai padarytos žalos ir atsakovių (rangovės bei techninės prižiūrėtojos) solidariosios atsakomybės

39.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024 nurodė, jog sutartis dėl rangos ar techninės priežiūros darbų Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios pastate atlikimo nebuvo sudaryta, todėl šiai reikalavimo daliai galėjo būti taikoma solidariosios prievolės prezumpcija, kuri gali būti nuginčijama.

40.       Teismas akcentavo, kad žalos, padarytos bažnyčios pastatui, atsakovėms tenkanti atlyginti dalis sudaro 151  361,22 Eur (216 230,31 Eur x 70 procentų).

41.       Teismo sprendime nurodyta, kad pagrindinė žalos, padarytos bažnyčios pastatui, atsiradimo priežastis buvo susijusi su netinkamai vykdytais statybos rangos darbais vienuolyno pastate, todėl atsiradusių nuostolių dalis yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos) veiksmais. Teismas akcentavo, kad atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras atliko statybos techninę priežiūrą vykdant vienuolyno rekonstrukcijos darbus, ji buvo atsakinga už tinkamą statybos proceso vykdymą, todėl jai turėjo būti suprantama, kad, atliekant dūmtraukio įrengimo darbus ne pagal teisės aktų reikalavimus, gali kilti neigiami teisiniai padariniai – gaisras, kuris gali išplisti, todėl atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras turėjo galimybę numatyti savo veiksmų neigiamas teisines pasekmes. Teismas vertino, kad atveju yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos) veiksmų ir bažnyčios pastatui padarytos žalos.

42.       Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024 nurodytais išaiškinimais, konstatavo, kad pagrindinė žalos, padarytos bažnyčios pastatui, atsiradimo priežastis buvo susijusi su netinkamai vykdytais statybos rangos darbais vienuolyno pastate, t. y. atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos) veiksmai nebuvo būtinoji visos žalos atsiradimo priežastis, todėl vertino, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovių veiksmai vienodai prisidėjo prie žalos atsiradimo ir turi būti taikoma solidarioji atsakomybė atsakovėms.

43.       Teismas sprendė, kad LUAB „Agromena lt“ (rangovės) atsakomybės dalį už žalą, padarytą bažnyčios pastatui, sudaro 85 procentai, t. y. 128 657,04 Eur (151  361,22 Eur x 85 procentai), o atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos) atsakomybės dalį už žalą, padarytą bažnyčios pastatui, sudaro 15 procentų, t. y. 22 704,18 Eur (151 361,22 Eur x 15 procentų).

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

44.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta dėl atsakovių atsakomybės paskirstymo ir priteistas žalos atlyginimas, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – nustatyti, kad atsakovės LUAB „Agromena lt“ atsakomybė už žalą, padarytą vienuolynui, sudaro 75 procentus, o atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro – 25 procentus, priteisti ieškovei iš atsakovės LUAB „Agromena lt“ 344 242,35 Eur (458 989,80 Eur x 75 procentai), o iš atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro – 114 747,45 Eur (458 989,80 Eur x 25 procentai), priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių LUAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centro 151 361,22 Eur žalos, padarytos bažnyčios pastatui, atlyginimą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį ir, patenkinus apeliacinį skundą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

44.1.                      Atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos) neteisėti veiksmai reikšmingai prisidėjo prie patirtos žalos atsiradimo, t. y. prie gaisro kilimo. Jeigu atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras (techninis prižiūrėtojas) būtų sustabdžiusi statybos darbus ir  nurodžiusi koreguoti sprendinius, nebūtų kilęs gaisras, nes atsakovė LUAB „Agromena lt“ (rangovė) nebūtų vykdžiusi statybos darbų. Jeigu statybos darbai būtų sustabdyti, atsakovė LUAB „Agromena lt“ (rangovė) nebūtų sumontavusi dūmtraukio ne pagal projektinę dokumentaciją.

44.2.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos) atsakomybės dalis yra ne mažiau kaip 25 procentai.

44.3.                      Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad abiejų atsakovių veiksmai buvo ne tik būtinoji gaisro kilimo sąlyga, bet ir esminė kilusių pavojingų padarinių priežastis.

44.4.                      Atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras (techninė prižiūrėtoja) turėjo stabdyti statybos darbus, teikti pastabas bei jas įrašyti į statybos darbų žurnalą, tačiau to nedarė, priešingai, pasitikėjo rangove, kad pakeitimai bus perkelti į galutinį techninį projektą ar projektuotojui atliekant atitinkamas žymas statybos darbų žurnale.

44.5.                      Pagal 2009 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. SAŽ-22 atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras įsipareigojo tikrinti, ar darbai atliekami pagal statinio projektinę dokumentaciją ir garantuoti, kad paslaugų priėmimo metu darbai atitiks techniniame projekte nustatytas savybes, normatyvinių dokumentų reikalavimus. Atsakovė šių pareigų nevykdė.

44.6.                      Nepakankama techninė priežiūra (leidimas vykdyti darbus ne pagal projektą, pastabų nereiškimas, darbų nestabdymas) laikytina ne šalutine priežastimi, o svarbia ir reikšminga priežastimi gaisro (žalos) kilimui. Atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos) atsakomybės dalis yra ne mažiau kaip 25 procentai.

44.7.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad yra priežastinis ryšys tarp abiejų atsakovių neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės LUAB „Agromena lt“ (rangovės) neteisėti veiksmai yra reikšmingesni nei atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos), todėl padarė neteisėtą išvadą dėl solidariosios atsakomybės netaikymo. Atsakoves siejo bendri veiksmai dėl padarinių atsiradimo, tokie veiksmai atitinka objektyvųjį bendrininkavimą, o tai yra pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę. Baudžiamojoje byloje yra konstatuota, kad  kelių asmenų neteisėti veiksmai buvo ne tik būtinoji gaisro kilimo sąlyga, bet ir esminė kilusių pavojingų padarinių priežastis.

45.       Atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir sumažinti ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro priteistą draudimo išmokos (žalos atlyginimo) sumą iki 7 080,07 Eur arba netenkinti ieškinio reikalavimų atsakovei BĮ Kultūros infrastruktūros centrui, taikyti 5 (penkerių) metų ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui dėl procesinių palūkanų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

45.1.                      Teismas, spręsdamas, kad rangovės ir techninės prižiūrėtojos civilinė atsakomybė dalintina pagal proporciją 85 procentai ir 15 procentų, t. y. rangovei taikius tik kiek daugiau nei 5 kartus didesnę atsakomybę nei techninei prižiūrėtojai, neįvertino, jog rangovė LUAB „Agromena lt“ gavo net 85 kartus didesnį atlygį, lyginant su techniniu prižiūrėtoju. Atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras gavo 27 745,60 Eur atlygį už techninę priežiūrą, tačiau teismas ieškovei iš atsakovės priteisė daugiau nei tris kartus didesnę draudimo išmoką. Rangovė už rangos darbus gavo mažiausiai 2 358 334,44 Eur, tačiau teismas iš rangovės priteisė daugiau nei keturis kartus mažesnę draudimo išmoką. 

45.2.                      Byloje eliminuota projektuotojos, subrangovės ir projekto vykdymo (įgyvendinimo) priežiūrą vykdžiusio subjekto atsakomybė. Būtent atsakovė LUAB „Agromena lt“ yra teisiškai atsakinga už visus keturis (kartu su generaline rangove LUAB „Agromena lt“) statybų procese veikusius subjektus.

45.3.                      Statybos proceso dalyvių (projektuotojos, subrangovės, projekto vykdymo (įgyvendinimo) priežiūrą vykdžiusio subjekto, generalinės rangovės) veiksmai lėmė žalą, o ne techninės prižiūrėtojos veiksmai.

45.4.                      Rangos sutartį LUAB „Agromena lt“, UAB „Restauracija“, UAB „Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo institutas“ sudarė veikdamos jungtinės veiklos pagrindu, t. y. kaip jungtinės veiklos partnerės. Du iš trijų jungtinės veiklos pagrindu veikusių ir dėl to solidariai atsakingų juridinių asmenų yra pasibaigę dėl nemokumo, todėl jų atsakomybės dalys buvo perkeltos likusiam vienam iš solidarių skolininkų, t. y. LUAB „Agromena lt“. Solidariosios prievolės atveju vieno ar kelių iš solidarių skolininkų nemokumas nepanaikina prievolės, o ją perima likę solidarūs skolininkai.

45.5.                      LUAB „Agromena lt“, kaip rangovė (generalinė rangovė), yra atsakinga ir už faktiškai dūmtraukio įrengimo darbus atlikusią subrangovę UAB „Gamaka“. Subrangovės veiksmai byloje nebuvo vertinti, neatsižvelgta į aplinkybę, kad LUAB „Agromena lt“ yra atsakinga už subrangovę.

45.6.                      LUAB „Agromena lt“, kaip generalinė rangovė, buvo statybos proceso aktyvi dalyvė, tačiau statybos procese iškilus klausimui, kuris reikalavo jau suprojektuotų sprendinių koregavimo, LUAB „Agromena lt“ apie tai neinformavo techninės prižiūrėtojos, priešingai, tiesiogiai kreipėsi į projektuotoją ir kartu su projektuotoju priėmė atitinkamus pakeistus sprendinius.

45.7.                      Aplinkybė, kad vykdant rangos sutartį buvo savarankiškai vykdoma projekto vykdymo priežiūra, iš esmės eliminuoja techninės prižiūrėtojos atsakomybę. Jeigu projektuotojas tinkamai nesuprojektavo atitinkamo projektinio sprendinio, šį klausimą pirmiausiai turėjo iškelti projekto vykdymo priežiūrą atliekantis asmuo. Rangovei atlikus statybos darbus, kurie neatitiko projekto, būtent projekto vykdymo priežiūrą atlikęs asmuo privalėjo šią aplinkybę tinkamai fiksuoti statybos dokumentuose. Vėlesnė techninė priežiūra iš esmės tik dubliavo projekto vykdymo priežiūros funkciją, dėl to, jeigu projekto vykdymo priežiūrą atlikęs asmuo ją būtų tinkamai vykdęs pirmiausiai, klausimas dėl atsakomybės už vėlesnius techninės priežiūros veiksmus nekiltų.

45.8.                      Techninė prižiūrėtoja padarė savo esme formalaus, procedūrinio pobūdžio pažeidimą, kuris niekaip nepakeitė statybos rangos darbų rezultato. Techninė prižiūrėtoja galėjo tik reikalauti pakoreguoti statybų dokumentus, tačiau ne keisti pačius statybos sprendinius. BĮ Kultūros infrastruktūros centras neturėjo galimybių užtikrinti, kad projektuotojas formalizuotų savo priimtą projektinį pakeitimą, kadangi apie tai techninė prižiūrėtoja sužinojo kai rangovė jau buvo atlikusi darbus.

45.9.                      Šioje byloje įsiteisėjusiu sprendimu buvo nustatyta 30 procentų dydžio atsakomybės už žalą dalis, tenkanti užsakovei. Techninės prižiūrėtojos atsakomybė patenka į užsakovės atsakomybę. Statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninė prižiūrėtoja veikia kaip užsakovės atstovė.

45.10.                      Procesinės palūkanos nepagrįstai priteistos ilgiau nei už 5 metus, t. y. ilgiau, nei numatytas senaties terminas.

46.       Atsakovė LUAB „Agromena lt“ pareiškime dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

46.1.                      Atsakovė palaiko ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovių atsakomybės apimties perskirstymo.

46.2.                      Teismas, spręsdamas dėl atsakovių atsakomybės apimties, neturėjo atsižvelgti į atsakovių gauto atlygio dydį.

46.3.                      Sprendžiant dėl žalos priteisimo iš jungtinės veiklos partnerių nėra svarbu, kuris partneris ir kokia dalimi prisidėjo prie žalos.

46.4.                      Generalinės rangovės, pasitelkusios subrangovę, atsakomybei taikyti, neturi įtakos tai, ar savo įsipareigojimus netinkamai įvykdė pati generalinė rangovė, ar jos pasitelkta subrangovė.

46.5.                      Kasacinis teismas nenurodė, kad atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro atsakomybė patenka į užsakovės atsakomybę.

46.6.                      Atsakovė sutinka, kad procesinės palūkanos nepagrįstai priteistos ilgiau nei už 5 metus, t. y. ilgiau, nei numatytas ieškinio senaties terminas.

47.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

47.1.                      Taikytinos civilinės atsakomybės proporcija nustatinėjama ne pagal gauto atlygio (uždarbio) dydį, o pagal subjektų atliktus neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą.

47.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad BĮ Kultūros infrastruktūros centras yra atsakingas dėl kilusio gaisro, ir sumažino atsakovės LUAB „Agromena lt“ atsakomybės dalį.

47.3.                      Kasacinis teismas nurodė, kad atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras atliko statybos techninę priežiūrą vykdant vienuolyno rekonstrukcijos darbus; ji buvo atsakinga už tai, kad statyba būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, statinio projekte nustatytų reikalavimų. Atsakovei turėjo būti suprantama, kad, atliekant dūmtraukio įrengimo darbus ne pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, gali kilti neigiami teisiniai padariniai – gaisras, kuris gali išplisti, todėl ji turėjo galimybę numatyti savo veiksmų neigiamas teisines pasekmes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad yra pagrindas konstatuoti ir faktinį, ir teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir bažnyčios pastatui padarytos žalos.

47.4.                      Atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras nepagrįstai teigia, kad techninės prižiūrėtojos atsakomybės dalis patenka į užsakovės atsakomybės dalį.

47.5.                      Procesinėms palūkanoms, kurios yra skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nėra taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas.

48.       Atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras atsiliepime į ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti; nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta dėl atsakovių atsakomybės paskirstymo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

48.1.                      LUAB „Agromena lt“ neinformavo techninės prižiūrėtojos apie būtinybę keisti techninį projektą, priešingai, kreipėsi tiesiogiai į projektuotoją, todėl BĮ Kultūros infrastruktūros centras objektyviai neturėjo galimybės kreiptis į projektuotoją, kad jis tinkamai atliktų atitinkamus techninio projekto pakeitimus.

48.2.                      Ieškovė apeliaciniame skunde prašo sumažinti iš atsakovės LUAB „Agromena lt“ priteistiną žalos atlyginimą, o šį sumažinimą kompensuoti (priteisti) iš atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro. Ieškovei suformulavus tokius reikalavimus, neegzistuoja apeliacijos dalykas, kadangi teismo sprendimu priteista visa prašoma žala ieškovei. Dėl priteistų piniginių sumų dydžio galėjo apeliuoti tik atsakovės. Ieškovė neveikia atsakovės LUAB „Agromena lt“ vardu ir negali reikalauti priimti atsakovei palankesnį teismo sprendimą. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, ieškovė negali diferencijuoti atsakovių ir vienai teikti prioritetą, o kitos padėtį bloginti. Teismo priteistos žalos atlyginimo paskirstymas tarp atsakovių yra reikšmingas tik atsakovėms, o ne ieškovei. Ieškovė šiuo aspektu neturi materialinio teisinio suinteresuotumo.

48.3.                      Byloje nebėra ginčo, kad už žalą vienuolyno pastatui atsakovės yra atsakingos pagal dalinės atsakomybės taisykles, todėl  ieškovės argumentai, jog už to paties gaisro sukeltus padarinius bažnyčios pastatui atsakovės turėtų atsakyti solidariai, stokoja teisinio pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

50.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ir pastatas – vienuolynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pastatas – bažnyčia (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Tytuvėnų Švč. M. Marijos Angelų Karalienės parapijai, o ginčo laikotarpiu panaudos sutarčių, sudarytų, atitinkamai, 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir 2011 m. liepos 29 d. pagrindu, buvo perduoti naudoti VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“.

51.       Tarp trečiojo asmens VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ ir jungtinės veiklos pagrindu veikiančių BUAB „Restauracija“, BUAB „Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo instituto“, P. R. individualios firmos „Agrotech“ (UAB „R. AGROTECH“) 2009 m. balandžio 28 d. buvo pasirašyta Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms techninio projekto (tvarkybos darbų projektas kaip sudėtinė techninio projekto dalis) parengimo paslaugų, tvarkomųjų statybos darbų atlikimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo sutartis Nr. ZAŠ-18 (toliau – rangos sutartis). Pagal rangos sutarties 1.1 papunktį rangovai įsipareigojo parengti kultūros paveldo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), techninį projektą, atlikti paveldosaugos tvarkomuosius darbus, tvarkomuosius statybos darbus bei vykdyti projekto priežiūrą.

52.       2009 m. rugpjūčio 11 d. Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų techninės priežiūros paslaugų sutartimi Nr. SAŽ-22 (toliau – techninės priežiūros sutartis) statinio statybos technine prižiūrėtoja buvo paskirta atsakovė VĮ „Lietuvos paminklai“ (dabar – BĮ Kultūros infrastruktūros centras).

53.       2011 m. kovo 11 d. tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir Tytuvėnų Švč. M. Marijos Angelų Karalienės parapijos buvo sudaryta įmonių turto draudimo sutartis PZULT Nr. 1270228, kuria nuo įvairių rizikų (taip pat ir nuo ugnies) nuo 2011 m. kovo 11 d. iki 2012 m. kovo 11 d. buvo apdrausta Tytuvėnų bažnyčia ir kiti pastatai.

54.       2011 m. lapkričio 23 d. statinį patikrino Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas ir surašė statinio patikrinimo aktą Nr. SPA-23, kuriame nurodė, kad statinys atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.

55.       2011 m. lapkričio 28 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-2403-(19.34), kuriame statybos užbaigimo komisija patvirtino, kad statinys (unikalus Nr. 5487-7000-1012 (vienuolynas)) atitinka visus statybinius reikalavimus ir gali būti eksploatuojamas.

56.       2011 m. gruodžio 2 d. ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas ir VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį Nr. IB 000765, kuria nuo įvairių rizikų (taip pat ir nuo ugnies) nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 2 d. buvo apdraustas rekonstruotas vienuolynas.

57.       2012 m. naktį iš sausio 25 į 26 d. rekonstruotame statinyje (Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblyje ir Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos bažnyčioje) kilo gaisras, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai apie gaisrą pranešta 4 val. 6 min., gaisras užgesintas 2012 m. sausio 26 d. 12 val. 9 min.

58.       Ieškovė pripažino gaisrą draudžiamuoju įvykiu ir trečiajam asmeniui VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ išmokėjo 2 208 000 Lt draudimo išmoką, o UAB  korporacijai „Matininkai“ išmokėjo 56 000 Lt už gaisro metu padarytos žalos apskaičiavimą, iš viso – 655 699,72 Eur. Ieškovė draudimo išmokas išmokėjo 2012 m. spalio 12 d. (705 448,30 Lt) ir 2012 m. gruodžio 31 d. (1 519 551,70 Lt), susitarimas dėl draudimo išmokos mokėjimo žalų bylose Nr. 1-108-000072 ir 48-122-000077, kurį sudarė AAS „Gjensidige Baltic“, VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ (išmokos gavėja) ir Tytuvėnų Švč. M. Marijos Angelų Karalienės parapija, buvo sudarytas 2012 m. gruodžio 31 d.

59.       UAB DK „PZU Lietuva“ pripažino gaisrą draudžiamuoju įvykiu ir trečiajam asmeniui Tytuvėnų Švč. M. Marijos Angelų Karalienės parapijai, per 4 kartus išmokėjo 746 600 Lt (216 230,31 Eur) draudimo išmoką, kompensuojančią gaisro metu bažnyčios pastatui padarytus nuostolius. UAB DK ,,PZU Lietuva“ draudimo išmoką Tytuvėnų Švč. M. Marijos Angelų Karalienės parapijai sumokėjo tokia tvarka: 2012 m. sausio 30 d. išmokėjo avansinę 45 000 Lt draudimo išmoką, 2012 m. vasario 21 d. išmokėjo 193 257,21 Lt draudimo išmoką, 2012 m. gegužės 15 d. išmokėjo 138 342,79 Lt draudimo išmoką ir 2012 m. birželio 8 d. išmokėjo 370 000 Lt draudimo išmoką. Susitarimas dėl 2012 m. sausio 26 d. įvykio (gaisro), įvykusio Tytuvėnų Švč. M. Marijos bažnyčios pastate administravimo užbaigimo ir draudimo išmokos išmokėjimo sudarytas 2012 m. birželio 8 d.

60.       Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-322/2018 V. L. (VĮ „Lietuvos paminklai“ paskirtas Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio statinio statybos techniniu prižiūrėtoju), R. T. (UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ paskirta Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros vadove) ir V. M. (statybų rangovės paskirtas Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio statybos vadovu) pripažinti kaltais padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 188 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo) ir BK 229 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (tarnybos pareigų neatlikimas).

61.       Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendyje (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-519/2020 paliktas nepakeistas) konstatuota, kad nors V. L. (statybos techninis prižiūrėtojas), sužinojęs, kad statinio (dūmtraukio Nr. 1) projekto sprendiniai dėl atitinkamų priežasčių negali būti realizuojami, teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl sprendinių koregavimo ir neužtikrino, kad statyba būtų vykdoma pagal projektą, R. T. (projekto vadovė) neužtikrino, kad statinys būtų statomas pagal projektą, o V. M. (statybų vadovas), privalėjęs nuolat kontroliuoti, kad statyba vyktų pagal projektą ir pastebėjęs, kad dėl atitinkamų priežasčių nėra galimybės statyti pagal projektą, nereikalavo, kad projektas būtų pataisytas, nenumatė ir nesitikėjo, jog dėl to gali kilti gaisras ir kad gali atsirasti tokie padariniai – didelė turtinė žala bei sunaikintos ir sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, nors galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl kaltinimas, jog jie tarnybos pareigas netinkamai atliko dėl nusikalstamo nerūpestingumo, yra pagrįstas.

62.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-94-788/2021 panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties dalį dėl V. M. ir V. L. nuteisimo ir baudžiamąją bylą jiems nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kuria buvo atmesta nuteistosios R. T. apeliacinio skundo dalis dėl suėjusios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-354/2022 panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. nuteisimo pagal BK 188 straipsnio 2 dalį ir 229  straipsnį, o baudžiamąją bylą jai nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

63.       Ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“ šioje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė 2014 m. rugsėjo 12 d., o UAB DK „PZU Lietuva“, kaip bendraieškė, reikalavimą pateikė 2015 m. kovo 1 d. bendrame šių ieškovių patikslintame ieškinyje.

64.       ADB „Gjensidige“ nuo 2016 m. spalio 31 d. perėmė ieškovių AAS „Gjensidige Baltic“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ teises bei pareigas.

65.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024 panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties dalis, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimas, ir bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių BĮ Kultūros infrastruktūros centro ir LUAB „Agromena lt“ 610 351,02 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteista ieškovei solidariai iš atsakovių 610 351,02 Eur žalai atlyginti (70 procentų nuo visos ieškinio sumos), turi būti panaikinta ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų nustatyta konkreti atsakovių atsakomybės dalis dėl vienuolyno pastatui padarytos žalos ir atitinkamai dėl pagrindo atsakovių solidariajai atsakomybei dėl bažnyčios pastatui padarytos žalos kilti. Ieškovei nepriteista žalos dalis – 261 579,01 Eur, sudaranti 30 procentų nuo visos reikalautos žalos atlyginimo sumos, apeliacinės instancijos teismo nutartimi pagrįstai priskirta pačios nukentėjusiosios atsakomybei.

66.       Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovių LUAB „Agromena lt“ (rangovės) ir BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos) atsakomybės už žalą, padarytą vienuolyno pastatui ir bažnyčios pastatui, kurią sudaro 610 351,02 Eur, konkrečių dalių nustatymo bei dėl pagrindo taikyti atsakovėms solidariąją atsakomybę dėl bažnyčios pastatui padarytos žalos (ne)buvimo.

Dėl atsakovėms taikytinos atsakomybės už žalą, padarytą vienuolyno pastatui ir bažnyčios pastatui, dalių nustatymo (ne)pagrįstumo

67.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovių atsakomybės už žalą, padarytą vienuolyno pastatui ir bažnyčios pastatui, dalis, t. y. atsakovės LUAB „Agromena lt“ atsakomybė už žalą, padarytą vienuolyno pastatui, sudaro 75 procentus, o atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro – 25 procentus. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos) neteisėti veiksmai reikšmingai prisidėjo prie patirtos žalos atsiradimo, t. y. prie gaisro kilimo, kadangi techninė prižiūrėtoja, nustačiusi, jog statybos darbai vykdyti ne pagal projektą, turėjo sustabdyti darbus ir nurodyti koreguoti sprendinius, tačiau to nepadarė, dėl ko atsakovė LUAB „Agromena lt“ (rangovė) tęsė statybos darbus ir sumontavo dūmtraukį ne pagal projektinę dokumentaciją. Atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras apeliaciniame skunde teigia priešingai nei ieškovė, t. y. jos vertinimu, LUAB „Agromena lt“, kaip generalinė rangovė, statybos procese iškilus klausimui, kuris reikalavo projekto sprendinių koregavimo, turėjo apie tai informuoti techninę prižiūrėtoją, tačiau to nepadarė, priešingai, tiesiogiai kreipėsi į projektuotoją ir kartu su projektuotoju priėmė atitinkamus pakeistus sprendinius. Atsakovė nurodo, kad statybos proceso dalyvių (projektuotojos, subrangovės, generalinės rangovės) veiksmai lėmė žalą, o ne techninės prižiūrėtojos veiksmai.

68.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, rangovas pagal statybos rangos sutartį yra šalis, prisiėmusi pareigą per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus.

69.       Su rangovo pareiga atlikti statybos darbus neatsiejamai susijusi ir rangovo pareiga atlikti darbus tinkamai. Pagal CK 6.684 straipsnio normas, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina ir statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančiuose viešosios teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Todėl rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 41 punktas).

70.       CK 6.689 straipsnyje reglamentuojama užsakovo teisė kontroliuoti statybos darbus. Užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Įgyvendindamas šią teisę užsakovas neturi teisės kištis į rangovo ūkinę komercinę veiklą (1 dalis). Užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje (2 dalis). Rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams ir nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą (3 dalis). Rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (4 dalis).

71.       Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą (šalių sutarčių sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija – nuo 2007 m. gegužės 19 d.), statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra (nuo statinio statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalis). Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalis). Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos įtvirtintos Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

72.       Taigi, statinio statybos techninis prižiūrėtojas kontroliuoja, kad statyba būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, statinio projekte ir kt. nustatytų reikalavimų, o nustatęs galimus pažeidimus – informuoja apie tai užsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023, 30 punktas).

73.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ ir jungtinės veiklos pagrindu veikiančios atsakovės (rangovai) BUAB „Restauracija“, BUAB „Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo institutas“, P. R. individualios firmos „Agrotech“ (vėliau – UAB „R. AGROTECH“, dabar – LUAB „Agromena lt“) 2009 m. balandžio 28 d. pasirašė Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms techninio projekto (tvarkybos darbų projektas kaip sudėtinė techninio projekto dalis) parengimo paslaugų, tvarkomųjų statybos darbų atlikimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo sutartį Nr. ZAŠ-18. Pagal rangos sutarties 1.1 papunktį, rangovai įsipareigojo parengti kultūros paveldo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), techninį projektą, atlikti paveldosaugos tvarkomuosius darbus, tvarkomuosius statybos darbus bei vykdyti projekto priežiūrą. Rangos sutarties 2.2.3 papunktyje numatyta, kad darbai turi būti atlikti laikantis STR ir kitų galiojančių normų ir taisyklių, technologinių reikalavimų, nenusižengiant projekto bei techninių specifikacijų reikalavimams.

74.       Taip pat nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d. Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų techninės priežiūros sutartimi Nr. SAŽ-22 statinio statybos technine prižiūrėtoja buvo paskirta atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras (anksčiau – VĮ „Lietuvos paminklai“). Techninės priežiūros sutarties 6.1.5 papunktyje numatyta vykdytojos pareiga garantuoti, kad paslaugų priėmimo metu darbai atitiks techniniame projekte nustatytas savybes, normatyvinių dokumentų reikalavimus. Vadovaujantis techninės priežiūros sutarties 6.1.9 papunkčiu, vykdytoja įsipareigojo nedelsiant informuoti užsakovę apie projekto klaidas, paaiškėjusius nenumatytus projekte darbus, kokybės trūkumus, broką, darbų vėlavimus, nukrypimus nuo teisės aktų ar sutartinių įsipareigojimų, kuriuos privalo kontroliuoti vykdytoja.

75.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartyje, perduodamas bylos dalį dėl  atsakovių LUAB „Agromena lt“ (rangovės) ir BĮ Kultūros infrastruktūros centro (techninės prižiūrėtojos) atsakomybės už žalą, padarytą vienuolyno pastatui ir bažnyčios pastatui, kurią sudaro 610 351,02 Eur, konkrečių dalių nustatymo, nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su asmenų veiksmų ir dėl jų atsiradusių padarinių vertinimu, pripažintinos prejudicinėmis (nutarties 99 punktas).

76.       Baudžiamajame procese, remiantis atliktų ekspertinių tyrimų rezultatais, ekspertų paaiškinimais, liudytojų parodymais, apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais bylos įrodymais, nustatyta, kad gaisras 2012 m. sausio 25–26 d. naktį Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje iš esmės kilo dėl degių medžiagų (pastato medinės palėpės ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl palėpėje įrengto eksploatuojamo kietojo kuro katilų dūmtraukio poveikio. Vienuolyno kietojo kuro šildymo katilų dūmtraukis ir kaminas buvo faktiškai įrengti nesilaikant rekonstravimo projekto dalyje „Šildymas-vėdinimas“ nustatytų bei privalomų gaisrinės saugos reikalavimų: dūmtraukis įrengtas panaudojant metalines neapšiltintas alkūnes, palėpės patalpoje dūmtraukyje įrengtos neapšiltintos pravalos durelės, per arti degios medinės stogo konstrukcijos, kurios nepadengtos antipirenine medžiaga, viena tokia konstrukcija – sija – išvesta per kamino vidinę ertmę, o duomenys apie faktinį įrengimą jokiuose statybos dokumentuose ir projektinėje dokumentacijoje neužfiksuoti. Statinio statybos vadovas buvo V. M., o statinio statybos techninis prižiūrėtojas buvo V. L. V. L., sužinojęs, kad statinio (dūmtraukio) projekto sprendiniai dėl atitinkamų priežasčių negali būti realizuojami, teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl sprendinių koregavimo, neužtikrino, kad statyba būtų vykdoma pagal projektą, V. M. privalėjo nuolat kontroliuoti, kad dūmtraukio įrengimo darbai vyktų pagal projektą, o pastebėjęs, kad dėl atitinkamų priežasčių nėra galimybės statyti pagal projektą, nereikalavo, kad projektas būtų pataisytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-94-788/2021, 13 punktas).

77.       Taigi, baudžiamajame procese nustatytos aplinkybės, kurios turi prejudicinę reikšmę, kad gaisro kilimo priežastis buvo dūmtraukio įrengimas nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte bei norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, už ką buvo atsakingi statinio techninis prižiūrėtojas ir statybų vadovas. 

78.       Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamajame procese nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės LUAB „Agromena lt“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji, kaip rangovė, būdama atsakinga, kad dūmtraukis būtų įrengtas laikantis projektinės dokumentacijos reikalavimų, o pastebėjusi, kad nėra galimybės statybos darbų vykdyti pagal projektą, reikalauti, jog projektas (jo atitinkamas sprendinys) būtų pataisytas, šios pareigos nevykdė, priešingai, dūmtraukį sumontavo ne pagal projektą, pažeidžiant norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bei nevykdant rangos sutartimi prisiimto įsipareigojimo statybos darbus atlikti pagal projektą bei teisės aktų reikalavimus, o tai lėmė gaisro kilimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta apskųstame sprendime padarytą išvadą, kad BĮ Kultūros infrastruktūros centro neteisėtais veiksmais laikytinos aplinkybės, jog techninis prižiūrėtojas, sužinojęs, kad dūmtraukio projekto sprendiniai dėl atitinkamų priežasčių negali būti realizuojami, teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl sprendinių koregavimo, atliekamų darbų nesustabdė ir neužtikrino, jog statybos darbai būtų vykdomi pagal projektą, nesikreipė į užsakovą, kad projektas būtų pakoreguotas, o toks statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias gaisro ir su juo susijusios žalos kilimui.

79.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovių nustatytus neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalą, nusprendė, kad atsakovės LUAB „Agromena lt“ atsakomybės dalį sudaro 85 procentai, o atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro atsakomybės dalį sudaro 15 procentų. Apeliaciniuose skunduose šalys nesutinka su tokia žalos paskirstymo proporcija.

80.       Kaip minėta, gaisro kilimo priežastis buvo vienuolyno kietojo kuro šildymo katilų dūmtraukio įrengimas nesilaikant rekonstravimo projekto dalyje „Šildymas-vėdinimas“ bei norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės LUAB „Agromena lt“, kaip rangovės (jos pasitelktos subrangovės), veiksmai, kuomet dūmtraukis buvo sumontuotas ne pagal projektą, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nesilaikant rangos sutartimi prisiimto įsipareigojimo statybos darbus atlikti pagal projektą, yra pagrindinė priežastis, lėmusi gaisro kilimą, t. y. patirtą žalą. Šiuo atveju teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro, kaip techninę priežiūrą vykdžiusio subjekto, neveikimas, t. y. neužtikrinimas, jog dūmtraukio įrengimo darbai būtų vykdomi pagal projektą, atliekamų darbų nesustabdymas, nesikreipimas į užsakovą dėl projekto koregavimo, prisidėjo prie patirtos žalos, tačiau nebuvo pagrindinė ir esminė gaisro kilimo priežastis.

81.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovių atsakomybės dalių proporcija, t. y. jog atsakovės LUAB „Agromena lt“ atsakomybės dalį sudaro 85 procentai, o atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro atsakomybės dalį sudaro 15 procentų, nėra aiškiai neteisinga, priešingai, byloje nustatyta gaisro kilimo priežastis, atsakovių netinkamai vykdytų pareigų pobūdis, atsakomybės sritys bei padaryti pažeidimai patvirtina, jog pagrindinė žalos kilimo priežastis buvo rangovės netinkamai atlikti rangos darbai, o netinkamas techninės kontrolės vykdymas, dėl kurio nebuvo užkirstas kelias žalai kilti, buvo išvestinė priežastis. 

82.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Jei atsakovai įrodys, kad toks pagrindas yra (kad jų veiksmai lemia tik dalį žalos arba nesusiję su žalos atsiradimu), atsakomybė bus dalinė arba išvis nebus taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-684/2023, 90 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

83.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad pagrindinė gaisro kilimo priežastis buvo dūmtraukio sumontavimas ne pagal projektą, t. y. netinkamai atlikti rangovės darbai, taip pat tai, jog netinkamas techninės priežiūros vykdymas buvo išvestinė gaisro kilimo priežastis, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovių neteisėti veiksmai negali būti laikomi vienodai prisidėjusiais prie žalos atsiradimo, todėl atsakovėms netaikytina solidarioji atsakomybė.

84.       Atsakovė BĮ Kultūros infrastruktūros centras teigia, kad šioje byloje kasacinis teismas nustatė, jog užsakovei tenkanti atsakomybės dalis sudaro 30 procentų, todėl techninės prižiūrėtojos atsakomybė laikytina patenkančia į užsakovės atsakomybės dalį.

85.       Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-102-467/2024, spręsdamas dėl užsakovės, rangovės ir techninės prižiūrėtojos atsakomybės paskirstymo, nustatė, kad rangovei UAB „Agromena lt“ ir techninei prižiūrėtojai BĮ Kultūros infrastruktūros centrui kartu tenka 70 procentų, o nukentėjusiam asmeniui VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ – 30 procentų atsakomybės dalys, todėl ieškovei priteisė 610 351,02 Eur žalos atlyginimą (70 procentų nuo 871 930,03 Eur ieškinio reikalavimo). Kasacinis teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024 panaikino minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių BĮ Kultūros infrastruktūros centras ir LUAB „Agromena lt“ 610 351,02 Eur žalos atlyginimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties dalimi konstatuota, kad nukentėjusiam asmeniui VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ tenka 30 procentų atsakomybės dalis, kuri sudaro 261 579,01 Eur nuo visos reikalautos žalos atlyginimo sumos, o atsakovėms tenka 70 procentų atsakomybės dalis. Atsižvelgdama į įsiteisėjusia procesinio sprendimo dalimi paskirstytą atsakomybės proporciją bei į tai, kad kasacinio teismo nutarties 74 punkte eksplicitiškai nurodyta aplinkybė, jog byloje turi būti nustatyta konkrečiam statybos proceso dalyviui (rangovei ir techninei prižiūrėtojai) tenkanti atsakomybės dalis, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad techninės prižiūrėtojos atsakomybė laikytina patenkančia į užsakovės atsakomybės dalį.

86.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino rangovės ir techninės prižiūrėtojos vykdytas pareigas pagal rangos ir techninės priežiūros sutartis ir pagrįstai nustatė žalos atlyginimo prievolėje rangovei LUAB „Agromena lt“ tenkančią 85 procentų atsakomybės dalį, o techninei prižiūrėtojai BĮ Kultūros infrastruktūros centrui tenkančią 15 procentų atsakomybės dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta atsakomybės už žalą proporcija nėra aiškiai neteisinga ir neproporcinga, priešingai, toks atsakomybės paskirstymas atitinka atsakovių netinkamai vykdytų pareigų pobūdį, atsakomybės sritis bei padarytus pažeidimus, t. y. kad pagrindinė žalos kilimo priežastis buvo rangovės netinkamai atlikti rangos darbai, o netinkamas techninės kontrolės vykdymas, dėl kurio nebuvo užkirstas kelias žalai kilti, buvo išvestinė priežastis. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl kitokio taikytino proporcijos dydžio.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

87.       Apeliantė BĮ Kultūros infrastruktūros centras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas, skaičiuojamas ilgiau nei už 5 metus.

88.       Iš apskųsto teismo sprendimo rezoliucinės dalies nustatyta, kad ieškovei iš atsakovės LUAB „Agromena lt“ priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 518 798,37 Eur sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 91 552,65 Eur sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

89.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

90.       Pagal CK 1.125 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties terminus, 10 dalį reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal nurodytą nuostatą sutrumpintas penkerių metų senaties terminas taikomas ieškiniams dėl palūkanų priteisimo pareikšti, o ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų palūkanų išieškojimui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974-516/2020).

91.       Išieškomų (apskaičiuotų) procesinių palūkanų suma priklauso išimtinai nuo skolininkių aktyvių veiksmų, t. y. pagrindinės prievolės įvykdymo laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad priteistinoms procesinėms palūkanoms turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

92.       Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms (šiuo metu – likviduojamai dėl bankroto) UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centrui dėl 610 351,02 Eur draudimo išmokos priteisimo, ieškinys 2015 m. kovo 5 d. nutartimi priimtas. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-243-880/2026 atsakovei UAB „Agromena lt“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens prievolių vykdymą iškėlus bankroto bylą, įtvirtintas imperatyvus draudimas skaičiuoti palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Bankroto bylos iškėlimas sukelia tam tikras materialiąsias teisines pasekmes, t. y. pasikeičia prievolių vykdymo tvarka ir stabdomas palūkanų skaičiavimas (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Palūkanų ir netesybų pagal tas prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus bankroto bylą, būtų nustatytos juridinio asmens skolos ir jos nagrinėjant bankroto bylą nedidėtų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-567/2023).

93.       Taigi, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu pasikeitusį atsakovės UAB „Agromena lt“ teisinį statusą (likviduojama dėl bankroto bendrovė) ir imperatyvų JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reguliavimą (draudimą skaičiuoti palūkanas, įskaitant ir procesines), skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo patikslintina, nurodant, kad ieškovei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iš atsakovės LUAB ,,Agromena lt“ priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 5 d.) iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2024 m. vasario 13 d.) (CPK 328 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

94.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai įvertino atsakovių vykdytas pareigas pagal rangos ir techninės priežiūros sutartis, atsižvelgė į skirtingą pareigų pobūdį ir atsakomybės sritis, priežastis, dėl kurių kilo žala, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir ieškinį patenkino iš dalies turėdamas tam tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, todėl ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas suklydo spręsdamas dėl ieškovei iš atsakovės LUAB ,,Agromena lt“ priteistinų procesinių palūkanų skaičiavimo laikotarpio, todėl ši teismo sprendimo dalis tikslintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

95.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio materialiųjų reikalavimų paliekamas nepakeistas, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos.

96.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Taigi, jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

97.       Pagal Lietuvos JANĮ 73 straipsnio 2 dalį nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos patirtos išlaidos priskiriamos prie bankroto administravimo išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-243-880/2026 atsakovei UAB ,,Agromena lt“ yra iškelta bankroto byla, ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d., todėl šiuo atveju svarbu nustatyti ieškovės ir trečiųjų asmenų UAB „Gamaka“, UAB „Vilpra“ ir UAB „Vilpros pramonė“ bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą, t. y. kada jos faktiškai buvo patirtos.

98.       Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškinys patenkintas 70 procentų dalimi (priteisiama 610 351,02 Eur draudimo išmokos dalis iš prašomos 871 930,03 Eur). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 26 636,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje nustatyta, kad ieškovė 16 231,50 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė iki 2024 m. vasario 13 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti atsakovei UAB ,,Agromena lt“ bankroto bylą, ieškovei atlygintina išlaidų dalis sudaro 11 362,05 Eur (16 231,50 Eur x 70 proc.), todėl ieškovei iš atsakovės LUAB ,,Agromena lt“ priteisiama 9 657,74 Eur (11 362,05 Eur x 85 proc.). Kita vertus, ieškovė 10 405,40 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė po 2024 m. vasario 13 d., t. y. po bankroto bylos atsakovei UAB ,,Agromena lt“ iškėlimo, ieškovei atlygintina išlaidų dalis sudaro 7 283,78 Eur (10 405,40 Eur x 70 proc.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisiama 6 191,21 Eur (7 283,78 Eur x 85 proc.) iš atsakovės LUAB ,,Agromena lt“ bankroto administravimui skirtų lėšų. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, tikslintina.

99.       Tretieji asmenys UAB „Vilpra“, UAB „Gamaka“ ir UAB „Vilpros pramonė“ bylinėjimosi išlaidas patyrė iki 2024 m. vasario 13 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti atsakovei UAB ,,Agromena lt“ bankroto bylą, todėl jos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai pagrįstai priteistos ne iš LUAB ,,Agromena lt“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

100.       Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas ieškovės ir atsakovės LUAB ,,Agromena lt“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendimo 96 punkte atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. atsakovei LUAB ,,Agromena lt“ priteistinas 3 339,60 Eur bylinėjimosi išlaidas įskaitė į ieškovei priteistinas 15 848,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir nusprendė, kad ieškovei priteisiamos 15 263,02 Eur išlaidos. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi ištaisė sprendime padarytą aritmetinę klaidą ir nurodė, kad atsakovei LUAB ,,Agromena lt“ priteistinos 3 339,60 Eur bylinėjimosi išlaidos įskaitomos į ieškovei priteistinas 15 848,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovei iš atsakovės LUAB ,,Agromena lt“ priteisiamas 12 509,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

101.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-243-880/2026 atsakovei UAB ,,Agromena lt“ iškelta bankroto byla, ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atliko priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir atsakovei LUAB ,,Agromena lt“ įskaitymą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartis panaikinama, patikslinama sprendimo dalis ir atsakovei LUAB ,,Agromena lt“ iš ieškovės priteisiamas 3 339,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o ieškovei iš atsakovės LUAB ,,Agromena lt“ priteisiamas 9 657,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas bei 6 191,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš LUAB ,,Agromena lt“ bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 328 straipsnis).

102.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio materialiųjų reikalavimų paliekamas nepakeistas, o ieškovės ADB „Gjensidige“ ir atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centro apeliaciniai skundai atmetami, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei ir atsakovėms nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“, juridinio asmens kodas 162402010, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (518 798,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 5 d.) iki nutarties iškelti šiai atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2024 m. vasario 13 d.).

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“, juridinio asmens kodas 162402010, 9 657,74 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 74 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“, juridinio asmens kodas 162402010, bankroto administravimui skirtų lėšų 6 191,21 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt vieno euro ir 21 cento) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Agromena lt“, juridinio asmens kodas 162402010, iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 3 339,60 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį.

Teisėjai                                                     Rūta Latvelė

                                                     Neringa Švedienė

                                                     Vigintas Višinskis