Civilinė byla Nr. e2A-153-577/2025
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00130-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.18.3; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.9.6.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poolservice.LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poolservice.LT“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Birštono sanatorijai „Versmė“ dėl skolos bei palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės akcinės bendrovės Birštono sanatorijos „Versmė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Poolservice.LT“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „VA statyba“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Poolservice.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Birštono sanatorijos „Versmė“ 19 541,11 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. birželio 10 d. šalys pasirašė baseino remonto darbų pirkimo sutartį Nr. 21- 06 (toliau – ir Sutartis), kuria AB Birštono sanatorija „Versmė“ (užsakovė) įsipareigojo UAB „Poolservice.LT“ (rangovei) atlikti baseino, esančio Birštone, B. Sruogos g. 9, remonto darbus, numatytus 2021 m. kovo 26 d. lokalinėje sąmatoje Nr. 1; šalys sulygo dėl 27 757,93 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)) darbų kainos.
3. Atsakovė atsisakė priimti ir apmokėti ieškovės atliktus darbus, nurodė, kad baseinas netinkamas eksploatuoti dėl susidariusių šonų ir dugno nelygumų, pratekėjimo ir kitų trūkumų.
4. Ieškovė teigė, kad atsakovės įvardinti trūkumai atsirado ne dėl ieškovės kaltės, jie nesusiję su ieškovės atliktais darbais. Pažymėjo, kad 2021 m. spalio 20 d., atlikusi visus darbus ir hidraulinį bandymą, ieškovė rado dviejų šviestuvų užveržiamų jungčių nesandarumus, šią problemą pašalino juos užverždama, nedelsdama pranešė, kad vanduo laša iš senų nupjautų vamzdžių, kurie yra palikti rūsio lubose t. y. techninėje patalpoje. Atsakovės prašymu ieškovė ieškojo nesandarumo ir pūslių priežasčių – 2021 m. lapkričio 15 d. buvo atliktas pakartotinis hidraulinis bandymas ir nustatyta, kad latakas nesandarus. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad vanduo bėga iš baseino, o ne iš persipylimo latako. Ieškovė nurodė, kad nesandarumo atsiradimo priežastis yra nesandarus persipylimo latakas, kadangi jo niekas nehermetizavo (pagal Sutartį ieškovė šių darbų atlikti neprivalėjo). Visus esminius baseino, kaip statinio, remonto bendrastatybinius darbus, savo rizika pagal su atsakove 2021 m. balandžio 7 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 2021/04-07 ir 2021 m. gegužės 6 d. papildomą susitarimą Nr. 1 vykdė kitas rangovas – trečiasis asmuo UAB „VA statyba“. Vanduo prasiskverbė per latako nesandarias plyteles į naujai įrengtą išlyginamąjį sluoksnį ir ėmė jį ėsdinti, nes bendrastatybinius baseino remonto darbus atlikęs rangovas (trečiasis asmuo) panaudojo ne tas medžiagas, kurias rekomendavo ieškovė, t. y. neatsparias chloro ir rūgščių poveikiui, todėl tinkas atšoko, o po polivinilchlorido (PVC) danga susidarė maišai (pūslės).
5. 2022 m. sausio 19 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad vienašališkai pasirašė 2021 m. spalio 22 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAS-0009022. Nepaisant atsakovei pateikto pranešimo su priedais, patvirtinančiais, kad visi darbai buvo atlikti tinkamai, atsakovė neįvykdė Sutartyje nustatytų pareigų ir už atliktus darbus per numatytą 30 dienų terminą nesumokėjo, todėl ieškovė prašo 19 541,11 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus priteisti iš atsakovės.
6. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 42 141,76 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovės teigimu, ji ieškovės atliktų remonto darbų nepriėmė ir 2021 m. spalio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 nepasirašė dėl netinkamai, nekokybiškai atliktų remonto darbų ir atsiradusių esminių akivaizdžių darbų defektų, dėl kurių darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal Sutartyje nurodytą paskirtį.
8. Atsakovė paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 25 d. įsakymu buvo sudaryta komisija ieškovės atliktų baseino remonto darbų defektams įvertinti. Komisija 2021 m. lapkričio 26 d. surašė baseino defektų apžiūros aktą. Ieškovės atliktų darbų defektai užfiksuoti antstolės Angelės Kvaraciejienės 2022 m. sausio 18 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 2.
9. 2022 m. sausio 7 d. ieškovei išsiųsta pretenzija „Dėl darbų atlikimo kokybės“, kuria atsakovė nurodė ieškovei iki 2022 m. sausio 24 d. savo lėšomis ir medžiagomis neatlygintinai pašalinti visus baseino defektų apžiūros akte nurodytus trūkumus ir defektus, tačiau ieškovė pretenzijoje išdėstytų reikalavimų neįvykdė.
10. Ieškovei nesilaikant Sutarties sąlygų ir nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2022 m. vasario 21 d. atsakovė baseino remonto darbų sutartį Nr. 21-06 vienašališkai nutraukė.
11. 2022 m. vasario 7 d. atsakovė su UAB „VA statyba“ sudarė papildomą susitarimą Nr. 9 prie 2021 m. balandžio 16 d. sutarties, pagal kurį UAB „VA statyba“ atliko baseino defektų šalinimo darbus. Atsakovės teigimu, dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų ji patyrė 42 141,76 Eur tiesioginių nuostolių (11 314,99 Eur išlaidos už demontavimo, baseino dugno, baseino sienų, laiptų ir latako vidaus išlyginimo ir gruntavimo darbus; 14 984,64 Eur išlaidos, susijusios su būtinumu įsigyti ir pakeisti ieškovės sumontuotą PVC dangą kita danga; 15 842,13 Eur naujų turėklų, žibintų ir kitų metalinių dalių įsigijimo ir sumontavimo išlaidos).
12. Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad vanduo į baseiną pateko per nesandarų persipylimo lataką, kurio ieškovė neremontavo, todėl nėra atsakinga už atsakovės prašomus priteisti nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė atsakovei AB Birštono sanatorijai „Versmė“ iš ieškovės UAB ,,Poolservice.LT“ 17 653,80 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog po ieškovės atliktų darbų baseino nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, tačiau šalys nesutaria, kas yra atsakingas už šių defektų atsiradimą. Ieškovė teigia, kad baseino defektai atsirado, nes vanduo pateko į baseiną po PVC danga iš persipylimo latako, kurio ieškovė neremontavo (neturėjo pareigos tai daryti) bei nurodo, kad atsakovės pasamdytas rangovas (trečiasis asmuo UAB „VA statyba“) baseino bendrastatybiniams darbams (baseino paviršiaus išlyginimui) naudojo netinkamas medžiagas; atsakovė įrodinėja, kad baseinas netinkamu naudoti tapo dėl nekokybiškai ieškovės atliktų remonto darbų.
15. Įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, bylos medžiagą ir teismo ekspertizės akto išvadas, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės ar jos pasamdytų asmenų kaltų veiksmų vanduo pateko po ieškovės išklota PVC danga ir sukėlė baseino defektus.
16. Teismas konstatavo, kad ieškovei neįrodžius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytų jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių, yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog būtent dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų (netinkamo dangų suvedimo, netinkamo jų sujungimo) atsirado baseino defektai ir baseino nėra galimybės naudoti pagal paskirtį.
17. Pripažinęs, kad ieškovė yra atsakinga už baseino defektus, teismas ieškovės ieškinį (dėl įsiskolinimo priteisimo už atliktus darbus) laikė nepagrįstu ir neįrodytu, o atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkino iš dalies.
18. Įvertinęs darbų, už kurių atlikimą buvo atsakinga ieškovė, apimtis ir jų atlikimo (trūkumų šalinimo) išlaidas, atsižvelgęs į permontuotos įrangos (turėklų, šviestuvų) kainos skirtumus, teismas nusprendė, kad atsakovės nuostolių dydis – 17 653,80 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovė UAB „Poolservice.LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip prašo skirti teismo ekspertizę ir pavesti ją atlikti ekspertui Dariui Kalibatui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas šalis siejančius teisinius santykius kvalifikavo kaip statybos rangos, tačiau tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai inter alia (be kita ko), ieškovei pardavus, o atsakovei įsigijus baseino PVC prilydomąją dangą ir įdėtines detales, laikytini pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais. Šalių teisinius santykius, susiklosčiusius ieškovei sumontavus PVC prilydomąją dangą ir baseino įdėtines detales, galima kvalifikuoti kaip rangą.
19.2. Teismas neįvertino, kad baseinas, kaip statybos darbų rezultatas, nebuvo sukurtas vien tik ieškovės jėgomis, o yra dviejų skirtingų rangovų – ieškovės ir trečiojo asmens UAB „VA statyba“ bendrai pasiektas darbų rezultatas. Pirmosios instancijos teismas neidentifikavo pagal skirtingas rangos sutartis abiejų rangovų atliktų darbų apimties ir ribų, kiekvieno iš jų atliktų darbų trūkumų, nors tai itin reikšminga nustatant, kas yra atsakingas už konkrečių defektų susidarymą.
19.3. Teismas sprendimo išvadas dėl konstatuotų baseino įrengimo trūkumų atsiradimo priežasties grindė ekspertizės akto išvadomis, kurios turi būti vertinamos kritiškai. Ieškovės įsitikinimu, ekspertizė abejotinais pagrindais paskirta atsakovės pasiūlytam teismo ekspertui, atlikta neišsamiai, ekspertui nebuvo pavesta įvertinti, dėl kurio iš baseiną įrengusių rangovų kaltės kilo baseino dangos trūkumai, todėl yra pagrindas pakartotinės ekspertizės skyrimui.
19.4. Liudytojas J. I. (trečiojo asmens darbų vadovas) paaiškino, kad baseino išlyginimo darbams naudojo tik atsparias vandeniui medžiagas. Teismas neįvertino, kad baseino bendrastatybiniams darbams turėjo būti panaudotos ne paprastam vandeniui, bet ėdriam baseino vandeniui atsparios medžiagos.
19.5. Sprendimo išvados dėl kitų konstatuotų darbų trūkumų (deformuotų aprūdijusių turėklų ir jų tvirtinimo detalių; per šviestuvus bėgančio vandens ir kt.) buvo grindžiamos atsakovės sudarytos komisijos išvadomis, nors ieškovė nebuvo kviečiama į apžiūrą, bei antstolės Angelės Kvaraciejienės 2022 m. sausio 18 d. surašyto faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, nors faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra skirtas tik fiksuojamo turto būklės aprašymui.
20. Atsakovė AB Birštono sanatorija „Versmė“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę netenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Ieškovės teiginiai, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turėjo būti kvalifikuojami ne tik kaip rangos, bet ir kaip pirkimo–pardavimo, laikytini nepagrįstais, nes atliekamų darbų pobūdis ir vertė nesudaro pagrindo jų kvalifikuoti kilusiais iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių.
20.2. Atsakovė nėra statybų srities specialistė, ji turėjo tik pareigą sudaryti ieškovei sąlygas baseino remonto darbams atlikti. Sutartyje numatytų remonto darbų atlikimas yra ieškovės verslas, ieškovė yra savo srities profesionalė, todėl dar Sutarties sudarymo etape turėjo realiai įvertinti savo galimybes, konkretaus objekto (šiuo atveju baseino) specifiką bei visus kitus reikšmingus veiksnius įsipareigojimams tinkamai įvykdyti.
20.3. Ieškovės teiginys, kad baseino bendrastatybiniams darbams atlikti buvo panaudotos netinkamos medžiagos, nepagrįstas jokiais duomenimis. Baseino bendrastatybiniams darbams atlikti buvo naudojami tam pritaikyti ATLAS mišiniai.
20.4. Ieškovė nenurodė argumentų, leidžiančių abejoti teismo ekspertizės išvadų patikimumu. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas ekspertui uždavė esminius klausimus, turinčius lemiamos reikšmės šios bylos baigčiai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir esminių faktinių bylos aplinkybių
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. AB Birštono sanatorija „Versmė“ (užsakovė) ir UAB „Poolservice.LT“ (rangovė) sudarė baseino remonto darbų pirkimo sutartį Nr. 21- 06, kurios pagrindu užsakovė įsipareigojo atlikti baseino, esančio Birštone, B. Sruogos g. 9, remonto darbus. Sutartis pasirašyta 2021 m. birželio 10 d.
23. Sutartimi sulygti atlikti darbai nustatyti 2021 m. kovo 26 d. lokalinėje sąmatoje Nr. 1: 1) PVC baseino danga (visas paviršiaus plotas apie 120 kv. m) su montavimo darbais; 2) kaskada, nerūdijančio plieno, su montavimo darbais (1 vnt.); 3) įlipimo į baseiną turėklas, nerūdijančio plieno, su montavimo darbais (1 vnt.); 4) vidaus baseino turėklai, nerūdijančio plieno, su montavimo darbais (33 vnt.); 5) persipylimo grotelės su montavimo darbais (36 vnt.); 6) baseino pasiurbimo ir grąžinimo detalių apdailos su montavimo darbais (18 vnt.); 7) dugno šviestuvai su montavimo darbais (3 vnt.).
24. Sutarties 2 punkte nustatyta, kad bendrastatybiniai darbai bus atlikti perkančiosios organizacijos. Baseino remonto bendrastatybinius darbus, remdamasi AB Birštono sanatorijos „Versmė“ ir UAB „VA statyba“ 2021 m. balandžio 7 d. sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. 2021/04-07 ir 2021 m. gegužės 6 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2021 m. balandžio 7 d. statybos rangos sutarties Nr. 2021/04 - 07, atliko rangovė UAB „VA statyba“.
25. Sutarties 3 punkte sulygta dėl darbų kainos – 27 757,93 Eur su PVM; vėliau šalys susitarė, kad dėl PVC dangos rūšies keitimo darbų kaina padidės 5 583,18 Eur su PVM.
26. Šalys susitarė, kad užsakovė atsiskaito už darbus rangovei sumokėdama 50 procentų avansą, t. y. 13 800 Eur, o likusi suma sumokama per 30 kalendorinių dienų po darbų priėmimo?perdavimo akto pasirašymo (Sutarties 4 punktas). AB Birštono sanatorija „Versmė“ 2021 m. birželio 11 d. pervedė UAB „Poolservice.LT“ 13 800 Eur avansą.
27. Apeliantė UAB „Poolservice.LT“ teigia, kad, atlikus Sutartimi sulygtus darbus ir pateikus 2021 m. spalio 22 d. darbų priėmimo?perdavimo aktą Nr. 1, užsakovė atsisakė juos priimti bei neapmokėjo pagal nurodytą darbų aktą pateiktos 33 341,11 Eur sąskaitos faktūros Nr. BAS-0009022.
28. 2022 m. sausio 19 d. pranešimu apeliantė informavo atsakovę, kad vienašališkai pasirašė 2021 m. spalio 22 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškiniu reikalaujama priteisti iš užsakovės už atliktus darbus 19 541,11 Eur (apeliantė paaiškino, kad įskaičius užsakovės sumokėtą avansą, likusi mokėtina suma pagal Sutartį yra 19 541,11 Eur su PVM).
29. AB Birštono sanatorija „Versmė“ nesutiko su UAB „Poolservice.LT“ reikalavimais ir nurodė, kad 2021 m. spalio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 nepasirašė dėl netinkamai, nekokybiškai atliktų remonto darbų, kurie buvo užfiksuoti užsakovės 2021 m. lapkričio 25 d. įsakymu sudarytos komisijos išvadose bei antstolės Angelės Kvaraciejienės 2022 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
30. 2022 m. sausio 7 d. užsakovė išsiuntė rangovei pretenziją „Dėl darbų atlikimo kokybės“, kurioje prašė iki 2022 m. sausio 24 d. savo lėšomis ir medžiagomis neatlygintinai pašalinti visus baseino defektų apžiūros akte nurodytus trūkumus ir defektus, tačiau rangovė pretenzijoje išdėstytų reikalavimų neįvykdė. Užsakovė 2022 m. vasario 21 d. vienašališkai nutraukė baseino remonto darbų sutartį Nr. 21-06.
31. 2022 m. vasario 7 d. AB Birštono sanatorija „Versmė“ su UAB „VA statyba“ sudarė papildomą susitarimą Nr. 9 prie 2021 m. balandžio 16 d. sutarties, pagal kurį UAB „VA statyba“ atliko baseino defektų šalinimo darbus. Priešieškiniu atsakovė prašė iš apeliantės priteisti 42 141,76 Eur tiesioginių nuostolių dėl netinkamai apeliantės atliktų darbų.
32. Ginčas byloje kilo dėl šalių 2021 m. birželio 4 d. sudarytos baseino remonto darbų pirkimo sutarties Nr. 21-06 tinkamo įvykdymo – apeliantė (rangovė) prašė priteisti iš atsakovės (užsakovės) skolą už atliktus darbus; atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš apeliantės dėl jos netinkamai atliktų darbų atsakovės patirtus nuostolius.
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teismo ekspertizės išvadas konstatavo, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Užsakovei įrodžius, kad rangovės atlikti darbai buvo netinkamos kokybės ir lėmė užsakovės nuostolių atsiradimą, teismas ieškinį atmetė, o priešieškinio reikalavimus patenkino iš dalies.
34. Apeliantė (rangovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, neįvertino, jog baseino įrengimo darbus atliko ne tik apeliantė, bet ir trečiasis asmuo UAB „VA statyba“ (dėl kurio darbams atlikti naudotų netinkamų medžiagų atsirado baseino defektai, trūkumai), bei nepagrįstai konstatavo, kad būtent apeliantės atlikti darbai lėmė atsakovės patirtus nuostolius. Dėl nurodytų skundo argumentų teisėjų kolegija pasisakys atskirai.
Dėl bylos šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo
35. Apeliantė apeliaciniame skunde iškėlė ginčo santykių teisinio kvalifikavimo klausimą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą Sutartį kvalifikavo rangos sutartimi, nors ji turi ir akivaizdžių pirkimo–pardavimo sutarties bruožų (dalyje dėl prekių ir medžiagų perdavimo). Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.
36. Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.644 straipsnyje įtvirtinta rangos sutarties samprata – rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
38. CK 6.645 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, apibrėžiančios rangos sutarties dalyką, nustato, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).
39. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis).
40. Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu laikytina, kad rangą (statybos rangą) kvalifikuojantys pagrindiniai požymiai yra: šalių susitarimas dėl rangos sutarties dalyko (darbų atlikimo ir darbo rezultato perdavimo užsakovui), kuris ir yra esminė sutarties sąlyga; rangovo veikimas savo rizika ir jo veikimas savarankiškai. Rangovo pareiga atlikti tam tikrą darbą ir perduoti tinkamos kokybės darbo rezultatą reiškia priešpriešinę užsakovo pareigą sumokėti atlyginimą už perduotą tinkamos kokybės darbų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023, 34 punktas).
41. Taigi, esant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, kaip ir rangos (statybos rangos) atveju, viena šalis turi perduoti kitai tam tikrą daiktą: pirkimo–pardavimo atveju pardavėjas turi perduoti pirkėjui parduodamą daiktą (prekę), o statybos rangos atveju – pasiektą darbų rezultatą (pastatytą, rekonstruotą objektą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, CK 6.645 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas vienas iš kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojami pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai: pagal aptariamą nuostatą, tuo atveju, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011).
42. Tačiau, atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, nėra vienintelis rangos ir pirkimo–pardavimo sutarčių atribojimo požymis. Teismų praktikoje nustatyta, kad atribojant šias sutarčių rūšis taip pat būtina išsiaiškinti ir šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011) bei įvertinti atliekamų darbų apimtį ir jais sukuriamo rezultato individualumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-687-186/2015).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių 2021 m. birželio 4 d. sudaryta Sutartis atitinka pirmiau nurodytus požymius, leidžiančius ją kvalifikuoti rangos (statybos rangos) sutartimi.
44. Aptariamos Sutarties dalykas – baseino remonto darbai, detalizuoti lokalinėje sąmatoje, kurioje medžiagų ir darbų kainos neišskirtos. Apeliantė (rangovė) Sutartimi įsipareigojo laiku ir tinkami atlikti darbus (iškloti baseiną PVC danga, sumontuoti turėklus ir kitas baseine esančias detales), juos perduoti užsakovei, užtikrinti jų kokybę bei trūkumų pašalinimą (Sutarties 15.1 – 15.9 papunkčiai, o atsakovė (užsakovė), įsipareigojo suteikti rangovei informaciją, reikalingą darbams atlikti, priimti tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus bei už juos sumokėti (Sutarties 14.2 – 14.3 papunkčiai). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek šalių sudarytos Sutarties esmė ir tikslai, tiek Sutartimi siekiamo sukurti rezultato pobūdis sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad toks šalių susitarimas atitinka CK 6.647 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudarytos Sutarties nuostatos atitiko esminius rangos sutarties požymius, todėl laikytina, kad šiuo atveju bylos šalis siejo rangos (statybos rangos) teisiniai santykiai.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už atliktus darbus
45. Rangovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės skolą už atliktus ir vienašališkai jai perduotus rangos darbus.
46. Vadovaujantis CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatomis, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, o juos priėmęs, atsiskaityti su rangovu. Išimtiniai atvejai, kai užsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą, yra nustatyti įstatyme. Tokia teisė užsakovui yra suteikta tuo atveju, kai: 1) rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2) pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); 3) nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
47. Pagal aptariamas nuostatas, užsakovo teisė atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos yra siejama ne su bet kokiais rangos sutarties darbų rezultato trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas užsakovui iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovas negali panaudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad šalys Sutartimi sulygo, kad užsakovės pareiga apmokėti už rangovės atliktus darbus siejama su tinkamai ir kokybiškai rangovės atliktais darbais (Sutarties 14.2 – 14.3 papunkčiai).
48. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, yra įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,– įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatyme ar rangos sutartyje nustatyti atliekamų darbų privalomi reikalavimai, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Taigi, darbų rezultato kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, yra siejama ne tik su darbų rezultato – pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu, bet ir su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui.
49. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantei (rangovei) atlikus baseino remonto darbus ir užpildžius baseino patalpą vandeniu, į po baseinu esančias patalpas pradėjo skverbtis vanduo. Užsakovė apie tai informavo apeliantės (rangovės) atstovus, kurie ėmėsi atitinkamų veiksmų (buvo atlikti hidrauliniai bandymai, išleistas vanduo iš baseino, užveržtos šviestuvų jungtys, per kurias skverbėsi vanduo). Baseinas iš naujo buvo užpildytas vandeniu, tačiau ant baseino sienų ir dugno atsirado pūslės. Užsakovės atstovai ragino rangovę spręsti susidariusią situaciją, siūlė problemos sprendimo variantus (2021 m. lapkričio 17 d. el. laiškas).
50. Siekiant įvertinti baseino remonto darbų kokybę buvo sudaryta komisija, kuri, įvertinusi situaciją, pateikė baseino defektų apžiūros aktą. Baseino defektų apžiūros akte konstatuota, kad: 1) baseinas netinkamas eksploatuoti dėl susidariusių šonų ir dugno nelygumų ir pratekėjimų (vanduo prateka į rūsį po baseinu per du šviestuvus ir tris senus vamzdžius); 2) vanduo skverbiasi per senus vamzdžius, pro dugno vandens išleidimo vietą, sudrėko sienos gabalas; ant baseino sienų ir grindų atsirado pūslės, pūslėse yra atšokęs tinkas, pūslėse yra vanduo; 3) pastebėtas turėklų atskirų vietų rūdijimas; 4) nestabilus įlipimo turėklas (tvirtinimo plokštė yra su dviem varžtais); 5) įtrūkęs persipylimo paaukštėjimas. Baseino būklė buvo konstatuota ir 2022 m. sausio 18 d. antstolės Angelės Kvaraciejienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; jame esančios nuotraukos patvirtino komisijos nustatytas aplinkybes. Nors apeliantė teigia, kad ji nebuvo informuota apie komisijos sudarymą ir nebuvo kviečiama į jos sudėtį, su baseino defektų apžiūros aktu rangovė (apeliantė) buvo supažindinta bei raginama spręsti susidariusią situaciją. Konstatuotų defektų ji neginčijo, raginimus pašalinti darbų trūkumus ignoravo.
51. Dėl konstatuotų remonto darbų defektų užsakovė (atsakovė) atsisakė priimti 2021 m. spalio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą bei pareikalavo iki 2022 m. sausio 24 d. ištaisyti visus defektus (2022 m. sausio 7 d. pretenzija). Rangovei užsakovės nustatytu terminu nepašalinus konstatuotų darbų defektų, Sutartis buvo vienašališkai nutraukta dėl esminio rangovės UAB „Poolservice.LT“ Sutarties pažeidimo.
52. Aptartų įrodymų bei teismo ekspertizės akto išvadų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl apeliantės netinkamai atliktų darbų atsirado baseino defektai, baseino nėra galimybės naudoti pagal jo paskirtį, todėl ieškinį atmetė.
53. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija šias teismo išvadas ir teigia, kad jos padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei apribojus apeliantės procesines teises, ignoravus aplinkybes, jog baseino bendrastatybinius darbus atliko trečiasis asmuo ir būtent dėl jo netinkamų darbams atlikti naudotų medžiagų atsirado baseino defektai.
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 33 punktas).
55. Rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybos procese dalyvavusių subjektų. Tokiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016). Kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 61 punktas).
56. Sprendžiant dėl statybos dalyvių atsakomybės už paaiškėjusius statinio defektus, kiekvienu atveju reikia nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei konkretų priežastinį ryšį, t. y. kurio (kurių) statybos proceso dalyvio (dalyvių) neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė konkretaus defekto atsiradimą ar prie to prisidėjo. Pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias ar mažinančias rangovo atsakomybę, tenka rangovui, siekiančiam išvengti atsakomybės ar ją sumažinti (CPK 12, 17 straipsniai).
57. Šiuo atveju rangovė siekdama įrodyti, kad dėl konstatuotų baseino trūkumų kalta ne ji, o trečiasis asmuo, atlikęs baseino bendrastatybinius darbus, nurodo, jog trečiojo asmens darbams atlikti pasirinktos medžiagos buvo netinkamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino šias rangovės išsakytas abejones ir joms pagrįsti pateiktus duomenis bei pagrįstai nustatė, jog apeliantė neįrodė, kad vanduo po apeliantės išklota PVC danga pateko ir sukėlė baseino defektus dėl atsakovės ar jos pasamdytų asmenų kaltų veiksmų.
58. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. balandžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. I. (trečiojo asmens darbų vadovas) paaiškino, kad baseino išlyginimo darbams naudojo atsparias vandeniui medžiagas („ATLAS“ firmos) (teismo posėdžio garso įrašas nuo iki 01:37:10 min. iki 01:37:20 min. ir nuo 01:43:08 min. iki 01:43:15 min.). Nors apeliantė teigia, kad tai, jog trečiojo asmens naudotos medžiagos buvo atsparios vandeniui neįrodo jų tinkamumo naudoti baseinuose (dėl juose esančių ėsdinimo medžiagų), tačiau UAB „VA statyba“ pateiktos medžiagų atitikties deklaracijos patvirtina, kad trečiojo asmens baseino bendrastatybiniams darbams atlikti naudotos medžiagos buvo pritaikytos plačiam naudojimui, tarp jų ir baseinams, saunoms, dušinėms, plovykloms.
59. Aktualu ir tai, kad rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdantis savo verslą, todėl įstatyme jam yra nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Apeliantė (rangovė) procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad jos pagrindinė veikla yra susijusi su baseinų įrengimu, remontu ir priežiūra.
60. Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos netinkamą įvykdymą atsako be kaltės, taigi, žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl to būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių.
61. Byloje nustatyta, kad apeliantė baseino remontus darbus atliko po trečiojo asmens atliktų baseino bendrastatybinių statybos darbų. Prieš apeliantei perimant iš užsakovės darbų objektą, jai buvo suteikta galimybė apžiūrėti ir įvertinti atliktus darbus. 2021 m. liepos 27 d. el. laišku apeliantė informavo atsakovę, kad baseino paviršių glaistymas atliktas tinkamai. Įvertinus apeliantei, kaip savo srities profesionalei, keliamus atidumo reikalavimus, akivaizdu, kad, esant netinkamai atliktiems baseino paviršiaus išlyginimo darbams ar kilus abejonėms dėl jų atlikimui naudotų medžiagų tinkamumo, apeliantė turėjo galimybę įvertinti perimamo rangos darbų objekto kokybę ir atliktų darbų tinkamumą bei pareikšti pastabas dėl jų, tačiau šių veiksmų neatliko, pripažino, kad darbai atlikti tinkamai.
62. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad užsakovė pagal rangos darbų sutartį, sudarytą su UAB „VA statyba“, turėjo pareigą kontroliuoti rangovės, atlikusios bendrastatybinius darbus, darbų kokybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovui, jeigu kitaip nėra nustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra tik teisė, o ne pareiga, todėl rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, nebent kontrolės ir priežiūros pareiga užsakovui yra nustatyta įstatyme arba sutartyje (CK 6.689 straipsnio 4 dalis).
63. Be to, byloje paskirtos teismo ekspertizės išvadose atsakant į klausimą: „Kokia buvo vandens skverbimosi už PVC dangos priežastis?“ vienareikšmiškai nurodoma, kad: „vanduo prasiskverbė po PVC danga, nes buvo netinkamas dangų suvedimas toje vietoje, kur vandens intensyvumas yra didelis“. Šios teismo eksperto išvados paneigia apeliantės poziciją dėl trečiojo asmens veiksmų (naudotų medžiagų) įtakos baseino defektams, kadangi defektus nulėmė apeliantės netinkamai atliktas PVC dangos montavimas.
64. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė kelia abejones eksperto išvadų pagrįstumu ir prašo skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantės prašyme teigiama, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ekspertizė abejotinais pagrindais buvo paskirta atsakovės pasiūlytam teismo ekspertui, todėl nebuvo užtikrintas šalių lygiateisiškumas. Ekspertizės turinys prieštaringas, pagrindinė išvada nepagrįsta tyrimo veiksmais (bandymu, matavimu ar pan.), atliekant ekspertizę nebuvo įvertintos visos aplinkybės, kurios yra svarbios atsakant į teismo pateiktus klausimus ekspertui. Du kartus pirmosios instancijos teisme apeliantės teiktas pašymas skirti pakartotinę ekspertizę buvo atmestas, todėl apeliantė prašo apeliacinės instancijos teisme skirti pakartotinę teismo ekspertizę, ją pavesti atlikti apeliantės pasiūlytam teismo ekspertui, užduoti jam nurodytus klausimus.
65. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės prašymo (ne)pagrįstumo, visų pirma, pažymi, kad 2023 m. gegužės 5 d. nutartyje, kuria skirta ekspertizė, nurodoma, kodėl ekspertizei atlikti parenkamas atsakovės siūlomas teismo ekspertas (atsakovės pasiūlytas ekspertas nurodė, kad ekspertizę gali atlikti per 8 savaites, o apeliantės siūlomas ekspertas – per 3–4 mėnesius), be to, teismas atsižvelgęs į ginčo esmę ir į tai, kad baseino defektai ištaisyti (neišlikusi jo pradinė būsena), pavedė ekspertui atsakyti į klausimus, susijusius su konstatuotų defektų atsiradimo priežastimis. Bylos duomenys patvirtina, kad ekspertas, atlikęs teismo pavestą ekspertizę, 2013 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-224 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turi pakankamai didelį teismo eksperto darbo stažą; į bylą pateikti jo kompetenciją patvirtinantys kvalifikacijos atestatai. Todėl skundo argumentai dėl teismo abejotinai parinktos eksperto kandidatūros atmestini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti ir prieštaraujantys nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad, patenkinus apeliantės prašymą, ekspertizės išvadas pateikęs ekspertas buvo apklaustas 2024 m. spalio 8 d. teismo posėdyje. Šio teismo posėdžio metu apeliantė taip pat prašė skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau prašymas, kaip pateiktas pavėluotai, buvo atmestas.
66. Pagal CPK 219 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą papildoma ekspertizė gali būti paskirta, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jei yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
67. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertizės aktas paprastai laikomas patikimesne įrodinėjimo priemone nei kiti įrodymai, todėl, apeliantei nesutinkant su teismo paskirto eksperto išvadomis, jai teko pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius šio eksperto išvadas. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai pasikliovė ekspertizės išvadomis, nes, rengiant eksperto išvadą, nebuvo vadovautasi visa ekspertui pateikta bylos medžiaga, ekspertas nesurinko ekspertizės išvadoms pagrįsti būtinų duomenų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip deklaratyvius ir prieštaraujančius byloje nustatytai faktinei situacijai.
68. Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekdamas atsakyti į jam pavestus klausimus, ekspertas visapusiškai susipažino su ginčo situacija, kreipėsi į teismą dėl papildomos medžiagos ekspertizei atlikti suteikimo, apžiūrėjo baseiną (pažymėtina, kad apeliantės atstovai į apžiūrą neatvyko). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertas negalėjo įvertinti apeliantės (rangovės) darbams atlikti naudotų medžiagų (PVC baseino dangos) tinkamumo, nes, kaip nurodė ekspertas, iš apeliantės pateiktų baseino membranos deklaracijų „nėra aišku, ar ši deklaracija, kurioje yra nurodytas gaminys „CGT baseino membrana“, yra baseine naudotos PVC dangos deklaracija, nes nėra jokio kodo, objekto pavadinimo ir kt., kas leistų susieti šią deklaraciją su mūsų nagrinėjamu objektu“ (ekspertizės akto 49 lapas).
69. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti teismo ekspertizės išvadomis ar skirti papildomą teismo ekspertizę. Atliktos ekspertizės akte eksperto išvados yra aiškios, jomis atsakyta į bylos šalių pateiktus klausimus. Objektyvių duomenų, kad ekspertizės akto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kad išvados yra paremtos netinkamai taikytais tyrimo metodais, visapusiškai neįvertinus bylos medžiagos, apeliantė nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog neegzistuoja teisiniai pagrindai papildomos ekspertizės byloje skyrimui, papildomos ekspertizės skyrimo poreikio apeliantė nepagrindė ir apeliaciniame skunde, o tai, kad apeliantė iš esmės nesutinka su eksperto išvadomis dėl vandens prasiskverbimo po PVC danga priežasties (netinkamas dangų suvedimas toje vietoje, kur vandens intensyvumas yra didelis), nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų išsamumu ir (ar) pagrįstumu.
70. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atliktos ir pateiktos teismo ekspertizės išvados yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, nėra abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, nenustatyta kvalifikacijos ar kompetencijos trūkumų ir eksperto šališkumo (CPK 216, 218 straipsniai). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto ekspertizės išvadomis ir pripažino, kad baseino defektai, dėl kurių baseino negalima naudoti pagal paskirtį, atsirado dėl apeliantės netinkamai atliktų remonto darbų.
71. Šių išvadų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai atsisakė priimti ir apmokėti už rangovės atliktus darbus bei atitinkamai išsprendė klausimą dėl atsakovės nuostolių, patirtų šalinant apeliantės netinkamai atliktus darbus, atlyginimo.
Dėl užsakovės priešieškinio reikalavimų
72. Rangos (statybos rangos) sutarties šalies, nukentėjusios dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, teisių gynimo būdai yra nustatyti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose normose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis.
73. Specialūs užsakovo pagal rangos sutartį teisių gynimo būdai yra pateikti CK 6.665 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
74. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantei (rangovei) per atsakovės (užsakovės) nustatytą terminą nepašalinus konstatuotų baseino remonto darbų trūkumų, dėl kurių baseino nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, užsakovė nutraukė Sutartį ir apeliantės atliktų darbų trūkumams pašalinti sudarė papildomą susitarimą su UAB „VA statyba“.
75. Atsakovė nurodė, kad šalindama apeliantės atliktų darbų defektus patyrė 42 141,76 Eur išlaidų, kurias prašė priteisti iš apeliantės, taigi, atsakovė savo pažeistas teises siekė apginti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – reikalaudama atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šis užsakovės pažeistų teisių gynimo būdas buvo numatytas ir Sutartyje: rangovė (apeliantė) įsipareigojo užsakovei atlyginti visus nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo, kurių neapima Sutarties įvykdymo užtikrinimas (Sutarties 15.2 papunktis ir 18 punktas).
76. Nustatęs, kad apeliantė yra atsakinga už baseino defektus ir įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei Sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei iš apeliantės 17 653,80 Eur nuostoliams atlyginti.
77. Atsakovė pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis jos priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, neginčija. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendimo išvadas, kuriomis priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, kvestionuoja tuo pagrindu, kad PVC dangos atšokimas yra ne apeliantės, o trečiojo asmens nekokybiškai atliktų statybinių darbų ir panaudotų netinkamų medžiagų, pasekmė. Dėl aplinkybių, susijusių su remonto darbų trūkumų atsiradimo priežastimi, teisėjų kolegija pasisakė pirmiau, nurodydama, kad byloje esantys duomenys pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog būtent apeliantės netinkamai atlikti baseino remonto darbai lėmė baseino defektus, pagrįstumą, todėl pakartotinai dėl nurodytų skundo argumentų šiame kontekste teisėjų kolegija nepasisako.
78. Be to, apeliantės manymu, teismas nepagrįstai iš jos priteisė 9 838,69 Eur pagal 2022 m. vasario 8 d. lokalinę sąmatą ir atliktų darbų aktus už atsakovės iš trečiojo asmens įsigytas baseino tinko demontavimo, baseino dugno, sienų, laiptų ir latako vidaus išlyginimo bei gruntavimo darbus, nes apeliantė nėra atsakinga už pirmą kartą šių atliktų darbų rezultato praradimą.
79. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su šiais skundo argumentais. Bylos medžiaga patvirtina, kad būtent dėl apeliantės netinkamai atliktų PVC dangos montavimo darbų (netinkamo dangų suvedimo tose vietose, kur vandens intensyvumas yra didelis) vanduo pateko po PVC danga. Vandeniui patekus po PVC danga, drėko baseino sienos, ant baseino sienų ir grindų atsirado pūslės, pūslėse atšoko tinkas (teismo ekspertizės akto 53 puslapis), be to, atsakovės kartu su tripliku pateiktos nuotraukos įrodo, kad prieš pradedant šalinti apeliantės atliktų darbų defektus ir išleidus vandenį iš baseino buvo akivaizdžiai matyti drėgmė baseino sienose. Iš išdėstytų aplinkybių galima nuspręsti, kad siekiant pašalinti atliktų darbų trūkumus buvo būtina pašalinti ne tik PVC dangą, bet ir dėl vandens poveikio pažeistą tinką, t. y. iš naujo paruošti baseino pagrindą. Šių darbų poreikis kilo dėl apeliantės netinkamai atliktų rangos darbų, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš ieškovės atsakovei išlaidas, patirtas dėl baseino tinko demontavimo, baseino dugno, sienų, laiptų ir latako vidaus išlyginimo bei gruntavimo darbų.
80. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jos atsakovės išlaidas, patirtas už iš trečiojo asmens įsigytas baseino įdėtines detales (įlipimo į baseiną turėklus, vidaus baseino turėklus, persipylimo groteles, baseino pasiurbimo ir gražinimo detales, dugno šviestuvus). Apeliantės teigimu, byloje nėra duomenų, kad rangovės patiektos naujos iš nerūdijančio plieno arba plastiko pagamintos detalės yra nekokybiškos ir negalėjo būti panaudotos iš naujo.
81. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pakartotinis išmontuotos baseino įrangos montavimas nėra galimas dėl jose atsiradusių defektų (turėklai yra deformuoti, aprūdiję, kaip ir kitos baseino detalės).
82. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš apeliantės nurodytas atsakovės patirtas išlaidas sutinka. Visų pirma, atsakovės ir trečiojo asmens 2021 m. balandžio 7 d. sudarytos Statybos rangos sutarties nuostatos nustatė, kad rangovė (UAB „VA statyba“) įsipareigojo darbus atlikti savo priemonėmis ir medžiagomis bei atitinkamai garantavo ne tik dėl atliktų darbų, bet ir jiems atlikti panaudotų medžiagų bei priemonių kokybės (aptariamos sutarties 6.2 papunktis). Pažymėtina, kad šios sutarties nuostatos galiojo ir vykdant baseino defektų šalinimo darbus pagal 2022 m. vasario 7 d. papildomą susitarimą Nr. 9. Kadangi trečiasis asmuo įsipareigojo atsakyti už nekokybiškus darbus ir ištaisyti galimus defektus, šalinant baseino defektus buvo pagrįsta įsigyti naujas baseino detales, o ne panaudoti demontuotas (už kurių kokybę ir defektus trečiasis asmuo neatsakytų). Antra, apeliantei baseino detalių trūkumai buvo nurodyti 2022 m. sausio 7 d. pretenzijoje, tačiau ji nesiėmė jų tvarkyti, nors apeliaciniame skunde teigia, kad rūdis buvo galima pašalinti. Ši aplinkybė taip pat pagrindžia, kad aptariamų detalių defektai galėjo būti pašalinti tik jas pakeičiant naujomis.
83. Kitų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priešieškinis iš dalies buvo patenkintas, apeliaciniame skunde nenurodyta. Teisėjų kolegijai pritarus pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad baseino defektai, dėl kurių jo naudoti pagal paskirtį nebuvo galima, atsirado dėl netinkamai apeliantės atlikto PVC dangos montavimo, atsakovės pagrįstos išlaidos, šalinant remonto darbų defektus, buvo priteistos teisėtai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
84. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog bylos šalis siejo rangos teisiniai santykiai ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos dalyvių atsakomybės sąlygas bei pagrįstai nustatęs, kad ieškovė yra atsakinga už baseino defektus, ieškovės ieškinį (dėl įsiskolinimo priteisimo už atliktus darbus) atmetė kaip nepagrįstą, bei priteisė atsakovei nuostolių, patirtų šalinant defektus, atsiradusius dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų, atlyginimo išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir teisingumu, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.
85. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
86. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 300 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą) bylinėjimosi išlaidas.
87. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 papunktyje nustatyto užmokesčio už tokias teisines paslaugas dydžio, atsakovei iš apeliantės priteistinos 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Birštono sanatorija „Versmė“, juridinio asmens kodas 152814478, iš ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Poolservice.LT“, juridinio asmens kodas 124089161, 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Dalia Kačinskienė
Jadvyga Mardosevič